e1f0b067-e48d-4da5-acef-1035e8d7669b · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-299-739/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00035-2017-5  Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 55.1.3.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. N. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. N. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti po 100 Eur neturtinę žalÄ už kiekvienÄ jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje (toliau – ir Panevėžio AVPK areÅ¡tinė, ir areÅ¡tinė) dienÄ (b. l. 2-3).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose netinkamomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.PareiÅ¡kėjo teigimu, areÅ¡tinės kamerose jis buvo laikomas itin mažoje gyvenamojoje patalpoje kartu su kitais suimtaisiais. Nurodė, kad nors yra nerÅ«kantis, tačiau prieÅ¡ savo valiÄ buvo priverstas bÅ«ti kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Gyvenamoji patalpa buvo neÅ¡vari (purvinos grindys, po lovomis ir kampuose dulkės, neÅ¡varios sienos ir kt.), buvo Å¡alta, neveikė oro ventiliacijos sistemos.

Tualetas buvo toje pačioje patalpoje kaip ir suimtųjų gultai, todėl nejauku buvo atlikti gamtinius reikalus. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo mygtuko, dėl ko tekdavo ilgai belstis į geležines duris, taip pat kentėti triukÅ¡mÄ kuomet suimtieji iÅ¡ kitų patalpų bandydavo prisikviesti pareigÅ«nus. Visa tai kėlė nervinę įtampÄ ir privertė jausti neigiamus iÅ¡gyvenimus. AreÅ¡tinėje dirbantys pareigÅ«nai buvo nemandagÅ«s ir pasižymėjo ciniÅ¡ku požiÅ«riu į kalinamus asmenis.

PareiÅ¡kėjo teigimu, teisės aktų reikalavimus atitinkančių sÄ lygų nesudarymas areÅ¡tinės kamerose lėmė jo neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, o tai yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2-3).Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 14-18). Panevėžio AVPK nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2013 m. liepos 31 d. – 2015 m. sausio 12d. laikotarpiu su pertraukomis buvo laikomas įvairiose Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose vienas, su dar vienu arba dviem, trimis asmenimis.

Atsakovės atstovas teigė, kadPanevėžio AVPK areštinės kamerose sanitarinių mazgų įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma 37:2009) nuostatas. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad atvykus pareiškėjui į Panevėžio AVPK areštinę, jis buvo talpinamas į netvarkingas kameras.

Nurodė, kad tuščias kameras visada iÅ¡valo areÅ¡tinės darbuotoja, o areÅ¡tinėje esantis asmenys patys privalo rÅ«pintis kameros Å¡vara, tuo tikslu asmenims yra iÅ¡duodamos valymo priemonės. Dėl vėdinimo sÄ lygų areÅ¡tinėje nurodė, kad areÅ¡tinėje kamerų langai atsidaro, taip pat areÅ¡tinės kameros vėdinamos mechaninės ventiliacijos bÅ«du. Nurodė, kad dar 2005 metais ir 2013 metais, atlikus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės remonto darbus, buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema.

Be to, pareiÅ¡kėjo teiginius dėl netinkamos ventiliacijos paneigia ir Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai.Nurodė, kad teisės aktai reglamentuojantys teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ numato, kad nerÅ«kantys asmenys, kurie gali bÅ«ti priversti kamerose kvėpuoti tabako dÅ«mais, yra laikomi atskirai nuo nerÅ«kančiųjų. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas bÅ«damas areÅ¡tinėje neteikė jokių praÅ¡ymų, kad jis bÅ«tų laikomas su nerÅ«kančiais asmenimis.

Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ artimųjų perduodamuose siuntiniuose bÅ«davo perduodamos ir cigaretės, todėl mano, kad pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis asmuo, todėl nepatogumų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis patirti negalėjo. Tvirtino, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo konkrečių atvejų ar situacijų, kuomet areÅ¡tinės darbuotojai galėjo elgtis pažeisdami sulaikytojo teises, todėl nėra pagrindo teigti, kad areÅ¡tinės pareigÅ«nai su sulaikytaisiais elgiasi prieÅ¡ingai ir nesilaiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių pareigÅ«nų bendravimÄ su laikomais areÅ¡tinėje asmenimis.

Taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, kad areÅ¡tinės kamerose bÅ«tų įrengi signalizacijos mygtukai. Nurodė, kad areÅ¡tinės pareigÅ«nai yra įpareigoti jokiu bÅ«du nepalikti posto, kol nepakeis kitos pamainos pareigÅ«nai. Tvirtino, kad visada yra reaguojama į bet kokį triukÅ¡mÄ , iÅ¡aiÅ¡kinamos triukÅ¡mo priežastys, todėl mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde minimi teiginiai, kad nėra jokių galimybių iÅ¡sikviesti policijos pareigÅ«no, neatitinka tikrovės. AreÅ¡tinės kamerose laikomi asmenys pareigÅ«nÄ gali iÅ¡sikviesti pabelsdami į kameros duris.

Toks beldimas nesukelia didelio triukÅ¡mo ir areÅ¡tinės poste dirbančiam pareigÅ«nui yra girdimas. Panevėžio AVPK atsiliepime pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjo skundas teismui pagrįstas abstrakčiais teiginiais, nenurodyti jokie požymiai, kuriais pasireiÅ¡kė neturtinė žala, pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Nėra jokių duomenų, kad areÅ¡tinės darbuotojai atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.Be to Panevėžio AVPK prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti žalÄ už laikotarpį iki 2014 m. balandžio 14 d. taikyti ieÅ¡kinio senatį ir vien tuo pagrindu pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti (b. l. 14-18). Teismas k o n s t a t u o j a : byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų policijos įstaigos ir jos pareigÅ«nų aktų (veikimo ar neveikimo), atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2013 m. liepos 31 d. – 2015 m. sausio 12d. laikotarpiuperiodiÅ¡kai buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje (b. l. 14-15, 63). Atsakovei atstovaujantis Panevėžio AVPK nagrinėjamojoje byloje prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010).

IeÅ¡kinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinės teisės gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ , į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kitai teisinio santykio Å¡aliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda kiekvienÄ dienÄ . Byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui dėl žalos atlyginimo paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2017 m. vasario 15 d., tai patvirtina žyma ant voko (b. l. 4).

Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ senatį reguliuojančių teisės normų aiÅ¡kinimÄ , daroma iÅ¡vada, kad asmenys per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį paprastai žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu vykdomus pažeidimus ir subjektyviai suvokti, kad jie kelia suvaržymus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kitokius nemalonius pergyvenimus (2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas argumentuoja, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nenumato jokio senaties termino, todėl ir nacionalinė teisė tokio termino negali numatyti (b. l. 3). Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie daromus jo teisių pažeidimus ir iÅ¡ jų kylančius žalingus padarinius. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių , kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į įkalinimo įstaigų administracijas, ar kitas įstaigas, į teismÄ , ginant galimai pažeistas savo teises.Nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje skunde nurodytu laikotarpiu gynė bei Å¡iuo metu gina nacionalinės bei tarptautinės teisės aktai, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ . Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų apie egzistavusias objektyvias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o jo nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti laikomos svarbiomis ir objektyviomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti senaties termino atnaujinimÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ir exofficio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjos reikalavimams. Esant atsakovės atstovo Panevėžio AVPK praÅ¡ymui bei atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo 2017 m. vasario 15 d. (pagal spaudÄ ant voko) pateiktÄ skundÄ ir jo laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje laikotarpius (su pertraukomis), pareiÅ¡kėjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2014 m. sausio 17 d. taikoma ieÅ¡kinio senatis ir skundas toje dalyje, kuria buvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2013m. liepos 31d. iki 2014m. sausio 17d., atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Toliau sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į žalos atlyginimÄ nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. sausio 12 d. (toliau - ginčo laikotarpis). Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo(toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę ir tiems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Ginčo laikotarpiu policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 Higienos norma 37:2009. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reguliuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės). Vidaus tvarkÄ Panevėžio AVPKareÅ¡tinėje ginčo laikotarpiu reglamentavoPanevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – AreÅ¡tinės taisyklės), patvirtintos Panevėžio AVPK virÅ¡ininko 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 50-V-175 (b. l. 19-20).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Dėl areÅ¡tinės kamerų plotoNagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ jo laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, o esmine sveikos gyvenamosios aplinkos užtikrinimo prielaida pripažįstamas minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas.

Veiklos taisyklių 80 punkte nustatyta, jog vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , pagal kuriÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ areÅ¡tinės kameroje, turi bÅ«ti vadovaujamasi Veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015).

Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinėje, kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, jų plotÄ , kamerose buvusių bendrÄ asmenų skaičių, Panevėžio AVPK pateikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ ir 2017 m. kovo 22 d. Panevėžio AVPK areÅ¡tinės vyriausiojo specialisto L. M. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl A. N. laikymo areÅ¡tinėje“ (b. l. 14-15, 63). Teismas, įvertinęs nurodytÄ informacijÄ bei remdamasis Panevėžio AVPK pateiktais duomenimis apie sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ kamerose (b. l. 59), daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje su pertraukomis buvo laikomas kamerose Nr. 1, 3, 8, 9, 13, viso 48 paras, iÅ¡ jų – 30 parų – pažeidžiant Veiklos taisyklių 80 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ (pareiÅ¡kėjui 3 paras teko 2,51 kv. m ploto, 7 paras – 3,34 kv. m ploto, 1 parÄ â€“ 3,75 kv. m ploto, 4 paras – 4,17 kv. m ploto, 2 paras – 4,33 kv. m ploto, 5 paras – 4,46 kv. m ploto, 8 paras – 4,89 kv. m ploto) bei 18 parų – Å¡io reikalavimo nepažeidžiant (pareiÅ¡kėjui 3 paras teko 5,95 kv. m ploto, 2 paras – 7,15 kv. m ploto, 8 paras – 7,98 kv. m ploto, 5 paras – 17,24 kv. m ploto).

Dėl rūkymo Panevėžio AVPK areštinės kamerosePareiškėjas nurodė, kad žala jam buvo padaryta ir tuo, kad kamerose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Veiklos taisyklių 10.10 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti kameroje, jeigu nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Toks pat draudimas buvo įtvirtintas ir Higienos normos 37:2009 13 punkte, numatančiame draudimÄ policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims rÅ«kyti areÅ¡tinės kameroje, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma iÅ¡vada, jog aukščiau nurodyti teisės aktai policijos įstaigas įpareigoja užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Teismo vertinimu, tokios sÄ lygos gali bÅ«ti užtikrintos, esant asmens aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam praÅ¡ymui (pageidavimui) jį, kaip nerÅ«kantį asmenį, areÅ¡tinės kamerose patalpinti atskirai nuo rÅ«kančių asmenų. Panevėžio AVPK pateikė duomenis, jog areÅ¡tinės pareigÅ«nai atsižvelgia į asmenų praÅ¡ymus skirti į kameras kartu su nerÅ«kančiais asmenimis ir kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas tokio turinio praÅ¡ymų nėra teikęs (b. l. 62). Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti tokiais duomenimis.

Be to, vertindamas pareiÅ¡kėjo teiginius apie jo patalpinimÄ Ä¯ kameras kartu su rÅ«kančiais asmenimis, teismas atsižvelgia, kad Å¡ie teiginiai yra nekonkretÅ«s, kadangi skunde nenurodyta, kuriose kamerose ir kokiais konkrečiais laikotarpiais jis buvo paskirtas į kameras su rÅ«kančiais asmenimis. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė apie savo pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ patalpinti į kamerÄ su nerÅ«kančiais asmenimis ar Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nų atsisakymÄ tenkinti tokį praÅ¡ymÄ .

Teismo vertinimu, Panevėžio AVPK pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo draugai ir artimieji sistemingai ginčo laikotarpiu perduodavo jam tabako gaminių:2014 m. balandžio 15 d. – 10 pakelių cigarečių; 2014 m. liepos 22 d. – 10 pakelių cigarečių; 2014 m. spalio 20 d. – 14 pakelių cigarečių (b. l. 67-68, 70). Atsižvelgus į AreÅ¡tinės taisyklių 9.7. punkte nustatytÄ draudimÄ areÅ¡tinėje laikomiems asmenims keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek valstybės daiktus kitiems asmenims ar policijos areÅ¡tinės pareigÅ«nams (b. l. 19), daroma iÅ¡vada, kad artimųjų pareiÅ¡kėjui perduodami tabako gaminiai buvo skirti tik joasmeniniam naudojimui.

Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas kaip nepagrįstÄ atmeta pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ to, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose buvo rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys laikomi kartu tose pačiose kamerose. Dėl sanitarinio mazgoPareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus siejo ir su Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerosenetinkamai įrengtu sanitariniu mazgu.Iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Higienos normos 37:2009 20 punkte buvo nustatyti sanitarinio mazgo įrengimui keliami reikalavimai.

Remiantis Å¡io teisės akto nuostata, policijos areÅ¡tinės kameroje turėjo bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris privalėjo bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; jame turėjo bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira patalpų oro Å¡alinimo sistema. Byloje pateiktame Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 1 d. patikrinimo akte Nr. H5-341 užfiksuota, kad visose Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose, iÅ¡skyrus vienvietę kamerÄ Nr. 6 ir karcerį, yra įrengtos sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios paskirties ploto skiriančios apie 100 cm pločio ir virÅ¡ 120 cm aukščio mÅ«rinės pertvaros.

Sanitariniuose mazguose įrengti turkiško tipo tualetai, praustuvės su šaltu tekančiu vandeniu. Sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas yra patalpų oro šalinimo sistemos ortakio anga (b. l. 48). Šiems įgaliotos institucijos pateiktiems duomenims neprieštarauja Panevėžio AVPK areštinės vyriausiojo specialisto Lino M. 2017 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime „Dėl A. N. skundo“ nurodyti duomenys apie tai, kad areštinės kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie yra atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara.

Jame įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė) (b. l. 61).Teismas sprendžia, kad toks sanitarinių mazgų įrengimas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose atitiko galiojusios Higienos normos 37:2009 20 punkte įtvirtintus reikalavimus. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgia, jog teisės aktai nebuvo nustatę reikalavimo areÅ¡tinės kamerose sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas. Veiklos taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta, jog policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.Atsižvelgus į Panevėžio AVPK pateiktus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad 2005 m. atlikus areÅ¡tinės antrojo korpuso (kamerų Nr. 11-26) remontÄ , o 2013 m.

– areÅ¡tinės pirmojo korpuso (kamerų Nr. 1-10) remontÄ , kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus (b. l. 62). Panevėžio AVPK areÅ¡tinės vyriausiojo specialisto L. M.2017 m. kovo 23 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl A. N. skundo“ nurodyti duomenys leidžia teigti, kad tualetu besinaudojantys asmenys sanitarinį mazgÄ užsidengia audeklu (b. l. 62). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant dėl areÅ¡tinėje laikomo asmens teisės kamerose privačiai ir nesuvaržytai naudotis tualetu, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, jog reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiÅ«rÄ ir policijos įstaigos pareiga užkardyti galimai neteisėtas veikas ir garantuoti Å¡ių asmenų saugumÄ , sÄ lygoja areÅ¡tinės kamerų įrengimo ypatumus.

Todėl dėl šios priežasties bei dėl iš laisvės apribojimo režimo neišvengiamai kylančių ribojimų, absoliutaus privatumo užtikrinimas areštinės kamerose objektyviai neįmanomas (2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-442/2015). Taigi, įvertinus tai, kad kamerose laikomi asmenys turi galimybę sanitarinius mazgus uždengti audeklu, daroma išvada, kad Panevėžio AVPK ginčo laikotarpiu buvo sudaręs galimybes areštinėje laikomiems asmenims kamerose įrengtais sanitariniais mazgais naudotis privačiai.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylÄ , aplinkybių, patvirtinančių, jog Panevėžio AVPK bÅ«tų pažeidęs Veiklos taisyklių 7.13 punkto reikalavimus, nenustatyta, o pareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamÄ sanitarinių mazgų įrengimÄ areÅ¡tinės kamerose pripažįstami nepagrįstais. Dėl laikymo sÄ lygų Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kameroseKaip žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas nurodė aplinkybes, kad areÅ¡tinėje gyvenamoji patalpa buvo neÅ¡vari (purvinos grindys, po lovomis ir kampuose dulkės, neÅ¡varios sienos ir kt.), buvo Å¡alta, neveikė oro ventiliacijos sistemos.Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, kad kamerose buvo neÅ¡varu, nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės patalpų valymÄ , dezinfekavimÄ ir priežiÅ«rÄ ginčo laikotarpiu reglamentavo Higienos normos 37:2009 VII skirsnis, kuriame įtvirtintos nuostatos nustatė, jog visos policijos areÅ¡tinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, langai ir durys sandarÅ«s; patalpose ant sienų ir lubų pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių (48 punktas); visos patalpos kiekvienÄ dienÄ turi bÅ«ti valomos drėgnuoju bÅ«du (49 punktas); duÅ¡inių, sanitarinių Å¡varyklų, kamerų, sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės kiekvienÄ dienÄ turi bÅ«ti plaunamos karÅ¡tu vandeniu, valomos su valikliais, turinčiais dezinfekantų; patalpoms, įrenginiams valyti bei dezinfekuoti turi bÅ«ti naudojamos teisės aktais nustatytos leistinos naudoti priemonės (50 punktas).

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo teiginių pagrįstumo taip pat atsižvelgiama ir į Veiklos taisyklių, nustatančių teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ , nuostatas. Å ių taisyklių 9 punktas įpareigoja policijos areÅ¡tinėje laikomus asmenis laikytis nustatytų vidaus tvarkos, prieÅ¡gaisrinės apsaugos, higienos taisyklių reikalavimų (9.1 punktas); nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos užtikrinimu kamerose, tuo reikalu policijos pareigÅ«nų nurodymu, eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymÄ asmuo (9.2. punktas).

Panevėžio AVPK galiojančių AreÅ¡tinės taisyklių 8 punktas įtvirtina areÅ¡tinėje laikomiems asmenims taikytinus įpareigojimus, tarp jų - ir pareigÄ vykdyti įstatymų reikalavimus bei laikytis nustatytų vidaus tvarkos, prieÅ¡gaisrinės apsaugos, higienos taisyklių reikalavimų (8.1. punktas), nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos užtikrinimu kamerose (8.2. punktas). Pagal AreÅ¡tinės taisyklių areÅ¡tinėje laikomiems asmenims taikytinÄ dienotvarkę, kamerų tvarkymui taip pat yra paskirtas atitinkamas laikas, tai yra, nuo 6.00 iki 6.45 val. (b. l. 19, 20).Panevėžio AVPK atsiliepime ir Panevėžio AVPK areÅ¡tinėsvyriausiasis  specialistas        L.

M. tarnybiniame pranešime tvirtino, kad pareiškėjas buvo patalpinamas į tvarkingas ir švarias kameras; nurodė, kad visi į Panevėžio AVPK areštinę atvykę asmenys yra uždaromi į švarias kameras; tuščias kameras visada išvalo areštinės maisto išdavėjos, kadangi tai yra numatyta jų pareigybės aprašymuose; iš areštinėje laikomų asmenų, ypatingai išvykstančių arba paleidžiamų asmenų, reikalaujama laikytis kameroje tvarkos (b. l. 16, 61-62). Šiuos teiginius patvirtina Panevėžio visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų rezultatai.

Minėta įstaiga 2015 m. balandžio 20 d. patikrinimo akte Nr. H5-143 (b. l. 57-58) nustatė, kad areštinė turi valymo inventorių, valymo bei dezinfekavimo priemones, kempinėles, pašluostes; šios priemonės išduodamos kiekvienam sulaikytajam kameros švarai palaikyti; valymo inventorius laikomas atskiroje patalpoje ir pagal poreikį išduodamas sulaikytiems asmenims, valymo inventoriaus pakanka. Kontrolės metu kameroje Nr. 15 rastas laikomas šepetys grindims, kibiras. Kameroje Nr. 14 buvo kibiras grindų plovimui, sulaikytieji asmenys patvirtino, kad valymo inventoriumi aprūpinami.

Valymo inventorius pildomas ir atnaujinamas – pateikta Panevėžio AVPK sÄ skaita – faktÅ«ra apie nupirkus Å¡epečius. IÅ¡analizavus atsakovės atstovo pateiktus kitus Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pažeidimų dėl valymo inventoriaus bei netvarkos ir neÅ¡varos atvejų areÅ¡tinės kamerose Panevėžio visuomenės sveikatos centrasnebuvo nustatęs.Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas neÅ¡variose kamerose, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neÅ¡varių kamerų pripažįstami nepagrįstais.Higienos normos 37:2009 23 punkte buvo nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės kameros turi bÅ«ti vėdinamos per langus (orlaides), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Spręsdamas dėl Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerų vėdinimo sÄ lygų, teismas rėmėsi atsakovės atstovo byloje pateiktais Panevėžio visuomenės sveikatos centro atliktų Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerų patikrinimų duomenimis (b. l. 47-50, 51-52, 55-56) bei Panevėžio AVPK areÅ¡tinės vyriausiojo specialisto L.

M. tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis (b. l. 61). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. atliktus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės antrojo korpuso kapitalinį remontÄ o 2013 m. – pirmojo korpuso remontÄ , be kita ko, buvo pakeisti langai, sumontuota nauja moderni areÅ¡tinės vėdinimo sistema. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Panevėžio visuomenės sveikatos centras pagal gautus kalinamųjų asmenų skundus atliko neplaninius patikrinimus areÅ¡tinės kamerose Nr. 1 ir 20.

Patikrinimų metu Å¡ios kameros buvo vertintos pagal Higienos normos 37:2009 23 punkto reikalavimus. Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 8 d. patikrinimo akte Nr. H5-2 ir2015 m. sausio 9 d. patikrinimo akte Nr. H5-3 konstatuota, kad Panevėžio AVPK patikrintose areÅ¡tinės kamerose jokių pažeidimų dėl vėdinimo sÄ lygų nenustatyta (b. l. 51-52,55-56. Nustatyta, kad patikrintose kamerose vėdinimas yra atliekamas natÅ«raliu (varstomi langai) ir mechaniniu (tiekiamoji ventiliacija) bÅ«du.

Langai techniÅ¡kai tvarkingi. Duomenų apie kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vėdinimo sÄ lygų pažeidimo atvejus byloje nenustatyta. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nesant įrodymų dėl netinkamų sÄ lygų kitose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bei nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs skundus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų vėdinimo sÄ lygų, konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos 37:2009 23 punkto reikalavimus, nėra pagrindo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamÄ ventiliacijos įrengimÄ areÅ¡tinės kamerose pripažįstami nepagrįstais.Pagal Higienos normos 37:200924 punkte pateiktÄ lentelę, policijos areÅ¡tinės kameroje ir karceryje Å¡altuoju metų periodu pakankama oro temperatÅ«ra – 18-26?C, santykinė oro drėgmė – 30-75 proc., oro judrumas – 0,05-0,2 m/s, Å¡iltuoju laikotarpiu pakankama oro temperatÅ«ra – 18-28?C, santykinė oro drėgmė – 30-75 proc., oro judrumas – 0,15-0,5 m/s. Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, kad areÅ¡tinės kamerose buvo Å¡alta, teismas iÅ¡ atsakovės atstovo teiktų duomenų nustatė, kad ginčo laikotarpiu – 2014 m. gruodžio 30 d. buvo atliekami temperatÅ«ros ir santykinės oro drėgmės matavimai kameroje Nr. 1 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 12 d.), tačiau jokių pažeidimų dėl Å¡ių rodiklių patikrinimo metu nebuvo užfiksuota (b. l. 51-54).

Išanalizavus Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų rezultatus, daroma išvada, jog byloje nėra duomenų, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų skyriaus specialistai ginčo laikotarpiu būtų atlikę šiluminės aplinkos matavimus kitose areštinės kamerose (Nr. 3, 8, 9, 13), kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Taigi, ginčo laikotarpiu nustatyta tvarka nėra užfiksuota pažeidimų, susijusių su oro temperatūros reikalavimais kamerose Nr. 3, 8, 9, 13.

Minėtos aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad ginčo laikotarpiu dėl nepakankamos oro temperatÅ«ros kamerose į Panevėžio AVPK areÅ¡tinės administracijÄ Ä¯ Panevėžio visuomenės sveikatos centrÄ ar kitÄ kompetentingÄ Ä¯staigÄ nesikreipė nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti nurodytose kamerose laikomi asmenys. Ä®vertinus pirmiau aptartus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad jie nepatvirtina pareiÅ¡kėjo skundo teiginių, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose ginčo laikotarpiu buvo Å¡alta, todėl byloje nesant kitų įrodymų dėl netinkamų Å¡iluminės aplinkos parametrų ginčo laikotarpiu, konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme nėra pagrindo.Dėl prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo mygtuko PareiÅ¡kėjas kaip vienÄ iÅ¡ neturtinę žalÄ sukėlusių veiksnių nurodėir tai, kadgyvenamojoje patalpoje nebuvo prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo mygtuko, dėl ko tekdavo ilgai belstis į geležines duris, taip pat kentėti triukÅ¡mÄ kai suimtieji iÅ¡ kitų patalpų bandydavo prisikviesti pareigÅ«nus.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-206 patvirtintų Tipinių teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimų 10 punkte numatyta, kad teritorinių policijos įstaigų areštinių patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 “Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų”. Šiuose teisės aktuose nėra numatytas iškvietimo mygtukų areštinės kamerose įrengimas.

Pažymėtina, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu, įrengti tik laisvės atėmimo vietoje. Taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 bei 16.11 punktuose numatyta, jog nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema.

Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, jog laikino sulaikymo ir laikymo vietose (Å¡iuo atveju teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse) pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema pagal teisės aktus neįrengiama, skirtingai nei laisvės atėmimo vietose. Taigi, nagrinėjamu atveju Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, kurioje laikinai buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nesant pareigÅ«no iÅ¡kvietimo mygtuko, jokie teisės aktai nebuvo pažeisti.Nesant neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiÅ¡kėjo reikalaujamÄ neturtinę žalÄ .

Taip pat teismas kaip nepagrįstus vertina pareiÅ¡kėjo argumentus jog areÅ¡tinėje dirbantys pareigÅ«nai buvo nemandagÅ«s ir pasižymėjo ciniÅ¡ku požiÅ«riu į kalinamus asmenis. PareiÅ¡kėjas Å¡iam teiginiui pagrįsti jokių konkrečių aplinkybių nenurodė, o nagrinėjant bylÄ , nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl to Panevėžio AVPK areÅ¡tinės administracijai bÅ«tų teikęs skundus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008).

Atsižvelgęs į byloje nustatytÄ pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje (30 parų su pertraukomis neužtikrinta teisė į minimaliÄ vienam asmeniui tenkančiÄ 5 kv. m ploto normÄ ), teismas sprendžia, kad jie pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir papildomÄ diskomfortÄ . Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas pinigais.

Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teismų analogiÅ¡kose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei nesant įrodymų, jog laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje sÄ lygos sukėlė žalingus padarinius asmens fizinei ir psichinei sveikatai, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti suma – po 100 Eur už kiekvienÄ jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ â€“yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka jo realiai patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui tenkantiploto norma buvo pažeista nežymiai, į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę pareiÅ¡kėjas buvo pristatomas periodiÅ¡kai, areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas su dviem – trimis asmenimis,akivaizdu, tad pažeidimai buvę trumpalaikiai.PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kaip nustatyti trumpalaikiaipažeidimai sÄ lygojo atitinkamos apimties neigiamų pasekmių atsiradimÄ , be to, delsė pasinaudoti teismine gynyba dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nenustatė, jog nurodytas pažeidimas bÅ«tų padaręs ilgalaikį ir gilų žalingÄ poveikį pareiÅ¡kėjo psichinės ar fizinės sveikatos bÅ«klei.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.Teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjui priteisiama 150 Eur suma laikoma adekvačia suma jo patirtiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams ir nepatogumams atlyginti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A.

N., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas (duomenys neskelbtini), 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų ir 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                          Dalia Pranckienė