e1eeb4e8-28bf-4871-a994-bba68dc35946 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1510/20122-56-3-00329-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės MilaÅ¡ienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Heptada“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Heptada“ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui privačių miÅ¡kų savininkų kooperatyvui „Savas miÅ¡kas“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Heptada“ pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui privačių miÅ¡kų savininkų kooperatyvui „Savas miÅ¡kas“. IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti atsakovo atžvilgiu laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas bei sustabdyti atsakovo turto iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovo UAB „Heptada“ praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo privačių miÅ¡kų savininkų kooperatyvo „Savas miÅ¡kas“ atžvilgiu.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, leidžiančių preliminariai spręsti, kad atsakovas gali bÅ«ti nemokus, sprendė nesant pagrindui tenkinti praÅ¡ymo ir taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omo masto laikinÄ sias apsaugos priemones – viso atsakovo turto suvaržymÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Heptada“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsakovas nesumoka apeliantui dar 2012 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismo sprendimu priteistos sumos. Kai prievolė yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir atsakovas po daugelio raginimų jau daugiau nei 3 mėnesius vengia jÄ bent iÅ¡ dalies įvykdyti, tai laikytina pakankamu įrodymu apie įmonės nemokumÄ Ä®monių bankroto įstatymo prasme (Ä®BÄ® 4 str. 2 p.).

Vertinant Å¡iÄ situacijÄ , manytina, kad priimto teismo sprendimo nevykdymas laiku yra laikytinas prima facie įrodymu apie įmonės nemokumÄ . Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta ne tik Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo kopija, raginimo atsiskaityti, siųsto atsakovui, kopija, bet ir iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ www.rekvizitai.lt apie atsakovo skolÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir darbuotojų skaičiaus pokytį kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovas 2012 m. balandžio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai turėjo 8 244,62 Lt dydžio įsiskolinimÄ , o 2012 m. gegužės 23 d.

Å¡i skola jau siekė 9 915,59 Lt. Taip pat iÅ¡ Å¡io iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovo darbuotojų skaičius nuo 2011 m. rugsėjo 25 d. dirbusių 16 darbuotojų sumažėjo iki 1 darbuotojo (2012 m. balandžio 18 d.). Å ios aplinkybės suteikia galimybę bent preliminariai spręsti apie galimÄ Ä¯monės nemokumÄ , ypač vertinant nesÄ Å¾iningus atsakovo veiksmus, kurių įrodymai taip yra pridedami prie pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Visi aukščiau iÅ¡dėstyti dokumentai yra laikytini prima facie įrodymais, iÅ¡ kurių teismas galėjo spręsti, ar egzistuoja tikimybė, kad įmonė yra nemoki.

Vertinant šiuos įrodymus atskirai ir visumoje akivaizdu, jog tokia tikimybė egzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei dėl šios priežasties naikinta.

2. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių apeliantui iÅ¡kyla grėsmė, kad jo teisės nebus apgintos, o atsakovas perleis turtÄ tretiesiems asmenims.3. Teisminėje praktikoje preziumuojama, kad pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones visuomet egzistuoja tais atvejais, kai yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai savaime padidina bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas privačių miÅ¡kų savininkų kooperatyvas „Savas miÅ¡kas“ praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde teigia, kad jo pateikti įrodymai: kreipimasis į teismÄ dėl skolos priteisimo, raginimas sumokėti skolÄ ir skolos nesumokėjimas yra pakankami daryti prielaidÄ , kad atsakovas yra nemokus, todėl byloje taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Minėtas apelianto reikalavimas atsakovui pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo apeliantas grindžia savo tariamo reikalavimo teisę ir teisę inicijuoti atsakovui bankroto procedÅ«rÄ , yra pasibaigęs atsakovo 2012 m. kovo 27 d. pareiÅ¡kimu dėl tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo.

Kadangi apelianto reikalavimas atsakovui pasibaigė tarpusavio reikalavimų įskaitymu (CK 6.130 str. 1 d.), nuo 2012 m. kovo 27 d. atsakovas nėra skolingas apeliantui. Apeliantas, neturėdamas reikalavimo teisės, aiÅ¡kiai nepagrįstai ir neteisėtai pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.2. Apeliantas nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumÄ motyvuoja tuo, kad ginčas kilęs dėl apelianto nuomone didelės sumos, kas savaime padidina bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas – įmonė, o ne fizinis asmuo, tokia suma nėra laikytina didele, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .3. Apeliantas nepagrindė realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, neįrodė, kad atsakovas gali perleisti ar apsunkinti savo turtÄ (CPK 178 str., 291 str. 1 d. 5 p.). Kartu pažymėtina, kad nesÄ Å¾iningų asmenų veiksmų mažinant savo mokumÄ pasekmių galima iÅ¡vengti naudojantis ir kitomis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, actio Pauliana institutu (CK 6.66 str.).

Bet kuriuo atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi bÅ«ti užtikrintas protingas prieÅ¡ingų Å¡alių interesų santykis. Å ioje situacijoje laikinosios apsaugos priemonės – viso atsakovo turto suvaržymas bÅ«tų nereikalinga spaudimo priemonė, varžanti įmonės veiklÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo.

Savo reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovas prašė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti visÄ atsakovo nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas bei stabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar atsisakyti jÄ kelti įsiteisėjimo dienos. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.).

Specialusis įstatymas reguliuojantis bankroto bylų nagrinėjimÄ yra Ä®monių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Ä®BÄ® nuostatoms. Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas, gavęs pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar atsisakyti jÄ kelti įsiteisėjimo.

CPK yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra bÅ«tina sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodinėjimo naÅ¡ta paskirstoma Å¡alims pagal tai, kuriai Å¡aliai tam tikras aplinkybes įrodyti lengviau.

Turtinę padėtį įrodyti lengviau Å¡aliai, dėl kurios turtinės padėties byloje kilęs ginčas, Å¡iuo atveju atsakovui. Pirmos instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui pagrįstumÄ , konstatavo, kad pagal atsakovo pateiktÄ Ä¯ bylÄ atsakovo balansÄ matyti, kad privačių miÅ¡kų savininkų kooperatyvas „Savas miÅ¡kas“ turi turto, kurio vertė yra 189 291 Lt, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 86 919,61 Lt. Taigi, pirmos instancijos teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartimi sprendė, kad Å¡iuo metu, pagal pateiktus įrodymus nėra pagrindo kelti bankroto bylÄ atsakovui.

Å i teismo nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka ir byla bus nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, t. y. nutartis, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ Å¡iuo metu nėra įsiteisėjusi. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad tokia pirmos instancijos teismo nutartis vertintina, kaip ieÅ¡kovo reikalavimo, kurio įvykdymo užtikrinimui ir yra praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pagrįstumo įvertinimas (pirmasis argumentas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti į bylÄ Ä¯rodymai, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie egzistuojančiÄ rizikÄ dėl teismo sprendimo iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė netaikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo jÄ panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį nepakeistÄ .             TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Danutė MilaÅ¡ienė Dalia Vasarienė