e1efb7a9-e422-4e5c-a606-87ee4a11f06c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2348-171/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00145-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, nustatė:

PareiÅ¡kėjas V. P. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 2–4), praÅ¡ydamas solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 2 537,90 Lt. Skunde paaiÅ¡kino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriuje. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuodami priedus bei priemokas, atsakovai nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , ribojančiÄ mokamų priedų ir priemokų dydį.

Todėl nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 buvo neišmokėta 2 537,90 Lt priemokų ir priedų. Paaiškino, kad 2009-12-11 Konstitucinis Teismas nutarimu konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas yra neteisėtas.Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas. Seimas, kaip valstybės institucija, veikianti valstybės vardu, galėjo ir privalėjo suvokti, kad neturi teisės be svarbių priežasčių įstatymu apriboti nuosavybės teisės į darbo užmokestį.

NeatsargÅ«s valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad jis patyrė nuostolius, kurių dydis lygus negautoms pajamoms – darbo užmokesčio nepriemokai. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašė skundÄ atmesti (b. l. 32–34). PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nėra įgaliotas atstovauti Lietuvos valstybei dėl Seimo priimtų įstatymų teisėtumo bei galimai iÅ¡ to kylančios žalos pareiÅ¡kėjui.

Lietuvos valstybei turi atstovauti Vyriausybė. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui buvo pagrįstai taikoma Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, kadangi teisės aktas privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarimu nurodė, jog valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Galiojant įstatymo teisėtumo prezumpcijai įstatymas laikomas teisėtu iki tol, kol paskelbiamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Kadangi Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepažeidė nė vieno teisės akto mokėdamas priedus ir priemokas pareiškėjui, atsakovo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės. Atsakovo nuomone, valstybės tarnybos teisiniai santykiai yra teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį. Vilniaus apskrities VPK yra įgaliotas tik išmokėti darbo užmokestį pagal iš biudžeto skirtus asignavimus. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį, 7 straipsnį, Biudžetinių įstaigų įstatymo 8 straipsnį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatui skiriamų asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas.

Kol nebus priimti specialÅ«s teisės aktai ir skirtos tikslinės lėšos, policijos įstaigos neturi pagrindo mokėti policijos pareigÅ«nams priklausančių iÅ¡mokų. Nurodė, kad ginčo dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų sumų byloje nėra, atsakovas sutinka, kad pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio suma nurodyta teisingai. Skundo dalyje dėl sumų, kurios buvo atskaitytos (neiÅ¡mokėtos) už virÅ¡valandžius, dirbtus 2006 metais, pareiÅ¡kėjas yra praleidęs senaties terminÄ skundui paduoti, taigi Å¡ioje dalyje prašė taikyti senaties terminÄ ir bylÄ nutraukti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai ir priemokos.

Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimus, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Byloje nustatyta, kad dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo V. P. 2006 metais buvo atskaityta 355,49 Lt (b. l. 5), 2007 metais buvo atskaityta 79,14 Lt už 1 ketvirtį, 501,61 Lt už 2 ketvirtį, 73,41 Lt už 3 ketvirtį ir 316,82 Lt priemoka už švenčių dienas (b. l. 7); 2008 metais buvo atskaityti 348,76 Lt dėl 70 procentų pareiginės algos ribojimo; 268,03 Lt už 1 ketvirtį 2006 m., 215,06 Lt už 2 ketvirtį 2006 m., 291,85 Lt už 3 ketvirtį 2006 m. ir 87,73 Lt už 4 ketvirtį 2006 m., iš viso – 2 537,90 Lt.

Tokia nepriemoka atsirado dėl to, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytas priedų dydžio ribojimas iki 70 procentų nuo pareiginės algos.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, o ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Todėl, pagal KonstitucijÄ , Valstybės tarnybos įstatymo skyriuje „Darbo užmokestis“, kuris vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomas be iÅ¡lygų, turėjo bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo nustatytÄ ribÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261-275), kuri analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto ribojimo taikymo.

IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos manymu, teisingu atlyginimu už darbÄ nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl taikyto ribojimo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas.Byloje yra ginčas, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A219-2004, publikuotoje Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m. yra suformuluota nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡minga taisyklė, kad sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis.

Å ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Ta pati teismo pozicija iÅ¡dėstyta 2009-09-07 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimų įvykdymu reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Dėl Å¡ios priežasties teismas nurodė, kad negalima remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartį byloje Nr. A662-1735/2010 ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas ir jo teisės prisiteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ nepaneigia tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiÅ¡kėjai metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai.

Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuosekliai: 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011.

Pastaroji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjant šį ginÄÄ , turi bÅ«ti taikomi sprendimo priėmimo metu (70 procentų apribojimo taikymo metu) galioję įstatymai, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

Priėmus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ , kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl priedų ribojimo buvo pripažintomis antikonstitucinėmis, atsakovas neteko teisės jomis remtis. Taigi, atsakovo argumentai, kad neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas todėl, kad skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti, o pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas.

Pagal LR DK 16, 93 straipsnius, įvertinus tai, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo užmokestis priteisiamas tiesiogiai iÅ¡ pareiÅ¡kėjos darbdavio. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant Å¡io įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.

Tuo remiantis, konstatuotina, kad už darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Pažymėtina, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga.

Už darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. Taigi bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. PareiÅ¡kėjas tarnybos santykiais yra tiesiogiai susijęs su Vilniaus apskr. VPK, todėl neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis priteisiamas iÅ¡ Vilniaus apskr. VPK.Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė taikyti trejų metų senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimų atžvilgiu.Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių pažymų apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (b. l. 5–11), 70 procentų pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimas pareiÅ¡kėjui taikytas nuo 2006 m. sausio iki 2008 m. rugsėjo mėn., o pareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi 2010-01-25, todėl pritaikius LR DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ , jis atitinkamai turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2007-01-25, t. y. pareiÅ¡kėjas LR DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto bendrojo trejų metų senaties termino nepraleido reikalavimų dalyje dėl darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios ne anksčiau, nei prieÅ¡ trejus metus iki skundo padavimo teismui dienos.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas reikalavimui priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2006 m. kovo, balandžio, liepos, lapkričio ir gruodžio mėnesius (iÅ¡ viso 355,49 Lt sumai) praleido terminÄ .Kaip matyti iÅ¡ atsakovo atsiliepimo, Vilniaus apskrities VPK nuomone, pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ sumoms taip pat ir 268,03 Lt, 215,06 Lt, 291, 85 Lt ir 83,73 Lt sumoms, kurios buvo apskaičiuotos 2008 m. rugsėjo mėnesį už 2006 m. antrame, ketvirtame ketvirčiuose dirbtus virÅ¡valandžius.Teismo vertinimu, ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju nėra praleistas, kadangi, nors virÅ¡valandžiai ir susidarė 2006 m., tačiau tuo laikotarpiu darbo užmokestis už Å¡iuos virÅ¡valandžius apskritai nebuvo skaičiuojamas.

FaktiÅ¡kai priemokos už Å¡iuos virÅ¡valandžius buvo apskaičiuotos bei iÅ¡mokėtos pritaikius 70 proc. ribojimÄ tik 2008 m. rugsėjo mėn., todėl, darytina iÅ¡vada, kad tik nurodytu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas ir sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ . Pažymėtina, kad ir pats atsakovas savo 2012-08-20 raÅ¡te Nr. 10-S-14015 paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjo suvestiniame atsiskaitymo lapelyje 2008 m. buvo įvykdytas priskaitytų 2006 m. papildomų priemokų už virÅ¡valandinį darbÄ perskaičiavimas, tikslinant 2006 m. atliktus darbo užmokesčio apskaičiavimus, tai reiÅ¡kia, kad priskaičius priemokų sumas už 2006 m. buvo pritaikytas ir 2006 m. darbo užmokesčio 70 proc. ribojimas (b. l. 102).

Be to Lietuvos Respublikos CK 1.130 str.2 d. pasakyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad skolininkas pripažįsta prievolę. Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Å is apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. Taigi pareiÅ¡kėjui priteistina darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį, nevirÅ¡ijantį 3 metų, t. y. už 2007-01-01–2008-12-31.Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui priteistina suma mažintina 355, 49 Lt suma, kadangi už 2006 m. jis yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Taigi jam iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK priteistina 2 182,41 Lt (du tÅ«kstančiai vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litai ir keturiasdeÅ¡imt vienas centas) 2007–2008 m. neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (b.l. 25-30).

Kaip jau buvo minėta, už darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. PareiÅ¡kėjo ir atsakovės Lietuvos valstybės, iÅ¡ kurios ji solidariai praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiÅ¡kėjo darbo organizavimÄ , todėl reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. P. naudai iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2 182,41 Lt (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus ir keturiasdeÅ¡imt vienÄ centÄ neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.PareiÅ¡kėjos skundo dalį, kurioje keliami reikalavimai atsakovei Lietuvos valstybei, atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                        Irena Paulauskienė