e1ef7245-4be7-488a-919e-b577d06f268d · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                Administracinė byla Nr. ATP-121-116/2015                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-04065-2014-6                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                            50.1.1.; 79.1.

                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS    N U T A R T I S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        2015 m. kovo 19 d.        Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal A.

V. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarimo, kuriuo A. V. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, nubausta 86 Eur dydžio bauda. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė:              A. V. nubausta už tai, kad ji 2014 m. gruodžio 6 d., apie 7.33 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«dama girta, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK OVS patalpose rodė įžeidžiantį gestÄ (duomenys neskelbtini) apskrities VPK OVS specialistui M.

D., vykdančiam teisėtas policijos pareigas, taip įžeisdama jo garbę ir orumÄ .              Apeliaciniu skundu A. V. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Apeliantė nurodo su priimtu nutarimu ir jai paskirta 86 Eur dydžio bauda nesutinkanti, mano, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai, nevisapusiÅ¡kai, neobjektyviai, iÅ¡samiai neiÅ¡siaiÅ¡kino ir neįvertino reikÅ¡mingų bylos aplinkybių.

             Skunde nurodoma, kad „<...> Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieÅ¡taravimai dėl asmens kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiÅ¡kai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡nagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylÄ , organo (pareigÅ«no) priimtame nutarime turi bÅ«ti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių iÅ¡dėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. <...>“ (Byla ATP-404-81/2012). Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo visų reikÅ¡mingų bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybių, iÅ¡samiai neįvertino surinktų įrodymų, ir jų visumos.A.

V. teigimu, teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , vadovavosi tik policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK policijos pareigÅ«nų M. D. ir V. G. tarnybiniais praneÅ¡imais, asmens blaivumo testu, pažyma apie galiojančias nuobaudas, administracinio sulaikymo protokolu bei teismo posėdžio metu pareigÅ«nų M. D. ir V. G. duotais parodymais. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jos (A. V.) parodymus, jais nesivadovavo, vertino juos kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Be to, teismas neįvertino jos pastangų gauti ir pateikti teismui filmuotÄ medžiagÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patalpų, kuri įrodytų, kad pažeidimas nebuvo padarytas.

Teismas neatsižvelgė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas O. Å . (įgaliojimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dar prieÅ¡ administracinės bylos nagrinėjimÄ teisme, t. y. 2014 m. gruodžio 12 d., siekdamas surinkti visus reikiamus įrodymus tam, kad administracinė byla bÅ«tų iÅ¡spręsta teisingai, pats kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK VPS Centro PN su praÅ¡ymu pateikti filmuotÄ vaizdo medžiagÄ dėl įvykio 2014 m. gruodžio 6 d. laikotarpiu nuo 03.00 iki 12.00 val. 2014 m. gruodžio 15 d. buvo gautas atsakymas, kad medžiaga yra sunaikinta, ji (duomenys neskelbtini) AVPK OVS nebesaugoma – dėl techninių galimybių vaizdo įraÅ¡ai saugomi iki septynių dienų.Skunde apeliantė taip pat pažymi, kad remiantis įstatymais, administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigÅ«nui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylÄ .

ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 straipsnis, 250 straipsnis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008).

A. V. įsitikinimu, šioje byloje įrodymai nebuvo visapusiškai surinkti (filmuota policijos patalpų medžiaga nepridėta prie bylos), atsakomybėn traukiamo asmens kaltė nustatyta tik formaliais tarnybiniais pranešimais bei liudytojų (policijos pareigūnų) parodymais. Mano, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, kurių vienas šioje byloje turėtų būti ir nukentėjęs asmuo, yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, kartu dirbantys viename policijos komisariate (vienas jų – pamainos viršininkas, o kitas – jo padėjėjas).Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai neįvertino jos parodymų, kad pareigūnas M.

D. nurodė pasiraÅ¡yti dokumentus, nedavęs su jais susipažinti (pats M. D. apklausoje nurodė, kad su procesiniais dokumentais pažeidėjÄ supažindinti bandė žodžiu ir dokumentų perskaityti neleido), o kadangi pasiraÅ¡yti dokumentus, jų neperskaičiusi, ji atsisakė, Å¡is pareigÅ«nas, galimai nesugebėdamas kitaip parodyti savo valdžios prieÅ¡ moterį, pasijuto sumenkintas ir, nemokėdamas kitaip priversti paklusti, sugalvojo pasinaudoti savo tarnybine padėtimi ir susidoroti kitais bÅ«dais.

Taigi, anot A. V., visiÅ¡kai tikėtina, kad minėti liudytojai (pareigÅ«nas M. D. bei pareigÅ«nas V. G.) galėjo susitarti ir taip sufabrikuoti pažeidimÄ . PagrindÄ tikėti minėta aplinkybe sudaro ir tai, kad filmuota medžiaga iÅ¡ komisariato patalpų nebuvo pridėta prie administracinio teisės pažeidimo bylos (o tai pareigÅ«nai, kaip įstatyme nurodyta institucija, privalėjo padaryti), juo labiau, kad Å¡i medžiaga buvo sunaikinta ne po 7 dienų nuo įvykio, bet po 6 dienų (įvykis užfiksuotas 2014 m. gruodžio 6 d., o praÅ¡ymas dėl filmuotos medžiagos iÅ¡saugojimo policijos komisariatui pateiktas 2014 m. gruodžio 12 d.).

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad policijos pareigÅ«nų M. D. ir V. G. 2014 m. gruodžio 6 d. suraÅ¡yti tarnybiniai praneÅ¡imai, kuriais remiantis buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pradėta administracinė teisena, yra identiÅ¡ki (žodis žodin). Tai sudaro dar vienÄ prielaidÄ , kad pareigÅ«nai tarėsi tarpusavyje ir galimai fabrikavo įvykio aplinkybes. Be to, apeliantės teigimu, teismo posėdžio metu pareigÅ«nų duoti parodymai apie esmines įvykio aplinkybes ženkliai skyrėsi (nors teismas savo nutarime atkreipia dėmesį, kad policijos pareigÅ«nų parodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys ir papildantys vieni kitus), t. y. pareigÅ«nas V.

G. paaiÅ¡kino, kad pažeidėja buvo paleista, visos procedÅ«ros jau buvo atliktos, todėl jis pastarÄ jÄ lydėjo link išėjimo iÅ¡ komisariato patalpų. Tuo tarpu M. D. aiÅ¡kino, kad jis vis dar bendravo su pažeidėja ir ji neva pati atsistojusi išėjo iÅ¡ patalpų. Taip pat V. G., duodamas parodymus, vienu metu aiÅ¡kino, kad pažeidėja buvo adekvati ir galėjo su ja susikalbėti, todėl ji buvo paleidžiama iÅ¡ sulaikymo patalpų ir iÅ¡ komisariato, tačiau tuo pačiu metu, aiÅ¡kindamas apie padarytÄ pažeidimÄ , kaip vienÄ iÅ¡ motyvų nurodė, kad pažeidėja buvo neadekvati ir nelabai orientavosi aplinkoje.

Dėl to, A. V. manymu, tokiais prieštaringais parodymais negalima remtis.Be to, apeliantės teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiksliai nustatyta, ar gestas apskritai buvo rodytas, o jei rodytas, tai kokiu būdu ir, ar tai buvo necenzūrinis tikslinis gestas, skirtas būtent pareigūnui M. D.. Kartu atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu pareigūnas M. D., paklaustas, ar jautėsi įsižeidęs, atsakė, kad jei jau buvo surašytas tarnybinis pranešimas, vadinasi jis galėjo būti įsižeidęs. Ši aplinkybė vėlgi yra pagrindas prielaidai, kad byla fabrikuojama, jokie jos (A.

V.) veiksmai pareigÅ«no garbės ir orumo neįžeidė. A. V. pažymi, kad teismas atmetė jos paiÅ¡kinimus, jais nesirėmė, nors ji aiÅ¡kino, kad jokio necenzÅ«rinio gesto pareigÅ«nams nerodė ir neturėjo jokio pagrindo jų įžeisti. IÅ¡eidama iÅ¡ policijos komisariato ji tyčia nerodė jokio gesto, o jei pareigÅ«nai ir pamatė kažkokį jos kÅ«no judesį ir užfiksavo jį kaip necenzÅ«rinį gestÄ , teigia, kad jos veiksme nebuvo jokios tyčios įžeisti kurį nors iÅ¡ pareigÅ«nų.

Juolab, kad pareigÅ«no M. D., iÅ¡eidama iÅ¡ policijos patalpų, ji net nematė. Mano, kad jei ir bÅ«tų parodytas koks nors necenzÅ«rinis gestas pareigÅ«no atžvilgiu, logiÅ¡ka, kad po tokio gesto parodymo bÅ«tų sekę kažkokie žodžiai ar kiti veiksmai minėto pareigÅ«no atžvilgiu, tačiau nagrinėjant bylÄ nenustatyta, kad po neva parodyto necenzÅ«rinio gesto bÅ«tų sekę jį lydintys žodžiai ar kitokie užgaulÅ«s veiksmai. PareigÅ«nai jų apklausų metu taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti kaip suprato, kad necenzÅ«rinis gestas buvo parodytas bÅ«tent M.

D. ir iÅ¡ ko buvo nuspręsta, kad gestas apskritai buvo rodytas. PareigÅ«nai net nesiaiÅ¡kino, ar buvo rodytas gestas, ar tai buvo tik kÅ«no judesys.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teisme taipogi buvo nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, pagal kuriÄ dėl įvykio metu užfiksuoto asmens necenzÅ«rinio gesto parodymo bÅ«tent pareigÅ«ni M. D. neturi kilti jokių abejonių, - prieÅ¡ingu atveju administracinio teisės pažeidimo byla turi bÅ«ti nutraukta. Mano, kad teismo procesas jos administracinėje byloje vyko pažeidžiant teisingo (sÄ Å¾iningo) bylos nagrinėjimo, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos ir objektyvaus bei neÅ¡aliÅ¡ko įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas be pagrindo nusprendė nesiremti jos (A. V.) duotais parodymais, rėmėsi tik pareigÅ«nų parodymais bei jų pagal Å¡abloninį pavyzdį suraÅ¡ytais tarnybiniais praneÅ¡imais. Be to, teismas nepasisakė dėl kaltės formos, apsiribojo tik pažeidimo fakto nustatymu, kuris yra labai abejotinas. Apeliantė pažymi, kad neįrodžius asmens kaltės ir nenustačius kaltės formos administracinė atsakomybė apskritai negali kilti. Administracinės atsakomybės taikymas nenustačius asmens kaltės – Å¡iurkÅ¡tus teisėtumo principo, kurio įgyvendinimas garantuoja administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ , pažeidimas.Apeliaciniame skunde pažymima, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Å i nuoroda yra susijusi su kitu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose ne kartÄ konstatavo, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.Apeliantės nuomone, nagrinėdamas jai iÅ¡keltÄ administracinę bylÄ , teismas įvykdė bÅ«tent „formalų” teisingumÄ , tikrosios tiesos nenustatė, todėl teismo priimtas sprendimas laikytinas neatitinkančiu Konstitucijos saugomų vertybių.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, jog „IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (pavyzdžiui, byla Balsytė-Lideikienė prieÅ¡ LietuvÄ , Judgement of 4 November 2008, No 72596/0J) darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi bÅ«ti laikomasi iÅ¡ 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi bÅ«ti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (vieÅ¡umo, teisingo (sÄ Å¾iningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi bÅ«ti garantuojamos iÅ¡ esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis”.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Atsiliepimu į A. V. apeliacinį skundÄ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Centro policijos nuovada praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A.

V. apeliacinio skundo netenkinti.                           A. V. apeliacinis skundas netenkinamas.              ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ sprendimÄ .

             Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad A. V. kaltė dėl ginčijamo jai inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiÅ¡kai.              Kaip jau minėta, A. V. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ .              ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiÅ¡kiamas žodžiu ar kÅ«no gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudÄ nuo 86 iki 144 eurų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 15 iki 30 parų.        Taigi ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiÅ¡kų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iÅ¡ veikų požymius, t. y. arba pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ , arba jo garbės ir orumo įžeidimÄ .

Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan.

Įžeidimas reiÅ¡kia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigÅ«nui iÅ¡sako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrÄ neigiamÄ jo asmenybės vertinimÄ , diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Pažymėtina, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl Å¡io pažeidimo inkriminavimui bÅ«tina nustatyti, kad pažeidimÄ padaręs asmuo žinojo, jog jo veiksmai yra neteisėti ir norėjo taip veikti.             Nors A.

V. neigia padariusi jai inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , jos kaltę padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ patvirtina byloje surinktų ir tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, įvertintų įrodymų visuma.              IÅ¡ teismo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas M. D. nurodė, jog A. V., kuri laikino sulaikymo kameroje buvo patalpinta už tai, jog girta pasirodė vieÅ¡oje vietoje, iÅ¡eidama iÅ¡ policijos komisariato jam parodė nepadorų gestÄ â€“ eidama 5 metrų atstumu nuo jo, iÅ¡kėlė ir piktybiÅ¡kai parodė pirÅ¡tÄ .

Tai matė jo padėjėjas V. G.. Jis (M. D.) buvo su uniforma, A. V. gestas jį įžeidė. A. V. gestÄ jam parodė pusiau pasukusi galvÄ Ä¯ jį. V. G. ėjo priekyje, A. V. ėjo link jo, tuomet parodė jam ženklÄ . Tuo metu jis aiÅ¡kino pažeidimo esmę, tačiau A. V., jį ignoruodama, nuėjo link durų ir parodė gestÄ (17–18 b. l.). Å iuos liudytojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti minėtais parodymais nėra pagrindo. Liudytojas V. G. parodė, kad tÄ kart jis dirbo operatyvaus valdymo skyriuje, A.

V. į policijos komisariatÄ buvo pristatyta už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . IÅ¡eidama A. V. jo kolegai M. D. parodė įžeidžiantį gestÄ . A. V. iÅ¡leidžiant ir aiÅ¡kinant, kada bus nagrinėjama byla, pastaroji, jÄ belydint, M. D., kuris tuo metu buvo su tarnybine uniforma, parodė nepadorų gestÄ . Jis (V. G.) šį gestÄ matė, yra įsitikinęs, kad gestas buvo skirtas M. D.. Gestas buvo nukreiptas į M. D. pusę, tuo metu M. D. stovėjo A. V. už nugaros, o jis (V. G.) ėjo priekyje, buvo pusiau pasisukęs. A.

V. ranka buvo iÅ¡kelta, delnas atsuktas ir iÅ¡keltas pirÅ¡tas (17 b. l.). Liudytojų parodymus patvirtina ir jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytos aplinkybės: M. D. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad A. V. policijos komisariato patalpose atsisakius pasiraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , jai žodžiu paaiÅ¡kinus, už kÄ protokolas suraÅ¡ytas ir kur bei kada bus nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, ji, apie 7.45 val., iÅ¡eidama, Operatyvaus valdymo skyriaus koridoriuje pakėlė rankÄ ir jam parodė įžeidžiantį rankos gestÄ (vidurinį pirÅ¡tÄ ), taip įžeisdama jo, kaip policijos pareigÅ«no, garbę ir orumÄ ;

V. G. tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad A. V. Operatyvaus valdymo skyriaus koridoriuje, pakėlusi rankÄ , specialistui M. D. parodė įžeidžiantį rankos gestÄ (3, 4 b. l.). Akivaizdu, kad liudytojų M. D. ir V. G. parodymai yra logiÅ¡ki, nuoseklÅ«s, atitinkantys pirminiuose jų paaiÅ¡kinimuose (tarnybiniuose praneÅ¡imuose) užfiksuotas aplinkybes, papildantys vieni kitus. Liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, todėl sutikti su apeliantės skundo argumentu, kad policijos pareigÅ«nų parodymai ženkliai skiriasi, nėra pagrindo.

Duomenų, kad policijos pareigÅ«nai, davę A. V. kaltinančius parodymus, bÅ«tų buvę suinteresuoti bylos baigtimi ir bÅ«tų siekę jÄ melagingai apkalbėti, byloje nėra. Byloje esančiame asmens blaivumo teste užfiksuoti duomenys liudija, kad A. V. 2014 m. gruodžio 6 d. 7:33:49 val. buvo nustatytas 1,56 promilių girtumas (5 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. V., bÅ«dama girta, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK OVS patalpose rodė įžeidžiantį gestÄ (duomenys neskelbtini) apskrities VPK OVS specialistui M.

D., vykdančiam teisėtas jo pareigas, ir taip įžeidė pastarojo garbę ir orumÄ . A. V. skundo argumentai, susiję su leidimu / neleidimu jai susipažinti su pateiktais pasiraÅ¡yti dokumentais, jos kaltę padarius administracinį teisės pažeidimÄ nei patvirtina, nei paneigia, o apeliantės teiginys, kad policijos pareigÅ«nai pažeidimÄ sufabrikavo norėdami jai atkerÅ¡yti už tai, jog ji atsisakė pasiraÅ¡yti jai pateiktus dokumentus, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.

Pagrindo teigti, kad byla buvo sufabrikuota, nesudaro ir kita A. V. nurodyta aplinkybė – kad policijos pareigÅ«nai privalėjo prie administracinio teisės pažeidimo bylos pridėti policijos komisariato patalpose filmuotÄ medžiagÄ . Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas, policijos pareigÅ«nas M. D. teismo posėdyje atsakydamas į A. V. atstovo klausimus paaiÅ¡kino, jog policijos pareigÅ«nai neturi teisės prie bylos pridėti vaizdo medžiagos – jiems nesuteikti įgaliojimai „dėl medžiagos iÅ¡traukimo ir pridėjimo prie protokolo“ (17-18 b. l.).

Be to, iÅ¡ bylos matyti, kad į A. V. atstovo praÅ¡ymÄ , pateiktÄ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, buvo atsakyta, jog pateikti 2014 m. gruodžio 6 d. vaizdo įraÅ¡Ä nėra galimybės, nes dėl techninių galimybių vaizdo įraÅ¡ai saugomi iki septynių dienų (15 b. l.).             Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , sprendžia, kad jų visiÅ¡kai pakako pagrįstai iÅ¡vadai dėl A. V. kaltės padaryti, todėl nėra pagrindo sutikti su pastarosios skundo argumentu, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai jos kaltę pagrindžiančių įrodymų.

IÅ¡ skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir A. V. parodymus, ir Å¡iuos parodymus pagrįstai vertino kaip A. V. siekį iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Kaip jau minėta, policijos pareigÅ«nas M. D. teismo posėdyje nurodė, kad įžeidžiantį gestÄ A. V. parodė bÅ«tent jam, aplinkybę, kad A. V. minėtÄ gestÄ parodė bÅ«tent pareigÅ«nui M. D., patvirtino ir liudytojas V. G., parodydamas, jog A. V., „<...> belydint M.

D., parodė nepadorų gestÄ , <...>. Esu įsitikinęs, kad gestas skirtas M. D.“, taigi, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pareigÅ«nai jų apklausų metu negalėjo paaiÅ¡kinti kaip suprato, jog necenzÅ«rinis gestas buvo parodytas bÅ«tent M. D.. Be to, liudytojas V. G. aiÅ¡kiai nurodė, kad A. V. ranka buvo iÅ¡kelta, buvo atsuktas delnas ir iÅ¡keltas pirÅ¡tas. IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad A. V. suprato, kad ji yra policijos komisariate, suprato, kad M. D. yra policijos pareigÅ«nas, žinojo, kad jos veiksmai yra neteisėti, tačiau norėjo taip veikti, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia.

             Duomenų, patvirtinančių apeliantės skundo teiginius, kad procesas administracinėje byloje vyko pažeidžiant teisingo (sÄ Å¾iningo) bylos nagrinėjimo, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos ir objektyvaus bei neÅ¡aliÅ¡ko įrodymų vertinimo principus, byloje nėra, todėl Å¡ie teiginiai vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų ir teisingumÄ vykdė ne formaliai, o vadovaudamasis įstatymu.

             Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. A. V. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                Vaclovas Iždonas