2018-02-28 Nr. AB-4222-3-63-3-00917-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-538-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00917-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, 1 151,92 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) Mobiliųjų grupių skyriaus vyriausiasis inspektorius 2016 m. kovo 9 d. surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 16311 straipsnio 2 dalį už tai, kad pareiškėjas, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bio valiuta“ (duomenys neskelbtini), gabeno krovinį su savimi neturėdamas jo įsigijimą ar gabenimą patvirtinančio dokumento. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-521-799/2016 administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties). Teismas pripažino, kad krovinys buvo gabenamas turint PVM sąskaitą faktūrą Nr. BIO0395, kuri buvo nufotografuota mobiliajame įrenginyje – telefone.

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu naudojosi advokato pagalba ir patyrė 1 151,92 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms, t. y. jam buvo padaryta turtinė žala, kuri tiesiogiai susijusi su muitinės pareigūnų neteisėtais veiksmais surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tauragės rajono apylinkės teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, yra pagrindas pripažinti, kad pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesilaikė ATPK 260 straipsnyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų (teisingai nurodyti pažeidimo esmę), veikė aplaidžiai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nerinko įrodymų, nesiaiškino situacijos, ignoravo pareiškėjo paaiškinimus, todėl yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje įtvirtintos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nereiškia Muitinės pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Pareigūnai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, turi teisę stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes ir su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Teisė spręsti, ar yra ATPK 16311 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo sudėtis, suteikta muitinės pareigūnui, atliekančiam gabenamų prekių muitinį tikrinimą. Visais atvejais prekės turi būti deklaruojamos taip, kad būtų galima jas identifikuoti, o šiuo atveju muitinės pareigūnas nusprendė, kad pareiškėjo telefone esantis dokumentas nėra tinkamas dokumentas pripažinti, kad prekės gabenamos teisėtai.

6. Atsakovo teigimu, pareigūnas vadovavosi nusistovėjusia praktika, kad prekių gabenimo ir jų įsigijimo dokumentai turi būti rašytiniai ir atitikti tokio dokumento turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nes pareigūnai neturi galimybės tinkamai nustatyti elektroninės PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumo, turinio vientisumo ir įskaitomumo, patikrinti, ar gabenamos PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės. Prekes gabenantis asmuo ginčo atveju pripažino, kad neatsispausdino sąskaitos faktūros taupydamas popierių, todėl tai apsunkino situacijos vertinimą ir rodo pareiškėjo nepakankamą atidumą ir rūpestingumą.

II. 7. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės, 588,08 Eur turtinei žalai atlyginti ir 562,79 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu.

8. Teismas nustatė, kad pagal ATPK 16311 straipsnio 2 dalį pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimu buvo nutraukta, nenustačius pareiškėjo veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 str. pažeidimo fakto).

9. ATPK 16311 straipsnio 2 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už prekių (krovinio), kurių vertė yra nuo penkiolikos iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių. Nurodyto straipsnio taikymas, teismo vertinimu, sietinas su prekių (krovinio) gabenimu neturint jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Kelių transporto kodekso 38 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį.

10. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, jog pareiškėjas, gabendamas krovinį, neturėjo tokio dokumento popierinio egzemplioriaus, tačiau turėjo elektroninę šio dokumento (PVM sąskaitos faktūros) versiją mobiliajame telefone, t. y. skenuotą PVM sąskaitą faktūrą, elektroniniu paštu siųstą krovinio gavėjams. Tai pareiškėjas žodžiu nurodė muitinės pareigūnams, atlikusiems tikrinimą, ir 2016 m. kovo 9 d. rašytame paaiškinime Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkui. Teismas pabrėžė, kad Muitinės pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, šios aplinkybės nesiaiškino.

11. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu Muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyriausiasis inspektorius, surašęs protokolą, pripažino, jog nežiūrėjo į asmens rodomą elektroninę dokumento (PVM sąskaitos faktūros) versiją ir nesiaiškino šios aplinkybės, o kategoriškai reikalavo popierinės dokumento versijos. Pareigūnas ir Tauragės rajono apylinkės teismo posėdyje dalyvavęs institucijos atstovas taip pat nurodė, jog jei pareiškėjas būtų pateikęs to paties dokumento, kurio elektroninę versiją turėjo elektroniniame pašte, popierinę versiją, būtų laikoma, jog prekės gabenamos turint tinkamus dokumentus. Atsižvelgęs į tai, Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje pripažino, jog ginčas kilo ne dėl dokumento neturėjimo apskritai, bet dėl jo formato; nei Kelių transporto kodekso 38 straipsnyje, nei ATPK 16311 straipsnyje nėra įtvirtinti reikalavimai dokumento formai, o Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatyta, jog sąskaita faktūra laikomas ne tik rašytinės formos, bet ir elektroninis dokumentas, todėl nelogiška ir neteisinga teigti, kad V. V., gabendamas krovinį, su savimi neturėjo dokumento.

12. Teismas pabrėžė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, todėl atsakovo abejones dėl dokumento formos tinkamumo, tikrumo, pareiškėjo kaltės ir pan. laikė paneigtomis įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-521-799/2016.

13. Muitinės pareigūnų veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio požiūriu, teismo įsitikinimu, pasireiškė tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas paskubomis, neištyrus visų įvykio aplinkybių ir neatskleidus pažeidimo esmės, ignoruojant pareiškėjo teikiamą elektroninę dokumento versiją ir nesudarius jam galimybės teikti paaiškinimus, atspausdinti elektroninį dokumentą ar pan., atsižvelgiant į aplinkybę, jog patys pareigūnai patvirtino, kad popierinė pareiškėjo turėto elektroninio dokumento versija būtų tinkama ir pakankama pagrįsti krovinio gabenimo teisėtumą. Įvertinęs faktines aplinkybes, susijusias su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu, teismas padarė išvadą, kad protokolą surašęs pareigūnas neatliko ir nesiekė atlikti visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus protokole nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių tyrimo ir nesilaikė ATPK 248 ir 257 straipsnių reikalavimų, galbūt demonstravo savo įgaliojimus, siekė skubotai nubausti asmenį ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kaltės.

14. Pareiškėjo patirtą turtinę žalą (CK 6.249 str. 1 d.) sudaro 1 151,92 Eur išlaidas, kurias jis patyrė naudodamasis advokato teisine pagalba nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Tauragės rajono apylinkės teisme. Pareiškėjas su advokatu E. V. sudarė 2016 m. kovo 21 d. teisinių paslaugų sutartį dėl pareiškėjo atstovavimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Pagal advokato 2016 m. kovo 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 24802 UAB „Bio valiuta“ advokatui 2016 m. balandžio 27 d. sumokėjo 1 151,92 Eur. V. V. 2016 m. gegužės 6 d. tą pačią sumą sumokėjo UAB „Bio valiuta“.

15. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo išlaidos turi būti ne tik realiai patirtos, bet pagrįstos bei protingos. Įvertinęs pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį bei reikalingumą Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio kontekste, teismas sprendė, kad pareiškėjo pagrįstos išlaidos advokato teisinei pagalbai administracinio teisės pažeidimo byloje sudaro 588,08 Eur ir šią sumą laikė pareiškėjo patirta turtine žala.

16. Teismo vertinimu, pareiškėjo turėti nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų nepagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė gintis nuo nepagrįsto kaltinimo. Taigi pripažinta, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp Muitinės pareigūno neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų 588,08 Eur nuostolių ginantis administracinio teisės pažeidimo byloje.

III. 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18. Pareiškėjo turima telefone nufotografuota ar nuskenuota PVM sąskaitos faktūros kopija nebuvo ir nėra elektroninė jos versija (elektroninio formato dokumentas, pateiktas prisijungus prie elektroninės sistemos), todėl nebuvo tinkamas dokumentas prekių gabenimo teisėtumui patvirtinti.

19. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė atspausdintą (o ne telefono ekrane) PVM sąskaitą faktūrą ir teismas nustatė, kad faktiškai yra (ko nebuvo galima nustatyti tikrinimo metu) šių prekių įsigijimo dokumentas, todėl Muitinė, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, neskundė nutarimo aukštesnės instancijos teismui.

20. Muitinės pareigūnas laikėsi viešojoje teisėje galiojančio principo „galima tai, kas leista“. Pareigūno veiksmai siekiant identifikuoti gabenamas prekes, įsitikinti dokumento tikrumu, užkardinti prekių be dokumentų gabenimą, negali būti laikomi neteisėtais. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad muitinės pareigūnas elgėsi neteisėtai pradėdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

21. Pareiškėjas V. V. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Pareiškėjas pažymi, kad ATPK 16311 straipsnio 2 dalyje nurodyto teisės pažeidimo objektyviąją pusę sudaro dokumentų neturėjimas, bet ne jų formos tinkamumo ar patikimumo klausimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjas, jo teigimu, patyrė dėl neteisėto administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018).

25. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

26. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

27. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, reikalinga visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.

28. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz.: 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017 ir kt.).

29. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjui teko pareiga įrodyti, kad būtent dėl Muitinės neteisėtų veiksmų jis patyrė jo nurodomą turtinę žalą, o pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti įrodymus ir nustatyti, ar yra visos trys pirmiau aptartos viešosios atsakomybės sąlygos (CK 6.246, 6.249 ir 6.247 str.), kurių pagrindu valstybei kiltų pareiga atlyginti šią žalą.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr. 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

31. Nustatyta, kad šiuo atveju atsakovas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir dėsto savo nuomonę dėl pareiškėjo tikrinimui pateiktų krovinio gabenimo dokumentų. Nurodytu aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

32. Teisėjų kolegija, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais (ABTĮ 140 str. 1 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog Muitinė 2016 m. kovo 9 d. neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ATPK normas, reglamentuojančias protokolo surašymą.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi ATPK 256 straipsnio 3 dalies, 259 straipsnio l dalies, 260 straipsnio, 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir administracinės teisės mokslo teorija, 2010 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010 išaiškino, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (apylinkės teismas), galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Norint iškelti ar kitaip pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti nustatyta bylos iškėlimo vada ir pagrindas. Bylos tyrimo pradėjimo vada yra ta informacija, kurioje yra duomenys apie padarytą administracinį teisės pažeidimą.

34. Pabrėžtina, jog priešinga situacija, t. y. kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme (ATPK 256, 259 str.) nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017).

35. Atsakovo Lietuvos valstybės apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad Muitinės pareigūnas tinkamai sprendė dėl teisės pažeidimo sudėties V. V. veiksmuose buvimo, paneigia Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-521-799/2016, kuriuo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 16311 straipsnio 2 dalyje (prekių (krovinio), kurių vertė yra nuo penkiolikos iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais) teisena pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas klausimą dėl dokumento (PVM sąskaitos faktūros) pateikimo elektroniniu formatu tinkamumo, pabrėžė, jog ATPK 16311 straipsnyje įtvirtinto teisės pažeidimo objektas yra prekybos, finansų bei apskaitos tvarka. Įstatymų leidėjas pavojinga veika šiuo aspektu pripažįsta prekių gabenimą su savimi neturint atitinkamų dokumentų, ir, kita vertus, nedetalizuoja, kokia forma šie dokumentai privalo būti pateikiami, jei asmuo juos turi.

36. Tauragės rajono apylinkės teismo išnagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esantis garso įrašas, kuriame fiksuotas pareiškėjo ir Muitinės pareigūno pokalbis, vykęs 2016 m. kovo 9 d. kelio A12 151-ame kilometre, atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą administracinėje byloje argumentai ir kiti faktiniai duomenys patvirtina, kad tikrinimo metu pareiškėjas pateikė (parodė) pareigūnui PVM sąskaitą faktūrą BIO0395, parengtą naudojant smulkiam ir vidutiniam verslui skirtą sąskaitų išrašymo ir administravimo internetu programą ASAP. Tačiau, kaip matyti, protokole aprašant pareiškėjui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę, buvo nurodyta, jog pareiškėjas gabeno plastikines statines neturėdamas jokio statinių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančio dokumento, nors ginčo dėl to, kad toks dokumentas egzistavo, bet pareiškėjas pateikė jį kitokia forma, nei pageidavo Muitinė (buvo įprasta Muitinės praktikoje), nėra.

37. Taigi šiuo atveju Muitinė ne motyvuotai atmetė pareiškėjo pateiktą įrodymą, o jį tiesiog ignoravo. Atsakovas įtikinamai nepaaiškino teismui, kaip faktas, jog minėta PVM sąskaita faktūra buvo atvaizduota informacinių technologijų priemone – mobiliuoju telefonu, sudarė Klaipėdos teritorinei muitinei kliūtis nedelsiant įvertinti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos ūkinės operacijos turinį, ar apribojo jos pareigūnų galimybes vėliau imtis kitokių veiksmų pirminiams prieštaravimams arba neaiškumams dėl teisinio reguliavimo, nustatančio buhalterinės apskaitos dokumentų įforminimo taisykles, pašalinti.

38. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad išvadą, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas, Muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyriausiasis inspektorius padarė nesurinkęs ir neištyręs įrodymų dėl ATPK 256 straipsnyje numatytų aplinkybių, o protokolą surašė neįsitikinęs, jog pažeidimas padarytas, nors pagal ATPK 259 straipsnį protokolas surašomas esant nustatytiems objektyviosios ir subjektyviosios teisės pažeidimo pusės elementams. Pažymėtina, jog ATPK normos neįpareigoja subjekto, įgalioto surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, tai atlikti tą pačią dieną, kurią gaunama preliminari informacija apie galbūt padarytą teisei priešingą veiką. Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio ATPK 35 straipsnis numatė bendrąjį šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą su teise jį pratęsti.

39. Todėl tikrinamu atveju nustačius, kad Muitinės pareigūnas nevykdė jam iš įstatymų kylančių reikalavimų ir be teisėto pagrindo surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pripažintina, jog tokio elgesio, pasireiškusio aplaidžiu tarnybinių pareigų atlikimu, priežastiniame ryšyje pareiškėjui atsirado jo nurodoma turtinė žala.

40. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenurodė konkrečių nesutikimo su pareiškėjui priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžiu argumentų (pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą sumažino beveik perpus), ir teisėjų kolegija nenustatė, kad 588,08 Eur suma yra nepagrįsta ar aiškiai neproporcinga pareiškėjo patirtiems nuostoliams, šiuo klausimu, o taip pat dėl pareiškėjui priteisto atstovavimo išlaidų atlyginimo, nutartyje plačiau nepasisakoma.

41. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Stasys Gagys Ričardas Piličiauskas