e1ecb529-38fd-4e42-ba97-27692f109dc4 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedGinÄo esmÄAntstolÄ N. L. kreipÄsi į teismÄ su praÅ¡ymu vykdymo procese pakeisti skolininkÄ J. V., mirusiÄ 2012-01-13, iÅ¡ieÅ¡kant suinteresuoto asmens UAB âLux Proâ naudai pagal Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2008-09-30 iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ Nr. L2-3309-341/2008 dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkÄs J. V., treÄios eilÄs iÅ¡ieÅ¡kotojui UAB âLux Proâ. NurodÄ, kad Testamentų registro duomenimis palikimÄ priÄmÄ Lietuvos Respublika, palikimo priÄmimo faktas įregistruotas 2014-06-09.
Legislator headnote
AI generatede1ecb529-38fd-4e42-ba97-27692f109dc4 · Vilniaus apygardos teismas: Procesinio teisių perÄmimo instituto esmÄ â vienai Å¡aliai atstovaujanÄio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Tais atvejais, kai iÅ¡ teisinio santykio vykdymo procese dÄl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iÅ¡ vykdymo proceso Å¡alių â skolininkas, materialiuosius santykius dÄl skolininko teisių ir pareigų perÄmimo reglamentuoja paveldÄjimo teisÄs normos. PaveldÄjimas yra universalus teisių perÄjimo pagrindas, įpÄdiniai paveldi visÄ palikÄjo turtÄ â materialųjį turtÄ , turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2S-2465-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29404-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5.; 122.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. lapkriÄio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Dainius RinkeviÄius,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs suinteresuoto asmens ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutarties civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos antstolÄs N. L. praÅ¡ymÄ dÄl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB âLux Proâ, n u s t a t Ä :I.
GinÄo esmÄAntstolÄ N. L. kreipÄsi į teismÄ su praÅ¡ymu vykdymo procese pakeisti skolininkÄ J. V., mirusiÄ 2012-01-13, iÅ¡ieÅ¡kant suinteresuoto asmens UAB âLux Proâ naudai pagal Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2008-09-30 iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ Nr. L2-3309-341/2008 dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkÄs J. V., treÄios eilÄs iÅ¡ieÅ¡kotojui UAB âLux Proâ. NurodÄ, kad Testamentų registro duomenimis palikimÄ priÄmÄ Lietuvos Respublika, palikimo priÄmimo faktas įregistruotas 2014-06-09.
NurodÄ, kad skolininkÄs turto įpÄdinei Lietuvos Respublikos valstybei buvo tinkamai praneÅ¡ta apie vykdomÄ kreditoriaus reikalavimÄ â 2008-11-05 antstolÄs N. L. turto areÅ¡to aktu buvo areÅ¡tuotas skolininkÄs J. V. turtas, o turto areÅ¡tas iÅ¡vieÅ¡intas vieÅ¡ame registre. NurodÄ, kad 2014-09-12 antstolÄs suraÅ¡ytas raÅ¡tas dÄl kreditorinio reikalavimo buvo iÅ¡siųstas registruotu paÅ¡tu Vilniaus apskrities valstybinei mokesÄių inspekcijai.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄVilniaus miesto apylinkÄs teismas 2014-09-18 nutartimi antstolÄs N. L. praÅ¡ymÄ tenkino ir pakeitÄ skolininkÄ J.
V. vykdymo procese nauju skolininku Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Finansų ministerijos. NustatÄ, kad J. V. mirus, jos palikimÄ perÄmÄ Lietuvos Respublikos valstybÄ. NurodÄ, kad kreditoriaus informavimo pareiga buvo įvykdyta tinkamai ir paveldÄtojas buvo informuotas apie palikÄjos skolas, kadangi palikÄjai priklausiusio turto areÅ¡to aktas yra įregistruotas turto areÅ¡to registre, apie antstolio vykdomÄ bylÄ ir esamÄ reikalavimÄ buvo informuotas paveldÄtojas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiSuinteresuotas asmuo ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014-09-18 nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs â pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ atmesti. NurodÄ, jog valstybÄs teisÄ priimti palikimÄ atsiranda tiktai po 18 mÄnesių nuo palikimo atsiradimo dienos ir pažymÄjo, kad kreipÄsi į notarÄ dÄl palikimo priÄmimo.
PaaiÅ¡kino, kad kai Valstybinei mokesÄių inspekcijai bus iÅ¡duotas palikimo paveldÄjimo teisÄs liudijimas, kuriuo ji patikÄjimo teise perims palikÄjos turtÄ , valstybÄ taps J. V. turto savininke ir galÄs nevirÅ¡ijant paveldÄto turto tikrosios vertÄs, atsakyti už palikÄjos skolas (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus m. apylinkÄs teismo nebuvo informuota apie gautÄ pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ pakeisti Å¡alį vykdymo procese bei apie įvyksiantį teismo posÄdį raÅ¡ytine tvarka, todÄl negalÄjo iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijos Å¡iuo klausimu ir neturÄjo galimybÄs apginti savo teisių, todÄl teismo sprendimas turÄtų bÅ«ti pripažintas negaliojanÄiu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).AntstolÄ N. L. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti.
PaaiÅ¡kino, jog po skolininkÄs J. V. mirties (2012-01-13), praÄjo daugiau nei 18 mÄnesių, todÄl valstybÄs teisÄ priimti palikimÄ atsirado â 2013-07-13. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo kreipÄsi į notarÄ , o pagal CK 5.50 str. 1 d. 2 p., įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , kai jis padavÄ palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo, t.y. 2014-05-30. ValstybÄ skirtingai nei kiti įpÄdiniai, negali pasirinkti paveldÄjimo bÅ«do ar atsisakyti palikimo.IV.
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å i taisyklÄ taikoma ir atskirųjų skundų dÄl teismo priimtų nutarÄių nagrinÄjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dÄl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turÄtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais, o taip pat absoliuÄių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.NagrinÄjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolÄs praÅ¡ymÄ vykdymo procese pakeisti mirusiÄ skolininkÄ jos teisių ir pareigų perÄmÄja Valstybine mokesÄių inspekcija prie Finansų ministerijos, kuri atstovauja Lietuvos RespublikÄ .
Procesinio teisių perÄmimo instituto esmÄ â vienai Å¡aliai atstovaujanÄio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Tais atvejais, kai iÅ¡ teisinio santykio vykdymo procese dÄl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iÅ¡ vykdymo proceso Å¡alių â skolininkas, materialiuosius santykius dÄl skolininko teisių ir pareigų perÄmimo reglamentuoja paveldÄjimo teisÄs normos. PaveldÄjimas yra universalus teisių perÄjimo pagrindas, įpÄdiniai paveldi visÄ palikÄjo turtÄ â materialųjį turtÄ , turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).
Tam, kad įpÄdinis paveldÄtų turtÄ , jis turi palikimÄ priimti. Tik priÄmÄs palikimÄ Ä¯pÄdinis gali bÅ«ti pakeistas iÅ¡ieÅ¡kotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio taisykles (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âSnoro lizingasâ v antstolis T. U., Kauno apskrities valstybinÄ mokesÄių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-91/2013). CPK 596 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo iÅ¡nagrinÄta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu nutartimi vykdymo procese pakeiÄia iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ , (1) fizinio asmens mirties, (2) juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat (3) reikalavimo perleidimo ar (4) skolos perkÄlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesÄ , teisių perÄmÄjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksÄiau procese dalyvavusiam asmeniui. Byloje nustatyta, kad antstolÄ N. L. vykdo Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2008-09-30 iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ Nr. L2-3309-341/2008 dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ J. V. iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB âLux Proâ naudai. Vykdomosios bylos duomenimis skolininkÄ J. V. mirÄ 2012-01-13, jos palikimÄ 2014-06-09 priÄmÄ Lietuvos Respublikos valstybÄ (b. l. 2).ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog civilinÄs teisÄs ir pareigos atsiranda iÅ¡ įstatymo nustatytų juridinių faktų ir kitokių aplinkybių pagrindu, kurios pagal įstatymo prasmÄ sukuria teises ir pareigas.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldÄjimas. PaveldÄjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikÄjui nuosavybÄs teise jo mirties momentu, visuma. CK 4.47 str. 2 p. nustatyta, kad vienas iÅ¡ nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagrindų yra paveldÄjimas. Taigi paveldÄjimo esmÄ yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybÄs teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpÄdiniams, o jų nesant â valstybei.
Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybÄs teisÄ Ä¯gytų palikÄjo įpÄdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas. Palikimo priÄmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniÅ¡kai, tiek per įgaliotÄ atstovÄ . Priimdamas palikimÄ , įpÄdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ palikimÄ sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikÄjo teises). Asmens valia priimti palikimÄ , t. y. tapti palikÄjo turto savininku, gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais.
Be to, įpÄdinio veiksmai turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Taigi, paveldÄjimo teisÄs paskirtis â užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimÄ , paveldÄtojų ir visų treÄiųjų asmenų interesus. PaveldÄjimo teisÄ turi užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir perimamumÄ . Teismas pažymi, jog palikimo priÄmimas yra asmens teisÄ, bet ne pareiga. Suinteresuoto asmens ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Finansų ministerijos pozicija nagrinÄjamoje byloje grindžiama argumentu, kad tik tuomet, kai Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie Finansų ministerijos bus iÅ¡duotas palikimo paveldÄjimo teisÄs liudijimas, kuriuo ji patikÄjimo teise perims palikÄjos turtÄ , valstybÄ taps J.
V. turto savininke ir galÄs atsakyti už jos skolas nevirÅ¡ydama jai parÄjusio paveldÄto turto tikrosios vertÄs.CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavÄ palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo. Taigi, iÅ¡ Å¡ios teisÄs normos matyti, kad net jeigu paveldÄjimo teisÄs liudijimas įpÄdiniui dar nÄra iÅ¡duotas, taÄiau jis jau yra kreipÄsis į notarÄ dÄl palikimo priÄmimo, Å¡is asmuo laikomas priÄmusiu palikimÄ .
IÅ¡ byloje esanÄių įrodymų, matyti, kad suinteresuotas asmuo ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Finansų ministerijos, atstovaujanti valstybei paveldÄjimo teisiniuose santykiuose, 2014-05-30 kreipÄsi į Vilniaus rajono 6 notarų biurÄ inicijuodama palikÄjo turto paveldÄjimo procedÅ«rÄ . Byloje esantis Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as taip pat patvirtina, jog palikÄjos J. V. palikimÄ 2014-06-09 priÄmÄ Lietuvos Respublika. Taigi, iÅ¡ to, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad suinteresuotas asmuo ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Finansų ministerijos yra laikomas priÄmusiu palikÄjos palikimÄ , todÄl jam perÄjo J.
V. turtinÄs teisÄs bei pareigos. NagrinÄjamu atveju pažymÄtina, kad paveldÄjimo teisÄs liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpÄdinio turimas teises į paveldÄtÄ turtÄ Ä¯forminantis dokumentas, todÄl jo iÅ¡davimas nekeiÄia nei teisių į paveldÄtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Analizuojant CK 5.66 straipsnio normÄ matyti, kad įpÄdiniai gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , bet gali ir nepraÅ¡yti, tai yra jų teisÄ, o ne pareiga.
Tai priklauso nuo įpÄdinių valios ir nuožiÅ«ros, kaip jie tvarkys paveldÄtÄ turtÄ . Valstybei, paveldÄjus turtÄ ir norint įforminti teises į šį turtÄ , reikalingas paveldÄjimo teisÄs liudijimas (CK 5.66 straipsnio 2 dalis). TaÄiau jo neturÄjimas nereiÅ¡kia, kad valstybÄ nÄra perÄmusi palikÄjos turto. Tokiu bÅ«du suinteresuotas asmuo manydamas, kad tik gavÄs palikimo paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , valstybÄ taps J. V. turto savininke ir galÄs atsakyti už jo skolas, netinkamai aiÅ¡kina teisÄs normas, nustatanÄias, nuo kada įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ .
Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytÄ , į tai, kad Testamentų registre iki Å¡iol nÄra įregistruotas kitų galimų įpÄdinių palikimo priÄmimo faktas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nÄra pagrindo palikÄjos galimus treÄios eilÄs įpÄdinius įtraukti suinteresuotais asmenimis Å¡ioje civilinÄje byloje.Procesinį teisių perÄmimÄ vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Å io straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo iÅ¡nagrinÄta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu nutartimi vykdymo procese pakeiÄia iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ , jeigu fizinis asmuo mirÅ¡ta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkÄlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Pateiktas praÅ¡ymas nagrinÄjamas pagal CPK 593 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles, todÄl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neprivalÄjo informuoti suinteresuotus asmenis apie tokio pareiÅ¡kimo nagrinÄjimÄ . CPK 596 straipsnyje nurodyta, kad nutartis pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi suinteresuotas asmuo iÅ¡dÄstyti savo pozicijÄ gali pasinaudodamas apeliacijos teise. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde minimos aplinkybÄs bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisÄtumu bei pagrįstumu, todÄl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄjas                                                         Dainius RinkeviÄius