e1ebede7-6079-43df-8f0b-7af4bbd493cd · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-8-927/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00085-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.8; 1.1.8.15; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.7; 2.3.6.4.5. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 11 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Irenai Adamovič, dalyvaujant: prokurorei Indrei Petkevičiūtei, kaltinamajai A. G., gynėjui advokatui M.

G., nukentėjusiajai J. K., jos atstovui advokatui Dmitrijui Fomkinui, nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos įgaliotam atstovui, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, Erikai Tunčikienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pradinio iÅ¡silavinimo, netekėjusi, turinti 20 procentų darbingumÄ , administracine tvarka nebausta, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė:

A. G. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent ji: gyvendama (duomenys neskelbtini), bei bÅ«dama beveislio miÅ¡rÅ«no Å¡uns vardu ,,Baron“ savininke, pažeisdama Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ bei 2014 m. gruodžio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-2876 patvirtintų ,,GyvÅ«nų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės“ (toliau – Taisyklės) 8.9 punkto reikalavimus, pagal kuriuos gyvÅ«nų auginimas ir laikymas turi nekelti grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų, nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių ir neužtikrino, kad jai priklausantis Å¡uo bÅ«tų tinkamai pririÅ¡tas prie namo kieme esančios bÅ«dos, t. y. laikomas saugiai ir nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, dėl ko 2017 m. kovo 19 apie 19.00 val., beveislis Å¡uo vardu ,,Baron“, nutrÅ«ko nuo grandinės ir iÅ¡bėgęs iÅ¡ namo teritorijos, užpuolė ir apkandžiojo tuo metu bendro naudojimo kelyje vaikščiojusiÄ J.

K., padarydamas Å¡iai daugybines kÄ stines žaizdas su poodinėmis kraujosruvomis abejose plaÅ¡takose bei deÅ¡iniame dilbyje, t. y. nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ , t. y. padarė neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 139 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji A. G. kalta padariusi Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ neprisipažino ir nurodė, kad 2017 m. kovo 19 d. apie 19 val. buvo su Å¡eima namuose. IÅ¡girdo garsų lojimÄ . SÅ«nus iÅ¡bėgo į kiemÄ pasižiÅ«rėti kas vyksta. Po kelių minučių sÅ«nus grįžo, jo rankos buvo kruvinos.

Paklausė jo, kas atsitiko. Jis pasakė, kad jų Å¡uo, buvęs kieme, nutrÅ«ko nuo grandinės ir susikibo su nukentėjusiosios J. K. Å¡unimi. Sakė, kad abu Å¡unys jam apkandžiojo rankas tuo metu, kai jis bandė juos iÅ¡skirti. Ji pati nieko nematė. Pripažįsta, kad Å¡uo nutrÅ«ko ir apkandžiojo nukentėjusiÄ jÄ , tačiau nesutinka, kad dėl to kalta yra ji. Å uo vardu ,,Baron“ priklauso jai. Jis yra miÅ¡rÅ«nas, didelis, sveria apie 32 kg. Ji prižiÅ«ri Å¡unį, maitina, jis visada pririÅ¡tas kieme prie bÅ«dos su grandine.

Nemano, kad ji yra kalta dėl to, jog Å¡uo nutrÅ«ko. Anksčiau Å¡uo tik vienÄ kartÄ buvo pabėgęs, nes iÅ¡trÅ«ko sÅ«nui iÅ¡ rankų. Å uns charakteris yra ramus. Prašė nukentėjusiosios, kad ji, vaikščiodama su savo Å¡uniu, nesustotų prie jų namo ir neerzintų jų Å¡uns. Su ieÅ¡kovės civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes neturi tiek pinigų, kiek praÅ¡o nukentėjusioji. Mano, kad pakankama suma yra 1000 Eur. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kiniu sutinka (t. 2, b. l. 135).

Kaltinamosios parodymai nėra nuoseklÅ«s. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji kalta prisipažino ir nurodė, kad dėl jos kaltės nutrÅ«ko Å¡uo nuo grandinės (t. 2, b. l. 63-64, 68). Apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolai kaltinamosios perskaityti ir pasiraÅ¡yti, apklausos metu kaltinamÄ jÄ gynė advokatas M. B., taip pat dalyvavo vertėja. Su bylos medžiaga kaltinamoji susipažinti nenorėjo, paaiÅ¡kino, kad su bylos medžiaga susipažins jos advokatas, jokių pastabų dėl apklausos protokolų nenurodė (t. 2 b. l. 96).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais bÅ«dais, jie turi įrodomÄ jÄ galiÄ ir yra vienu iÅ¡ įrodymų, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 straipsnis). Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta Å¡iais įrodymais ir duomenimis: -nukentėjusiosios J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 87-88, 90-91) ir teisme, kad 2017 m. kovo 19 d. apie 19 val. su vyru išėjo pasivaikščioti. Vyras su pavadėliu vedėsi jų Å¡unį.

Kai priėjo prie namo Nr. 18, iÅ¡ namo kiemo iÅ¡bėgo kaltinamosios Å¡uo ir puolė jų Å¡unį. Ä®kando prie uodegos. Jų kalytė pradėjo inkÅ¡ti iÅ¡ skausmo. Tuo metu priėjo kaltinamosios sÅ«nus. Ji paprašė, kad jų Å¡uo bÅ«tų atitrauktas. Jis atsakė, kad negali to padaryti. Ji pati norėjo apversti savo kalytę, nes bijojo, kad Å¡uo įkÄ s jai į pilvÄ . Tuo metu Å¡uo kandžiojo jai rankas. Tuo metu, kai Å¡uo pradėjo kandžioti jai rankas, jų kalytė iÅ¡silaisvino ir pabėgo.

Jos kalytė jai rankų nekandžiojo. Ji yra ramios veislės Å¡uo. Negali atsakyti, ar kaltinamosios Å¡uo buvo paleistas, ar nutrÅ«ko nuo grandinės. Jis iÅ¡bėgo visai iÅ¡ kitos pusės, nei yra jo bÅ«da. Jie neerzino kaltinamosios Å¡uns. Atvirkščiai, visas kaimas bijo to Å¡uns, nes jis piktas. Anksčiau buvo panaÅ¡us įvykis, t. y. 2013 metais, tuo metu jų Å¡uo taip pat buvo užpultas. Kaltinamajai buvo paskirta nuobauda, ji buvo įpareigota aptverti kiemÄ arba aptverti Å¡uns buvimo vietÄ . Tačiau nieko nebuvo atlikta.

Å io įvykio metu jos rankos nuo Å¡uns įkandimų buvo kruvinos. Kaimynas V. M. atnešė rankÅ¡luostį. Ji liepė savo vyrui iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijos pareigÅ«nus. Jie dar buvo apkaltinti, neva tai jų kalytė užpuolė kaltinamosios Å¡unį. Vyras jai namuose perriÅ¡o rankas, teko ilgai laukti greitosios. Kadangi nuo įkandimų labai skaudėjo, paprašė, kad sÅ«naus žmona nuvežtų į ligoninę. JÄ operavo skubos tvarka. Abi rankos po operacijų buvo subintuotos. Ligoninėje iÅ¡buvo savaitę.

Leido vaistus nuo stabligės. Buvo paskirta reabilitacija, vartojo ne tik antibiotikus, bet ir nuskausminamuosius bei raminamuosius vaistus. Jų kalytė buvo du kartus operuota. Tik gydytojų dėka iÅ¡gyveno. Tiek ji pati, tiek vyras, kuris jÄ prižiÅ«rėjo, patyrė stresÄ . Dėl įvykio patyrė stiprų emocinį sukrėtimÄ . Pasekmes jaučia iki Å¡iol: dėl sužalojimų turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, nes dirbo ligoninėje reanimacijos slaugytoja, negalėjo tinkamai atlikti pareigų, nes nebegalėjo dirbti su cheminėmis medžiagomis, rankas skaudėjo.

NedarbingumÄ turėjo ilgÄ laikÄ , vėliau registravosi darbo biržoje. Nuo Å¡uns įkandimų rankos nervai liko pažeisti, rankose iki Å¡iol jaučia nuovargį. Naudojo ,,Movalio“ injekcijas nuo skausmo, pirko specialius pleistrus, t. y. ,,Mepiformas“. Taip pat vartojo ,,Milgamma“ ir vitaminÄ B nervų atstatymui, ,,Augmentin“ ir ,,Linex“ – nuo uždegimo. Å unį operavo UAB ,,Kaitas“ veterinarijos klinikoje. ReiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl 658,76 Eur turtinės ir 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ sutinka sumažinti iki 10000 Eur.

Turtinę žalÄ sudaro: 313,24 Eur už medikamentus, kuriuos pirko sau, bei už Å¡uns gydymÄ ir 319,22 Eur už negautas pajamos dėl nedarbingumo. Be to, praÅ¡o priteisti visas iÅ¡laidas, susijusias su byla ir advokato dalyvavimu, t. y. 1000 Eur už teisinę pagalbÄ ir 23,30 Eur už ekspertizę (t. 2, b. l. 137-141). Savo parodymus nukentėjusioji J. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 8-16); -liudytojo A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 96-97) ir teisme, kad įvykio metu su žmona išėjo pasivaikščioti, kartu vedėsi savo Å¡unį.

Savo šunį vedėsi už pavadėlio. Kai priėjo prie kaltinamosios namo, iš jų kiemo išbėgo šuo ir puolė jų kalytę. Įkando jai prie uodegos. Jis bandė traukti savo kalytę už pavadžio, bet jam nepavyko. Žodžiu ,,fu“ bandė atbaidyti ir kaltinamosios šunį. Tuo metu, kai jo žmona norėjo atitraukti kaltinamosios šunį nuo jų kalytės, šuo apkandžiojo jai rankas. Įvykio metu buvo išėjęs kaltinamosios sūnus. Jis laikė savo šunį už galinių kojų, tačiau nieko nesakė ir nedrausmino šuns.

Baigėsi viskas tuo, kad buvo iÅ¡kviesta policija ir greitoji pagalba. ŽmonÄ reikėjo vežti į ligoninę, ten ji buvo skubiai operuota. Jų kalytė taip pat buvo sukandžiota. Ä®vykį matė kaimynas V. M.. Po sužalojimų žmona ilgai jautėsi prastai. Jai teko leisti vaistus nuo stabligės, reikėjo padėti buityje, negalėjo net pati apsitarnauti. Dėl sužalojimų turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbovietės, nes nebegalėjo dirbti su cheminėmis medžiagomis. Rankos liko nejautrios, nes buvo pažeisti delnų nervai.

Å uniui taip pat teko daryti dvi operacijas. Kaltinamosios Å¡uo yra piktas, jo bijo visas kaimas, ne kartÄ yra užpuolęs kitus Å¡unis (t. 2, b. l. 141-142); -liudytojos V. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 99-100) ir teisme, kad įvykio dienÄ per langÄ matė nukentėjusiÄ jÄ ir kad jos rankos kruvinos. Paties įvykio, kai kandžiojo Å¡uo – nematė. Paklausė savo močiutės, kas atsitiko. Ji atsakė, kad A. G. Å¡uo užpuolė kaimynę ir apkandžiojo. Matė, kad atvažiavo nukentėjusiosios vaikai ir jÄ iÅ¡vežė.

Kaltinamosios Å¡uo piktas, ji pati bijodavo eiti Å¡alia kaltinamosios namo, nes namas neturi tvoros, o Å¡uo pririÅ¡tas visai Å¡alia gatvės, Å¡uo neturi aptvėrimo. Yra mačiusi, kad Å¡uo laksto palaidas, tačiau ar jis nutrÅ«kdavo, ar bÅ«davo paleistas – negali pasakyti (t. 2 b. l. 167); -liudytojo A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 75-76) ir teisme, kad įvykio dienÄ su savo Å¡eima buvo ,,Akropolyje“. Paskambino tėvas ir pasakė, kad mamÄ apkandžiojo svetimas Å¡uo ir kad yra iÅ¡kviesta policija bei greitoji pagalba.

Jis atvažiavo į namus. Mamos rankos buvo kruvinos, ji buvo Å¡oko bÅ«senoje. Kadangi greitoji ilgai nevažiavo, patys mamÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Važiavo paskui brolio žmonos automobilį, pravažiuodamas sustojo prie kaltinamosios namo, nes norėjo paklausti, kas atsitiko. Tada įvyko kitas incidentas, dėl kurio pradėta baudžiamoji byla. Vėliau mama papasakojo, kad kartu su tėvu išėjo pasivaikščioti, vedėsi savo Å¡unį. Tuo metu juos užpuolė kaltinamosios Å¡uo, nes jis buvo palaidas.

Kaltinamosios Å¡uo užpuolė jų Å¡unį, mama bandė iÅ¡skirti Å¡unis ir tuo metu buvo apkandžiota. Mama sakė, kad kaltinamosios Å¡uo jai apkandžiojo rankas ir kad tuo metu buvo išėjęs kaltinamosios sÅ«nus pasižiÅ«rėti kas atsitiko. Å is įvykis mamÄ laibai paveikė, ji ne tik buvo sužalota, bet ir psichologiÅ¡kai pažeista. Jų kalytė negalėjo apkandžioti mamos, nes ji labai rami. Be to pati nukentėjo, buvo sukandžiota, iÅ¡sigandusi. Vežė jÄ pas veterinarus, kalytei buvo padaryta žaizda ant nugaros, arčiau uodegos Tai buvo ne pirmas kartas, kai kaltinamosios Å¡uo užpuola jų Å¡unį.

Anksčiau jų močiutė vedžiojo šunį, kurio jau nebeturi, ir jis taip pat buvo apkandžiotas (t. 2, b. l. 168); -liudytojo V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 102-103) ir teisme, kad įvykio metu buvo savo namo, (duomenys neskelbtini), kieme. Išgirdo, kad pjaunasi šunys. Nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad susikibę du šunys: kaltinamosios ir nukentėjusiosios. To momento, kai šuo nutrūko, nematė. Nukentėjusioji klūpojo šalia, bandė šunis išskirti.

Didelis juodas Å¡uo buvo įsikibęs nukentėjusiosios retriveriui į Å¡onÄ . Kalytė net nesigynė. Nukentėjusioji bandė juos iÅ¡skirti ir jai juodas Å¡uo apkandžiojo rankas. Buvo išėjęs ir kaltinamosios sÅ«nus, tačiau jų Å¡uo buvo be antkaklio ir be pavadžio, todėl jis negalėjo jo atitraukti. Nukentėjusiosios Å¡uo buvo su pavadžiu. Kai baigėsi viskas, nukentėjusiosios vyras atkabino savo Å¡unį nuo pavadžio ir Å¡is pabėgo. Nukentėjusios Å¡uo buvo taip pat sukandžiotas.

Kaltinamosios sÅ«nus taip pat iÅ¡sivedė savo Å¡unį namo. Anksčiau kaltinamosios Å¡uo buvo užpuolęs pirmiau nukentėjusiosios turėtÄ Å¡unį, buvo užpuolęs ir kitus kaimo gyventojus (t. 2 b. l. 169); -liudytojo A. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 52-53) ir teisme, kad įvykio metu buvo su sugyventine ir sÅ«numi savo namuose. Kai iÅ¡girdo Å¡unų lojimÄ , jų sÅ«nus iÅ¡bėgo į kiemÄ pasižiÅ«rėti. Grįžęs papasakojo, kad jų Å¡uo nutrÅ«ko nuo grandinės ir susipjovė su nukentėjusiosios Å¡unimi.

Jo rankos buvo apkandžiotos. Tuo metu jis išėjo į kiemÄ . Norėjo pasikalbėti su nukentėjusiÄ ja ir jos vyru. Jie nesileido į kalbas, o vyras pasakė, kad nužudys jį. Matė, kad nukentėjusiajai reikia medicininės pagalbos. Kaip pastaroji atrodė, negali atsakyti, nes pats buvo Å¡oko bÅ«senoje. Å uo kieme buvo prisegtas geležine grandine, kodėl nutrÅ«ko, negali paaiÅ¡kinti. Matėsi, kad nuplyÅ¡o žiedas prie pat antkaklio. Galimai buvo incidentų su sugyventinės Å¡uniu ir anksčiau, tačiau jis tiksliai nežino.

KitÄ dienÄ Å¡uniui buvo nupirkta stipresnė grandinė. Nukentėjusioji su vyru, praeidami Å¡alia jų namų, visada erzindavo Å¡unį (t. 2 b. l. 171); -liudytojo N. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 108-109) ir teisme, kad įvykio metu su tėvais buvo namie. Kai iÅ¡girdo lojant Å¡unis, iÅ¡bėgo į kiemÄ . Matė, kad jų Å¡uo nutrÅ«kęs nuo grandinės ir pjaunasi su nukentėjusiosios Å¡unimi. Nukentėjusioji bandė juos iÅ¡skirti. Jis pats puolė atitraukinėti savo Å¡unį, stvėrė jam už juosmens, tuo metu Å¡unys jam rankas apkandžiojo.

Kuris iÅ¡ jų – negali atsakyti. Taip pat negali pasakyti, kas apkandžiojo nukentėjusiÄ jÄ : jų Å¡uo, ar jos pačios. Nukentėjusiosios Å¡uo elgėsi agresyviai, tačiau negali atsakyti, ar jų Å¡uo buvo sužalotas. Matė, kad nukentėjusiosios Å¡uo buvo be pavadėlio. Taip pat matė, kad jos rankos yra kruvinos. Savo Å¡unį už antkaklio nusivedė namo. Buvo nupirkta stipresnė grandinė. Å uo nepiktas, jokių nusiskundimų dėl jo nėra. Žino, kad mama buvo bausta, tačiau už kÄ â€“ negali atsakyti (t. 2, b. l. 171); -A.

K. 2017-03-20 skundu, kuriuo jis kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-Ä jį policijos komisariatÄ ir pranešė, kad 2017 m. kovo 19 d. apie 18.35 val. jo žmona J. K. buvo apkandžiota kaimynų Å¡uns, kuris iÅ¡bėgo iÅ¡ kiemo palaidas (t. 1 b. l. 36); -A. K. praneÅ¡imo informacija, kurioje užfiksuota, kad jis kreipėsi į bendros pagalbos centrÄ (toliau – BPC) ir pranešė, jog Å¡uo apkandžiojo žmogų (t. 1, b. l. 37-42) ir jo 2017-03-20 skundu, kuriame nurodoma, kad 2017-03-19 apie 19 val. jam paskambino tėvas ir pranešė, jog jo mama buvo užpulta ir apkandžiota kaimynės Å¡uns (t. 1, b. l. 52-53); -2017-05-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1429/2017 (01), kurioje nurodyta, kad J.

K., jos nurodytu laiku, t. y. 2017-03-19, buvo padarytos daugybinės kÄ stinės žaizdos su poodinėmis kraujosruvomis abejose plaÅ¡takose bei deÅ¡iniame dilbyje, galimai paveikus aÅ¡triabriauniais daiktais (Å¡uns dantimis), t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas ( t. 1, b. l. 92-94) ir nuotraukomis, kuriose užfiksuoti padaryti įkandimai (vokas prie bylos 2 tomo); -iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų Nr. 2017/6814, kuris patvirtina, kokie sužalojimai buvo konstatuoti nukentėjusiajai jÄ hospitalizavus 2017-03-19 ir kad dėl abiejų plaÅ¡takų ir deÅ¡inio dilbio daugybinių kÄ stinių žaizdų jai buvo atlikta operacija 2017-03-20, paskirti analgetikai, fizinio krÅ«vio ribojimas ir ambulatorinė gydytojų kontrolė (t. 2 b. l. 21-22); -darbo sutartimi Nr. 9733, kurioje užfiksuota, kad J.

K. iÅ¡ darbo VÅ¡Ä® ,, (duomenys neskelbtini)“ atleista 2017-07-31 pagal Lietuvos Respublikos kodekso 55 straipsnio 1 dalį (t. 1 b. l. 23-24); -mokėjimo kvitais, kurie patvirtina, kokie medikamentai buvo nupirkti ir už kokiÄ sumÄ (t. 2, b. l. 25-29) -Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau ir VSDFV) duomenimis, kurie patvirtina, kad nukentėjusiajai per nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-03-19 iki 2017-07-31 buvo iÅ¡mokėta 733,62 Eur dydžio ligos iÅ¡moka (t. 1, b. l. 30), o per nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-08-02 iki 2017-08-17 – 158,57 Eur dydžio ligos iÅ¡moka (t. 1 b. l. 33); -kreipimosi dėl pasiutligės kortele, kurioje užfiksuota, kad J.

K. 2017-03-19 kreipėsi dėl vakcinos suleidimo (t. 2 b. l. 31-32); -pažymomis apie priskaičiuotÄ ar iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, kurie patvirtina, kad J. K. 2016-12-30 buvo iÅ¡mokėta 369,77 Eur, 2017-02-09 – 195,86 Eur, o 2017-03-09 - 365,06 Eur, t. y. iÅ¡ viso 930,69 Eur darbo užmokesčio (t. 1 b. l. 34), 2017-04-10 – 284,34 Eur, 2017-04-07 – 274,04 Eur ir 39,15 Eur, o 2017-07-31 – 226,67 Eur, t. y. viso 824,20 Eur darbo užmokesčio (t. 1 b. l. 35); -mokėjimo nurodymu, kad J.

K. sumokėjo 23,20 Eur Valstybinei teismo medicinos tarnybai už ekspertizės atlikimÄ ir 3 Eur už mokėjimo administravimÄ (t. 2 b. l. 36); -UAB ,,Kaitas“ pažyma, kurioje užfiksuota, kad A. K. kreipėsi į veterinarijos klinikÄ 2017-03-20 dėl kalytės – auksaspalvio retriverio – gydymo ir kad Å¡uniui buvo nustatytos kÄ stinės žaizdos (t. 2 b. l. 38); -gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u, kuris patvirtina, kad nukentėjusiosios J. K. gydymas kainavo 233,71 Eur (t. 2, b. l. 45); -sÄ skaita už teisines paslaugas, kuri patvirtina, kad už advokato paslaugas nukentėjusioji sumokėjo 1000 Eur (t. 2, b. l. 132, 133).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį Å ioje baudžiamojoje byloje A. G. pateiktas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį. Kaltinamoji iÅ¡ esmės pripažino kaltinime iÅ¡dėstytas aplinkybes, tačiau nesutinka su jos veiksmų teisiniu įvertinimu, o bÅ«tent, kad ji yra kalta dėl Å¡uns, kurio savininkė yra, padarytų sužalojimų nukentėjusiajai ir jos turtui. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad A. G. yra Å¡uns ,,Baron“ savininkė, juolab, kad ji pati šį faktÄ patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

IÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad 2017 m. kovo 19 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), Å¡alia kaltinamosios namo kartu su sutuoktiniu einančiÄ nukentėjusiÄ jÄ J. K. užpuolė ir apkandžiojo į bendrÄ jÄ teritorijÄ pabėgęs Å¡uo miÅ¡rÅ«nas vardu ,,Baron“, priklausantis kaltinamajai A. G.. Nukentėjusioji buvo apkandžiota tuo metu, kai bandė atitraukti savo vedžiojamÄ ant pavadžio auksaspalvės spalvos retriverių veislės kalytę nuo kaltinamosios miÅ¡rÅ«no, kuris buvo dantimis įsikibęs nukentėjusiosios kalytei į nugaros sritį.

Å uo ,,Baron“ buvo sukandęs nukentėjusiosios Å¡unį už nugaros, ties uodega ir nepaleido. Å io įvykio metu nukentėjusiajai J. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. daugybinės kÄ stinės žaizdos su poodinėmis kraujosruvomis abejose plaÅ¡takose bei deÅ¡iniame dilbyje. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji kalta prisipažino, tačiau teisme savo parodymus pakeitė ir vertino, kad ji tinkamai prižiÅ«rėjo savo Å¡unį, jis buvo pririÅ¡tas su grandine, o kad jis nuo grandinės nutrÅ«ko, yra ne jos kaltė, t. y. jos veiksmuose nėra neatsargumo.

Mano, kad jai turėtų bÅ«ti taikoma tik civilinė atsakomybė. IÅ¡ nukentėjusiosios J. K. parodymų matyti, kad minėtÄ dienÄ ji kartu su sutuoktiniu vedžiojo savo kalytę. Jiems priėjus prie kaltinamosios namo, iÅ¡ jo neaptverto kiemo atbėgo Å¡uo ir puolė jų Å¡unį. Sukando nugaroje ties uodega ir nepaleido. Tuo metu priėjo kaltinamosios sÅ«nus – liudytojas N. V.. Ji paprašė, kad jų Å¡uo bÅ«tų atitrauktas. Jis atsakė, kad negali to padaryti. Ji pati norėjo apversti savo kalytę, nes bijojo, kad Å¡uo įkÄ s jai į pilvÄ ir mirtinai sužalos.

Tuo metu kaltinamosios šuo kandžiojo jai rankas, o jų kalytė išsilaisvino ir pabėgo. Jos kalytė jai rankų nekandžiojo, nes yra ramus šuo. Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad dėl šio įvykio ji buvo gydyta ligoninėje, jai atlikta chirurginė operacija, vėliau skirta reabilitacija, ji po sužalojimų negalėjo dirbti, turėjo išeiti iš darbo, buvo paveikta psichologiškai, rankos iki šiol liko nejautrios.

Å iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojai A. K. bei V. M.. Abu liudytojai matė momentÄ , kaip palaidas kaltinamosios Å¡uo kandžiojo nukentėjusiosios kalytę, o po to – ir nukentėjusiosios rankas. Aplinkybę, kad nukentėjusioji J. K. buvo sužalota įvykio metu, patvirtina ir kaltinamosios sÅ«nus – liudytojas N. V., kuris teisme parodė, kad iÅ¡girdęs lojant Å¡unis, iÅ¡bėgo į kiemÄ ir matė, kad jų Å¡uo, nutrÅ«kęs nuo grandinės, pjaunasi su nukentėjusiosios Å¡unimi.

Nukentėjusioji bandė juos iÅ¡skirti. Jis pats puolė atitraukinėti savo Å¡unį, stvėrė jam už juosmens, tuo metu Å¡unys jam rankas apkandžiojo. Kuris iÅ¡ jų – negali atsakyti. Taip pat negali pasakyti, kas apkandžiojo nukentėjusiÄ jÄ : jų Å¡uo, ar jos pačios. Tačiau matė, kad nukentėjusiosios rankos yra kruvinos. Kiti liudytojai, t. y. A. K., V. B. įvykio pradžios, t. y. kai nutrÅ«ko Å¡uo ir užpuolė nukentėjusiosios Å¡unį ir jÄ pačiÄ , nematė, tačiau abu patvirtino, kad nukentėjusiosios rankos buvo sužalotos:

V. B. parodė, kad įvykio dienÄ per langÄ matė nukentėjusiÄ jÄ ir kad jos rankos buvo kruvinos, o jos senelė pasakė jai, kad tai kaltinamosios Å¡uo užpuolė kaimynę ir apkandžiojo. A. K. parodė, kad apie įvykį jam pranešė tėvas, o atvažiavęs į vietÄ matė, kad mamos rankos kruvinos, ji jautėsi blogai, vėliau jÄ iÅ¡vežė į ligoninę, kur buvo operuota, o vėliau mama papasakojo, kad su tėvu išėjo pasivaikščioti, vedėsi savo Å¡unį, tuo metu juos užpuolė palaidas kaltinamosios Å¡uo, mama bandė iÅ¡skirti Å¡unis ir tuo metu buvo apkandžiota.

Liudytojas A. V. nors ir nurodė, kad neatsimena, kaip po įvykio atrodė nukentėjusioji, visgi neneigė, kad jų Å¡uo nutrÅ«ko nuo grandinės, o iÅ¡ sÅ«naus pasakojimo sužinojo, kad jų Å¡uo nutrÅ«ko nuo grandinės ir susipjovė su nukentėjusiosios Å¡unimi bei patvirtino matęs, kad nukentėjusiajai reikia medicininės pagalbos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1429/2017 (01) patvirtina, kad J. K., jos nurodytu laiku, t. y. 2017-03-19, buvo padarytos daugybinės kÄ stinės žaizdos su poodinėmis kraujosruvomis abejose plaÅ¡takose bei deÅ¡iniame dilbyje, galimai paveikus aÅ¡triabriauniais daiktais (Å¡uns dantimis), t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, o gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡as – kad VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje J.

K. buvo gydyta nuo 2017-03-19 iki 2017-04-02 dėl rieÅ¡o ir plaÅ¡takos daugybinių žaizdų, jai atlikta operacija, vėliau gydėsi ambulatoriÅ¡kai Vilniaus centrinėje poliklinikoje iki 2017-05-30. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad bÅ«tent kaltinamoji yra Å¡uns, sužalojusio nukentėjusiÄ jÄ , savininkė, o yra ginčijama ar tikrai ji atsakinga už tinkamÄ gyvÅ«no priežiÅ«rÄ , kad dėl jo laikymo nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, kaip tai yra apibrėžta įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose.

BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šiame straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika inkriminuojama, tik nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir, kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako toks asmuo, kuris yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu, t. y. tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ . Neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo numatė, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti pavojingas pasekmes, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad jų bus iÅ¡vengta (nusikalstamas pasitikėjimas). Neatsargumas yra ir tuomet, kai asmuo nenumatė galimų pasekmių, nors galėjo ir turėjo jas numatyti (nusikalstamas nerÅ«pestingumas).

Baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina faktÄ , jog tarp nukentėjusiosios J. K., jos vedžiojamo Å¡uns ir kaltinamajai priklausančio Å¡uns vardu ,,Baron“ nebuvo jokios neįprastos Å¡unį provokuojančios pulti situacijos, nukentėjusioji neatliko jokių veiksmų Å¡uns atžvilgiu, prieÅ¡ Å¡iam jÄ užpuolant. Ir nors kaltinamoji ir jos gynėjas iÅ¡kėlė versijÄ , kad galimai pastarosios Å¡uo buvo erzinamas ir dėl to galėjo nutrÅ«kti, Å¡i aplinkybė teisme nepasitvirtino.

Tiesiogiai įvykį matęs liudytojas A. K. nurodė, kad Å¡uo, priėjus jiems prie kaltinamosios namo teritorijos, iÅ¡bėgo ir puolė jų Å¡unį. Pati kaltinamoji ir jos Å¡eimos nariai, apklausti liudytojais, patvirtino, kad kiemas nėra aptvertas, o Å¡uo nutrÅ«ko nuo grandinės, kuri, kaltinamosios manymu, buvo pakankamai stipri. Be to, liudytojai A. K., V. B., A. K., V. M. teisme nurodė, kad kaltinamosios Å¡uo yra piktas, dažnai laksto palaidas ir anksčiau buvo užpuolęs kitus Å¡unis. Teismas, nustatęs, kad kaltinamoji yra Å¡uns vardu ,,Baron“ savininkė, pagrįstai vertina, kad ji turėjo pareigÄ užtikrinti, jog Å¡uo, bÅ«damas pririÅ¡tas grandine atvirame kieme, nekeltų pavojaus kitiems aplinkui esantiems asmenims.

Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, o pagal Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A27(1)-2876, 8.9 punkto reikalavimus - garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tų pačių Taisyklių 8.10. numato, kad gyvÅ«no savininkas privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai be savininko ar laikytojo priežiÅ«ros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas. Byloje vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad 2017 m. kovo 19 apie 19.00 val., A. G. priklausantis Å¡uo, iÅ¡bėgęs į bendro naudojimo teritorijÄ užpuolė ir apkandžiojo nukentėjusiosios Å¡unį ir pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ , dėl ko buvo pažeistos ne tik nustatytos taisyklių nuostatos, bet ir atsižvelgus į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobÅ«dį ir mastÄ , padaryta nusikalstama veika, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.

Taigi, teisės aktų nustatytos pareigos nesilaikymas lėmė tai, kad Å¡uo vardu ,,Baron“ sužalojo J. K., kurios veiksmai nebuvo provokuojantys gyvÅ«nÄ pulti, dėl ko byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visumos pagrindu darytina iÅ¡vada, kad už A. G. priklausiančio Å¡uns veiksmus, dėl kurių nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, atsakinga bÅ«tent Å¡uns savininkė, t. y. A. G.. Nėra pagrindo sutikti su kaltinamosios gynėjo keliamu klausimu dėl kaltės. BK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma.

Teismas pagrįstai konstatuoja, kad A. G. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyviosios pusės – neatsargios kaltės (nusikalstamo nerÅ«pestingumo) – požymis. Nusikalstamas nerÅ«pestingumas reiÅ¡kia, kad asmuo nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai pagal Baudžiamojo kodekso atitinkamÄ straipsnį, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Å iuo atveju nusikalstamas nerÅ«pestingumas pasireiÅ¡kė tuo, jog A.

G. nenumatė, kad jos Å¡uo, bÅ«damas pririÅ¡tas, gali nutraukti grandinę ir sužaloti žmogų, nors galėjo ir privalėjo tai numatyti. Teismas A. G. pareigÄ kildina iÅ¡ teisės aktų, reglamentuojančių gyvÅ«nų laikymÄ ir priežiÅ«rÄ , pagal kuriuos ji, kaip gyvÅ«no savininkė, privalo garantuoti ir užtikrinti, kad gyvÅ«nų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Jos kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad ji nepasirÅ«pino tinkamo tvirtumo grandine ar kitomis priemonėmis (aptvaru ar namo teritorijos aptvėrimu, ar kt.), dėl ko Å¡uo iÅ¡bėgo į bendro naudojimo teritorijÄ ir sužalojo žmogų bei jo turtÄ (nukentėjusios Å¡unį).

Teismo nuomone, kaltinamajame akte aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos teisės aktų nuostatos, kuriose įtvirtintos pareigos, kaip reikia prižiÅ«rėti gyvÅ«nus, kokios sÄ lygos turi bÅ«ti užtikrinant saugumÄ . Kadangi įstatymas, kurio nuostatų nesilaikė kaltinamoji, yra nurodytas teisingai tik apsirikta nurodant jo redakcijÄ (nurodyta tarpinės redakcijos data, o ne įstatymo priėmimo data) Å¡i aplinkybė, kaip neturinti esmės kaltinamosios veikos kvalifikavimui ir nepažeidžianti jos teisės į gynybÄ , tikslintina.

Remiantis aptartais ir teisminio nagrinėjimo iÅ¡tirtais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad A. G., augindama Å¡unį ne pirmus metus ir bÅ«dama pirmiau bausta administracine tvarka už Å¡uns nepriežiÅ«rÄ , turėjo pasirÅ«pinti saugia priemone, galinčia jį patikimai laikyti ir apsaugančia nuo Å¡uns iÅ¡trÅ«kimo ir laisvo priėjimo prie svetimų žmonių, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad tik po įvykio buvo nupirkta stipresnė grandinė. Taigi Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamoji galėjo ir turėjo numatyti, jog nesaugus Å¡uns laikymas gali sukelti padarinių, susijusių su kitų žmonių sveikatos sutrikdymu ir tuo pasirÅ«pinti, todėl jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinių ieškinių:

1. Nukentėjusiosios J. K.. Ä®vertinęs pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , teismas pripažįsta, kad tarp kaltinamosios veiksmų ir tuoj pat atsiradusių akivaizdžių sužalojimo pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.).

Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

IÅ¡imtinais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusioji J. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 658,76 Eur turtinės ir 15000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ teisme sumažino iki 10000 Eur atlyginimo.

Nurodo, kad turtinę žalÄ sudaro: negautos pajamos dėl nedarbingumo, t. y. 319,22 Eur; iÅ¡laidos, susijusios su jos pačios ir apkandžiotos kalytės gydymu, t. y. 313,24 Eur, ir iÅ¡laidos, susijusios su ekspertizės apmokėjimu, t. y. 26,30 Eur. IeÅ¡kinyje taip pat nurodo, kad vidutinis uždarbis iki sužalojimo buvo 360 Eur. Pagrįsdama negautas pajamas per ligos laikotarpį, nukentėjusioji pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, susijusius su jos darbo užmokesčiu ir vadovavosi VSDFV duomenimis apie iÅ¡mokėtas per gydymosi laikotarpį ligos iÅ¡mokas (t. 2, b. l. 30, 33, 34, 35).

Šie nukentėjusiosios pateikti duomenys patvirtina, kad ji buvo nedarbinga nuo 2017 m. kovo 19 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Nukentėjusioji teigia, kad negavo per tris nedarbingumo mėnesius, t. y. balandį, gegužę ir birželį 319,22 Eur pajamų (2017 m. balandžio mėn. nukentėjusioji kartu su ligos pašalpa gavo 331,29 Eur pajamų, t. y. 28,71 Eur mažiau; 2017 m. gegužės mėn. nukentėjusioji kartu su ligos pašalpa gavo 161,13 Eur pajamų, t. y. 198,87 Eur mažiau; 2017 m. birželio mėn. nukentėjusioji gavo 268,36 Eur, t. y. 91,64 Eur mažiau).

Pagrįsdama 313,24 Eur dydžio gydymo iÅ¡laidas, nukentėjusioji pateikė vaistų įsigijimÄ ir veterinarijos klinikoje turėtų iÅ¡laidų pagrindžiančius mokėjimo kvitus: UAB „Gintarinė vaistinė“ čekis 2017-07-07: Milgamma – 3,5 Eur; Movalis - 4,44 Eur; Mepiform tvarstis - 9,38 Eur; Å¡virkÅ¡tas - 0,64 Eur (t. 2 b. l. 25); UAB „ Gintarinė vaistinė“ čekis 2017-06-10: Mepiform tvarstis - 8,61 Eur (t., b. l. 26); UAB „Gintarinė vaistinė“ čekis 2017-06-19 Mepiform tvarstis - 9,38 Eur (t.2, b. l. 27).

UAB „ Gintarinė vaistinė“ čekis 2017-03-24: Oktiseptas - 8,46 Eur; UAB „ Euro vaistinė čekis 2017-04-05 Oktiseptas - 10,57 Eur; ,,Euro vaistinė“ čekis (datos nesimato) Oktiseptas (2 vnt.) ir švirkštas - 22,34 Eur; veterinarijos klinika UAB „Kaitas“ čekiai 2017-03-25 (2 vnt.) - 10 Eur ir 40 Eur; UAB „Kaitas“ 2017-03-20 - 150 Eur (t. 2, b. l. 28); UAB „Euro vaistinė“ čekis 2017-03-30: Okiseptas - 6,28 Eur; Betadine tepalas - 5,10 Eur; UAB „Euro vaistinė“ čekis 2017-04-02 Augemetin – 13,60 Eur;

LINEX - 4,99 Eur (t. 2 b. l. 29). Tačiau įvertinus Å¡iuos nukentėjusiosios pateiktus duomenis, visgi nėra aiÅ¡ku, kuo vadovaujantis buvo paskaičiuotas bÅ«tent 360 Eur dydžio darbo uždarbio vidurkis (pažyma iÅ¡ darbovietės apie uždarbio vidurkį nepateikta). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios paskutinių trijų mėnesių pajamos iki nedarbingumo sudarė 930,69 Eur (t. 2 b. l. 34), o Å¡iÄ sumÄ padalijus iÅ¡ trijų gaunasi 310,23 Eur (o ne 360 Eur, kaip nurodoma ieÅ¡kinyje).

Be to, nesutampa ieškinyje nurodomos sumos, kurias nukentėjusioji neva gavo per nedarbingumo laikotarpį su sumomis, kurios yra nurodytos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymose apie išmokėtas ligos pašalpas bei pažymoje apie darbo užmokestį (t. 2, b. l. 30, 33, 35). Nėra aiški ir ta aplinkybė, kodėl nukentėjusiajai esant laikinai nedarbingai buvo mokamas darbo užmokestis. Neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, nėra galimybės išnagrinėti ieškinio dėl turtinės žalos dydžio, todėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J.

K. dalyje dėl turtinės žalos pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ atsižvelgta į nusikaltimo padarymo priežastį ir jo kilimo aplinkybes, į žalÄ padariusio asmens kaltę (neatsargumÄ ), elgesį po įvykio (nesistengė suteikti nukentėjusiajai pirmos medicininės pagalbos arba jÄ iÅ¡kviesti), sužalojimų pobÅ«dį, pavojingumÄ , liekamÄ sias pasekmes (buvo atliktos operacijos, ilgas gydymosi laikotarpis, nukentėjusioji turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, nurodo, kad iki Å¡iol rankos yra dalinai nejautrios, greitai pavargsta), į kaltinamosios neatsargiu elgesiu sukeltus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus (buvo sutrikdyta ne tik asmens sveikata, nukentėjusioji ilgai negalėjo atlikti buitinių darbų, o vėliau jai teko iÅ¡eiti ir iÅ¡ darbo VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninėje), į abiejų turtinę padėtį t. y. kad kaltinamoji turi tik 20 procentų darbingumÄ , o nukentėjusioji dirba, bei teismų praktikÄ priteisiant neturtinę žalÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir suma mažintina iki 2700 Eur (BPK 115 str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.). IÅ¡laidos dėl ekspertizės pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir dėl jų pasisakytina kitoje nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies pastraipoje.

2. Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 233,71 Eur (t. 2, b. l. 45). IeÅ¡kinys įrodytas raÅ¡ytiniais įrodymais, kaltinamoji jį pripažino, todėl tenkintinas visiÅ¡kai priteisiant 233,71 Eur turtinę žalÄ iÅ¡ kaltinamosios (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nukentėjusiosios 1000 Eur (t. 2, b. l. 132,133) patirtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms ir 26,20 Eur (t. 2 b. l.

36) ekspertizei apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamosios (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimo motyvai ir daiktinai įrodymai Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 2 dalis), kaltės formÄ â€“ nusikalstamas nerÅ«pestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, gydymosi laikotarpį, į kaltinamosios asmenybę ir sveikatos bÅ«klę, kuri turi tik 20 procentų darbingumÄ , nedirba, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 84-87), todėl atsižvelgus, kad nėra atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių bei vadovaujantis BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, ir siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, A.

G. parinktina viena iÅ¡ alternatyvių BK 139 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas, nustatant jo dydį, mažesnį nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, įpareigojant per du mėnesius kieme pastatyti laikomam naminiam gyvÅ«nui voljerÄ (BK 48 straipsnio 7 dalis). Daiktinį įrodymÄ â€“ nuotraukas (4 vnt.) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

A. G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apropojimu 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo metu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir, vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos namo kieme pastatyti laikomam naminiam gyvÅ«nui voljerÄ . Nukentėjusiosios J. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkinti dalinai ir priteisti iÅ¡ A.

G. 2700 (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje (dėl turtinės žalos) nukentėjusiajai J. K. pripažinti teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiosios J. K. iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei iÅ¡laidas už ekspertizę pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ A. G. 1026,20 Eur (vienÄ tÅ«kstantį dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 20 euro centų) joms atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ A. G. 233,71 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus 71 euro centÄ ) turtinei žalai atlyginti. KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę. Daiktinį įrodymÄ â€“ nuotraukas (4 vnt.) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė