e1f4760c-e823-4f6b-844d-cb5e12d3e7b1 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Romualdas LincevičiusPranešėjas Jurgis Kiškis                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-290/2015Teisėja Lina Lesinskienė                                       Proceso Nr. 1-25-1-00380-2014-7                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                           1.2.14.3.2; 1.1.4.2; 2.3.6.4.5; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio KiÅ¡kio, teisėjų Evaldo Gražio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistajam A. M., jo gynėjui advokatui Algimantui Palijanskui, nukentėjusiesiems J. J., A. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 180 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., ir nubaustas: pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.Nukentėjusiosios J.

J. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. M. priteisti 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : kad A. M. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 str. 2 d., už tai, kad jis 2014-03-24, apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), A. V. bute, grasindamas peiliu sužaloti A. V. sveikatÄ , tokiu bÅ«du atėmęs nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, reikalavo duoti jam 50 Lt, o nukentėjusiajam A. V. nurodžius, kad pinigų neturi, peiliu dÅ«rė ne mažiau trijų kartų į kairę kojÄ , padarydamas jam tris aklas durtas kairės blauzdos žaizdas – nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir iÅ¡ piniginės pagrobė A.

V. priklausančius 50 centų.Be to jis nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. už tai, kad 2014-03-24, apie 19.17 val., grasindamas peiliu įsibrovė į J. J. priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), laikydamas rankoje peilį, grasino sutrikdyti J. J. sveikatÄ bei peiliu perpjovė jai kairės rankos pirÅ¡tÄ , padarydamas nukentėjusiajai kairės rankos IV pirÅ¡to pjautinę žaizdÄ â€“ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tuo atimdamas galimybę prieÅ¡intis, reikalavo atiduoti pinigus, tokiu bÅ«du pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė vykdyti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi iÅ¡sigando triukÅ¡mo laiptinėje ir pabėgo.

Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-09-02 nuosprendį, perkvalifikuoti jo veiksmus iÅ¡ BK 180 straipsnio į BK 140 straipsnį ir skirti bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, o nesant galimybės perkvalifikuoti jo veiksmų į lengvesnį nusikaltimÄ , taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir pakeisti paskirtÄ bausmę Å¡velnesne bausme nesusijusia su laisvės atėmimu, kuri leistų tęsti darbÄ ir gyventi įprastinėmis sÄ lygomis.Apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis A.

V. jam buvo pažįstamas žmogus, jie susitikdavo gatvėje, yra buvęs jo namuose. Jie tarėsi dėl nukentėjusiojo slaugos, kuriÄ turėjo vykdyti jo sutuoktinė. BÅ«damas neblaivus jis apsilankė nukentėjusiojo namuose ir prašė paskolinti 50 litų. Dėl tokio praÅ¡ymo A. V. labai įsižeidė ir dėl kilusio ginčo, o ne dėl noro nukentėjusįjį apiplėšti, jo atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, kurio aplinkybių ir paties veiksmo, tikėtina dėl neblaivumo neprisimena. Todėl jis sutinka su nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimais, kad jis prašė 50 1itų, į kÄ jam atsakė, kad gauna tik 650 1itų, o buvo mėnesio pabaiga, todėl pinigų neturėjo, kad priėjus prie miegamojo durų nukentėjusysis atsisėdo į krėslÄ , o jis ant lovos, kad juos skyrė apie pusės metro atstumas ir, kad jis suomiÅ¡ku peiliu bedė, atrodo 3 kartus.

Jis nematė, kad bėga kraujas. Jis prašė tik 50 litų, o atėjus pas kaimynę nespėjo pasakyti, kad paskolintų pinigų, nes ji, pamačiusi peilį, suprato kas atsitiko ir pradėjo rėkti. Å ie nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai teisme atskleidžia jo atvykimo tikslÄ , t.y. norÄ pasiskolinti 50 1itų. Tuo tarpu jis nuteistas kaip asmuo, kuris panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ turtÄ (BK 180 str.).

Nukentėjusiajam nebuvo atimta galimybė prieÅ¡intis, sužalojimas padarytas tarpusavio ginčo metu, o ne tikslu užvaldyti nukentėjusiojo turtÄ . Tai paaiÅ¡kino ir nukentėjusysis nurodydamas, kad vedė jį pas kaimynę pasiskolinti pinigų. Nukentėjusysis vadovavo jo veiksmams t.y. vedėsi pas kaimynę, bet vėliau jos bute jį paliko, o pats pasiÅ¡alino iÅ¡ nukentėjusios J. J. buto. Å ios aplinkybės leidžia nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iÅ¡ BK 180 str. į BK 140 str., tai yra fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Turtas - apie 50 centų, pas jį atsirado tada, kai nukentėjusysis, išėmė piniginę ir parodė jog daugiau pinigų neturi. Piniginė liko nukentėjusiojo rankose. Todėl, jog nukentėjusysis centus jam padavė gera valia. Joks kitas nukentėjusiojo daiktas nebuvo paimtas. Tai taip pat įrodo, kad apsilankymo A. V. bute tikslas buvo neužvaldyti jo turtÄ . Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog apsilankymÄ nukentėjusiosios J. J. bute, nulėmė kitos priežastys nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje.

Apsilankyti, pas A. V. kaimynę mintį iÅ¡kėlė pats buto savininkas, pats skambino į kaimynės buto duris, paaiÅ¡kino jai, jog jis yra kaimynas. Nukentėjusioji pati juos įleido į butÄ , atidariusi duris. Å ias aplinkybes patvirtino ir A. V., kurio parodymai yra teisingi. Tačiau siekdamas iÅ¡vengti savo atsakomybės, nukentėjusysis teismui sakė netiesÄ , kad jį varėsi priekyje. Jei taip bÅ«tų buvę, kaimynė nebÅ«tų jų įleidusi į butÄ . Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad paskambino į duris, kad sakė kaimynas A., kad pravėrusi duris pamatė kaimynÄ , o iki galo atidarius duris pamatė vyrÄ su juoda striuke, stambų, kuris pasirodė baisus, banditas ar narkomanas.

Bandė jį nustumti, bet jis griebė už gerklės, įstÅ«mė jÄ atbulÄ Ä¯ koridorių. Jis garsiai rėkė, kad atiduotų pinigus, peilį laikė rankoje, o kai iÅ¡girdo moters balsÄ , pro duris pabėgo. Nukentėjusios liudijimai teismui paneigia A. V. tvirtinimus, kad jis savo iniciatyva atėjo į nukentėjusios butÄ , kad grasindamas peiliu įsibrovė į nukentėjusiai priklausantį butÄ . Tikslas buvo iÅ¡ kaimynės pasiskolinti 50 1itų, o paskolos sutartis liko nesudaryta dalinai ir dėl A.

V. kaltės, nes jis pasiÅ¡alino jį neblaivų palikęs nukentėjusios bute.Teismas, nuteisdamas jį už nukentėjusios sužalojimÄ , neįvertino, kad ji pirmoji jo atžvilgiu naudojo smurtÄ , jį stumdama. Nukentėjusioji negali paaiÅ¡kinti, kokiu metu ir kaip persipjovė kairės rankos pirÅ¡tÄ . Jis nepamena, jog bÅ«tų jos atžvilgiu tyčia naudojęs peilį, todėl tikėtina, kad jo stÅ«mimo metu ji savo ranka pataikė į rankoje laikomÄ peilį ir įsipjovė pirÅ¡tÄ . Jis neturėjo tikslo smurto pagalba užvaldyti nukentėjusios turtÄ ir ne tuo tikslu nukentėjusiojo buvo atvestas į jos butÄ .

Jei bÅ«tų turėjęs tikslÄ savintis svetimÄ turtÄ , tai nors iÅ¡ vieno nukentėjusiojo kÄ nors bÅ«tų paėmęs. Å i aplinkybė liudija, jog jo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos, kuri numatyta BK 180 str. Minėto nusikaltimo bÅ«tinas elementas yra kaltininko siekimas palaužti nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ jam ir priversti jį tuoj pat atiduoti turtÄ . Jo padaryti nusikalstami veiksmai su paminėtu nusikaltimu nesusiję: pirmuoju atveju nukentėjusiojo vedamas apleido pastarojo butÄ , antruoju atveju, turėdamas visas galimybes neteisėtai įgyti iÅ¡ nukentėjusios turtÄ , jo atsisakė, nes ėjo pasiskolinti tik 50 1itų.

Mano, jog jo nusikalstami veiksmai turi bÅ«ti vertinami nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 140 str.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skirta bausmė neatitinka nei atliktų nusikalstamų veiksmų pavojingumo visuomenei, nei turėtų nukentėjusiųjų pasekmių. Nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai atitinka BK 140 str., t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todėl praÅ¡o pakeisti nuosprendyje paskirtÄ bausmę Å¡velnesne, nesusijusia su laisvės atėmimu bausme. Jis dirba, turi nedirbančiÄ Å¾monÄ , kuriÄ iÅ¡laiko, turi dukrÄ , kuriÄ skirta bausmė slėgtų moraliÅ¡kai.Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimÄ , kad atleidžia nuteistajam, bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina apeliacinio skundo ribose.

Kaip matyti iÅ¡ A. M. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo veiksmų kvalifikacija pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, jog jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnį ir paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, jog teismas savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be to, pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinai teismo prerogatyva, todėl tai, jog teismo iÅ¡vados nesutampa su apelianto subjektyviu duomenų vertinimu nėra pagrindas teigti, jog įrodymai iÅ¡tirti ir įvertinti netinkamai, o nuosprendis nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A. M. padarė BK 180 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., numatytas nusikalstamas veikas. Pripažindamas apeliantÄ kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, teismas detaliai aptarė A. M. veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo klausimus. Pirmosios instancijos teismas įrodymų patikimumÄ , jų įrodomÄ jÄ vertę nustatė juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡io teismo iÅ¡vadomis. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o jo padarytas veikas iÅ¡ BK 180 str. 2 d., perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d.

Nurodo, kad nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu smurtÄ naudojo dėl kilusio konflikto, o ne turėdamas tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , o nukentėjusioji A. J. stumdama jį pati susižalojo į jo laikomÄ peilį, jis neturėjo tikslo užvaldyti svetimo turto, o siekė tik pasiskolinti pinigų. Taip pat nurodo, jog nors ir turėjo galimybę, tačiau iÅ¡ nukentėjusiosios buto jokio turto negrobė. Tačiau su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima, nes jie neatitinka byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų, kuriuos tinkamai ir teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas.

Pagal BK 180 str. 2 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ arba panaudojęs neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ . Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ plė­Å¡i­mas lai­ko­mas baig­tu, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mÄ tur­tÄ ir taip įgy­ja ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­liÄ .Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad A.

M. 2014-03-24, apie 19.15 val., grasindamas peiliu sužaloti A. V. sveikatÄ , tokiu bÅ«du atėmęs nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, reikalavo duoti jam 50 Lt, o nukentėjusiajam nurodžius, kad pinigų neturi, peiliu dÅ«rė ne mažiau trijų kartų į kairę kojÄ , padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir iÅ¡ piniginės pagrobė A. V. priklausančius 50 centų. Be to, A. M. 2014-03-24, apie 19.17 val., grasindamas peiliu įsibrovė į J. J. priklausantį butÄ , laikydamas rankoje peilį, grasino sutrikdyti J.

J. sveikatÄ bei peiliu perpjovė nukentėjusiajai kairės rankos pirÅ¡tÄ , padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tuo atimdamas galimybę prieÅ¡intis, reikalavo atiduoti pinigus, tokiu bÅ«du pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė vykdyti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi iÅ¡sigando triukÅ¡mo laiptinėje ir pabėgo.M. kaltė padarius plėšimÄ A. V. atžvilgiu, ir pasikėsinus padaryti plėšimÄ J. J. atžvilgiu apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis nebejotinai įrodyta nuosekliais bei iÅ¡samiais nukentėjusiųjų parodymais, kurie patvirtinami asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolais (1 t., b. l. 67–69, 97–99), specialistų iÅ¡vadomis (1 t., b. l. 57, 83), policijos pareigÅ«nų D.

T. ir A. R. apklaustų liudytojais parodymais, kurie patvirtino, jog atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusieji paaiÅ¡kino, kad asmuo grasino ir sužalojo juos peiliu, reikalavo pinigų, bei iÅ¡ dalies paties nuteistojo A. M. paaiÅ¡kinimais. Nuteistasis apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, neneigė, kad sužalojo nukentėjusiuosius, paaiÅ¡kino, kad ėjo pasiskolinti pinigų, norėjo pagÄ sdinti A. V., iÅ¡sitraukė iÅ¡ kiÅ¡enės peilį ir juo pagrasino, tačiau dėl neblaivumo neatsimena sužalojimo fakto, neneigė, kad sužalojo, bet nurodė, jog netyčia, tada su nukentėjusiuoju nuėjo paimti piniginės, pamatęs, kad piniginėje yra apie 50 centų juos susižėrė į kiÅ¡enę, po to ėjo pas A.

V. kaimynę, iÅ¡ kurios reikalavo pinigų, su savimi turėjo peilį, neneigė jog galėjo sužaloti nukentėjusiÄ jÄ J. J.. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis paaiÅ¡kino, kad prisipažįsta, labai gailisi, negali paaiÅ¡kinti kokiu tikslu iÅ¡sitraukė peilį, susiginčijo dėl pinigų, nuteistasis manė, jog A. V. meluoja, kad neturi pinigų. Einant paimti nukentėjusiojo piniginės nuteistasis peilį laikė rankoje, susižėręs centus iÅ¡ piniginės ir laikydamas peilį rankoje ėjo pas A.

V. kaimynę J. J.. Å ie paties nuteistojo A. M. paaiÅ¡kinimai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu paneigia, jo skunde dėstomus argumentus, kad jis gera valia norėjo tik pasiskolinti pinigų, neatėmė galimybės nukentėjusiesiems prieÅ¡intis, neturėjo tikslo pagrobti turtÄ , o sužalojo nukentėjusįjį konflikto metu. Nuteistasis bÅ«damas nukentėjusiojo bute bei įsibraudamas į nukentėjusiosios J. J. butÄ grasino peiliu ir jį panaudojo, ne mažiau kaip tris kartus įdÅ«rė nukentėjusiajam peiliu į kairę kojÄ , bei sužalojo nukentėjusiosios kairės rankos pirÅ¡tÄ ir taip abiems atėmė galimybę prieÅ¡intis.

Apeliacinio skundo argumentÄ , jog nukentėjusįjį sužalojo konflikto metu, todėl jo veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnį, aukÅ¡tesnysis teismas atmeta, kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiajam nurodžius jog pinigų neturi, o nuteistajam, kaip jis pats paaiÅ¡kino, manant, kad meluoja jog neturi pinigų, nuteistasis peiliu sužalojo nukentėjusįjį. Nukentėjusieji V. V. ir J. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad A.

M. grasindamas peiliu reikalavo pinigų, o ne prašė paskolinti. Grasinimų nukentėjusiesiems sužaloti ir jų sužalojimo tikslas buvo pinigai, kurių ir buvo pareikalauta, būtent po peiliu padarytų sužalojimų, nuteistajam laikant peilį rankoje, nukentėjusysis parodė nuteistajam savo piniginę, kad šis pats įsitikintų, jog pinigų jis tikrai neturi, o nuteistasis iš piniginės pagrobė rastus centus. Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusysis A. V. centus iš piniginės nuteistajam atidavė gera valia atmestinas, kaip nepagrįstas.

Apelianto teiginiai, jog nukentėjusysis valdė situacijÄ ir, kad bÅ«tent jis sugalvojo eiti pas kaimynę J. J., nuteistojo kaltės dėl plėšimo nepaneigia. Nukentėjusysis A. V. suprasdamas, realų, pavojingÄ kėsinimÄ si į jo sveikatÄ , jog neturi galimybių prieÅ¡intis tokiu bÅ«du bandė iÅ¡vengti galinčių kilti sunkesnių pasekmių, todėl iÅ¡viliojo nuteistÄ jį iÅ¡ buto, pasiÅ«lęs eiti pinigų pas kaimynę. Nuteistasis paaiÅ¡kino, jog eidamas pas J. J. laikė rankoje peilį.

Taigi tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ rodo ir ta aplinkybė, kad einant pas J. J. nuteistasis priekyje savęs su peiliu rankoje vedėsi nukentėjusįjį A. V.. IÅ¡ nukentėjusiųjų A. V., J. J. paaiÅ¡kinimų matyti, jog nukentėjusioji atidarė duris manydama, jog atėjo A. V., atidariusi duris pamatė A. M., kurio iÅ¡sigando, bandė jį stumti, tačiau Å¡is sugriebė jai už gerklės, spaudė, o atleidęs rėkė, kad nukentėjusioji atiduotų pinigus, nes kitaip papjaus, taigi nuteistojo ėjimo pas J.

J. ir jos užpuolimo tikslas taip pat buvo pagrobti pinigus. Apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusioji J. J. pirmoji nuteistojo atžvilgiu panaudojo smurtÄ ir pati susižalojo į jo rankoje laikomÄ peilį, atmestini. Byloje nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusioji pamačiusi nuteistÄ jį ir jo iÅ¡sigandusi jį bandė stumti, kad Å¡is nepatektų į jos butÄ , bandė iÅ¡vengti įsibrovimo, rodo, jog nukentėjusioji akivaizdžiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , t.y. nesutikimÄ , jog nuteistasis eitų į jos butÄ .

Tačiau nuteistajam įsibrovus į J. J. butÄ , nukentėjusioji buvo sužalota peiliu, iÅ¡ nukentėjusiosios buvo atimta galimybė prieÅ¡intis, ji paaiÅ¡kino, jog sutiko atiduoti pinigus, tačiau nuteistasis iÅ¡girdęs moters balsÄ laiptinėje pabėgo. IÅ¡ viso įvykio sekos, grasinimo panaudoti peilį ir jo panaudojimo, daroma iÅ¡vada, kad A. M. grasindamas panaudoti peilį, įvykdė savo grasinimus, panaudojo peilį nežymiai sužalojo nukentėjusiųjų sveikatÄ , reikalavo pinigų, o tai, kad jis savo veiksmus traktuoja sau palankia linkme – jog nukentėjusiojo A.

V. atžvilgiu pavartojo smurtÄ konflikto metu, o nukentėjusioji J. J. pati susižalojo į jo rankoje laikomÄ peilį, jis neturėjo tikslo apiplėšti nei A. V., nei J. J., niekuo nepagrįsti, vertinami kaip jo siekis Å¡velninti atsakomybę. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog peilis ir jo panaudojimas Å¡iuo atveju buvo priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ , o tai, kad nuteistasis iÅ¡ A. V. ir J. J. kitų daiktų, iÅ¡skyrus A. V. pinigus, nepagrobė rodo, jog jis siekė pagrobti tik pinigus, tai patvirtino ir nukentėjusieji nurodę, jog nuteistasis reikalavo pinigų.

Be to, iÅ¡ nukentėjusiosios J. J. pinigų nepavyko pagrobti, dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių, nes kilus triukÅ¡mui laiptinėje nuteistasis iÅ¡sigando ir pabėgo. Aplinkybės, kad nuteistasis su nukentėjusiuoju A. V. buvo pažįstami ir anksčiau kelis kartus buvo susitikę, bendravo jokios reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai neturi.Konstatuotina, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. M. padarytas nusikalstamas veikas apylinkės teismas tinkamai, teisingai ir pagrįstai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 2 dalį.Nuteistasis praÅ¡o Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę ir skirti bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Pažymima, kad BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikosi Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nors iÅ¡ tiesų baudžiamasis įstatymas numato atvejus, kai teismas gali paskirti bausmę, Å¡velnesnę, nei numatyta įstatymo sankcijoje (BK 62 str., 54 str. 3 d.), tačiau tam turi bÅ«ti įstatyme numatyti pagrindai. Kita vertus BK nuostatų dėl Å¡velnesnės nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmės skyrimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , taip pat visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sÄ lygų bei aplinkybių visumÄ . Reikia pažymėti ir tai, kad net ir esant BK 62 str. nustatytoms sÄ lygoms bylÄ nagrinėjantis teismas gali bausmės neÅ¡velninti, jei nustato, kad, paskyrus Å¡velnesnę bausmę, jos paskirtis nebÅ«tų pasiekta.Byloje nustatyta, jog nuteistasis kaltu prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tačiau pats savo noru į policijÄ neatvyko ir apie padarytÄ nusikaltimÄ nepranešė, o asmuo padaręs nusikaltimus buvo nustatytas kriminalinės žvalgybos priemonėmis, tai yra kaltu prisipažino verčiamas objektyvių bylos aplinkybių, todėl BK 62 str. 1 d. pagrindu nuteistajam skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ bausmę, nėra galimybės. BK 62 str. 2 d. yra įtvirtintos kitos sÄ lygos, kurioms esant nusikaltimÄ padariusiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Pagal BK 62 str. 2 d. tokia bausmė gali bÅ«ti paskirta tik tada, kai, be kitų Å¡ioje dalyje nurodytų sÄ lygų, yra bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kauno apylinkės teismas 2014-09-02 nuosprendyje, nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis atlygino teismo priteistÄ Å¾alÄ nukentėjusiajai J. J., bei savo noru atlygino žalÄ nukentėjusiajam A. V., tačiau nesant nustatytų kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytų sÄ lygų daroma iÅ¡vada, kad nėra galimybės nuteistajam A.

V. paskirti Å¡velnesnę, negu numato įstatymas, bausmę. Su apeliaciniu skundu pateikta pažyma patvirtina, kad nuteistojo sutuoktinė yra nedirbanti, tačiau ir Å¡i aplinkybė nėra pakankama ir neatitinka BK 62 straipsnio 2 dalyje 1 punkte nustatytos alternatyvios sÄ lygos, t.y. byloje nėra duomenų jog nuteistojo sutuoktinė serga sunkia liga ar yra neįgali ir nėra kam jÄ prižiÅ«rėti. Juo labiau iÅ¡ nuteistojo ir nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų matyti, jog jie tarėsi dėl nukentėjusiojo slaugos, kuriÄ bÅ«tų atlikusi nuteistojo sutuoktinė.

Taip pat nėra pagrindas Å¡velninti paskirtos bausmės tuo pagrindu, kad nuteistojo dukrÄ paskirtoji bausmė slėgtų moraliÅ¡kai. Kita vertus visos apelianto nurodytos aplinkybės jam jau buvo žinomos prieÅ¡ darant nusikalstamas veikas, tačiau tai jo nesustabdė nuo nusikaltimų darymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nustatyta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nuteistasis padarė plėšimÄ ir pasikėsino padaryti plėšimÄ , mano, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A.

M. neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuostatomis skirti Å¡velnesnę bausmę, nenustatyta.Konstatuojama, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. bÅ«tinų sÄ lygų, kad A. M. atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, jų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, tai, kad nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, taip pat atsižvelgęs į jų stadijÄ , kad viena veika baigta, kita nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, į nukentėjusiųjų senyvÄ amžių, dėl kurio jie nebÅ«tų galėję aktyviai prieÅ¡intis nusikalstamiems A.

M. veiksmams, taip pat tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoÅ¡irdžiai galisi, bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsižvelgęs į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei tai, kad BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, pagrįstai paskyrė jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu bÅ«dama artima BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumui, nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti jÄ Ä¯ dar Å¡velnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natÅ«ralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Be to, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme A. M. Å¡eÅ¡is kartus pažeidė paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b.l. 1-8d), atsižvelgusi į Å¡ias bei kitas pirmiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, A.

M. veikas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, jam paskirta bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl skundžiamo nuosprendžio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str. n u t a r ė : nuteistojo A. M. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                    Jurgis Kiškis Teisėjai:                                                                 Evaldas Gražys Dmitrijus Korsakovas kas