e1f22f2a-3e73-432f-9b4e-c53e69a19e23 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1865-866/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02546-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5.; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.5; 3.3.1.18.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka raÅ¡ytiniame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB)  „Onerta“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau  – UAB) „Savetim“ ieÅ¡kinį pareikÅ¡tÄ atsakovui A.

B., dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė LUAB „Onerta“ (toliau – ieškovė) atstovaujama nemokumo administratorės UAB  „Savetim“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. B. (toliau – atsakovas) 1 873 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos nutartimi įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir jos valdymo organams buvo nustatytas 15 dienų laikotarpis nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m.  rugsėjo 28 d.) iÅ¡kelti bankroto bylÄ , perduoti juridinio asmens valdomÄ ir naudojamÄ turtÄ , tačiau jis nebuvo perduotas.

3. Nemokumo administratorė, remdamasi valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ išrašu nustatė, kad įmonė 2019 m. vasario 28 d. įsigijo automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr.  (duomenys neskelbtini) (vertė – 1140 Eur), o 2019 m. kovo 4 d. - automobilį Ford Transit FT 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 733 Eur). Bendra abiejų transporto priemonių vertė – 1 873 Eur.

4. Administratorė nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2020 m. birželio 26 d. įmonės direktoriaus pareigas ėjo atsakovas, kuriam 2021 m. rugsėjo 28 d. nemokumo administratorius pateikė praÅ¡ymÄ pateikti priėmimo perdavimo aktus, įmonės balansÄ ir pelno nuostolių ataskaitÄ keičiantis įmonės vadovams, tačiau atsakovas nemokumo administratoriui pateikė tik 2020 m. birželio 22 d. akcijų pirkimo  –  pardavimo sutartį ir dokumentų perdavimo aktÄ . Nemokumo administratorė taip pat dėl dokumentų pateikimo kreipėsi ir į kitÄ Ä¯monės vadovo pareigas ėjusį asmenį – I. M., kuris tai pat perdavė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir elektroninį sertifikuotÄ iÅ¡raÅ¡Ä .

5. Nemokumo administratorės nuomone, turtas kitam vadovui – I. M., pareigas perėmusiam iÅ¡ atsakovo, perduotas nebuvo ir minėtos transporto priemonės yra atsakovo žinioje. Todėl, anot ieÅ¡kovės, buvęs įmonės vadovas A. B., kuris disponuoja įmonei priklausančiu turtu, turi atlyginti įmonei padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro neperduoto turto vertė.

6. Atsiliepdama į atsakovo pateiktus prieÅ¡taravimus, ieÅ¡kovė papildomai nurodė, kad 2022 m. vasario 27 d., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriame buvo apgadintas įmonės automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nukentėjusioji J. S. iÅ¡ nemokumo administratoriaus pateiktų nuotraukų atpažino, jog A. B. buvo atėjęs į įvykio vietÄ ir prisistatė automobilio savininku.

7. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad visi įmonės darbuotojai buvo atleisti iki 2020 m. birželio 23 d., t. y. iki I. M. fiktyviai pradėjo eiti direktoriaus pareigas. Nei apie I. M., nei apie A. S. darbÄ Ä¯monėje nebuvo praneÅ¡ta Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) skyriui. Nemokumo administratorei nepavyko susisiekti su A. S., įmonės dokumentai nėra perduoti. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyrius informavo, kad jis neturi duomenų, jog Rusijos Federacijos piliečiui A. S. nuo 2020 m. liepos mėn. buvo iÅ¡duotas ir Å¡iuo metu galiotų leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos iÅ¡duota nacionalinė viza.

8. Anot ieÅ¡kovės, nors atsakovas, teikdamas prieÅ¡taravimus, pateikė 2020 m. birželio 22 d. materialinių vertybių perdavimo – priėmimo akto kopijÄ , tai neįrodo, jog minėtos transporto priemonės fiziÅ¡kai buvo perduotos. Atsakovas, atsiųsdamas nemokumo administratoriui 2020 m. birželio 22 d. minėtus dokumentus, prisistatė kaip UAB „Ecatrus“ direktorius. Pastarosios įmonės buveinės adresas sutampa ir su ieÅ¡kovės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė vertinimu, Materialinių vertybių perdavimo priėmimo aktų kopijos yra negaliojantys dokumentai ir sudaryti tik dėl akių, kad tiek finansinė, tiek administracinė ir baudžiamoji atsakomybės bÅ«tų nukreiptos į Rusijos Federacijos pilietį A. S., su kuriuo susisiekti nėra galimybės.

9. Atsakovas pateiktuose prieÅ¡taravimuose ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad iÅ¡ įmonės vadovaujamų pareigų buvo atÅ¡auktas 2020 m. birželio 22 d. ir tos pačios dienos Materialinių vertybių perdavimo priėmimo aktu ir dokumentų perdavimo aktu, perdavė naujajam vadovui I. M. visus įmonės dokumentus ir turtÄ , įskaitant transporto priemones, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys jo atžvilgiu negali bÅ«ti patenkintas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. galutiniu sprendimu nusprendė palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. preliminarų sprendimÄ ; atmesti praÅ¡ymÄ papildomai priteisti iÅ¡ atsakovo 450,60 Eur žalos atlyginimÄ už patirtas transporto priemonės Toyota Avensis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo iÅ¡laidas nuo 2022 m. vasario 27 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. 11. 2022 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas preliminariu sprendimu visiÅ¡kai patenkino ieÅ¡kovės reikalavimus ir nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 1 873 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 873 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario  9  d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

12. Teismas nustatė, kad automobiliai, kurių bendra vertė 1 873 Eur, įgyti įmonės direktoriaus pareigas einant atsakovui. Nemokumo administratoriui minėtos transporto priemonės sprendimo priėmimo dienai nėra perduotos.

13. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje tiriamas eismo įvykis (reg. Nr. 07-22-9568903) įvykęs 2022 m. vasario 27 d., kurio metu susidÅ«rė du automobiliai. Vienas iÅ¡ jų buvo įmonei priklausantis Toyota automobilis, kurio savininku atvykęs prisistatė atsakovas, o asmuo vairavęs transporto priemonę ir sukėlęs eismo įvykį buvo A. S.. Dėl atsakovo, pateikto 2020 m. birželio 22 d. materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktÄ , kuriame nurodyti ginčo automobiliai, teismas nurodė, jog atsakovas nepaaiÅ¡kino ir neargumentavo, kodėl pastarasis aktas nebuvo perduotas nemokumo administratoriui, kuomet atsakovui 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo pateiktas praÅ¡ymas. Pažymėjo, kad atsakovo bylos nagrinėjimo metu pateikto automobilių perdavimo akto nemokumo administratoriui nėra pateikęs I. M..

14. Teismas sutikdamas su atsakovo teisine pozicija, kad už įmonės dokumento ir turto perdavimÄ pagal bendrÄ taisyklę yra atsakingas paskutinis vadovas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pažymėjo, kad atsakomybė gali bÅ«ti taikoma ir ankstesniam įmonės vadovui.

15. Teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, kaip buvęs įmonės (ieÅ¡kovės) vadovas, nesilaikė pareigos, nustojus eiti direktoriaus pareigas, perduoti naujai iÅ¡rinktam įmonės vadovui, įmonei priklausantį turtÄ . Nei atsakovas, nei po jo naujai pareigas pradėjęs eiti I. M., nepateikė nemokumo administratoriui praÅ¡omo pateikti turto perdavimo – priėmimo akto, o pats aktas atsakovo pateiktas tik teikiant atsiliepimÄ , tačiau Å¡ios priežasties atsakovas nepaaiÅ¡kino. Taip pat, teismas sprendė, kad vien paties dokumento pasiraÅ¡ymas, nereiÅ¡kia realaus turto perdavimo įmonei, kadangi kitos aplinkybės pasiraÅ¡yto dokumento turinį paneigia. Teismo nuomone, eismo įvykio aplinkybės, patrulio ir eismo įvykio dalyvės paaiÅ¡kinimai taip pat patvirtinta, kad vienos iÅ¡ transporto priemonių faktinis valdymas įmonei perduotas nebuvo.

16. Be to, teismas nurodė, kad atsakovo sÄ skaitų – faktÅ«rų registro iÅ¡raÅ¡ai, pateikti vykdant 2022 m. balandžio 11 d. nutartį, patvirtina, kad sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡omos tuo laikotarpiu, kai ieÅ¡kovei vadovavo atsakovas, todėl atsakovo praÅ¡yti ir Å¡alių pateikti papildomi įrodymai teismo iÅ¡vadų nepaneigia. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė 17. Apeliantas (atsakovas) A. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. galutinį sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės BUAB „Onerta“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Savetim“ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atmesti ir priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

18. Apeliantas pažymi, kad pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ turi ne visi bet kurio laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniais įmonės valdymo organai, kuris buvo A. S..

19. Atsakovas nuomone, pirmosios instancijos nepagrįstai materialinių vertybių perdavimo akto kopijÄ pripažino negaliojančia ir remiantis eismo įvykiu nusprendė, kad transporto priemonės nebuvo perduotos. Be to, nepagrįstos teismo iÅ¡vados dėl žalos dydžio, nes į eismo įvykį patekusi transporto priemonė nėra prarasta (sunaikinta), ji saugoma UAB „Sauda“ transporto priemonių aikÅ¡telėje, todėl nemokumo administratorius, privalo perimti minėtÄ transporto priemonę, o Å¡iam savo pareigų nevykdant, nei apeliantas, nei kiti asmenys negali bÅ«ti įpareigoti atlyginti bendrovės patirtos žalos dėl nemokumo administratoriaus pareigų (ne)vykdymo.

20. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu įvertintu įmonei padarytos žalos dydžiu, nurodydamas, kad žalos atlyginimo atveju, kai transporto priemonė yra neremontuojama (t. y. kai transporto priemonė yra sunaikinta, prarasta ir pan.) prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetÄ PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostolių laikytina transporto priemonės vertė yra be PVM.

21. Anot apelianto, atsižvelgiant į tai, kad jį su I. M., A. S. siejo civiliniai materialiai santykiai, todėl Å¡ie asmenys privalėjo dalyvauti trečiaisiais asmenimis Å¡ioje byloje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylÄ neįtraukto I. M. teisių ir pareigų, sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ .

22. IeÅ¡kovė LUAB „Onerta“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimÄ .

23. IeÅ¡kovė nurodo, kad jos atstovas į I. M. kreipėsi daug kartų, praÅ¡ydama pateikti visus dokumentus. I. M. iki Vilniaus miesto apylinkės 2022 m. vasario 22 d. preliminaraus sprendimo priėmimo pateikė tik 2020 m. birželio 22 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2020  m. liepos 30 d. VÄ® „Registrų centro“ elektroninį sertifikuotÄ iÅ¡raÅ¡Ä . Nei transporto priemonių priėmimo, nei transporto priemonių perdavimo aktai nebuvo perduoti. Tik teismui priėmus preliminarų sprendimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo, I. M. 2022 m. kovo 2 d. nemokumo administratoriui pateikė materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto kopijÄ , kuri atsakovės vertinimu neįrodo, kad minėtos transporto priemonės fiziÅ¡kai iÅ¡ tiesų buvo perduotos.

24. Ieškovė nurodo, kad įrodymų, jog A. S. disponavo transporto priemonėmis nėra. Jis nuo 2020 m. liepos 1 d. neturėjo ir neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl fiziškai perimti transporto priemonių jis neturėjo net galimybės.

25. IeÅ¡kovės vertinimu, pateikęs Materialinių vertybių perdavimo priėmimo akto kopijÄ tik 2022 m. kovo 14 d., t. y. po įvykusio 2022 m. vasario 27 d. eismo įvykio, atsakovas siekia iÅ¡vengti ne tik žalos atlyginimo bankrutavusiai įmonei, bet ir administracinės atsakomybės už padarytÄ eismo įvykį. IeÅ¡kovės manymu akto kopija neįrodo, kad minėtos transporto priemonės fiziÅ¡kai iÅ¡ tiesų buvo perduotos I. M., kÄ patvirtina ir padarytas minėtas eismo įvykis.

26. Ieškovės vertinimu, atsakovas po bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos 5 mėnesius (nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d.) ne tik neteisėtai disponavo transporto priemonėmis, vengdamas jas perduoti nemokumo administratoriui, bet ir dėl jo kaltės viena iš transporto priemonių tapo nelikvidi – sudaužyta. Po bankroto bylos iškėlimo transporto priemonė buvo naudojama statybų veikloje, todėl nebuvo saugoma. Bendra (duomenys neskelbtini) metų gamybos sudaužytos, be galiojančio draudimo, be galiojančių techninės priežiūros dokumentų, be raktų transporto priemonės Toyota Avensis priverstinio transportavimo saugojimo išlaidų suma yra 462,97 Eurai.

Å i suma virÅ¡ija esamos bÅ«klės transporto priemonės rinkos kainÄ Å¡iai dienai. Jeigu apeliantas bÅ«tų transporto priemonę perdavęs kaip numato įstatymo reikalavimai, nebÅ«tų naudojęs transporto priemonės savo asmeninėms reikmėms - turtas bÅ«tų iÅ¡saugotas ir BUAB ,,Onerta“ nebÅ«tų patyrusi papildomų 462,97 eurų iÅ¡laidų. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad aplinkybę, ar konkrečiu atveju nėra CPK nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas patikrina ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad byloje egzistuoja bent vienas iÅ¡ įstatyme nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas turi pareigÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Aplinkybių, kurios įstatymo leidėjo yra pripažįstamos sudarančiomis absoliutų pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , sÄ raÅ¡as yra pateiktas CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, be kita ko, yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tokia nuostata koreliuoja su pamatiniu teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ principu, kurio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių yra teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, taip pat CPK 14 straipsnio 3 dalyje ir 266 straipsnyje nustatytu draudimu teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimÄ dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas sukuria Å¡io sprendimo subjektams sunkių padarinių – jis tampa visuotinai privalomas, įgyja res judicata (teismo iÅ¡spręstos bylos) ir prejudicinę galiÄ , todėl Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio, negali ginčyti kitose bylose teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, teismo sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindu kitoje civilinėje byloje ir turi bÅ«ti vykdomas. Todėl situacija, kai teismo sprendimu yra modifikuojama byloje nedalyvavusio asmens teisinė padėtis, negali bÅ«ti vertinama kaip atitinkanti tinkamo proceso standartÄ (Lietuvos apeliacinio 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e2A-486-933/2022).

29. Kasacinis teismas taip pat savo praktikoje yra atskleidęs įstatymo sÄ vokos „teismas nusprendė“ turinį, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010).

30. Apeliantas, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ be kita ko praÅ¡o panaikinti dėl to, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. teismas nusprendė dėl vėlesnio vadovo I. M. materialiųjų teisų ir pareigų, konstatavęs, kad pastarajam atsakovas neperdavė ginčo automobilių, nepaisant to, kad byloje pateiktas 2020 m. birželio 22 d. Materialinių vertybių perdavimo aktas, kurį pasirašė tiek atsakovas, tiek I.

M.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos sutinka su skundo argumentais, kad šiuo atveju teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nustatytu pagrindu. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo 31. Civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas).

Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).

32. Tuo atveju, kai, esant paskirtam de jure vadovui, bendrovei vadovauja faktinis vadovas, įstatymuose nustatytų pareigų (tiek imperatyvių, tiek fiduciarinių) privalo laikytis abu įmonės vadovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

33. Aplinkybė, jog, be formalaus vadovo, bendrovėje veikia faktinis vadovas, nepaÅ¡alina oficialiai bendrovėje paskirto vadovo atsakomybės už netinkamÄ jam įstatymo nustatytų pareigų vykdymÄ , nes abu vadovai yra saistomi valdymo organų narių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis priimta byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, 54 punktas).

34. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad už įmonei padarytÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti atsakingas ir ankstesnis įmonės vadovas, jeigu įrodomos pastarojo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, t. y. tokiu kaip nagrinėjamu atveju įrodžius, kad A. B. faktiÅ¡kai neperdavė I. M. įmonės turto – automobilių. Tačiau, tokios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės turi bÅ«ti patikimai nustatytos.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonė automobilius įsigijo A. B. vadovavimo laikotarpiu. Teismas sprendė, kad 2020 m. birželio 22 d. Materialinių vertybių perdavimo aktas nepatvirtina realaus turto perdavimo, kaip minėta nesiaiškindamas paties I. M. pozicijos, viena vertus dėl to, kad jis pateiktas pavėluotai, nepateikiant tokio pavėluoto pateikimo priežasčių, kita vertus, eismo įvykio nukentėjusioji iš nemokumo administratoriaus pateiktų nuotraukų atpažino, kad į eismo įvykį atėjęs asmuo prisistatęs įmonei priklausančio automobilio savininku, buvo A. B..

36. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nuspręsdamas nesiremti Materialinių vertybių perdavimo aktu, pripažino sandorį tariamu, nes teismas Å¡io klausimo nesprendė, o aptartÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ vertino kaip nepakankamÄ , pagrįsti realų turto perdavimo faktÄ , kartu vertindamas ir kitus byloje pateiktus įrodymus.

37. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių tiek dėl civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų atsakovui, tiek dėl žalos dydžio.

38. Kaip minėta, atsakovui teigiant, kad turtas buvo perduotas I. M. ir Å¡iÄ aplinkybę grindžiant raÅ¡ytiniu įrodymu – Materialinių vertybių aktu, teismas sprendė, jog pastarasis neįrodo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo aplinkybės – turto perdavimo, nes pateiktas pavėluotai, be to eismo įvykio nukentėjusioji atpažino atsakovÄ kaip atėjusį į eismo įvykio vietÄ ir prisistačiusį automobilio savininku. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su skundo argumentais, kad vien tik pavėluotas aptarto raÅ¡ytinio įrodymo pateikimas ir/ar nukentėjusios paaiÅ¡kinimai nemokumo administratoriui, nėra pakankamos iÅ¡vadai, kad Materialinių vertybių perdavimo aktu turtas faktiÅ¡kai nebuvo perduotas, juolab, kad byloje nėra duomenų, kad I. M. neigtų turto perėmimÄ .

39. Sprendžiant dėl žalos dydžio teismas rėmėsi nemokumo administratoriaus pateiktas raÅ¡ytiniais įrodymais, t. t. UAB „Emprekis“ pateiktoms vertėmis, tačiau nesiaiÅ¡kino aplinkybių susijusių su nemokumo administratorės galimybėmis perimti saugojimo aikÅ¡telėje saugomÄ automobilį, nepasisakė dėl atsakovo argumentų susijusių su PVM (ne)įskaitymu. Taigi, teismas nenustatė tikrojo žalos dydžio.

40. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, iÅ¡skyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių iÅ¡aiÅ¡kinimus, bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas.

Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Vertinant Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų, gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, yra logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-403/2022, 48 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

41. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos nusprendė dėl byloje nedalyvaujančių asmenų materialinių teisių ir pareigų, tinkamai nenustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, netinkami vertino byloje surinktus įrodymus. Nurodyti pažeidimai negali bÅ«ti iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas galutinis sprendimas dalyje, kuria preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, naikinamas ir bylÄ iÅ¡ naujo grÄ Å¾inama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalimi, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 330 straipsniu, teismas, n u t a r i a : apelianto (atsakovo) A. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. galutinį sprendimÄ , kuriuo nuspręsta palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. preliminarų sprendimÄ , panaikinti ir Å¡ioje dalyje grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos. Teisėja Asta Pikelienė