e1f2e516-c42a-4c7d-a5ba-ed5e1c3f96cd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1542-794/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18641-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.17; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (atsakovės) M. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1321-465/2023 pagal ieÅ¡kovų V. G. ir O. G. ieÅ¡kinį atsakovei M. S. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami iÅ¡keldinti atsakovę iÅ¡ jiems nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) bei priteisti jų naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, jog atsakovė su jų sÅ«numi V. G. (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuokÄ , ir atsikėlus jiems į Vilnių, leido gyventi jų bute. Nesusiklosčius santykiams, Å¡iuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta iÅ¡tuokos procesas. IeÅ¡kovai taip pat nurodė, jog 2022 m. gegužės 23 d. atsakovei buvo nusiųstas praneÅ¡imas dėl iÅ¡sikeldinimo iÅ¡ patalpų ir raktų perdavimo. Vėliau buvo sutarta terminÄ pratęsti dar mėnesiui, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., tačiau atsakovė iÅ¡ gyvenamųjų patalpų neiÅ¡sikraustė, pasiteisindama, kad negali rasti kito gyvenamojo ploto. Pažymėjo, jog nutraukus panaudos santykius, atsakovė patalpomis naudojasi be jokio teisinio pagrindo.

2. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, jog ieÅ¡kovai leido jai naudotis ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nes ji yra susituokusi su ieÅ¡kovų sÅ«numi V. G.. Atsiliepime pažymėjo, jog ji yra Irano pilietė, nemoka lietuvių kalbos, todėl jai yra labai sunku susirasti kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , ypatingai Å¡iuo metu, kai yra daug atvykusių asmenų iÅ¡ Ukrainos, Baltarusijos. Galimybės iÅ¡sinuomoti yra ribojamos ir dėl piniginių lėšų trÅ«kumo. Atsakovė dirba nepilnu etatu, siÅ«lėsi sumokėti už nuomÄ , tačiau jos sutuoktinis bei jo advokatas pareikalavo iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto, o su ieÅ¡kovais ji neturėjo galimybės susisiekti. Nors Å¡iuo metu ji gyvena pas draugus, tačiau buto raktus sutinka perduoti tik savininkams (ieÅ¡kovams). Teigia, jog ieÅ¡kovai jai leido gyventi savo bute, niekada dėl to neprieÅ¡taravo, dėl iÅ¡keldinimo nebuvo įspėję, o tai darė jų sÅ«nus, jos sutuoktinis. Mano, kad per protingÄ terminÄ galėtų butÄ atlaisvinti, tenkinus ieÅ¡kinį, praÅ¡o atidėti teismo sprendimo vykdymÄ 6 mėnesiams, o ieÅ¡kinį atmetus, nes ji tinkamai nebuvo ieÅ¡kovų įspėta, priteisti valstybės iÅ¡laidas už valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iškeldino atsakovę M. S. iš ieškovams V. G. ir O. G. nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 1 095,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams.

4. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovai 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsipareigojimu patvirtino savo sutikimÄ atsakovei, kaip Irano pilietei, atvykusiai gyventi į LietuvÄ , neterminuotai suteikti tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ jiems nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas vertino, jog atsakovės neatlygintinas apsigyvenimas bute ir ieÅ¡kovų sutikimas dėl tokių veiksmų atitinka panaudos sutarties sampratÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie susitarimÄ dėl panaudos termino. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta neterminuota buto panaudos sutartis.

5. Teismas taip pat nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė gavo apie ieÅ¡kovų atstovo pasiraÅ¡ytÄ 2022 m. gegužės 23 d. PraneÅ¡imÄ dėl panaudos sutarties nutraukimo ir iÅ¡sikeldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, lankėsi ieÅ¡kovų atstovo kontoroje, kuomet terminas iÅ¡sikėlimui buvo pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.. Teismas pažymėjo, jog net ir kreipimasis į teismÄ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie Å¡alies valiÄ nutraukti panaudos sutartį. Atsakovė nurodė, jog Å¡iuo metu teisme vyksta jos skyrybų procesas su ieÅ¡kovų sÅ«numi V. G. (civilinė byla Nr. e2-657-842/2023), kurioje, be kita ko, jį atstovauja tas pats advokatas A. N., todėl jos manymu, Å¡ios bylos iniciavimas yra naudojamas kaip spaudimo priemonė skyrybų byloje. Teismas vertino, jog Å¡ie atsakovės teiginiai yra paremti jos subjektyviu vertinimu, todėl su jais nesutiko.

6. Teismas nustatė, jog ieškovų atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta dar prieš metus, t. y. 2022 m. balandžio 4 d. Advokatas patvirtino, jog dėl atstovavimo teisme sutartį sudarė tiesiogiai su ieškovais, sutaręs dėl pavedimo dalyko – atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Ieškovų atstovas neneigė, jog santuokos nutraukimo byloje jis atstovauja ir ieškovų sūnų V. G., tačiau teismas vertino, jog ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tuo būtų pažeisti advokatų etikos principai. Teismas pažymėjo, jog advokatui draudžiama konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu ir interesais, jeigu tų klientų interesai yra priešingi arba yra reali tikimybė, kad interesų konfliktas kils ateityje, taigi, teismas sprendė, jog šiuo atveju tokio intereso konflikto, draudžiančio advokatui imtis atstovauti ieškovus, o kitoje civilinėje byloje atstovauti jų sūnų, nėra. Teismas vertino, jog atsakovės nepasitikėjimas priešingos šalies atstovu iš esmės remiasi tik subjektyviais atsakovės vertinimais, grindžiamais tuo, jog ieškovus atstovauja tas pats advokatas, kuris gina ir jų sūnaus V. G. interesus kitoje byloje, nepaneigia ieškovų valios reikšti ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo.

7. Teismas konstatavo, kad panaudos davėjai (ieÅ¡kovai) ir panaudos gavėja (atsakovė) buvo sudarę neterminuotÄ buto panaudos sutartį. Panaudos davėjai (ieÅ¡kovai) įstatymų nustatyta tvarka pasinaudojo savo teise atsisakyti daikto neatlygintinio naudojimo sutarties, įspėję apie tai panaudos gavėjÄ (atsakovę) įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus įspėjimo terminui ir atsakovei gera valia neiÅ¡sikėlus iÅ¡ ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančio buto, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų daiktu atsakovė naudojasi be teisinio pagrindo.

8. Atsižvelgiant į tai, jog savininkas turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ iÅ¡keldinti asmenį, kuris jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdamas jokio teisinio ir faktinio pagrindo, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai savo nuožiÅ«ra naudotis turtu negali, jų nuosavybės teisės pažeistos, todėl teismas, vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ieÅ¡kinį dėl atsakovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų laikė pagrįstu ir tenkino jį pilnai.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kinys buvo patenkintas pilnai bei įvertinęs, kad viena iÅ¡ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už teisines paslaugas buvo sumokėta ne pačių ieÅ¡kovų, o jų sÅ«naus V. G. piniginėmis lėšomis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bÅ«tent Å¡ia dalimi (145,00 Eur) iÅ¡ atsakovės priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį sumažino. Tokiu atveju iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams teismas priteisė 895,00 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti bei 200,00 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų, viso 1 095,00 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė M. S. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimÄ ir bylÄ pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės ir valstybės (kadangi atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba) patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

10.1. Atsakovės teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės, neatsižvelgė į atsakovės argumentus dėl abiejų ieÅ¡kovų sveikatos bÅ«klės ir įrodymais pagrįstų aplinkybių, kurios sudarė pagrindÄ suabejoti dėl ieÅ¡kovų veiksnumo ir jų sugebėjimo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę bei juos valdyti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nutarė ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus neiÅ¡klausyti ir vadovautis tuo, kad byloje ieÅ¡kovus atstovauja jų atstovas. Taigi, teismas nepagrįstai nutarė nekviesti ieÅ¡kovų į teismo posėdį, nors atsakovė mėgino įrodyti, kad ieÅ¡kovai yra neveiksnÅ«s. Teismas taip pat nepagrįstai netenkino atsakovės praÅ¡ymo skirti byloje ekspertizę, siekiant nustatyti faktus, ar ieÅ¡kovai iÅ¡ tikrųjų galėjo/gali suvokti sudarytos atstovavimo su advokatu sutarties Å¡ioje nagrinėjamoje byloje esmę ir prasmę. Taigi, teismas neteisingai motyvavo sprendimÄ atmesti atsakovės praÅ¡ymÄ pripažinti abiejų ieÅ¡kovų dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu ir atsakovės praÅ¡ymÄ paskirti byloje ekspertizę ieÅ¡kovų veiksnumui pagrįsti, todėl skundžiamas sprendimas turi bÅ«ti panaikintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu.

10.2. Atsakovė nurodo, jog teismas, netenkindamas praÅ¡ymo pripažinti ieÅ¡kovų dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, užkirto keliÄ atsakovei į tinkamÄ teismo procesÄ ir įrodinėjimÄ procese, nes atsakovė siekė įrodyti, jog ieÅ¡kovai nesugeba suprasti tinkamai savo veiksmų reikÅ¡mės ir esmės bei negeba jų valdyti.

10.3. Atsakovė skundžiamÄ sprendimÄ praÅ¡o panaikinti ir CPK 330 straipsnyje numatytu pagrindu, nes teismas netinkamai taikė ir iÅ¡aiÅ¡kino CK 6.642 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad panaudos davėjas (ieÅ¡kovai) aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ nutraukti sutartį su panaudos gavėju (atsakove).

10.4. Atsakovė nurodo, jog šiuo metu teisme vyksta jos skyrybų procesas su ieškovų sūnumi V. G. (civilinė byla Nr. e2-657-842/2023), kurioje, be kita ko, jį atstovauja tas pats advokatas Anatolijus Novikovas, todėl jos manymu, šios bylos iniciavimas yra naudojamas kaip spaudimo priemonė skyrybų byloje.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai V. G. ir O. G. praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ bei priteisti ieÅ¡kovams jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

11.1. IeÅ¡kovai nurodo, jog fiziniai asmenys teisme vesti bylÄ gali per atstovus pagal pavedimÄ (CPK 56 straipsnio 1 dalis). Kadangi CPK nenumato tokio pobÅ«džio ginčuose privalomo Å¡alių dalyvavimo, tai teismas tinkamai pritaikė procesines teisės normas ir pagrįstai atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovų dalyvavimÄ pripažinti bÅ«tinu.

11.2. IeÅ¡kovų teigimu, teismas, atsisakydamas paskirti ekspertizę veiksnumui nustatyti, teisingai pritaikė procesines normas, nes Å¡ioje byloje nebuvo reiÅ¡kiamas prieÅ¡ieÅ¡kinys atstovavimo sutarčiai nuginčyti, o nesant tokio ginčo, teismas neturi teisinio pagrindo skirti ekspertizės. Teismas, atsisakydamas tenkinti tokį praÅ¡ymÄ , teisingai vertino įrodymus dėl ieÅ¡kovų sveikatos bÅ«klės, nes specialiųjų poreikių nustatymas nereiÅ¡kia, kad asmuo nesuvokia savo veiksmų. IeÅ¡kovai pažymėjo, kad teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino įrodymus, todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimÄ .

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Å iuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai Å¡ioje nutartyje yra analizuojami remiantis bÅ«tent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovams V. G. ir O. G. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 2-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 tomas, b. l. 27,28). Atsakovė buvo sudariusi santuokÄ su ieÅ¡kovų sÅ«numi V. G. (e. b. 1 tomas, b. l. 13, 20). 2020 m. rugpjūčio 28 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovai įsipareigojo neterminuotai Irano pilietei M. S. suteikti tinkamÄ gyvenamÄ jį patalpÄ (e. bylos 1 tomas, b. l. 60). Byloje nėra duomenų apie susitarimÄ dėl panaudos termino. 2022 m. gegužės 23d. praneÅ¡imu atsakovė buvo įspėta dėl panaudos sutarties nutraukimo ir iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų (e. b. 1 tomas, b. l. 18,19).

18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. išnagrinėjo V. G. ieškinį atsakovei M. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies (civilinė byla Nr. e2-657-842/2023).

19. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės iškeldinimo iš ieškovams priklausančių gyvenamųjų patalpų.

Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

20. Bylos duomenimis nustatyta, jog Å¡alis sieja panaudos teisiniai santykiai, todėl ginčas spręstinas pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias taisykles, o tai reiÅ¡kia, jog atsakovė gali bÅ«ti keldinama iÅ¡ gyvenamųjų patalpų tik nutraukus panaudos sutartį įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.642 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutarties Å¡alis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotÄ panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitÄ Å¡alį prieÅ¡ tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Norėdama vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti panaudos sutartį Å¡alis privalo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , apie sutarties numatomÄ nutraukimÄ praneÅ¡imu informuodama kitÄ sutarties Å¡alį. Toks praneÅ¡imas yra bÅ«tina vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo sÄ lyga. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo prieÅ¡ terminÄ pagrindinė sÄ lyga yra panaudos davėjo duotas prieÅ¡ tam tikrÄ laikÄ Ä¯spėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimÄ ; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimÄ pakanka, kad panaudos sutartis bÅ«tų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004).

21. Atsakovė skundžiamÄ sprendimÄ praÅ¡o panaikinti CPK 330 straipsnyje numatytu pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir iÅ¡aiÅ¡kino CK 6.642 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad panaudos davėjas (ieÅ¡kovai) aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ nutraukti sutartį su panaudos gavėju (atsakove).

22. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovai 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsipareigojimu patvirtino savo sutikimÄ atsakovei, kaip Irano pilietei, atvykusiai gyventi į LietuvÄ , neterminuotai suteikti tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ jiems nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie susitarimÄ dėl panaudos termino, todėl tarp Å¡alių buvo sudaryta neterminuota buto panaudos sutartis.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įspėjimui dėl neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo įstatymo leidėjas nenustatė specialios formos ar turinio reikalavimų, tačiau pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯spėjimo turiniui keliamas privalomas reikalavimas, kad panaudos davėjas aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ nutraukti sutartį bei suteiktų panaudos gavėjui laiko tarpÄ pasiruoÅ¡ti grÄ Å¾inti viskÄ , kÄ yra gavęs pagal sutartį (CK 6.642 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-206/2016).

24. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė gavo ieÅ¡kovų atstovo pasiraÅ¡ytÄ 2022 m. gegužės 23 d. PraneÅ¡imÄ dėl panaudos sutarties nutraukimo ir iÅ¡sikeldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, lankėsi jo kontoroje, kuomet terminas iÅ¡sikėlimui buvo pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.. Be to, net ir kreipimasis į teismÄ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie Å¡alies valiÄ nutraukti panaudos sutartį. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir iÅ¡aiÅ¡kino CK 6.642 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra visiÅ¡kai nepagrįsti, todėl atmestini.

25. Apeliantė apeliacinį skundÄ taip pat grindžia iÅ¡ esmės procesinių normų pažeidimu, t. y. apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės praÅ¡ymo ieÅ¡kovų dalyvavimÄ pripažinti bÅ«tinu ir ekspertizės skyrimo ieÅ¡kovų veiksnumui nustatyti.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu bÅ«tinoji teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sÄ lyga. Ä®rodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (Å¡is straipsnis nurodo, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese Å¡is principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios Å¡alys renkasi savo įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Ä®rodinėjimas yra Å¡alių pareigos dalykas, o Å¡ios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

27. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civilinio proceso dalyviu, galinčiu įgyvendinti savo teises teisme, gali bÅ«ti fizinis ir juridinis asmuo (CPK 38 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis). Jų procesines teises ir pareigas reglamentuoja CPK normos. Asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad atstovams pagal pavedimÄ â€“ advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami raÅ¡ytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovÄ , veikia pats“, įgyvendinimas (CPK 51 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2008).

28. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovų atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta dar prieÅ¡ metus, t. y. 2022 m. balandžio 4 d. Advokatas patvirtino, jog dėl atstovavimo teisme sutartį sudarė tiesiogiai su ieÅ¡kovais, sutaręs dėl pavedimo dalyko – atsakovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų. IeÅ¡kovų atstovas neneigė, jog santuokos nutraukimo byloje jis atstovauja ir ieÅ¡kovų sÅ«nų V. G., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tuo bÅ«tų pažeisti advokatų etikos principai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog civilinio proceso kodeksas nenumato tokio pobÅ«džio ginčuose privalomo Å¡alių dalyvavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovai tinkamai įgyvendino savo teises ir pareigas teismo proceso metu per atstovÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesines teisės normas ir 2022 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kovų dalyvavimo pripažinimo bÅ«tinu.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitÄ ir teisingÄ visų privačių ginčų iÅ¡sprendimÄ , ginčijamų civilinių teisių bei pareigų nustatymÄ . Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens teises ir pareigas ar jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , jis turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo. Pagal Å¡iÄ konvencijos nuostatÄ , užtikrinančiÄ visų byloje dalyvaujančių asmenų teisių įgyvendinimÄ , dalyvaujantiems byloje asmenims nustatyta pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai ir veikti siekiant, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, o teismui, vadovaujantis kooperacijos, proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais – imtis priemonių bylÄ iÅ¡nagrinėti operatyviai ir tinkamai.

30. Nors apeliantė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, siekiant nustatyti ieÅ¡kovų neveiksnumÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovai turėjo atstovÄ , o atstovams pagal pavedimÄ â€“ advokatams – savo veikloje privalu laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – Kodeksas), patvirtinto 2016m. balandžio 15d. Visuotinio advokato susirinkimo, reikalavimų. Å iame Kodekse apibrėžiami advokatų profesinės veiklos ir elgesio principai, kurių advokatas privalo laikytis savo profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime. Be to, Å¡ioje byloje nebuvo reiÅ¡kiamas prieÅ¡ieÅ¡kinys atstovavimo sutarčiai nuginčyti, o nesant tokio ginčo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo skirti minėtos ekspertizės. Taip pat sutiktina su ieÅ¡kovų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti tokį praÅ¡ymÄ , teisingai vertino įrodymus dėl ieÅ¡kovų sveikatos bÅ«klės, nes specialiųjų poreikių nustatymas nereiÅ¡kia, kad asmuo nesuvokia savo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus, pagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę ieÅ¡kovų veiksnumui nustatyti, o apeliantės argumentai dėl galimo ieÅ¡kovų neveiksnumo yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

31. Nors apeliantė nurodė, jog šiuo metu teisme vyksta jos skyrybų procesas su ieškovų sūnumi V. G. (civilinė byla Nr. e2-657-842/2023), todėl jos manymu, šios bylos iniciavimas yra naudojamas kaip spaudimo priemonė skyrybų byloje, tačiau kaip jau buvo nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. išnagrinėjo V. G. ieškinį atsakovei M. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies (civilinė byla Nr. e2-657-842/2023). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl nepagrįsto šios bylos iniciavimo (naudojimo kaip priemonę skyrybų byloje) yra teisiškai nereikšmingi.

32. Taip pat kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas iÅ¡vadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ , reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo iÅ¡analizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

34. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

35. Atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieÅ¡kovai turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į apeliantės apeliacinį skundÄ parengimÄ .

36. IeÅ¡kovai prašė priteisti iÅ¡ apeliantės 1 210,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už advokato teisinę pagalbÄ (atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pateikimÄ ). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobÅ«dį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams 1 210,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

37. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovės M. S. 1 210,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų 00 ct) ieÅ¡kovams O. G. ir V. G. bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas Paulikas

Rūta Petkuvienė

Andrius Verikas