e1f33e81-0dd1-428c-a27b-e0ed4fcd36aa · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                          Civilinė byla Nr. e2S-163-372/2017                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03583-2016-4                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.18.;3.3.2.5.; (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 16 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) atskirÄ jį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4108-215/2016 pagal pareiÅ¡kėjos VMI prie LR FM praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims mirusiam P. K., R.

M., J. J., V. K. ir antstolei E. M. dėl mirusiojo P. K. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismas           n u s t a t ė:                                                                    I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja VMI prie LR FM kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti, kad mirusiam P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir buvusiai jo sutuoktinei R.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso po ½ pastato – siurblinės su gręžiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir po ½ 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pradėjo paveldėjimo procedÅ«ras dėl turto likusio po P. K., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties. PareiÅ¡kėja raÅ¡tu kreipėsi į Mažeikių rajono 1-Ä jį notarų biurÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti paveldėjimo liudijimÄ dėl turto likusio po P. K. mirties.

Notarė R. L. informavo, kad negali iÅ¡duoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, nes neaiÅ¡ku, ar žemės sklypas, esantis kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini), pirktas santuokoje su R. M. (K.), ir ar 2001 m. vasario 28 d. P. K. nupirktas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra padalytas tarp buvusių sutuoktinių. Pagal Gyventojų registro duomenis, P. K., ir R. M. (K.) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). P. K. ir R. M. (K.) santuokos metu yra įgiję turtÄ â€“ 0,0600 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) bei pastatÄ -siurblinę su gręžiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog visas turtas yra įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. PareiÅ¡kėja raÅ¡tu informavo P. K. įpėdinius pagal įstatymÄ , kad renka duomenis apie po P. K. mirties likusį turtÄ , kurio, suėjus įstatymo numatytam 18 mėnesių terminui, niekas nepaveldėjo, įpėdinius pagal įstatymÄ prašė informuoti apie ketinimÄ paveldėti po P. K. mirties likusį turtÄ . Nė vienas P. K. įstatyminis įpėdinis dėl palikimo liudijimo iÅ¡davimo į Mažeikių rajono 1-Ä jį notarų biurÄ nesikreipė. 2.

Suinteresuoti asmenys antstolė E. M., R. M., J. J. ir V. K. atsiliepimų į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nepateikė.                                    II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos raÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies: nustatė, kad R. M. (K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato-siurblinės su gręžiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

KitÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dalį atmetė.

4. Byloje teismas nustatė, jog R. K. ir mirusio P. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai savo vardu nekilnojamÄ jį turtÄ yra įgiję 2001 metais – P. K. 2001 m. vasario 28 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2-1090 pagrindu; R. K. 2001 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. P61/2001-0417 pagrindu, tačiau R. K. (buvusi Z.) valstybei priklausiusį 0,0600 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) buvo įgijusi ir naudojosi juo dar gerokai anksčiau iki santuokos su P. K. sudarymo. R. K. (buvusi Z.) jau 1992 m. rugsėjo 25 d. buvo sumokėjusi valstybei 605,00 RUB (valstybės vienkartinių iÅ¡mokų) už 0,0600 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini), tai teismui patvirtino, jog valstybinės žemės sklypo įgijimo procedÅ«ras R. K. (buvusi Z.) buvo pradėjusi jau 1992 metais.

5. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo (privatizavimo) tvarkÄ nustatė tuo metu galiojęs Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89, kuriuo buvo patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – Taisyklės). Å iuo teisiniu reglamentavimu buvo nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti privalėjo bÅ«ti suformuotas žemės sklypas ir nuosavybės teisę į jį įgydavo asmenys, kuriems institucijos sprendimu buvo leista įsigyti valstybinės žemės sklypÄ .

Toks teisinis reglamentavimas teismui patvirtino, jog R. K. (buvusi Z.) jau 1992 metais naudojosi 0,0600 ha žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) bei Vyriausybės nustatyta tvarka ne konkurso tvarka, lengvatinėmis sÄ lygomis, siekė įgyti minimÄ Å¾emės sklypÄ privatinėn nuosavybėn, įvykdė visus Taisyklėse nustatytus reikalavimus bei 1992 m. rugsėjo 25 d. savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo už ketinamÄ Ä¯gyti valstybinės žemės sklypÄ valstybės nustatytÄ kainÄ .

Nors pagrindinė 0,0600 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis dėl neaiÅ¡kių priežasčių buvo sudaryta tik 2001 m. birželio 29 d., R. K. (buvusiai Z.) jau esant santuokoje su P. K., atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , teismas sprendė, jog R. K. 0,0600 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) yra įgijusi asmenine nuosavybe, ir yra nedalytinas turtas.

6. Mirusio P. K. 2001 m. vasario 28 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2-1090 pagrindu nuosavybės teise įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ pastatÄ -siurblinę su gręžiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teismas laikė įgytÄ santuokoje su R. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nustačius, jog 0,0600 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) R. K. yra įgijusi asmenine nuosavybe, o buvusių sutuoktinių R.

K. ir P. K. santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – pastatas-siurblinė su gręžiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nutraukiant santuokÄ nebuvo padalytas, teismas pripažino, kad R. K. ir P. K. nutraukus santuokÄ Å¡is turtas jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nesant byloje duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijÄ , nenustačius aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas sprendė, kad santuokos metu sutuoktinių įgytas nekilnojamasis turtas – pastatas-siurblinė su gręžiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvusiems sutuoktiniams R.

K. ir P. K. priklauso po 1/2 dalį.                      III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja VMI prie LR FM praÅ¡o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį dėl 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine R. M. nuosavybe panaikinti ir nustatyti, kad P. K. ir R. M. priklauso po ½ dalį 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:     7.1. Teismas netinkamai konstatavo nekilnojamojo turto – 0,0600 ha žemės sklypo įgijimo memento. R. M. (K., Z.) tiek 1992-09-25 sumokėjus už žemės sklypÄ , tiek 2001-06-29 pasiraÅ¡ius pirkimo-pardavimo sutartį turėjo bÅ«ti taikomos 1964 m. galiojusios CK nuostatos. Å iuo atveju nuosavybės teisė į 0,0600 ha žemes sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. M. (K., Z.) įgijo tik atlikusi nekilnojamojo turto teisinę registracijÄ , t. y. 2001-10-25.

Kadangi P. K. ir R. M. santuoka buvo sudaryta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vadinasi, ir 0,0600 ha žemės sklypas įgytas santuokos metu. Teismas           k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Apeliacijos dalykas yra žemės sklypo dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymas.

11. Byloje nustatyta, kad mirusio asmens P. K. ir R. M. (K.) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). 2001 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. P61/2001-0417 pagrindu R. K. nuosavybė teise įgijo 0,0600 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini); nekilnojamojo turto registre Å¡is sandoris įregistruotas 2001 m. spalio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus pažyma patvirtina, jog 1992 m. rugsėjo 25 d.

R. K. (buvusi Z.) yra sumokėjusi 605,00 RUB (valstybės vienkartinių iÅ¡mokų) už 0,0600 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini); R. K. ir P. K. santuoka nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-150-02/2002; santuoka laikoma nutraukta – (duomenys neskelbtini); Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje santuokos nutraukimo įraÅ¡as įregistruotas (duomenys neskelbtini); nutraukdami santuokÄ R.

K. ir P. K. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, jog nekilnojamojo turto gyvendami santuokoje neįgijo, todėl santuokos nutraukimo metu R. K. ir P. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas nepadalytas; P. K. (duomenys neskelbtini); P. K. palikimÄ 2016 m. liepos 22 d. priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, pateikdama pareiÅ¡kimÄ dėl P. K. palikimo priėmimo Mažeikių rajono 1-ajam notarų biurui; kiti P. K. įpėdiniai pagal įstatymÄ iki 2016 m. rugsėjo 19 d. į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl P. K. turto paveldėjimo nesikreipė, paveldėjimo liudijimas neiÅ¡duotas.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. K. 0,0600 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) yra įgijusi asmenine nuosavybe, todėl jį pripažino nedalytinu turtu. Apeliantė įsitikusi, kad teismas netinkamai nustatė žemės sklypo įsigijimo momentÄ , nes žemės sklypas įgytas santuokos metu.

13. Pažymėtina, kad R. K. nekilnojamojo turto – 0,0600 ha žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį pasirašė 2001-06-28, taigi tuo metu galiojo 1964 m. CK. Nekilnojamojo turto registre Å¡is sandoris įregistruotas 2001 m. spalio 25 d., galiojant naujajam civiliniam kodeksui, kuriame pakeista nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sandorių registravimo teisinė reikÅ¡mė ir sandorių neįregistravimo teisiniai padariniai. Po 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujai Civilinio kodekso redakcijai, teisinė daikto registracija atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , iki tol galiojęs kodeksas teisinę daikto registracijÄ siejo su nuosavybės teisės atsiradimu.

Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti ar pasirašant 2001-06-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ginčo sklypas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybe ar asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.  14. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705; 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-57, kt.). Kartu pažymėtina, kad SÅ K iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimÄ .

Tiek SÅ K, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi Å¡ioje byloje, sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi civilinio kodekso nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis).

15. Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpcijÄ galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).

16. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus pažyma patvirtina, jog 1992 m. rugsėjo 25 d. R. K. (buvusi Z.) yra sumokėjusi 605,00 RUB (valstybės vienkartinių iÅ¡mokų) už 0,0600 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini). Taigi, R. K. (buvusi Z.) jau 1992 m. rugsėjo 25 d. buvo sumokėjusi valstybei 605,00 Rub (valstybės vienkartinių iÅ¡mokų) už 0,0600 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini), tai patvirtina, jog valstybinės žemės sklypo įgijimo procedÅ«ras R.

K. (buvusi Z.) buvo pradėjusi jau 1992 metais. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad R. K. (buvusi Z.) valstybei priklausiusį 0,0600 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) buvo įgijusi ir naudojosi juo dar gerokai anksčiau iki santuokos su P. K. sudarymo. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant tokioms faktinėms aplinkybėms turto bendrumo prezumpcija paneigta, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai žemės sklypÄ pripažino R.

K. asmenine nuosavybe.

17. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pritaikė materialines teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jÄ panaikinti. Tai konstatavus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (337 str.

1. d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                                                                                                                                            Teisėja                                                                                           Birutė Simonaitienė                                                                                                Â