e1f2f192-a8d7-4caf-a44f-033c04286cb3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla 1-1705-654/2013Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00776-2008-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.1.3.1.VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) N U T A R T I S 2013 m. liepos 10 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorei L. Balaišienei, gynėjams advokatams S. Sandai, M. Liatukui, V. Kaupui, A. Š., nukentėjusiesiems J. G., J. J., O. K., A. L., V. L., D. K., M. K.-V., I. K., J. N., J. K., nukentėjusiųjų atstovams advokatams S. Šlakiui, K.

Žviniui, civilinio ieÅ¡kovo AB „Ūkio bankas“ atstovui advokatui G. Mekioniui, vertėjui A. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 233 str. 1 d., 233 str. 1 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., V.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., A.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.– n u s t a t ė: Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinami R. L., V. K., J. K. ir A. M.. 2013-07-01 teisiamojo posėdžio metu V. K. gynėjas M. Liatukas ir J. K. advokatas V. Kaupas pateikė praÅ¡ymus grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, kadangi suraÅ¡ytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. V. K. gynėjas advokatas Marius Liatukas praÅ¡yme nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, t.y. yra neiÅ¡samus, netikslus ir neaiÅ¡kus, kas apsunkina kaltinamajam galimybę gintis nuo jam pareikÅ¡tų kaltinimų.

Advokatas nurodo šiuos kaltinamojo akto trūkumus:inkriminuojant V. K. nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d. (UAB „Technologijų skliautai“, UAB „Megasta“, UAB „Aušrida“, UAB „Revensta“, vartojamasis kreditas išduotas I. L., vartojamasis kreditas išduotas B. G., vartojamasis kreditas išduotas J. V.) nurodyta, kad R. L. išgrynino gautus kredito pinigus, iš kurių dalį perdavė V. K. ir J. K. kaip atlygį, o likusius panaudojo asmeninėms reikmėms. Kaltinamajame akte nurodyta, kad V.

K. perduotas dalis sudaro sumos nuo 3500 Lt iki 18000 Lt. Å ios sumos neatitinka BK įtvirtintos didelės vertės sÄ vokos, todėl advokatui neaiÅ¡ku, kodėl V. K. vis tiek inkriminuojama, kad jis savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ . Advokatas teigia, kad kaltinamajame akte nėra nurodyta kada, kur ir kaip R. L. perduodavo pinigus V. K. ir J. K., kuriam iÅ¡ jų pinigai bÅ«davo duodami, kokias pinigų sumas kiekvienas iÅ¡ jų gavo. Apskritai byloje nėra duomenų, kuo grindžiamas pinigų perdavimo faktas.

Advokatas nurodo, kad kiekvienu inkriminuotu sukčiavimo atveju nėra aiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė V. K. apgaulė, kokio subjekto atžvilgiu V. K. sukčiavo. Pvz. UAB „Megasta“ atveju apraÅ¡ant V. K. veikÄ dėl BK 182 str. 2 d. pastraipos pradžioje nurodoma, kad V. K. veikė bendrininkų grupėje kartu su R. L. ir J. K. su tikslu apgaule paimti iÅ¡ banko paskolÄ ir jos negrÄ Å¾inti, tačiau toliau nurodoma, kad R. L. pateikė A. R. vardu užpildytÄ praÅ¡ymÄ V. K. ir J. K. su melagingais duomenimis.

IÅ¡ to seka, kad V. K. veikė ne bendrininkų grupėje, o jis buvo apgautas. Tokiu atveju neaiÅ¡ku, ar V. K. kažkÄ apgavo, ar jis pats buvo apgautas. Advokatas nurodo, kad kaltinimuose teigiama, kad V. K. pažeidė AB „Ūkio bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, netinkamai įvertino kredito rizikÄ bei pažeidė bankų limitų tvarkÄ , kliento finansinės bÅ«klės ir kreditingumo nustatymo tvarkÄ , netinkamai įvertino kredito rizikÄ ir padarė pažeidimus leisdamas kredito lėšas panaudoti ne pagal paskirtį, pažeidė visus banko tvarkos ir bankininkystės principus, tačiau nėra nurodyta, kokias konkrečiais veiksmais tai buvo padaryta, kada tai buvo padaryta, kokie konkretÅ«s reikalavimai buvo pažeisti, kaip tai susiję su sukčiavimo sudėtimi.

NeaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė leidimas panaudoti kredito lėšas ne pagal paskirtį, kadangi pinigus pervedus kredito davėjui, nei bankas, nei jo darbuotojai neturi jokių galimybių drausti kredito gavėjui gautas lėšas naudoti savo nuožiÅ«ra. Pažymėjo, kad toks abstraktus kaltinimas suponuoja tai, kad bet kuri teisme nustatyta konkretizuojanti „taisyklių ir reikalavimų“ aplinkybė bus laikytina nauja kaltinamojo akto atžvilgiu ir teismas negalės priimti nuosprendžio neiÅ¡eidamas iÅ¡ kaltinamojo akto ribų, kÄ draudžia BPK 255 str.

J. K. gynėjas advokatas Virgilijus Kaupas savo prašyme dėl bylos perdavimo prokurorui nurodė, kad kaltinamojo akto tekstas ir struktūra turi esminių trūkumų, kurie neleidžia bylos nagrinėti teisme ir J. K. gintis nuo jai pareikštų kaltinimų. Kaltinamojo akto tekstas ir struktūra surašyti taip, kad iš kaltinimo lieka neaišku, kokių veiksmų padarymu kaltinama J. K., o kokie veiksmai yra padaryti kitų asmenų. Visais atvejais kaltinimai dėl J. K. padarytų nusikalstamų veikų pradedami teiginiais, kad ji įtariama tuo, kad „įvykdė sukčiavimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent, kad J.

K., R. L. ir AB Ūkio banko Ukmergės filialo valdytojas V. K., veikdami bendrininkų grupėje, ir turėdami tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , t.y. kito asmens vardu gauti iÅ¡ AB Ūkio bankas kreditÄ ir neketinant jo grÄ Å¾inti, panaudoti jį savo reikmėms. R. L. tam tikslui sukÅ«ręs konkretų veiksmų planÄ pagal kurį veikė“. Toliau tekste vardijami vien R. L. veiksmai, o kaltinimo pabaigoje trumpai grįžtama prie J. K. veiksmų. IÅ¡ kaltinimo teksto neaiÅ¡ku, ar R.

L. kažkÄ darė padedamas J. K. ir/ar kartu darė, ar R. L. kažkÄ darė žinant J. K., ar R. L. ir J. K. veiksmai susiję tik tuo, kad vyko vienu metu ir pan. IÅ¡ kaltinamojo akto turi matytis, kokias konkrečias banko filialo vadovo pavaduotojos pareigas J. K. atliko netinkamai vykdydama teisės aktų reikalavimus, t.y. kuris iÅ¡ J. K. atliekamų veiksmų (procedÅ«rų) pažeidė kokį teisės aktÄ , koks yra kiekvieno kaltinime nurodyto J. K. veiksmo (procedÅ«ros) kaltės turinys. Å iuo atveju iÅ¡ kaltinamojo akto turinio matyti, kad kaltinamajai inkriminuojami veiksmai, su kuriais ji nieko bendro neturėjo, neaiÅ¡ku, kurie kaltinimo teiginiai skirti J.

K., o kurie kitų asmenų veikoms įvardinti. IÅ¡ pateikto kaltinamojo akto formuluočių nėra įmanoma apibrėžti J. K., kaip ir banko valdytojo V. K., atsakomybės ribų: UAB „Technologijų skliautai“ atveju kalti J. K. veiksmai formuluojami taip, kad „ji pažeisdama AB Ūkio bankas nustatytus reikalavimus ir taisykles priėmė Å¡iuos dokumentus ir kartu su V. K. pažeisdami AB Ūkio bankas reikalavimus ir taisykles“ suteikė UAB „Technologijų skliautai“ 150 000 litų kreditÄ ;

UAB „Megasta“ ir UAB „Astonus“ atvejais J. K. veiksmai suformuluoti taip, kad „V. K. ir jo pavaduotoja J. K. netinkamai įvertino kredito rizikÄ , pažeisdami banko limitų tvarkÄ suteikė UAB „Megasta“ 150 000 litų kreditÄ , tačiau neaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė netinkamas kredito rizikos įvertinimas, nėra aiÅ¡ku kokių konkrečiai banko nustatytų kredito rizikos vertinimo reikalavimų nesilaikyta; UAB „Astonus“ atveju kalti J. K. veiksmai suformuluoti taip: „Bendrininkai įtikino D.

K. kaip laiduotojÄ pasiraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį 440 000 litų sumai, apgaudami ir paaiÅ¡kindami, kad tai tik formalumas. 2007-07-27 V. K. ir J. K., abu, bÅ«dami banko darbuotojais, pažeidė Kliento finansinės bÅ«klės ir kreditingumo nustatymo tvarkÄ , netinkamai įvertino kredito rizikÄ bei padarė pažeidimus leisdami kredito lėšas panaudoti ne pagal paskirtį (kreditas skirtas apyvartinėms lėšoms)“. Advokatas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad J. K. bÅ«tų įtikinėjusi D.

K.; kokie Kliento finansinės bÅ«klės ir kreditingumo nustatymo tvarkos reikalavimai buvo pažeisti nėra nurodyta, nenurodyta, kuo pasireiÅ¡kė J. K. veiksmai netinkamai įvertinant kredito rizikÄ , nepaaiÅ¡kinta, kas ta kredito rizika; likusiais atvejais kalti J. K. veiksmai vėl gi suformuluoti taip: „kaip banko darbuotojai pažeisdami visus banko tvarkos ir bendruosius bankininkystės principus“ suteikė kreditus.Pagal BK 182 str. 2 dalį baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimÄ kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai.

Prokuroro pareiga yra kaltinamajame akte nurodyti tyrimo metu nustatytus kaltinamajam inkriminuojamo BK 182 str. objektyviuosius požymius. Å ioje byloje prokurorei kaltinamajame akte vardijant R. L. veiksmus dėl įmonių akcijų įsigijimo, įvairių dokumentų pagaminimo, įvairių susitikimų su trečiaisiais asmenimis, ji nenurodė, kokie R. L. bei J. K. ir V. K. aktyvÅ«s, tarpusavyje suderinti veiksmai rodo turėjus bendrÄ tikslÄ â€“ apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , kad Å¡ie asmenys suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė pavojingus padarinius ir jų norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad J. K. veikė bendrininkų grupėje su R. L. ir V. K., tačiau nenurodyti Å¡ių asmenų organizuotos grupės veikos požymiai – užduočių ir vaidmenų pasiskirstymas, taigi kokie konkretÅ«s veiksmai inkriminuojami kiekvienam kaltinamajam kaip bendrininkui atskirai. Akte apraÅ¡ant J. K. inkriminuotus veiksmus, nėra nurodoma, kaip kaltinamieji susibÅ«rė į organizuotÄ grupę. Kaltinamajame akte visais atvejais apraÅ¡ant J. K. inkriminuojamas nusikalstamas veikas nėra nurodyta, kuo pasireiÅ¡kė Å¡ios veikos objektyvusis požymis – apgaulė.

Pagal BK 182 str. 2 d. numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir tam, kas sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagal BK 25 str. 3 dalį organizuota grupė yra viena iÅ¡ bendrininkavimo formų padarant nusikalstamÄ veikÄ . Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų arba labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį.

Tuo tarpu kaltinamajame akte inkriminuojant veikÄ pagal BK 182 str. 2 d. (UAB „Technologijų skliautai“) organizuotos grupės požymiu J. K. inkriminuoti tokie veiksmai:

a) R. L. jai pateikus paraiÅ¡kÄ kreditui gauti su jo pagamintais netikrais ir suklastotais dokumentais Å¡iÄ paraiÅ¡kÄ ji „pažeisdama AB Ūkio bankas nustatytus reikalavimus ir taisykles priėmė Å¡iuos dokumentus“;

b) kartu su banko valdytoju V. K., pažeisdami AB Ūkio bankas nustatytus reikalavimus ir taisykles pagal 2006-09-28 kredito sutartį UAB „Technologijų skliautai“ suteikė 150.000 litų kreditÄ ;

c) IÅ¡ V. L. kaip atlygį kartu su V. K. gavo 15.000 litų. IÅ¡ Å¡ių formuluočių neaiÅ¡ku, kokie buvo neteisėti nusikalstami J. K. veiksmai jai apgaule įgyjant svetimÄ turtÄ . PanaÅ¡iai kaltinimas J. K. formuluojamas ir kitais atvejais. Advokatas pažymėjo, kad BK prasme pats pareigų nevykdymas, netinkamas jų vykdymas ar pan. savaime nereiÅ¡kia, kad padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. Kaltinamajame akte nėra duomenų, kad J. K. iki paraiÅ¡kų iÅ¡ R. L. ir kitų asmenų priėmimo bei sprendimų dėl kreditų juridiniams bei fiziniams asmenis suteikimo žinojo apie L.

L. veiksmus, prokurorės įvardintus kaip nusikalstamus. IÅ¡ kaltinamojo akto turinio neįmanoma suvokti, kada ir kaip apgaule J. K. savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ ir kokie duomenys (įrodymai) rodo, jog ji kartu su R. L. bei V. K. iÅ¡ anksto suplanavo, norėjo įvykdyti sukčiavimÄ ir to siekė. Prokurorė kaltinamajame akte nepaaiÅ¡kina, kodėl J. K. inkriminuojant nusikalstamas veikas piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, apraÅ¡ydama tuos pačius epizodus, nurodo skirtingus nuo J. K. ir kitų asmenų veiksmų nukentėjusius asmenis, pavyzdžiui nusikaltime dėl UAB „Technologijų skliautai“ suteikto 150 000 litų kredito kaltinamosios veiksmus vertinant kaip sukčiavimÄ nukentėjusiais asmenimis nurodomi AB „Ūkio bankas“ ir E. G., tačiau tuos pačius kaltinamosios veiksmus vertinant kaip piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi nukentėjusiu asmeniu pripažįstamas tik AB Ūkio bankas.

AnalogiÅ¡kai kvalifikuojama ir kitais atvejais. PraÅ¡ymas tenkintinas. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties bÅ«vimas asmens veiksmuose. Nusikalstamos veikos sudėtis yra sudaryta iÅ¡ objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, o kiekvienos nusikalstamos veikos sudėties kiekvienas požymis turi savo turinį ir prasmę.

Teisės taikymo (kvalifikavimo) procesas vyksta tarpusavyje lyginant nustatytus asmens veiksmus ir nusikalstamų veikų sudėties požymius, ir nustatant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių turinį. Kvalifikavimo proceso rezultatai yra fiksuojami procesiniuose dokumentuose – praneÅ¡ime apie įtarimÄ arba kaltinamajame akte. Reikalavimus kaltinamojo akto turiniui nustato Lietuvos Respublikos BPK. Pagal BPK 219 str. 1 d. 3 p. kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodytas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį;

įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas turi bÅ«ti suraÅ¡omas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi bÅ«ti esminių trÅ«kumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliÅ«tį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, bÅ«tent todėl privalo atitikti byloje faktiÅ¡kai nustatytas aplinkybes (LAT 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011). Å ioje baudžiamojoje byloje ir yra keliamas klausimas, kad kaltinamajame akte nėra nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius, o prokuroras, privalėdamas kaltinamajame akte apraÅ¡yti nusikalstamÄ veikÄ (į nusikalstamos veikos sudėties požymius įdėti konkretų turinį - vietÄ , laikÄ , bÅ«dus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes), Å¡ios savo pareigos tinkamai neatliko.

Tinkamas, laikantis BPK 219 str. nuostatų, kaltinamojo akto suraÅ¡ymas yra reikÅ¡mingas bent dviem aspektais – nagrinėjimo teisme ribų aspektu ir tinkamu teisės į gynybÄ užtikrinimo aspektu. BPK 255 str. nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nusikalstamų veikų tyrimas teisme yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu ir įvertinimu, o faktinės aplinkybės –tai nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo akto pagrindu yra tiriamos inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir yra lyginama, ar tai, kÄ prokuroras surašė kaltinamajame akte yra patvirtinta įrodymais.

Pažymėtina, kad kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo procesas reglamentuotas BPK 256 str., tačiau jame tik prokurorui, privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam yra suteikta teisė prašyti pakeisti kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Teismas tokios teisės neturi (BPK 256 str., 305 str.). Teismas šiuo atveju neturi procesinės galimybės inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių papildyti naujomis nepateikus prašymo BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Teismui nuosprendyje suformulavus naujÄ kaltinimÄ , kaltinamiesiems nebÅ«tų suteikta galimybė gintis nuo tokio iÅ¡ esmės pakeisto kaltinimo, ginčyti naujai nustatytas aplinkybes, todėl tokiu atveju kaltinimo pakeitimas turėtų esminę įtakÄ kaltinamųjų teisės į gynybÄ realizavimui. Matydamas, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nėra nurodytos ir savo iniciatyva jų negalėdamas nurodyti, viso proceso metu teismas neturi bÅ«ti priklausomas nuo prokuroro ir laukti bei spėlioti, ar kuriuo nors metu prokuroras praÅ¡ys pakeisti jo kaltinamajame akte neteisingai nurodytas aplinkybes kitomis, arba ar praÅ¡ys papildyti kaltinamÄ jį aktÄ naujomis, jo anksčiau nenurodytomis, nusikalstamos veikos aplinkybės, kurias nurodyti reikalauja įstatymas.

Labai tikėtina, kad prokuroras tokio praÅ¡ymo ir neteiks, tokiu atveju nebus pasiekti BPK 1 str. nustatyti tikslai ir teismas vis tiek turės konstatuoti BPK 219 str. pažeidimÄ ir perduoti bylÄ prokurorui. BPK 22 str. 3 d. nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o BPK 44 str. 7 d. be kitų principų nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba bÅ«tų skubiai ir nuodugniai praneÅ¡ta apie jam pareikÅ¡to kaltinimo pobÅ«dį bei pagrindÄ .

Kaltinamajam pilnai ir efektyviai įgyvendinti savo teisę gintis galima tik esant aiÅ¡kiam ir konkrečiam kaltinimui. AiÅ¡kumas ir konkretumas pasireiÅ¡kia per tiksliai nurodytas inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – vietÄ , laikÄ , bÅ«dus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Kaltinamajame akte nurodžius vien tik sudėties požymį, neįdėjus į jį konkretaus turinio, konkrečių aplinkybių, neįmanoma gynyba nuo tokio kaltinimo (pvz. kaltinamasis negali pasakyti, kad tuo metu, kai buvo padarytas nusikaltimas, jis buvo kitoje vietoje, nes nežino nusikaltimo padarymo laiko).

Suprantama, kad kai kuriais atvejais tam tikrų esminių faktinių aplinkybių nustatyti ir nurodyti kaltinamajame akte neįmanoma, tačiau negalima tokia situacija, kuomet nenustatomi jokie faktiniai duomenys. Kaltinimo asmeniui suraÅ¡ymas yra kÅ«rybinis procesas, labai priklausantis nuo jį suraÅ¡ančio asmens savybių. BPK reglamentuoja tik elementus, tačiau nereglamentuoja jų turinio, kaltinamojo akto formos, sakinių skaičiaus, iÅ¡dėstymo ar struktÅ«ros, vartojamų žodžių ar pan. Tai, kad kaltinamasis aktas ar praneÅ¡imas apie įtarimÄ suraÅ¡yti ne taip, kaip to norėtų kiti proceso dalyviai, ar jame yra gramatikos klaidų, nėra pagrindas kaltinamÄ jį aktÄ laikyti netinkamai suraÅ¡ytų.

Akivaizdu, kad toje pačioje byloje skirtingi žmonės kaltinamÄ jį aktÄ suraÅ¡ytų skirtinga forma, naudodami skirtingus žodžius, todėl praÅ¡ymuose nurodytų argumentų, susijusių su kaltinamajame akte padarytomis gramatinėmis klaidomis, kitokiomis nei proceso dalyviai norėtų sakinių konstrukcijomis, vartojamais žodžiais ar pan. teismas nenagrinėja. Teismas taip pat nenagrinėja argumentų, susijusių su baudžiamojoje byloje esančių duomenų vertinimu, kadangi teisminis įrodymų tyrimas dar nėra pradėtas ir teismas nėra iÅ¡tyręs įrodymų.

Å ioje nutartyje teismas tik vertina, ar kaltinamajame akte yra visi privalomi BPK 219 str. numatyti elementai, ar kaltinamajame akte yra atskleistas kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių turinys, ar turinys yra atskleistas tiek, kad aiÅ¡kiai bÅ«tų galima laikytis nagrinėjimo teisme ribų ir tinkamai užtikrinti teisę į gynybÄ . V. K. ir J. K. kaltinami padarę 11 veikų, kurios teisiÅ¡kai įvertintos kaip BK 182 str. 2 d. ir 228 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų sutaptis.

Pagal BK 182 str. 2 d. V. K. ir J. K. yra kaltinami tuo, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ . Pagal BK 190 str. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad svetimas turtas yra didelės vertės tada, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL (t.y. 32500 Lt). Vertinant kaltinamojo akto turinį svarbu, kad R. L., V. K. ir J. K. yra kaltinami didelės vertės svetimÄ turtÄ Ä¯giję veikdami bendrininku grupėje (ne organizuotoje grupėje, kas yra BK 182 str. kvalifikuojantis požymis, ir ne veikdami kaip BK 24 str. nurodyti bendrininkai).

IÅ¡ kaltinamajame akte pateiktos kvalifikacijos matyti, kad visų kaltinamųjų veiksmai yra įvertinti kaip bendravykdytojų, kas reiÅ¡kia, kad kiekvieno iÅ¡ jų veiksmai buvo bÅ«tini nusikaltimui padaryti ir kiekvieno jų veiksmai sÄ lygojo bendras pasekmes. Tačiau visiems kaltinamiesiems esant bendravykdytojams, jiems kaltinamajame akte inkriminuotos skirtingos pasekmės: pvz. UAB „Technologijų skliautai“ atveju R. L. inkriminuota, kad jis apgaule įgijo 150000 Lt, o V. K. ir J. K. inkriminuota, kad jie įgijo 15000 Lt.

Taigi, V. K. ir J. K. inkriminuota apgaule įgyta suma nesiekia BK 190 str. nustatytos didelės vertės turto ribos. Tokia pat schema yra aprašomos ir kitos nusikalstamos veikos. Todėl darytina išvada, kad V. K. ir J. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas (BPK 219 str. 1 d. 3 p.) ir jų teisinis įvertinimas (BPK 219 str. 1 d. 5 p.) neatitinka vienas kito. Būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. požymis yra apgaulė. Kiekvienoje nusikalstamoje veikoje apgaulė turi savo turinį, kuris turi būti nurodytas kaltinamajame akte.

Analizuojant kaltinamÄ jį aktÄ matyti, kad suraÅ¡ant kaltinimÄ V. K. ir J. K. jų apgaulės turinys nėra atskleistas. Kaltinimai V. K. ir J. K. suraÅ¡yti pagal tÄ pačiÄ schemÄ ir yra tokie patys. IÅ¡ kaltinimų jiems išėmus tai, kas susiję su R. L. veiksmais, lieka toks kaltinimas: V. K., R. L. ir AB Ūkio banko Ukmergės filialo valdytojo pavaduotoja J. K., veikdami bendrininkų grupėje, ir turėdami tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , t.y. kito asmens vardu gauti iÅ¡ AB Ūkio banko kreditÄ ir neketinant jo grÄ Å¾inti, panaudoti jį savo reikmėms. (...) Å iame filiale R.

L. anksčiau suderino savo veiksmus su Å¡io banko darbuotojais, J. K. bei V. K., ir UAB „Technologijų skliautai“ direktoriaus E. G. vardu užpildė paraiÅ¡kÄ dėl tikslinio kredito, skirto odontologinei įrangai pirkti, gavimo. (...) R. L. Å¡iÄ paraiÅ¡kÄ kartu su anksčiau jo pagamintais netikrais ir suklastotais dokumentais - UAB „Technologijų skliautai“ akcininkų susirinkimo protokolu bei vekseliu 150 000 Lt sumai pateikė AB „Ūkio“ banko Ukmergės filialo, esančio Kęstučio g.7, Ukmergėje, valdytojo pavaduotojai J.

K.. Ji pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles priėmė Å¡iuos dokumentus, ir kartu su banko valdytoju V. K., pažeisdami AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, pagal 2006-09-28 kredito sutartį Nr. 09-1252 UAB „Technologijų skliautai“ suteikė 150 000 litų kreditÄ . (...) 15000 litų kaip atlygį perdavė V. K. ir J. K.. Tokiu bÅ«du V. K. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ir savo veiksmais AB „Ūkio Bankas“ bei E. G. padarydamas 150 000 Lt sumai turtinę žala.

Toks veiksmų aprašymas nėra konkretus, veiksmai nėra susieti su sudėties požymiais ir teismas bei proceso dalyviai yra priversti spėlioti, koks yra V. K. ir J. K. apgaulės turinys. Galimai V. K. ir J. K. apgaulė pasireiškė R. L. anksčiau suderintais veiksmais, tačiau neaišku, kur, kada ir kokie veiksmai buvo suderinti, kokie suderinti veiksmai turėtų būti vertinami kaip apgaulė. Advokatas teisingai nurodo, kad taip, kaip aprašyta kaltinamajame akte, paraiškos kartu su anksčiau R. L. pagamintais netikrais ir suklastotais dokumentais pateikimas labiau panašus į pačių V.

K. ir J. K. suklaidinimÄ . BPK 219 str. nustato, kad veikos padarymo bÅ«das (apgaulė) turi bÅ«ti apraÅ¡ytas kaltinamajame akte, o Å¡iame kaltinamajame akte veikos padarymo bÅ«das nėra apraÅ¡ytas, į veikos padarymo bÅ«do (apgaulės) požymį nėra įdėta konkreti prasmė. Tiek V. K., tiek J. K. yra kaltinami piktnaudžiavę tarnyba. Piktnaudžiavimas tarnyba suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ar kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga, Teismų praktika, Nr. 26).

IÅ¡ piktnaudžiavimo tarnyba sampratos ir teismų praktikos matyti, kad piktnaudžiavimas tarnyba visada yra susijęs su veikimu prieÅ¡ingais tarnybai interesais, kaltinamojo veika pažeidžia įstaigos veiklos principus, tikslus ir uždavinius. IÅ¡ to seka, kad kaltinime turi bÅ«ti nurodyti kaltinamojo institucijos veiklos tikslai, kokius įgaliojimus kaltinamasis turėjo institucijoje ir kokių pareigų jis nevykdė veikdamas prieÅ¡ingai tarnybos interesams. Skirtingose srityse dirbančių specialistų veikla yra įvairi ir ne visada jų veiklÄ galima apibrėžti konkrečiomis pareigomis, dažnai jos formuluojamos kaip bendro pobÅ«džio pareigos, kurias sukonkretina konkretus situacinis veikimo poreikis, tačiau asmens, kaltinamo piktnaudžiavimu tarnyba, neatliktos pareigos, pažeisti institucijos veikimo tikslai ir uždaviniai turi bÅ«ti kiek įmanoma sukonkretinti, jie neturi bÅ«ti pačio bendriausio, abstraktaus pobÅ«džio, neturi bÅ«ti įraÅ¡yti bendriausi veiklos principai, nes tokie bendri teiginiai neturi konkretaus turinio arba turi labai platų turinį, nuo tokių bendrų teiginių neįmanoma efektyviai gintis.

Kaltinamajame akte V. K. ir J. K. veiksmai piktnaudžiaujant tarnyba apraÅ¡yti pagal tÄ pačiÄ schemÄ , o tarnybos pareigų panaudojimas prieÅ¡ingais tarnybai interesais apraÅ¡ytas taip:„pažeisdamas AB „Ūkio bankas“ nustatytus reikalavimus bei taisykles, Å¡iuos dokumentus priėmė. Netinkamai įvertinęs kredito rizikÄ , pažeisdamas banko limitų tvarkÄ (...) suteikė kreditÄ â€œ (nusikalstama veika, susijusi su UAB „Technologijų skliautai“); „netinkamai įvertino kredito rizikÄ , pažeisdami banko limitų tvarkÄ (...) suteikė kreditÄ â€œ (nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „Megasta“);„pažeidė „Kliento finansinės bÅ«klės ir kreditingumo nustatymo“ tvarkÄ .

Netinkamai įvertino kredito rizikÄ bei padarė pažeidimus leisdami kredito lėšas panaudoti ne pagal paskirtį (kreditas skirtas apyvartinėms lėšoms), bei nusprendė suteikti kreditÄ â€œ (nusikalstama veika, susijusi su UAB „Astonus“); „taip tiesiogiai pažeisdamas savo pareiginių nuostatų 5, 6 ir 9 punktus, (...) abu, kaip banko darbuotojai pažeisdami visus banko tvarkos ir bendruosius bankininkystės principus (...) suteikė kreditÄ â€œ (nusikalstama veika, susijusi su laiduotojais V.

L. ir A. L.);„tuo metu V. K. ir J. K., kaip banko darbuotojai pažeisdami visus banko tvarkos ir bendruosius bankininkystės principus (...) suteikė kreditÄ â€œ (nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „Revensta“, UAB „Sostapilė“, I. L.);„netinkamai įvertinę banko rizikÄ , nedalyvaujant kredito gavėjui ir laiduotojams, ir pažeisdami visus banko tvarkos ir bendruosius bankininkystės principus, suteikė (...) kreditÄ â€œ (nusikalstamos veikos, susijusios su kredito suteikimu B. G. ir J.

V.). ApraÅ¡ant V. K. inkriminuotÄ piktnaudžiavimÄ tarnyba iÅ¡duodant kreditÄ UAB „AuÅ¡rida“ nurodyta, kad V. K. veikė kartu su V. K., t.y. pačiu savimi. IÅ¡ kaltinamojo akto dalies, kurioje V. K. ir J. K. yra kaltinami piktnaudžiavę tarnyba, analizės matyti, kad apraÅ¡ydama piktnaudžiavimo tarnyba požymius prokurorė surašė tik pačius bendriausius banko veiklos principus, į piktnaudžiavimo tarnyba sudėtį neįdėjo jokio konkretaus turinio. Kaltinamojo akto teiginys „pažeisdamas AB „Ūkio bankas“ nustatytus reikalavimus bei taisykles“ turėtų reikÅ¡ti, kad AB „Ūkio bankas“ yra nustatęs reikalavimus ir taisykles, kurias kaltinamieji pažeidė.

Tačiau jei yra nustatyti reikalavimai ir taisyklės, tai kaltinamajame akte turėtų bÅ«ti nurodyta, kokios taisyklės ir reikalavimai yra nustatyti, kokias taisykles ar reikalavimus kaltinamieji pažeidė. Kaltinamojo akto teiginys „netinkamai įvertinęs kredito rizikÄ , pažeisdamas banko limitų tvarkÄ â€œ reiÅ¡kia, kad yra patvirtintos kredito rizikos įvertinimo taisyklės, kurias kaltinamieji pažeidė. Be to, bankas yra nustatęs kreditų limitus, o kaltinimas lyg ir reikÅ¡tų, kad kaltinamieji nesilaikė limitų, t.y. suteikė didesnio dydžio paskolÄ , nei galėjo suteikti.

Tačiau kaltinamajame akte esant tik tokiems teiginiams teismui ir proceso dalyviams tenka tik spėlioti, kokias konkrečias nustatytas taisykles pažeidė kaltinamieji ir kokį kredito limitÄ jie virÅ¡ijo. Labai abstraktus yra teiginys „pažeisdami visus banko tvarkos ir bendruosius bankininkystės principus“. Ne tik teismas, bet turbÅ«t ir ekonomikos mokslas negalėtų pateikti visų bendrųjų bankininkės principų sÄ raÅ¡o ir labai abejotina, kad iÅ¡duodami kreditÄ kaltinamieji galėjo pažeisti visus bankininkystės principus.

Taigi, visi kaltinamajame akte nurodyti piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymiai yra apraÅ¡yti nekonkrečiai, į juos neįdedant konkretaus turinio.Akivaizdu, kad Å¡ie nutartyje iÅ¡vardinti BPK 219 str. pažeidimai tiek nagrinėjimo teisme ribų aspektu, tiek tinkamu teisės į gynybÄ užtikrinimo aspektu, trukdo teismui nagrinėti bylÄ teisme.             Teismų praktikoje pripažįstama, kad netinkamas veikos kvalifikavimas kartu su netinkamu nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių apraÅ¡ymu byloje yra kaltinamojo akto trÅ«kumai, kurie nagrinėjant bylÄ teisme nėra iÅ¡taisomi ir jie trukdo nagrinėti bylÄ .

ApraÅ¡ant veikÄ turi bÅ«ti nurodytas ir kaltinamo asmens poelgis, už kurį traukiama baudžiamojon atsakomybėn, ir tÄ poelgį atitinkantis teisinis terminas, įstatymo leidėjo atskleidžiamas normos dispozicijoje. Protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos bÅ«tų taisomos paties prokuroro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-7-337/2006), todėl teismui nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ , byla perduotina prokurorui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d., teismas n u t a r ė:

BaudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-1705-654/2013 (proceso numeris 1-88-1-00776-2008-8, ikiteisminio tyrimo Nr. 88-1-00776-08), kurioje R. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 233 str. 1 d., 233 str. 1 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., V.

K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., J. K. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., A.

M. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., perduoti Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai. Nustatyti 3 mėnesių terminÄ pažeidimams paÅ¡alinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti.Å i nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėjas                                              (paraÅ¡as)                                         Alenas Piesliakas NuoraÅ¡as tikras:Teisėjas A.

Piesliakas