e1ed0e2b-27f9-4a0b-98f9-292efccb4e89 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-115-1015/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01108-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.4; 2.1.15.1.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, kaltinamajai I. K., jos gynėjui advokatui Vladislav Latušinskij, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. T. ir jo atstovui advokatui Tomui Lukoševičiui, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms L.

V., I. V. ir jų atstovei advokatei Saulei Katauskaitei, atsakovo UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ atstovams Jekaterinai Å utovai, Jurijui Zarankai, atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovams V. M., Jevgenijui Krochmaliui, vertėjams Audronei Adomaitienei, Olgai Macijauskienei, Natalijai Reut, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirbanti UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. K., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o bÅ«tent: ji 2018 m. sausio 5 d., apie 20:11 val. Vilniuje, Å¡viesoforu reguliuojamoje L.Giros g.- S.Stanevičiaus g.-Ateities g. sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiÄ jį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, sukdamas į kairę sankryžose - į jo važiavimo krypties bet kuriÄ eismo juostÄ Ä¯Ä—jusį pėsčiÄ jį, tai yra vairuodama autobusÄ â€žVolvo 7700“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir degant žaliam Å¡viesoforo signalui sukdama į kairę iÅ¡ L.

Giros g. į Ateities g., kryptimi link Kalvarijų g., nesustojo ir nepraleido per pėsčiųjų perėjÄ , degant leidžiamam Å¡viesoforo signalui, iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, ėjusios pėsčiosios L. T. ir jÄ partrenkė. Dėl patirtų sužalojimų pėsčioji L. T. žuvo eismo įvykio vietoje. Nurodytais veiksmais I. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje. Kaltinamoji I. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Parodė, kad sausio 5 d., vakare, apie 20 val., lijo lietus, ji vairavo 48 marÅ¡ruto autobusÄ , važiavo marÅ¡rutu nuo Å eÅ¡kinės iki SantariÅ¡kių, neskubėjo. L. Giros sankryžoje, link Kalvarijų gatvės jai degė žalia Å¡viesa, ji turėjo praleisti iÅ¡ priekio važiuojantį transportÄ , praleido, darė posÅ«kį į kairę ir nepamatė žmogaus, tik paskutiniu momentu pamatė. PaaiÅ¡kino, kad sukant į kairę, priekyje buvo automobilių, turėjo juos praleisti ir sukti į kairę, lijo, buvo blogas matomumas, nematė einančio žmogaus, pradėjo daryti posÅ«kį, greitis buvo nedidelis, ir tik paskutinę minutę pamatė žmogų nuo autobuso už 3-5 metrų, negali pasakyti, ar ji ėjo per pėsčiųjų perėjÄ , pradėjo stabdyti.

Nurodė, kad labai gailisi dėl įvykio, tikrai nematė žmogaus, atsiprašė nukentėjusiųjų. PaaiÅ¡kino, kad norėjo važiuoti į laidotuves, tačiau darbdavys pasakė, kad nereikia, kelis kartus skambino žuvusiosios dukrai, prašė susitikti, susitiko, bendravo. Norėjo atlyginti bent dalį žalos, klausė nukentėjusiosios dukros, kaip tai padaryti, ji atsakė, kad nežino, todėl pervedė 2 000 eurų į teismo depozitinę sÄ skaitÄ . Nurodė, kad kitos profesijos neturi, vairuoja jau 21 metus, per 21 vairavimo metus rimtų įvykių nebuvo, buvo techninė avarija.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, davė iÅ¡samius parodymus, jai sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieÅ¡taraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje iÅ¡tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nukentėjusiuosius ir liudytojÄ J. Å . nusprendus apklausti tik dėl aplinkybių, susijusių su nukentėjusiųjų pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas L.

T. parodė, kad apie įvykį sužinojo iÅ¡ sesers, ji paskambino ir pranešė apie tai, jis po to jau nieko nebegirdėjo, patyrė Å¡okÄ , žmona paėmė ragelį ir toliau kalbėjo. Laidotuvių laikotarpio atsimena tik kokius 20-30 procentų, žmona pamatė tokiÄ jo bÅ«senÄ ir paragino kreiptis į gydytojus, po kelių dienų jis nuvyko į Å¡eimos klinikÄ , jam iÅ¡rašė siuntimÄ pas psichiatrus, buvo sudarytas gydymo planas, iÅ¡raÅ¡yti antidepresantai, raminamieji, migdomieji, iki Å¡iol gydosi pas psichologus, psichiatrÄ , psichinė bÅ«sena vis dar prasta, negali dirbti – jo iki tol dirbtas darbas sudėtingas, reikalauja atidumo, kiekvienas neatidumas gali daug kainuoti, todėl žmonai teko anksčiau grįžti iÅ¡ dekreto, Å¡iuo metu ji iÅ¡laiko Å¡eimÄ , santykiai paÅ¡lijo.

Su mama gyveno iki 2016 metų, santykiai buvo labai artimi, tėvas juo paliko kai jam buvo 13-14 metų, gyveno sunkiai, dabar gyvena žmonos bute, turi 2,5 m. dukrÄ , kuriÄ mama labai mylėjo, bet ir iÅ¡sikėlus, bendraudavo su mama, bÅ«davo sekmadieniniai pietÅ«s, lankydavosi sode. Dabar pradėjo lįsti ir kiti negalavimai – kraujo spaudimas, Å¡irdies ritmas, nusilpo imunitetas, iki įvykio sveikatos sutrikimų nebuvo, norėtų pagerinti sveikatÄ sanatorijoje, tačiau neturi galimybės. Sesei taip pat sunku, bÅ«sena na geresnė, ji gyveno su mama ir tikriausiai į tuos namus grįžti yra dar sunkiau.

PraÅ¡o priteisti 50 000 eurų atsižvelgiant į teismų praktikÄ , jo vertinimu, tai normali suma, įvertinus jo sveikatos praradimus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė L. V. parodė, kad praÅ¡o 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes mama turėjo gyventi, ji nesirgo, ėjo per žaliÄ Å¡viesÄ ir taip atsitiko, jie patyrė daug iÅ¡gyvenimų, nes mama buvo Å¡eimos centras, santykiai buvo artimi. Ji (nukentėjusioji) anksti iÅ¡tekėjo, tačiau santuokai nepavykus, kai dukra ėjo į pirmÄ klasę, grįžo gyventi pas mamÄ , kuri jai padėjo dukrÄ iÅ¡auginti.

Po įvykio jos emocinė bÅ«klė labai paÅ¡lijo, dirba finansinėje sferoje, pradėjo daryti klaidas, kuo toliau, tuo daugiau, yra buvę, kai suklydo sÄ skaitos numerį raÅ¡ydama ir 19 000 dolerių pavedimas pasiklydo, tik po kelių savaičių pinigai buvo susigrÄ Å¾inti. Darbdavys jÄ griežtai perspėjo, kad susitvarkytų savo emocinę bÅ«klę, paskatino kreiptis į gydytojus, jos neatleido tik todėl, kad dirbo ilgai ir buvo gera darbuotoja. Ji kreipėsi į psichologÄ , psichiatrÄ , iÅ¡rašė jai vaistų, yra gydymo planas, lankosi kas 3 savaites.

Dėl įvykio paaiÅ¡kino, kad jai paskambino dukra, ilgai negalėjo nieko pasakyti, pasakė, kad skambino iÅ¡ policijos ir pasakė, kad taip nutiko; ji prieÅ¡ tai matė žiniose apie įvykį ir tada suprato, kad ten buvo bÅ«tent apie jos mamÄ , negalėjo kelias dienas užsimerkti, pailsėti, dukrai irgi Å¡okas buvo, jai vienai reikėjo rÅ«pintis laidotuvėmis, padėjo artima draugė. Ir po laidotuvių kankina koÅ¡marai naktimis, neiÅ¡simiega, prabunda daug kartų. Iki įvykio buvo kompanijos siela, bendraujantis žmogus, po to pasikeitė.

Mamos santykiai su jos dukra buvo labai geri, kartu jos dalyvavo bažnyčios veikloje, Carite, dukrÄ labai paveikė įvykis, suprastėjo mokslo rezultatai, prasidėjo migrenos priepuoliai. Mama neturėjo sveikatos sutrikimų, dirbo, dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo aktyvus žmogus. Brolis po įvykio irgi labai pasikeitė. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė I. V. paaiÅ¡kino, kad L. T. buvo jos močiutė, ji praÅ¡o kompensacijos už iÅ¡gyvenimus, kuriuos vis dar jaučia.

Su močiute gyveno kartu po to, kai iÅ¡siskyrė jos tėvai, močiutė lydėdavo jÄ Ä¯ darželį, su ja praleisdavo daug laiko, buvo kaip antra mama, nes mama daug dirbo. Ji stengėsi įvesti jÄ Ä¯ gyvenimÄ , norėjo iÅ¡ jos padaryti kuo geresnį žmogų. Savaitgaliais bÅ«davo su močiute, kartais atvažiuodavo Lukas. Ä®vykio dienÄ , apie 00.00 val. paskambino į telefonÄ močiutės numeris, kalbėjo vyras, kuris pasakė, kad močiutė žuvo per eismo įvykį, pradėjo klausinėti apie gimines.

Å iÄ Å¾iniÄ ji turėjo perduoti savo mamai. Buvo Å¡oke, paskambino mamai, pasakė apie įvykį, ji atvažiavo, abi iÅ¡siverkė, buvo bemiegė naktis, turėjo organizuoti laidotuves. Ä® laidotuves susirinko daug žmonių, salė buvo perpildyta. Po laidotuvių turėjo grįžti atgal į namus, dažnai turėjo bÅ«ti viena, sunkiai miegodavo, paÅ¡lijo mokslai ir sveikata, kreipėsi į gydytojus, jie nelabai padėjo, padarė kardiogramÄ , gydytojas nustebo, bet dėl jauno amžiaus rimtų vaistų neskyrė, patarė nusipirkti valerijono, antistresinių vaistų, todėl jai labiau padėjo iÅ¡sipasakojimas draugei, nei gydytojai.

Buvo, kad pradėjo mirgėti akyse, nefokusuodavo vaizdo, gydytoja nustatė migrenÄ , rekomendavo kreiptis į neurologÄ . Draugai rekomendavo jai vaistus, migrena aprimo. Močiutės mirtis padarė įtakÄ ir jos studijoms. Tuo metu buvo sesija, turėjo laikyti dar 3 egzaminus. Ji kreipėsi į dekanatÄ , jai nukėlė egzaminus, du iÅ¡laikė, o vienÄ nukėlė į balandžio mėnesį. IÅ¡vyka į užsienį neturėjo įtakos egzaminų neiÅ¡laikymui, iÅ¡vyka buvo suplanuota dar prieÅ¡ močiutės mirtį, draugas, jo Å¡eima ragino jÄ vykti, kad pailsėtų, atitrÅ«ktų, ji grįžusi ir iÅ¡silaikė paskutinį egzaminÄ .

Močiutė buvo Å¡eimos branduolys, po jos mirties pasikeitė gyvenimas, jie kaip Å¡eima iÅ¡sibarstė, močiutė dirbo, ji buvo aktyvi ir visuomeninėje veikloje – dalyvavo Caritas, bažnyčios veikloje. Nurodo, kad civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o 40 000 eurų neturtinės žalos, tokia suma, pasitarus su advokate, atrodo optimaliausia ir adekvačiausia, atsižvelgus ir į teismų praktikÄ . Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. Å . parodė, kad pažįsta L. V. nuo 2010 metų, taip pat nuo tada pažįsta ir I.

V.. PaaiÅ¡kino, kad sausio 6 dienÄ apie 8.00 val. sulaukė skambučio iÅ¡ Linos, suprato, kad kažkas atsitiko, ji sakė, kad skauda Å¡irdį, jai nuvažiavus pas jÄ , pasakojo, kÄ veikė – kad gulėjo ant grindų ir verkė, vis kartojo, kad neturėjo taip atsitikti. Tada ji norėjo iÅ¡kviesti L. V. greitÄ jÄ , tačiau ji atsisakė. Nuo tos dienos jos daug laiko praleisdavo kartu, kalbėjosi ir su Lina, ir su jos dukra, reikėjo ruoÅ¡tis laidotuvėms. BÅ«davo, kad ji paimdavo LinÄ iÅ¡ darbo – ji skambindavo, sakydavo, kad jai negerai, važiuodavo į kavinę, kalbėdavosi, grįždavo namo, gamindavo valgyti, pradėjo daryti klaidas darbe iÅ¡ niekur, sakė, kad kviečiasi virÅ¡ininkas, kas nebuvo malonu.

Buvo matyti ir fiziniai negalavimai, svorio netekimas. Kalbėtis vis dar reikėjo ir prieÅ¡ metines. Liudytoja parodė, kad mama jų Å¡eimoje buvo autoritetas, ji konsolidavo visÄ Å¡eimÄ , jos mirtis labai paveikė Linos ir jos Å¡eimos gyvenimÄ . Po įvykio Lina pasikeitė, nors iki tol ji pasižymėjo humoro jausmu, dabar praktiÅ¡kai nebejuokauja. Kiti byloje surinkti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡tirti duomenys Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji I. K. savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nurodė, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo neatsargumo ir sukelto eismo įvykio bei jo pasekmių (t. 1, b. l. 104).

Apklaustas liudytojas M. V. parodė, kad 2018 m. sausio 5 d., apie 20:08 val. vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) važiavo Vilniuje, Ateities gatve, trečia eismo juosta, link sankryžos su S. Stanevičiaus ir L. Giros gatvėmis. Buvo tamsus paros metas, lijo lietus. Gatvės žibintai buvo įjungti. PrieÅ¡ sankryÅ¾Ä sustojo trečioje eisimo juostoje, apie 10 m. iki pėsčiųjų perėjos, esančios Ateities g., ketino sukti į kairę, į S. Stanevičiaus gatvę, laukė kol užsidegs žalia rodyklė Å¡viesofore.

PrieÅ¡ sankryÅ¾Ä jo automobilis stovėjo trečias. Tik jam pačiam sustojus Ateities g. kryptimi link Kalvarijų g., tiesiai pravažiavo autobusas, tuo metu mirksėjo žalias Å¡viesoforo signalas, užsidegė geltonas ir pasikeitė į raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ Ateities g. važiuojančiam transportui. Tuo metu prie perėjos Ateities g. ant deÅ¡iniojo Å¡aligatvio stovėjo pėsčioji (žiÅ«rint nuo Kalvarijų g. link Laisvės pr.). Taip pat matė, kad tuo metu L. Giros gatvėje, prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , pirmas stovi pilkas marÅ¡rutinis autobusas.

Stebėjo visÄ situacijÄ sankryžoje ir automobilyje buvo įjungtas vaizdo registratorius, kuris filmavo visÄ vaizdÄ . Matė, kad užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas pėstiesiems ir nuo deÅ¡iniojo Ateities g. Å¡aligatvio į perėjÄ Ä¯Å¾engė jau minėta, stovėjusi prieÅ¡ perėjÄ , pėsčioji, žiÅ«rint jo važiavimo kryptimi. Stebėjo Å¡viesoforÄ , buvusį ant kairiojo Ateities g. Å¡aligatvio prie perėjos, žiÅ«rint jo važiavimo kryptimi. Pėsčioji buvo apsirengusi tamsiai, kairėje rankoje nešė juodÄ rankinukÄ , ant jo Å¡vietė atÅ¡vaitas, dėl to gerai matė, kaip judėjo pėsčioji.

Įžengusi į perėjÄ , pėsčioji ėjo jos viduriu (žiÅ«rint pločio atžvilgiu), nuo deÅ¡iniojo Ateities g. Å¡aligatvio link kairiojo ir ėjo greitu tempu. Kitų pėsčiųjų perėjoje nebuvo. Pėsčiajai einant perėja, kažkur ties antrÄ ja eismo juosta, pradėjo važiuoti pilkas, jo minėtas, autobusas, stovėjęs L.Giros g. Jis įvažiavęs į sankryÅ¾Ä suko į kairę link S. Stanevičiaus g., prieÅ¡prieÅ¡iais S. Stanevičiaus gatve važiavusio transporto link L.

Giros g. nebuvo. Matė, kad buvo įjungtas autobuso kairės pusės priekinis posÅ«kio žibintas. Pėsčioji priėjusi perėjos vidurį, salelėje, stabtelėjo ir ėjo toliau nekeisdama krypties. Nuėjusi kelis žingsnius (2-3 žingsnius) nuo salelės link kairiojo Ateities g. Å¡aligatvio ji ėmė bėgti ramiu tempu. Tuo metu, jo minėtas, pilkas marÅ¡rutinis autobusas suko į kairę nuo sankryžos iÅ¡ L. Giros g. link Ateities g. ir nestabdydamas, o didindamas greitį, deÅ¡iniuoju priekiniu kampu, ties žibintu partrenkė, degant žaliam Å¡viesoforo signalui iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, per perėjÄ , ramiu tempu bėgančiÄ pėsčiÄ jÄ .

Partrenkimas įvyko pėsčiųjų perėjos ribose, Ateities g. pirmoje eismo juostoje, kryptimi link Kalvarijų g. Pėsčioji judėjo autobuso važiavimo krypties atžvilgiu jam iÅ¡ kairės į deÅ¡inę ir partrenkimo momentu buvo įveikusi beveik visÄ perėjÄ , jai buvo likę nueiti iki Å¡aligatvio vos vienas metras. Nuo smÅ«gio ji nukrito ant Å¡aligatvio, o autobusas dar nuvažiavo apie 10 m. ir sustojo pirmoje eismo juostoje, Ateities g. už perėjos. Vėliau paskui autobusÄ sustojo iÅ¡ L.

Giros g. į Ateities g. pasukęs VW Passat automobilis. Prie gulinčios pėsčiosios pradėjo rinktis žmonės. Apsisukęs ir pasiėmęs sÅ«nų grįžo į įvykio vietÄ . Ten jau buvo policijos pareigÅ«nai ir GMP. PareigÅ«nams pasakė savo duomenis ir jiems įrašė savo automobilio registratoriumi užfiksuotÄ eismo įvykio vaizdÄ (t. 1, b. l. 87). Apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad 2018 m. sausio 5 d., apie 20:00 val., važiavo automobilyje VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip keleivis, sėdėjo priekinėje sėdynėje Å¡alia vairuotojo vietos.

Automobilį vairavo K. K.. Važiavo Ateities g. nuo Laisvės pr. pusės link S. Stanevičiaus g. Važiavo žiÅ«rėdamas į telefonÄ , todėl eismo situacijÄ stebėjo tarpais. Važiuodamas pajuto, kad Karolina staigiai sustabdė VW Golf automobilį, pakėlęs akis nuo telefono pasižiÅ«rėjo į priekį ir pamatė, kad jų automobilis sustojo Ateities gatvėje, Ateities - S.Stanevičiaus g .- L. Giros g. Å¡viesoforu reguliuojamoje sankryžoje. Tuo metu žalias mirksintis Å¡viesoforo signalas pasikeitė į geltonÄ Å¡viesoforo signalÄ - važiavimo krypties atžvilgiu.

Automobilis prieÅ¡ sankryÅ¾Ä stovėjo pirmas ir vienintelis. Priekyje pamatė, kad iÅ¡ sankryžos, Ateities gatve tiesiai iÅ¡važiuoja, priekyje jų, ta pačia važiavimo kryptimi važiavęs marÅ¡rutinis autobusas. Stovint sankryžoje vėl nukreipė dėmesį į telefonÄ . Po kelių sekundžių iÅ¡girdo, kad Karolina pradėjo burbėti ir vėl pakėlė akis. Tuo metu pamatė, kad žiÅ«rint jų važiavimo krypties atžvilgiu Ateities g. už sankryžos, kažkur ties pėsčiųjų perėja, pirmoje eismo juostoje stovėjo juodos spalvos automobilis VW Passat.

Už jo pirmoje eismo justoje stovėjo kažkoks marÅ¡rutinis autobusas. Tarp jų buvo apie 1 m. atstumas. Pasirodė keista, kad jie sustojo trukdydami eismui. Vėliau pamatė, kad abi transporto priemonės įjungė avarinių Å¡viesų žibintus. Tuo metu, jų atžvilgiu užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, Karolina pradėjo važiuoti. Kadangi sankryžoje važiavo tiesiai Ateities gatve, iÅ¡važiuodama iÅ¡ sankryžos, ji persirikiavo iÅ¡ pirmos į antrÄ eismo juostÄ , nes trukdė priekyje sustoję minėti VW Passat ir autobusas.

Pravažiuojant pro deÅ¡inės pusės keleivio langÄ , tarp VW Passat ir autobuso, ant Å¡aligatvio, pamatė gulintį žmogų ir Å¡alia jo dėmę panaÅ¡iÄ Ä¯ kraujÄ . Ä®vykio vietoje nepasiliko, nes buvo susirinkę kiti žmonės. Vėliau, peržiÅ«rėjęs žiniasklaidoje skelbiamÄ informacijÄ sužinojo, kad kaip tik tuo metu Å¡ioje sankryžoje autobusas partrenkė moterį, kuri žuvo (t. 1, b. l. 90). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 59/2018(01) konstatuota, kad L.

T. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų dauginių galvos sužalojimų. L. T. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais dešinėje alkūnėje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje su aplinkine poodine kraujosruva, abiejuose keliuose; minkštųjų audinių kraujosruva juosmens dešinėje, muštine žaizda pakaušio dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruva žaizdos pakaušio dešinėje projekcijoje, dauginiais kaukolės skliauto ir pamato lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų galvos smegenų pusrutulių, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų galvos smegenų pusrutulių bei virš smegenėlių sferinio paviršiaus, galvos smegenų abiejų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimu.

Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, Å«miniu centrinės kilmės kvėpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu. L. T. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. L. T. sirgo Å¡irdies vainikinių arterijų ir aortos ateroskleroze, kepenų suriebėjimu, kasos fibroze; galvos smegenų minkÅ¡tųjų dangalų fibrioze; tulžies pÅ«slės akmenlige; turėjo mazgÄ skydliaukėje; Å¡ios bÅ«klės tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su mirtimi neturėjo. Atsižvengiant į sužalojimų lokalizacijÄ , pobÅ«dį bei makromorfologinį vaizdÄ lavono tyrimo metu, labiausiai tikėtina, kad transporto priemonė pirmiausiai kontaktavo su nukentėjusios deÅ¡ine juosmenine dalimi, nukentėjusiajai iÅ¡ deÅ¡inės (T. 1, b. l. 61-71).

ApžiÅ«rėjus eismo įvykio vietÄ â€“ L. Giros – S. Stanevičiaus – Ateities g. sankryÅ¾Ä , 2018 m. sausio 5 d. suraÅ¡ytas Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad kelio ruožas apÅ¡viestas, sankryža reguliuojama, Å¡lapias asfaltas; nurodyti duomenys apie transporto priemonės iÅ¡dėstymÄ ir kelio apžvelgiamumÄ ; aplinkybės užfiksuotos pridedamose nuotraukose (t. 1, b. l. 13, 16-18, 20-23). 2018 m. sausio 5 d., 20.11 val. sudarytas Eismo įvykio vietos planas (t. 1, b. l. 14), transporto priemonės – Volvo 7700, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai užfiksuoti duomenyse apie eismo įvykį (t. 1, b. l. 15). 2018 m. sausio 5 d. suraÅ¡ytas Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolas (t. 1, b. l. 24-29).

ApžiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , pateiktÄ AB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ iÅ¡ vaizdo registratoriaus, įrengto autobuse Volvo 7700, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 13 d. suraÅ¡ytas Kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriame, be kita ko, užfiksuota, kad matosi lango apačioje per vidurį datos ir laiko įraÅ¡ai: „2018/01/05 20:11:51“. Vaizdo įraÅ¡o matymo laukas apima vaizdÄ autobuso priekyje, kuris matomas pro priekinį stiklÄ ; įraÅ¡o pradžia 20:11:50 val.; matosi, kad tamsus paros metas, lyja.

Autobusas, iÅ¡ kurio filmuojama, stovi L. Giros gatvėje prieÅ¡ pat L. Giros g. - Ateities g. - S. Stanevičiaus g. Å¡viesoforu reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä , prieÅ¡ „stop“ linijÄ . PrieÅ¡prieÅ¡ais S. Stanevičiaus g., prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , irgi stovi automobiliai. Eismas vyksta tik Ateities g. abiem kryptimis. Matosi Å¡viesoforas S. Stanevičiaus g., reguliuojantis eismÄ L. Giros g. link S. Stanevičiaus g. Vaizdo įraÅ¡o pradžioje Å¡viesoforas dega raudonai. Taip pat matosi kairėje pėsčiųjų eismÄ per Ateities g., kryptimi nuo sankryžos link Geležinio Vilko g. reguliuojantis Å¡viesoforas, dega irgi raudonai.

Matosi ir deÅ¡inėje, Ateities g. kryptimi, nuo sankryžos link Laisvės pr., Å¡viesoforas reguliuojantis pėsčiųjų eismÄ . Visi Å¡viesoforai dega vienodai, raudonai. 20:12:22 val. visi aukščiau minėti Å¡viesoforai (tiek pėstiesiems kertantiems Ateities g., tiek transportui, kertančiam Ateities g.), kurie matosi, vienu metu pasikeičia į geltonÄ ir žaliÄ . Tuo metu autobusas, iÅ¡ kurio filmuojama, pradeda važiuoti nuo L Giros g. į sankryÅ¾Ä ; matosi iÅ¡ kairės, kad Ateities g. esančioje pėsčiųjų perėjoje juda Å¡ešėlis, autobusui iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, nuo Ateities g. kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to link deÅ¡iniojo, žiÅ«rint kryptimi nuo Laisvės pr. link Geležinio Vilko g.

Autobusui įvažiavus į sankryžos vidurį, pravažiuoja vienas prieÅ¡prieÅ¡iais važiavęs automobilis ir autobusas, nestabdydamas suka į kairę, link Ateities g. Manevro pradžia pagal vaizdo įraÅ¡e matomÄ laikÄ â€“ 20:12:28 val. 20:12:32 val. matosi, kad autobusui sukant į kairę ir iÅ¡važiuojant iÅ¡ sankryžos, artėjant link pėsčiųjų perėjos, esančios Ateities g., autobusui iÅ¡ kairės, matosi lėtu tempu bėganti pėsčioji. Ji bėga prie perėjos deÅ¡iniojo kraÅ¡to, žiÅ«rint perėjos pločio atžvilgiu.

Pėsčioji bėga lėtu tempu, nekeisdama krypties. Tuo metu, kai pėsčioji juda iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, pirmoje Ateities g. eismo juostoje link Å¡aligatvio, autobusas nestabdydamas artėja link pėsčiosios. 20:12:33 val., pėsčioji dingsta už autobuso priekinės dalies deÅ¡iniojo kampo, sudreba vaizdo registratoriaus filmuojamas vaizdas. 20:12:38 val., pravažiavus perėjÄ , autobusas Ateities g. sustoja. Kas vyksta sankryžoje nesimato, nes autobusas sustoja priekine dalimi link Geležinio Vilko g. 20:13:15 val. autobuso priekyje sustojo lengvasis automobilis, kuris pastovėjęs iÅ¡važiavo 20:13:15 val.; 20:14:50 val. vaizdo įraÅ¡o pabaiga (t. 1, b. l. 34).

ApžiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , pateiktÄ liudytojo M. V. iÅ¡ jo vairuojamo automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriaus, 2018 m. vasario 20 d. suraÅ¡ytas Kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriam užfiksuota, be kita ko, kad matosi data ir laikas, greitis: “2018-01-05; 20:08:56; 000km/h”. Vaizdo įraÅ¡o pradžia: 20:08:56 val. Vaizdo įraÅ¡o pabaiga: 20:09:57 val. Matosi filmuojamas spalvotas vaizdas, tamsus paros metas, lyja, nestiprus lietus. Važiuojamoji dalis - Å¡lapias asfaltas.

Automobilis, iÅ¡ kurio filmuojama, stovi Vilniuje, Ateities g., trečioje eismo juostoje, kryptimi link S. Stanevičiaus g.- L. Giros g.- Ateities g. reguliuojamos Å¡viesoforu sankryžos (link Laisvės pr.). Automobilis prieÅ¡ sankryÅ¾Ä stovi paskui Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi trečias, priekyje dar du lengvieji automobiliai, stovi trečioje eismo juostoje, posÅ«kiui į kairę. Tuo momentu abiem kryptimis Ateities g. važiuojantiems automobiliams dega žalias Å¡viesoforo signalas ir pradeda mirksėti.

Matosi du Å¡viesoforai, reguliuojantys eismÄ Ateities g. link Laisvės pr. Tuo metu Ateities g. prieÅ¡prieÅ¡iais, sankryÅ¾Ä tiesiai pravažiuoja marÅ¡rutinis pilkos spalvos autobusas ir nuvažiuoja Ateities g. Vaizdo įraÅ¡o pradžioje matosi, kad L. Giros g., prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , pirmas stovi marÅ¡rutinis autobusas, pilkos spalvos. Ä®jungti jo artimųjų Å¡viesų žibintai. Pėstiesiems Ateities g. esančioje pėsčiųjų perėjoje dega raudonas Å¡viesoforo signalas. Matosi abu Å¡viesoforo signalai, esantys kairiajame ir deÅ¡iniajame Ateities g.

Å¡aligatviuose, žiÅ«rint link Laisvės pr., prieÅ¡ sankryÅ¾Ä . Vaizdo įraÅ¡o pradžioje matosi, kad Ateities g. deÅ¡iniajame Å¡aligatvyje, ties pėsčiųjų perėja, stovi pėsčioji (automobiliui iÅ¡ deÅ¡inės). Apsirengusi ilga ruda striuke, juoda kepurė ant galvos, kairėje rankoje taiko tamsios spalvos tašę, ant jos Å¡viečia atÅ¡vaitas. 20:09:03 val. Ateities g. link Laisvės pr. užsidega raudonas Å¡viesoforo signalas. Pėsčioji prieina prie Å¡aligatvio kraÅ¡to link pėsčiųjų perėjos. 20:09:05 val. pėstiesiems užsidega žalias Å¡viesoforo signalas Ateities g. esančioje pėsčiųjų perėjoje. 20:09:06 val. minėta pėsčioji įžengia į pėsčiųjų perėjÄ nuo deÅ¡iniojo Ateities g.

Å¡aligatvio link kairiojo, žiÅ«rint link Laisvės pr. pusės. Įžengusi eina greitu tempu per perėjÄ . 20:09:07 val. L. Giros g. prieÅ¡ sankryÅ¾Ä stovintis autobusas pradeda važiuoti. Autobusas įvažiuoja į sankryÅ¾Ä , matosi mirksi kairės pusės priekinis posÅ«kio signalas. 20:09:13 val. autobuso priekinė dalis įvažiuoja į sankryžos vidurį. Tuo metu pėsčioji stabtelėjo skiriamojoje salelėje ir įžengė nuo skiriamosios salelės į pėsčiųjų perėjos dalį skirtÄ važiuoti Ateities g. link Visorių g.

Įžengusi pradėjo bėgti lėtu tempu link Ateities g. kairiojo Å¡aligatvio, žiÅ«rint link Laisvės pr. pusės. 20:09:15 val. autobusas pradeda posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, iÅ¡ L. Giros g. link Ateities g., t.y. link pėsčiųjų perėjos, kuria bėga pėsčioji. Pėsčioji tuo metu yra ties perėjos viduriu, tarp pirmos ir antros eismo justos. 20:09:16 val. pėsčiajai bėgant per perėjÄ nuo deÅ¡iniojo Ateities g. Å¡aligatvio link kairiojo, perėjos viduriu jos pločio atžvilgiu ir esant ties pirmos eismo juostos deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu, autobusas, kuris suko sankryžoje į kairę iÅ¡ L.

Giros g. link Ateities g., partrenkia pėsčiÄ jÄ deÅ¡iniuoju priekiniu kampu. Nuo smÅ«gio pėsčioji pakilo į orÄ ir nukrito ant Ateities g. kairiojo Å¡aligatvio, ties perėja (žiÅ«rint kryptimi nuo Visorių g. link Laisvės pr.). Autobusas pravažiavęs pėsčiųjų perėjÄ sustojo Ateities g. pirmoje eismo juostoje. Kur tuo metu yra partrenkta pėsčioji nesimato, vaizdÄ užstoja sustojęs autobusas. Tuo metu pėstiesiems Ateities g. esančioje pėsčiųjų perėjoje dega žalias Å¡viesoforo signalas.

Matosi Å¡viesoforo signalas esantis deÅ¡iniajame Ateities g. Å¡aligatvyje, žiÅ«rint link Laisvės pr., prieÅ¡ sankryÅ¾Ä . Ateities gatve abiem kryptimis dega raudonas Å¡viesoforo signalas. 20:09:30 val. paskui autobusÄ sustoja VW Passat automobilis, universalas. Pasukęs sankryžoje iÅ¡ L. Giros g. į Ateities g. sustoja prie autobuso galinės dalies. Ä®jungia avarinį Å¡viesos signalÄ . IÅ¡ vairuotojo vietos iÅ¡lipęs vyras nueina link Å¡aligatvio už autobuso. 20:09:40 val. Ateities g. važiuojantiems automobiliams link Laisvės pr. užsidega vienu metu žalias Å¡viesoforo signalas ir kairė rodyklė.

Automobilis, iÅ¡ kurio filmuojama, pradeda važiuoti ir sankryžoje iÅ¡ Ateities g. pasuka į kairę link S. Stanevičiaus g. Vaizdo įraÅ¡o pabaiga 20:09:57 val. (t. 1, b. l. 35). Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Taigi Å¡i Baudžiamojo kodekso norma yra blanketinė, dėl ko, kvalifikuojant atitinkamÄ veikÄ pagal nurodytÄ straipsnį (nurodytÄ jo dalį), bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė konkretų Kelių eismo taisyklių reikalavimÄ ir bÅ«tent dėl to kilo straipsnio dispozicijoje numatyta padariniai – kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, t. y. nustatyti, kad tarp kaltininko padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis – kaltinamosios parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, taip pat kitus duomenis, iÅ¡tirtus sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, pirmiausia pažymi, kad jie yra gauti teisėtu bÅ«du bei atitinka vieni kitus – vertinant juos nustatytos faktinės aplinkybės sudaro nuosekliÄ visumÄ , dėl ko minėti duomenys pripažintini įrodymais ir teismas remiasi jais, darydamas atitinkamas iÅ¡vadas. O bÅ«tent, iÅ¡ nurodytų įrodymų nustatytos tokios faktinės aplinkybės:

I. K., vairuodama transporto priemonę – autobusÄ â€žVolvo 7700“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 5 d., apie 20.11 val. Vilniuje, Å¡viesoforu reguliuojamoje L.Giros g.- S.Stanevičiaus g.-Ateities g. sankryžoje, jai degant žaliam Å¡viesoforo signalui sukdama į kairę iÅ¡ L. Giros g. į Ateities g., kryptimi link Kalvarijų g., nesustojo ir nepraleido per pėsčiųjų perėjÄ , degant leidžiamam Å¡viesoforo signalui, iÅ¡ kairės į deÅ¡inę (žiÅ«rint kaltinamosios vairuotos transporto priemonės važiavimo krypties atžvilgiu) ėjusios pėsčiosios L.

T. ir jÄ partrenkė, dėl patirtų sužalojimų L. T. žuvo eismo įvykio vietoje. Å ios aplinkybės neabejotinai nustatytos pirmiausia iÅ¡ kaltinamosios parodymų, kurie, pažymėtina, nuoseklÅ«s viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duoti teisiamajame posėdyje), kai ji parodė, kad nurodytoje sankryžoje tuo metu jai degant žaliam Å¡viesoforo signalui, ji pirmiausia turėjo praleisti prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojančias transporto priemones ir kai jas praleido, suko į kairę pusę bei nepamatė per perėjÄ einančios moters; paaiÅ¡kino, kad tuo metu oro ir matomumo sÄ lygos buvo prastos.

Be to, atitinkamas aplinkybes patvirtina taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. V. parodymai, taip pat vaizdo įraÅ¡uose, paimtuose iÅ¡ Å¡io liudytojo vairuoto automobilio vaizdo registratoriaus bei kaltinamosios vairuoto autobuso Volvo 7700, užfiksuota informacija (minėtų vaizdo įrašų apžiÅ«rų protokolai). Aplinkybę, kad bÅ«tent nurodytas eismo įvykis lėmė padarinius – L. T. mirtį – patvirtina specialisto iÅ¡vada. IÅ¡ pateiktų duomenų apie minėtos Å¡viesoforu reguliuojamos sankryžos schemÄ (signalinių grupių plano) matyti, kad Å¡viesoforo signalai, reguliuojantys transporto eismÄ autobuso Volvo 7700 važiavimo kryptimi, ir reguliuojantys pėsčiųjų eismÄ perėjoje Ateities g. nuo sankryžos link Geležinio Vilko g., aktualiu laiku degė analogiÅ¡kai – žalia Å¡viesa (t. 1, b. l. 36-58).

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 27 punkte nustatyta, kad įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiÄ jį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į deÅ¡inę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kuriÄ eismo juostÄ Ä¯Ä—jusį pėsčiÄ jį. Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinus jau minėtas nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad I.

K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, o bÅ«tent – reikalavimÄ vairuotojui sustoti ir praleisti pėsčiÄ jį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o konkrečiu atveju, sankryžoje sukdama į kairę, ji privalėjo sustoti ir praleisti pėsčiÄ jÄ , įėjusiÄ Ä¯ jos važiavimo krypties eismo juostÄ , juolab kad pagal nustatytas faktines aplinkybes Å¡iuo atveju žuvusioji – L. T. ėjo pėsčiųjų perėja. Todėl įvertinus tiek nustatytas faktines aplinkybes, tiek ir teismo iÅ¡vadas dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, lėmusio eismo įvykį ir kilusius padarinius – žmogaus žūtį, teismas pripažįsta, kad Å¡iuo atveju yra neabejotinai įrodyta, kad jau minėtu laiku ir vietoje, vairuodama transporto priemonę Å¡viesoforu reguliuojamoje sankryžoje, I.

K., sukdama į kairę, nesustojo ir nepraleido į jos važiavimo krypties kelio važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiųjų perėjoje įėjusiÄ L. T. ir jÄ partrenkė, dėl ko ji žuvo, t. y. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Taigi konstatuotina, kad I. K. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, yra neabejotinai įrodyta. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo Už Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numatyta sankcija - laisvės atėmimas iki aÅ¡tuonerių metų.

Skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“veika padaryta vairuojant didelių gabaritų transporto priemonę, esant nepalankioms matomumo ir oro sÄ lygomis – tamsiu paros metu, apÅ¡viestoje sankryžoje, lyjant, neatsargia kaltės forma pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, lėmusius, kaip jau minėta, neatitaisomus padarinius – žuvo žmogus, kaltinamajam nesiėmus visų bÅ«tinų saugumo priemonių.

I. K. prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (pažymėtina, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu; taip pat atsiprašė nukentėjusiųjų), kas vertintina kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pateikti duomenys, kad į teismo depozitinę sÄ skaitÄ I. K. pervedė 2 000 eurų sumÄ , skirtÄ dalies neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimui (t. 2, b. l. 100), paaiÅ¡kinusi, kad ji ikiteisminio tyrimo metu norėjo nukentėjusiesiems atlyginti bent dalį žalos, tačiau nukentėjusioji L.

V. nežinojo, kaip tokioje situacijoje (kai už žalÄ aktualiu atveju atsakingas darbdavys) elgtis, t. y. iÅ¡ esmės faktiÅ¡kai kaltinamosios siekis atlyginti bent dalį žalos nebuvo realizuotas. Taigi nors Å¡iuo atveju nėra pagrindo Å¡iÄ aplinkybę vertinti kaip atsakomybę lengvinančiÄ , numatytÄ BK 59 straipsnio1 dalies 3 punkte, vis dėlto pastaroji aplinkybė apie kaltinamosios siekį atlyginti bent dalį žalos, kaip parodanti jos požiÅ«rį į savo padarytÄ veikÄ , sukeltas pasekmes, suvokimÄ apie savo atsakomybę ir pan., leidžia konkrečiu atveju teismui pripažinti jÄ kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tiesiogiai nenumatytÄ BK 59 straipsnyje (BK 59 str. 2 d.).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jÄ â€“ dirbanti, Å¡iuo nuosprendžiu konstatuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė atlikdama darbines funkcijas – vairuodama vieÅ¡ojo transporto priemonę – autobusÄ , administracine tvarka bausta už KET pažeidimus (greičio virÅ¡ijimÄ ), paskutinė nuobauda atitinkamos veikos padarymo metu buvo galiojanti (t. 1, b. l. 109-110), neteista (t. 1, b. l. 108). Teismui taip pat pateikta UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ iÅ¡duota I.

K. charakteristika, kur nurodoma, kad ji nuo 1997 m. balandžio 21 d. dirba įmonėje autobuso vairuotoja, jai suteikta pirma autobuso vairuotojo kvalifikacinė klasė; nurodoma, kad ji gerai atlieka savo pareigas, tinkamai prižiÅ«ri jai skirtÄ transporto priemonę, geba teorines žinias taikyti praktikoje, yra drausminga, kultÅ«ringa ir stropi, gerai sutaria su bendradarbiais bei dalykiÅ¡kai reaguoja į kritikÄ ; galiojančių darbo pareigų pažeidimų neturi (t. 2, b. l. 96), pateikta informacija apie jos darbo užmokestį (t. 2, b. l. 97).

UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ tarpininkavime nurodė, be kita ko, kad atsižvelgiant į tai, kad I. K. charakterizuojama teigiamai, gailisi dėl įvykusio eismo įvykio, bendrovėje daugiau kaip 20 metų dirba vairuotojos darbÄ , vairuotojos darbas yra pagrindinis jos pragyvenimo Å¡altinis, bendrovėje trÅ«kstant autobusų ir troleibusų vairuotojų, praÅ¡o ir tarpininkauja, priimant sprendimÄ neatimti I. K. teisės vairuoti transporto priemones (t. 2, b. l. 99). Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes - tiek apibÅ«dinančias konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pavojingumÄ , ypač atsižvelgiant į neatitaisomus padarinius, tiek kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimÄ ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kita vertus, faktÄ , kad anksčiau ji yra bausta administracine tvarka, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju I.

K. už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ skirtina įstatyme numatyta sankcija – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkis, numatytas sankcijoje. Å i bausmė, kadangi I. K. pripažino savo kaltę, davė iÅ¡samius parodymus bei byla iÅ¡nagrinėta taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis numato galimybę atidėti bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi Å¡i nuostata suteikia teismui galimybę, įvertinus reikÅ¡mingas aplinkybes ir individualizavus kaltininkui skirtinÄ bausmę, dar kartÄ Ä¯vertinti reikÅ¡mingas aplinkybes bei nustačius BK 75 straipsnyje numatytas sÄ lygas, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atitinkama nusikalstama veika – tai neatsargus nusikaltimas, taip pat duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jÄ kaip iÅ¡ esmės teigiamai charakterizuojamÄ asmenybę, jos paaiÅ¡kinimus teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡ kurių teismui nekyla abejonių, jog ji skaudžiai iÅ¡gyvena dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl to, be kita ko, aplinkybę, kad ji neteista, sprendžia, kad Å¡iuo atveju yra galimybė taikant BK 75 straipsnio nuostatas atidėti I.

K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Atidedant bausmės vykdymÄ , kaltinamajai skirtina BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta pareiga. Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalis numato, kad kartu su bausme gali bÅ«ti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Å iuo nuosprendžiu konstatuota nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių ir yra – uždraudimas naudotis specialia teise, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 68 str. 1 d.).

Pagal Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. I. K. ir jos gynėjas prašė neskirti nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodydami, kad tai yra jos pragyvenimo Å¡altinis. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles.

Nagrinėjamu atveju nors, kaip minėta, padarytas neatsargus nusikaltimas, nėra konstatuoti sÄ moningi kaltinamosios veiksmai, nulėmę eismo įvykio kilimÄ (pvz., greičio virÅ¡ijimas, vairavimas neblaiviam ar pan.), bei pripažintina, kad oro bei matomumo sÄ lygos konkrečiu laiku I. K. vairuojant transporto priemonę buvo sudėtingos, kas prisidėjo prie padaryto neatsargaus nusikaltimo, kaip kad nurodo kaltinamoji – jai nepastebėjus tamsiu paros metu ėjusios pėsčiosios, vis dėlto Å¡iuo atveju bÅ«tina akcentuoti ir tai, kad eismo įvykis buvo sukeltas reguliuojamoje sankryžoje bei buvo partrenkta per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusi L.

T., t. y. nors I. K., vairuodama didesnių gabaritų transporto priemonę, turėjo bÅ«ti itin atidi, sankryžoje sukdama į kairę, juolab kirsdama pėsčiųjų perėjÄ , vis dėlto jos neatsargumas lėmė skaudžius ir neatitaisomus padarinius. Pažymėtina ir jau minėta aplinkybė, kad ji anksčiau yra padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su greičio virÅ¡ijimu (t. 1, b. l. 109-110). Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra sudėtinė baudžiamosios atsakomybės individualizavimo dalis, taigi sprendžiant šį klausimÄ , bÅ«tina įvertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes – tiek visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmÄ , kilusius padarinius, kaltės laipsnį, tiek ir kaltininko asmenybę.

Be to, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimas neatsiejamas ir nuo siekio užtikrinti teisingumo principÄ â€“ kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikos ar nepagarbos įstatymui, paskirta bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi užtikrinti ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ , kaip valstybės reakcijÄ Ä¯ atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taigi Å¡iuo atveju nepaisant to, kad I. K. iÅ¡ esmės teigiamai charakterizuojama, UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ taip pat prašė neskirti kaltinamajai nurodytos baudžiamojo poveikio priemonė, vis dėlto tiek įvertinus konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybes, be kita ko, faktÄ , kad I.

K. yra padariusi administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, teismas sprendžia, kad I. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminÄ nustatant vieneriems metams. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Baudžiamojoje byloje civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kė nukentėjusieji L. T., L. V. ir I. V.. L. T. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodoma, kad dėl eismo įvykio staiga žuvus jo mamai L. T., jis patyrė didelę neturtinę žalÄ â€“ jį su mama siejo labai artimi ir glaudÅ«s santykiai, nes jį mama užaugino praktiÅ¡kai viena, su ja jį siejo emociÅ¡kai tvirtas ir nuoÅ¡irdus ryÅ¡ys; jis gyveno su mama iki 2016 m., kai gimus dukrai iÅ¡sikraustė gyventi pas savo bÅ«simÄ sutuoktinę.

Nepaisant iÅ¡sikraustymo, jis ir toliau nuolat artimai bendravo su mama, kartu leido laisvalaikį ir Å¡ventes. Sužinojęs apie mamos žūtį, patyrė Å¡okÄ ir didžiulį dvasinį sukrėtimÄ , kenčia psichologinį skausmÄ , kuris sukėlė ir ilgalaikes pasekmes; atsirado depresinė nuotaika, nerimo simptomai, kÄ patvirtina ir medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti jam diagnozuoti po motinos mirties psichikos ir elgesio sutrikimai, iki Å¡io jis yra konsultuojamas psichiatro ir psichologo, vartoja vaistus, taigi žala jo sveikatai nėra atstatyta (t. 2, b. l. 14-36; 128-139) L.

V. ir I. V. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti: L. V. naudai 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, I. V. naudai – 40 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodoma, kad L. V. netikėta ir staigi mamos L. T. mirtis sukėlė gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, skaudžias emocijas ir dvasines kančias. Su mama jÄ siejo artimas ryÅ¡ys, abipusis prisiriÅ¡imas, meilė ir pagarba; mama jÄ parėmė sunkiu laikotarpiu, kai su 5 metų dukrÄ jÄ paliko vyras, ji rėmė jÄ ne tik moraliÅ¡kai, bet ir finansiÅ¡kai; nuo 2000 m. ji su dukra I.

V. gyveno kartu su mama, kuri jai padėjo auginti ir auklėti dukrÄ . IlgÄ laikÄ po mamos žūties jÄ kankino nemiga, baimė, nerimas, dėl ko jai sunku susikaupti darbe, kur jai ne kartÄ dėl padarytų klaidų teko aiÅ¡kintis prie bendrovės vadovus, kurie vertindami jÄ kaip darbuotojÄ , ne kartÄ ragino kreiptis į gydytojus. Dėl to, neapsikęsdama susidariusios situacijos bei bijodama prarasti darbÄ , ji kreipėsi į VÅ¡Ä® Senamiesčio psichoterapijos ir psichiatrijos centrÄ , kur jai buvo nustatyta depresija bei paskirtas gydymas.

Taip pat nurodoma, kad I. V., žuvus močiutei, patyrė emocinį sukrėtimÄ . Močiutė padėjo motinai jÄ užauginti, ji su ja praleisdavo daug laiko, dalyvavo bažnyčios veikloje. Patirtas dvasinis sukrėtimas pasireiÅ¡kė ne tik neigiamu poveikiu jos fizinei savijautai ir sveikatos bÅ«klei, bet ir nukentėjo jos socialinis gyvenimas, teko atidėti dalį egzaminų, o dėl negalėjimo susikaupti, ji neiÅ¡laikė paskutinio egzamino ir nebaigė VU Fizikos fakulteto. Dėl to ji, bÅ«dama pažangi studentė, patiria pažeminimÄ , diskomfortÄ bendraujant su buvusiais bendrakursiais.

Po L. T. mirties abiejų civilinių ieÅ¡kovių gyvenimas pasikeitė, Å¡eima neteko svarbaus Å¡eimos nario. Kadangi yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos civilinei atsakomybei atsirasti, praÅ¡oma priteisti nurodytÄ neturtinę žalÄ (t. 2, b. l. 85-94; 140-145). Civilinis atsakovas UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ atsiliepimuose į civilinius ieÅ¡kinius nurodo, kad yra sudaręs transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir kasko draudimo paslaugų sutartį su ADB „Gjensidige“ bei 2017 m. rugsėjo 29 d. sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo – pardavimo sutartį su „InterRisk Vienna Insurtance Group“ AAS Lietuvos filialu, kurio teisių ir pareigų perėmėja yra AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, pagal kuriÄ bendrovė papildomai apdraudė savo civilinę atsakomybę.

Pagal teismų praktikÄ , civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsiranda draudimo įmonei (draudikui), neperžengiant draudimo sumos ribų: pagal eismo įvykio dienÄ galiojusiÄ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio redakcijÄ , transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų buvo 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui; o sudarytos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties draudimo sumos pateiktos prie Å¡ios sutarties 2017-09-29 iÅ¡duotame Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijime polise Nr. 0002749, kuriame nurodyta, kad draudimo objektu yra draudėjo civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui už žalÄ , padarytÄ draudėjui vykdant apdraustÄ veiklÄ ; atsakomybės limitas - 500 000 Eur.

Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties draudikas ADB „Gjensidige“ iÅ¡mokėjo civilinei ieÅ¡kovei L. V. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ Todėl teismui pripažinus UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas" civilinės atsakomybės faktÄ ir civilinių ieÅ¡kovų teisę į atitinkamo dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , atsakingas už padarytÄ neturtinę žalÄ yra bendrovės sudarytos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties draudikas „InterRisk Vienna Insurance Group:

AAS Lietuvos filialas, kurio teisių ir pareigų perėmėja yra AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veiklÄ Lietuvoje vykdanti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje. Atsiliepimuose nurodoma, kad civilinių ieÅ¡kovų praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstai didelis, prieÅ¡taraujantis bendriesiems protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams bei teismų formuojamai praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Kaltinamoji kelių eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, ji transporto priemonę vairavo bÅ«dama blaivi, labai iÅ¡gyvena ir gailisi dėl įvykusio eismo įvykio.

Ä®vertinęs duomenis byloje apie pėsčiosios elgesį, civilinis atsakovas nurodo, kad tikėtina, jog pėsčioji, perėjos viduryje, salelėje, pastebėjusi artėjančiÄ transporto priemonę, netinkamai įvertino transporto priemonės gabaritus ir pasikliovė tuo, kad vairuotoja jÄ pastebės ir sugebės laiku sustabdyti autobusÄ , arba tikėjosi suspėti perbėgti likusiÄ kelio dalį, dėl ko mano, kad ji eismo įvykio metu pasielgė nepakankamai atsargiai ir jos veiksmus galima vertinti kaip didelį neatsargumÄ .

Atsiliepimuose nurodoma, kad neturtinė žala yra asmeninio pobÅ«džio, t.y. tiesiogiai susijusi su nukentėjusiuoju asmeniu, todėl nuketėjusiojo artimieji teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyja tik nukentėjusiojo mirties atveju. Artimųjų, kurie įgyja tokiÄ teisę, ratas ribotas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi CK 6.284 str. 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis) neatsižvelgiant į jų darbingumÄ , o kitiems BK 248 straipsnyje nurodytiems Å¡eimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-27 nutartis byloje Nr. 2K-581/2012).

Atsakovo nuomone, nagrinėjamos bylos atveju iÅ¡ civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytų teiginių matyti, kad močiutę ir anÅ«kę sieko įprastas senelių ir vaikaičių santykiams bÅ«dingas ryÅ¡ys, todėl praÅ¡oma I. V. civilinį ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat nurodoma, kad pagal teismų formuojamÄ praktikÄ kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių svyruoja nuo 4 344,30 iki 43 443,00 Eur (nuo 15 000 iki 150 000 Lt) (kasacinės nutartys:2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013), o dėl BK 281 str. 5 d. numatytų nusikaltimų priteisiama neturtinė žala žuvusiojo vaikams įprastai svyruoja nuo 3 000 iki 15 000 Eur (kasacinės nutarys: 2K-243-648/2015; 2K-541-511/2015).

Todėl nesant sunkinančių aplinkybių, manoma, kad L. T. ir L. V. praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis per didelis, prieÅ¡taraujantis bendriesiems protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams bei teismų formuojamai praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Atkreiptas dėmesys, kad L. V. draudikas ADB „Gjensidige“ 2018 m. vasario 23 d. yra jau atlyginęs 5 000 neturtinės žalos atlyginimo (kaip ir 2 245 eurų turtinės žalos atlyginimo) (t. 2, b. l. 52-72, 119-127). ADB „Gjensidige“ atsiliepimuose nurodo, kad L.

V. atlygino visÄ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytÄ neturtinę žalÄ â€“ 5 000 eurų neturtinės žalos, kuri buvo pervesta jai 2018 m. vasario 23 d. Todėl nurodytÄ sumÄ virÅ¡ijančiÄ neturtinę žalÄ turėtų atlyginti asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ â€“ UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ (t. 2, b. l. 74-75; 110-111). Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime į civilinius ieÅ¡kinius nurodė, kad palaiko UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ byloje pateiktus atsikirtimus į civilinius ieÅ¡kinius, kad nustatant patirtos neturtinės žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti į visas faktines bylos aplinkybes – Å¡iuo atveju reikia atsižvelgti, kad byloje nėra kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių – ji buvo blaivi, nevirÅ¡ijo leistino greičio, nepasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, be to, teismas turi įvertinti ir žuvusiosios elgesį eismo įvykio metu.

Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 15000 Lt (4344,30 Eur) iki 150000 Lt (43443,00 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-399/2009, 2K-371/2010, 2K-416/2010, 2K-425/2010, 2K-551/2010, 2K-553/2010, 2K-678/2010, 2K-4/2011, 2K-9/2011, 2K-150/2011, 2K-195/2011, 2K-239/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-165/2012, 2K-185/2012, 2K-302/2012, 2K-377/2012, 2K-65/2013, 2K-124/2013, 2K-184/2013, 2K-204/2013, 2K-220/2013, 2K-431/2013, 2K-91/2014, 2K-388/2014, 2K-438/2014, 2K-445/2014, 2K-143/2015, 2K-177/2015 ir kt.), o kai nustatyta, jog kelių eismo taisykles pažeidė ir nukentėjęs asmuo, t. y. nustatomas didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 10000 Lt (2896,20 Eur) iki 40000 Lt (11584,80 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2009, 2K-127/2010, 2K-272/2011, 2K-473/2011, 2K-90/2012,2K-204/2013) (t. 2, b. l. 113-116).

Kaip minėta, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Taigi atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ar už jo veiklÄ materialiai atsakingas asmuo,, kurie pagal įstatymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ (BPK 111 str. 1d.). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala kilo eismo įvykio metu žuvus L.

T.. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja specialios Civilinio kodekso 6.270 straipsnio normos. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Jeigu didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo, atliekančio darbo funkcijas, naudojantis didesnio pavojaus Å¡altiniu, padarytÄ Å¾alÄ atsakomybė darbdaviui kyla ne tik kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui, tačiau ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojo kaltės CK 6.264 straipsnio pagrindu.

Nagrinėjamu atveju nusikalstamÄ veikÄ I. K. padarė vairuodama UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ priklausantį autobusÄ Volvo 7700, vykdydama savo darbines funkcijas, taigi už jos veiksmais padarytÄ Å¾alÄ atsakingu laikytinas jo darbdavys – UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“. IÅ¡ pateiktų duomenų byloje matyti, kad UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ buvo sudaręs privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su ADB „Gjensidige“ (t. 2, b. l. 59-62, 76), kuri, kaip matyti, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytÄ maksimaliÄ neturtinės žalos sumÄ â€“ 5 000 eurų, yra atlyginusi nukentėjusiajai L.

V. (t. 2, b. l. 77-79). Taigi civiliniam atsakovui ADB „Gjensidige“ atsakomybė dėl neturtinės žalos konkrečiu atveju nebegali bÅ«ti taikoma. UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ 2017 m. rugsėjo 29 d. sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės sutartį su „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialu, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, pagal kuriÄ atsakomybės limitas vienam draudžiamajam įvykiui – 500 000 eurų (t. 2, b. l. 63-72).

Taigi už I. K. veiksmais, atliekant darbines funkcijas, padarytÄ Å¾alÄ atsakomybė, kiek tai susiję su neturtine žala, Å¡iuo atveju kyla (žala priteistina iÅ¡) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sÄ raÅ¡as nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus.

Vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ . Pažymėtina, kad naujausioje teismų praktikoje, Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018 ir kt.).

Žuvusiosios L. T. sÅ«nus L. T. praÅ¡o priteisti jam 50 000 eurų neturtinę žalÄ , dukra L. V. – 50 000 eurų neturtinę žalÄ , anÅ«kė I. V. – 40 000 eurų neturtinę žalÄ . Taigi pirmiausia bÅ«tina pasisakyti dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , žuvus artimam asmeniui, ratÄ . Pažymėtina, kad neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus jo giminaičių ratas, tačiau savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalÄ .

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo Å¡eimos, artimi giminystės ryÅ¡iai bei pastovaus pobÅ«džio emocinis, dvasinis artumas, todėl asmenų, kuriems fizinio asmens mirties atveju atlyginama neturtinė žala, sÄ raÅ¡as yra ribotas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis), neatsižvelgiant į jų darbingumÄ , savo ruožtu kitiems BK 248 straipsnyje nurodytiems Å¡eimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik iÅ¡imtiniais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2012).

Pažymėtina, kad pagal 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimtÄ rezoliucijÄ , Nr. (75)7, valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose nurodyta numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiojo asmens mirties atveju trečiajam asmeniui už patirtas psichines kančias, o bÅ«tent nukentėjusiojo asmens sutuoktiniui, vaikams, tėvams ar sužadėtiniui, jeigu minėti asmenys palaikė glaudžius ryÅ¡ius su nukentėjusiuoju asmeniu iki jo mirties (19 punktas).

Taigi Å¡iuo atveju neabejotina L. T. ir L. V. – žuvusiosios vaikų, teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ . Savo ruožtu sprendžiant dėl žuvusiosios eismo įvykio metu L. T. anÅ«kės – I. V. teisės į patirtos neturtinės žalos atlyginimÄ , bÅ«tina įvertinti, ar Å¡iuo atveju galima konstatuoti atvejo iÅ¡imtinumÄ , susijusį su itin artimo pobÅ«džio ryÅ¡ių su žuvusiÄ ja buvimu ir pan. Kaip nurodė pati I. V. bei iÅ¡ esmės patvirtina kiti duomenys (L. V. parodymai bei nesant tai paneigiančių duomenų), ji nuo tada, kai iÅ¡iro tėvų santuoka, su mama persikraustė gyventi pas močiutę ir gyveno su ja iki jos mirties; su ja praleisdavo daug laiko, ji ja rÅ«pinosi, auklėjo, kadangi mama daug dirbo, su močiute leido ir laisvÄ laikÄ â€“ dalyvavo bažnyčios, Carito veikloje.

Taigi įvertinus minėtus duomenis – kad nuo mažametystės didžiÄ jÄ gyvenimo dalį I. V. gyveno kartu su močiute L. T., praleido su ja daug laiko ir kt., taigi jas siejo pastovaus pobÅ«džio emocinis ir dvasinis artumas, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju yra pagrindo konstatuoti jas siejusių santykių artumÄ ir iÅ¡imtinumÄ ir, atitinkamai, I. V. savarankiÅ¡kÄ teisę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį dėl jai kilusios neturtinės žalos. Kaip iÅ¡plaukia iÅ¡ L. T. civilinio ieÅ¡kinio bei jo paaiÅ¡kinimų teisiamojo posėdžio metu, su mama jį siejo artimas emocinis ryÅ¡ys, kuris nenutrÅ«ko ir 2016 metais jam iÅ¡sikrausčius gyventi iÅ¡ mamos namų; su ja jis palaikė nuolatinį ryšį, leido laisvalaikį ir pan.

Jo nurodomas aplinkybes dėl patirtų sveikatos sutrikimų, kuriuos nulėmė būtent staigi ir netikėta L. T. žūtis, patvirtina ir medicinos dokumentai, iš kurių matyti, kad dėl psichikos sveikatos sutrikimų jis į gydytojus kreipėsi po minėto eismo įvykio, bei kad iki to įvykio jokių duomenų apie jo nusiskundimus šiuo klausimu nėra. Iš medicinos dokumentų taip pat matyti, kad atitinkamos pasekmės jo psichinei būklei vis dar yra išlikusios – jis vis dar lankosi pas gydytojus, vartoja atitinkamus vaistus (t. 2, b. l. 129-139.

Taigi pripažintina, kad L. T. mirtis L. T. neabejotinai sukėlė neigiamus padarinius – dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , depresijÄ , dėl ko, kaip jis nurodė, jis nebegali dirbti anksčiau dirbto darbo. Kita vertus, nustatant konkretų priteistinÄ neturtinės žalos dydį, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad jis yra suaugęs, darbingo amžiaus asmuo, sukÅ«ręs savo Å¡eimÄ , ir nors civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad jo mama teikė jam ir materialinę pagalbÄ , atitinkamų duomenų, patvirtinančių tai, nepateikta, juolab kad, kaip jis paaiÅ¡kino (bei pateikė atitinkamus duomenis apie vykdant individualiÄ veiklÄ gautas pajamas), jis dirbo (iki įvykio) bei prisidėjo prie savo Å¡eimos iÅ¡laikymo.

Kaip matyti iÅ¡ L. V. civilinio ieÅ¡kinio bei jos paaiÅ¡kinimų, ji nuo tada, kai iÅ¡iro jos santuoka, persikraustė gyventi su dukra pas mamÄ , jų emocinis ryÅ¡ys buvo stiprus, po staigios motinos žūties jÄ kankino nemiga, nerimas, jai teko organizuoti laidotuves; dėl emocinių pergyvenimų tai atsiliepė ir darbe – ji pradėjo daryti klaidas, kas jai nebÅ«dinga, dėl ko, ne kartÄ paraginta darbdavio, kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kur jai buvo paskirtas gydymas. Atitinkamos aplinkybės dėl kreipimosi į gydytojus patvirtintos ir pateiktu iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicinos dokumentų (t. 2, b. l. 156, 159).

Taigi Å¡iuo aspektu pripažintina įrodyta aplinkybe, jog dėl mamos žūties L. V. patyrė itin stiprius neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie konstatuoti ir medikų. Pateikta ir UAB „Irec Baltic“ informacija, jog L. V. Å¡ioje bendrovėje nuo 2009 m. dirba vyriausiÄ ja buhaltere bei kad nuo pat įdarbinimo pradžios drausminių nuobaudų ji neturėjo, tačiau nuo 2018 m. žiemos ji bendrovės vadovybės ne kartÄ buvo įspėta dėl neatidumo darant finansines operacijas, pasikartojančių klaidų ir kt. (t. 2, b. l. 160).

Kita vertus, pripažintina, kad L. V. yra suaugęs, savo Å¡eimÄ sukÅ«ręs žmogus, iÅ¡laikantis save bei Å¡eimÄ (t. y. duomenų apie tai, kad atitinkamÄ iÅ¡laikymÄ jai bÅ«tų teikusi mama, byloje nėra). I. V. nurodė, kad žuvus močiutei, ji patyrė stiprius neigiamus iÅ¡gyvenimus, dėl ko ne tik sutriko jos sveikata, tačiau ir nukentėjo mokslai – kaip tik tuo metu buvo žiemos sesija, buvo numatyti egzaminai, kurių ji negalėjo laikyti dėl laidotuvių ir patirto streso, egzaminus buvo leista laikyti vėliau, tačiau dėl negalėjimo susikaupti ir pan., ji neiÅ¡laikė vieno egzamino, dėl ko nebaigė studijų.

Nurodytas aplinkybes dėl jos egzaminų laikymo, sveikatos diagnozės, patvirtina ir atitinkami dokumentai. Taigi pripažintina, kad su žuvusiÄ ja I. V. siejo artimas ir glaudus ryÅ¡ys bei kad jos netikėta žūtis sukėlė jai stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes. Kita vertus, kaip minėta, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, teismas turi atsižvelgti į visÄ kompleksÄ reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių tiek su kilusiomis pasekmėmis, tiek ir žalÄ padariusio asmens kalte, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, be to, vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principais bei atsižvelgti į susiformavusiÄ teismų praktikÄ .

Å iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad žala buvo padaryta neatsargiais kaltinamosios veiksmais (pagal teismų praktikÄ , priteisiama didesnė žala, kai ji kyla dėl tyčinių veiksmų), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji vairavo blaivi, po eismo įvykio nepasiÅ¡alino, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti reikÅ¡mingas eismo įvykio aplinkybes ir kt. Kiek tai susiję su eismo įvykiu, teismas pastebi, be kita ko, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti žuvusiosios neatsargumo, kadangi tokių duomenų byloje nėra – ji ėjo (nepaisant to, kad per antrÄ perėjos dalį – skubiu žingsniu/lėtai bėgo) pėsčiųjų perėja, jos atžvilgiu degant leidžiamam žaliam Å¡viesoforo signalui.

Todėl teismas, spręsdamas dėl konkretaus priteistino neturtinės žalos dydžio, vertina visumÄ reikÅ¡mingų aplinkybių – dėl neatsargių kaltinamosios veiksmų neatkuriamai pažeista vertybė – žmogaus gyvybė, dėl ko akivaizdu, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai L. T., L. V. ir I. V. patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nerimÄ , stresÄ , tuÅ¡tumos jausmÄ , kadangi iÅ¡ jau aptartų duomenų teismas daro iÅ¡vadÄ , jog juos su žuvusiÄ ja siejo glaudÅ«s, artimi ir tvirti ryÅ¡iai, be to, pateikti ir atitinkami duomenys apie kilusius sveikatos sutrikimus.

Todėl vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, be to, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ , teismas sprendžia, kad iÅ¡ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje L. T. priteistina 25 000 eurų neturtinės žalos, L. V. – 20 000 eurų neturtinės žalos (įvertinus, kad jai ADB „Gjensidige“ yra atlyginusi 5 000 eurų neturtinės žalos), o I. V. – 15 000 eurų neturtinės žalos. L. V. ir I. V. civiliniame ieÅ¡kinyje taip pat praÅ¡o priteisti procesines palÅ«kanas – 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei atlyginti iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. Nors Å¡ios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palÅ«kanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iÅ¡ delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio priėmimo klausimo iÅ¡sprendimas laikomas civilinės bylos iÅ¡kėlimu. Vis dėlto Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai atlyginti neturtinę žalÄ buvo pareikÅ¡ti tik teisme, tik nagrinėjant bylÄ teisme paaiÅ¡kėjo aplinkybė apie tai, kad UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ yra sudaręs papildomÄ civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios pagrindu pareiga atlyginti neturtinę žalÄ kyla AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui, kuris tik teisiamajame posėdyje įtrauktas į bylÄ civiliniu atsakovu, taip pat įvertinus, kad konkretų neturtinės žalos dydį nustato teismas, teismas sprendžia, be kita ko, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018), kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir civilinėms ieÅ¡kovėms priteistinos 5 procentų metinės palÅ«kanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismui pateiktas kvitas, iÅ¡ kurio matyti, jog už advokatės Saulės Katauskaitės paslaugas L. V. (nors nurodyta pavardė – V., įvertinus paraÅ¡Ä kvite bei sulyginus jį su L.

V. paraÅ¡u atstovavimo sutartyje ir civiliniame ieÅ¡kinyje, akivaizdu, kad padarytas raÅ¡ymo apsirikimas) sumokėjo 1 500 eurų sumÄ . Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei juo sukeltas pasekmes, baudžiamosios bylos bei parengtame civiliniame ieÅ¡kinyje keliamų klausimų sudėtingumÄ , be to, aplinkybę, kad buvo atstovaujama dviem nukentėjusiosioms ir civilinėms ieÅ¡kovėms, byloje surengtų posėdžių skaičių, sprendžia, kad nėra pagrindo praÅ¡omo priteisti atstovavimo iÅ¡laidų dydžio vertinti kaip neadekvataus ir neprotingo, todėl nurodytos proceso iÅ¡laidos priteistinos L.

V. naudai iÅ¡ kaltinamosios. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju civilinė atsakomybė už I. K. nusikalstamais veiksmais kilusiÄ Å¾alÄ kyla ne jai asmeniÅ¡kai, sprendžia, kad jos sumokėta 2 000 eurų suma į teismo depozitinę sÄ skaitÄ , skirta daliniam neturtinės žalos atlyginimui byloje Nr. 1-2415-1015/2018 (Å¡iuo metu – Nr. 1-115-1015/2019 (t. 2, b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intina I. K. (įvertinus, be kita ko, regreso teisės į jÄ galimybę).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jai 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. K. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, I. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant jÄ visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.). Paskirti I. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Civilinio ieÅ¡kovo L. T. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jo naudai iÅ¡ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 25 000 (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinės ieÅ¡kovės L. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jos naudai iÅ¡ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 20 000 (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio palÅ«kanas už Å¡iÄ priteistÄ atlyginti neturtinę žalÄ , skaičiuojant jas nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Civilinės ieÅ¡kovės I. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jos naudai iÅ¡ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 15 000 (penkiolika tÅ«kstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio palÅ«kanas už Å¡iÄ priteistÄ atlyginti neturtinę žalÄ , skaičiuojant jas nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo. Tenkinti praÅ¡ymÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo ir priteisti L.

V. naudai iÅ¡ I. K. 1 500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) eurų advokato pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti I. K. 2 000 (du tÅ«kstančius) eurų, 2018 m. liepos 24 d. sumokėtų į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (paskirtis – dalinis neturtinės žalos atlyginimas byloje Nr. 1-2415-1015/2018). Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ingrida Mikužytė