e1eaeb55-d696-43ff-802d-ced387708fa9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-7421-790/2015                  Proceso Nr. 3-61-3-01308-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-03-30 nutartimi (t. 1 b. l. 30-32) priimta nagrinėti pareiÅ¡kėjo E. K. skundo dalis dėl 300 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisimo už pareiÅ¡kėjo laikymÄ galimai netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir Ligoninė). PareiÅ¡kėjas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, pavadintuose „Mano parodymai teismui dėl nežmoniÅ¡kų gyvenimo sÄ lygų“ (t. 1 b. l. 4-6), patikslintame skunde (t. 1 b. l. 22-25) ir 2015-07-24 praÅ¡yme dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2 b. l. 138-141) nurodo, kad jis nuo 2010-06-03 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Tuo metu jam nebuvo užtikrintos tinkamos gyvenimo sÄ lygos. Atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjas buvo uždaromas į 2 kv. m ploto paskirstymo kameras kartu su dar 10 žmonių arba į didesnes, su 50 žmonių. Å iose kamerose vietoje tualeto bÅ«davo skylė grindyse, kartais nenusileisdavo vanduo. Gyvenamosiose kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas bÅ«davo per mažas. Atvykus į Ligoninę, kartu su 15 asmenų 3-4 valandas reikdavo laukti paskyrimo į kameras. Abiejose įstaigose rÅ«kantys asmenys bÅ«davo laikomi su nerÅ«kančiais.

KarÅ¡tas vanduo įjungiamas vienÄ kartÄ per savaitę. DuÅ¡u leidžiama pasinaudoti 5-10 min. Vienam mėnesiui iÅ¡duodamas tik vienas 5,1 m ilgio tualetinio popieriaus rulonas, popierius nekokybiÅ¡kas. Dirbtinis apÅ¡vietimas iÅ¡jungiamas nuo 8.30 val. iki 17 val., todėl bÅ«davo tamsu. Patalpas apÅ¡viesdavo 1-2 lemputės, kurios nuo drėgmės dažnai neveikdavo. Apie 35 procentai sienų, 28 procentai lubų ir 42 procentai grindų pavirÅ¡iaus buvo avarinės ir antisanitarinės bÅ«klės. Namų konstrukcijoje buvo asbesto.

Baldai seni, traumuotam asmeniui bÅ«davo sunku įlipti į antrÄ dviaukÅ¡tės lovos aukÅ¡tÄ , gyvenamosiose patalpose drėgna, nėra tinkamos vėdinimo sistemos. Vidutinė temperatÅ«ra žiemÄ siekė 14 C0, vasarÄ â€“ 32 C0. Nebuvo užtikrintas privatumas pasinaudoti sanitariniais įrenginiais. Gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų ir kenkėjų. Ä®staigose buvo draudžiama turėti pledus, muzikos grotuvus, Å¡aldytuvus ir akvariumus. Giminėms ir artimiesiems neleidžiama perduoti maisto, nė karto nebuvo leista iÅ¡vykti į namus.

Ä® pareiÅ¡kėjo skundus nebuvo reaguojama, pareigÅ«nai ir gydytojai elgėsi sadistiÅ¡kai.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ prašė taikyti 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi nėra bÅ«tinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų (t. 1 b. l. 39-45). Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2010-06-09 iki 2014-11-04, jam tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų, be to, atitinkamais laikotarpiais jis buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K.

Atsakovo atstovas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.

IÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, langai LukiÅ¡kių TI-K tam yra pritaikyti.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę suteikiama teisė iki 15 min. nusiprausti duÅ¡e, tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mėnesį, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsiliepime nurodoma, kad Suėmimo priežiÅ«ros poste (kamerose Nr. 104–125) suimtieji ir nuteistieji laikomi, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruoÅ¡imas, pravestas pokalbis su Psichologinės tarnybos Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigÅ«nais, kitÄ dienÄ , įvertinus pateiktas iÅ¡vadas, nuteistieji (suimtieji) yra paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras, atsižvelgiama į pageidavimÄ laikyti atskirai nuo rÅ«kančių asmenų.

LukiÅ¡kių TI-K dirbtinis apÅ¡vietimas yra įjungiamas ir iÅ¡jungiamas atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109 patvirtintÄ 22–06 val. nepertraukiamo miego laikÄ . ApÅ¡vietimas iÅ¡jungiamas 22 val., įjungiamas 6 val. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundÄ praÅ¡o jį atmesti (t. 2, b. l. 44-47). Atsakovo atstovas nurodo, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja Ligoninės vesti statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, todėl tokių duomenų ji neturi.

Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, todėl teisės aktuose nustatytos ploto normos, vienam asmeniui, galėjo būti viršytos. Ligoninės Chirurgijos skyriuje yra sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val., laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas.

Sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m sienele. Patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį. Patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbai atliekami kartÄ per mėnesį ir dažniau pagal paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, patvirtinantį, kad patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenims ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, buitinės prekės kiekvienam nuteistajam iÅ¡duodamos pagal patvirtintas normas.

Tabako kontrolės įstatymas draudžia rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, todėl asmenys nėra skirstomi į rÅ«kančių ir nerÅ«kančių kameras. Informacija apie tokį draudimÄ yra iÅ¡kabinta Ligoninės patalpose, todėl atsakovo atstovas mano, kad jis tinkamai užtikrino Å¡io draudimo įgyvendinimÄ . Skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K nuo 2010-06-03 iki 2014-11-04 ir nuo 2012-11-13 iki 2013-10-28 atitinkamais laikotarpiais gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y., nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimÄ dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiÅ¡kėjas per visÄ kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013-01-15 nutartis administra­cinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K ir gydymosi Ligoninėje laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo bÅ«ti pažeidžiamos.

PareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismÄ kreipėsi 2015-02-19 (b. l. 15), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ netinkamų gyvenimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2010-06-03 iki 2012-02-18. PareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas 2012-11-13–2013-10-28 laikotarpiu, todėl nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo, kildinamo iÅ¡ Å¡ioje įstaigoje galimai padarytų pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų.Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo Å¡alies reikalavimui, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

Å iuo atveju, atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K teismui pateiktame atsiliepime į skundÄ tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kė (t. 1 b. l. 39). PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde teigė, kad Europos žmogaus teisių teismo nutarimai, kuriuose aiÅ¡kinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio taikymas, nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , todėl jis ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.

Minėta, kad vadovaujantis teismų praktika, pareiÅ¡kėjo neigiami iÅ¡gyvenimai dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų lemia tai, kad jis per visÄ kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo teisių pažeidimus, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė nelemia kitokios ieÅ¡kinio senaties termino eigos skaičiavimo. PareiÅ¡kėjas teigė, kad į teismÄ nesikreipė dėl pareigÅ«nų grasinimų, tačiau jokių įrodymų, kad dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio skundėsi įstaigos administracijai, nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti. Teismas ex officio įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, nenustatė. PareiÅ¡kėjas laiku į teismÄ nesikreipė, todėl reikalavimui priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinės žalos atlyginimÄ už 2010-06-03–2012-02-18 laikotarpį taikytina ieÅ¡kinio senatis ir Å¡i skundo dalis atmestina (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

PareiÅ¡kėjo nurodyti LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų pažeidimai byloje vertintini už 2012-02-19–2014-11-04 laikotarpį.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog LukiÅ¡kių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, yra aktualus Konvencijos 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų. PareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėse (t. 1, b. l. 39-46, 47-50) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2012-02-19 iki 2014-11-04) su pertraukomis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 106, 273, 112, 309, 398.

Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2014-10-25–2014-10-27 ir 2014-10-31–2014-11-02 (t. 1, b. l. 41).Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 6 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus, sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijÄ , valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96 ir kt.).

IÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje C. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 63955/00 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kurios neatitiko minimalaus ploto reikalavimų, jam teko 2,57–2,60 kv. m kameros ploto. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ toks elgesys pažeidžia pareiÅ¡kėjo orumÄ ir laikytinas nežmoniÅ¡ku.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose neužtikrinus pareiÅ¡kėjui minimalaus gyvenamojo ploto, yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo faktÄ bei neteisėtus atsakovo veiksmus, pažeidusius pareiÅ¡kėjo teises.Skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015-06-11 pažymoje Nr. 24-3842 (b. l. 41-42) nurodoma, kad visų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų, apie visiÅ¡kÄ privatumo užtikrinimÄ (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo visiÅ¡kai užtikrinta teisė į privatumÄ ir tai turėjo įtakos jo gyvenimo sÄ lygų bloginimui.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).Skunde nurodoma, kad gyvenamosiose patalpose bÅ«davo drėgna, nebuvo tinkamos vėdinimo sistemos, oro temperatÅ«ra žiemÄ siekdavo 14 C0, vasarÄ â€“ 32 C0.

Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010). Pagal HN 76:2010 26 punktÄ , oro temperatÅ«ra kameroje Å¡iltuoju laikotarpiu turi bÅ«ti 18–28 °C, Å¡altuoju – 18–22 °C, santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju laikotarpiu – 35–65 proc., Å¡altuoju – 35–65 proc.

Pagal HN 76:2010 24 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgiant į tai, kad mechaninės vėdinimo sistemos įrengimas kamerose bÅ«tų susijęs su rekonstrukcijos darbais, reikalavimas įrengti atskiras patalpų vėdinimo sistemas LukiÅ¡kių TI-K, kaip veikiančiai laisvės atėmimo įstaigai, nėra taikytinas. PareiÅ¡kėjas šį nusiskundimÄ Ä¯vardijo pernelyg abstrakčiai, nenurodė konkrečių kamerų ir laikotarpių, kuriais jam nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas ar pažeistas santykinės oro drėgmės reikalavimas, nepateikė įrodymų, kad dėl jo nurodomų pažeidimų teikė skundus įstaigos administracijai, todėl, teismo vertinimu, atsakovo atstovo pareiga paneigti nekonkrečius ir abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius apie LukiÅ¡kių TI-K egzistuojančius gyvenimo sÄ lygų pažeidimus, neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų.

Atsižvelgiant į tai, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo, teismas vertina atsakovo atstovo pateiktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų duomenis. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-05 patikrinimo akte nurodyta, kad kamera Nr. 112 (pareiÅ¡kėjas laikytas 2014-10-23) yra vėdinama per langÄ , santykinės oro drėgmės pažeidimų taip pat nenustatyta (b. l. 107-110). Duomenų apie kitose pareiÅ¡kėjo kamerose nustatytus vėdimo bÅ«do ir santykinės oro drėgmės pažeidimus byloje nėra, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-05 patikrinimo metu kameroje Nr. 112 buvo nustatyta 17,1 C0 oro temperatÅ«ra. Nurodyta oro temperatÅ«ra neatitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimo, kad Å¡altuoju metų laiku kameroje turi bÅ«ti 18–28 °C oro temperatÅ«ra. Tai yra pagrindas konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisės į sveikÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ pažeidimo faktÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, todėl negalėjo atsisakyti įpročio rÅ«kyti.

HN:76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal HN:76:2010 14 punktÄ draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte, įtvirtinančiame draudimÄ rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad asmenis paskirstant į gyvenamÄ sias kameras, atsižvelgiama į jų praÅ¡ymus gyventi atskirai nuo rÅ«kančių asmenų.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, teikė praÅ¡ymus bÅ«ti laikomas atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kad buvo reiÅ¡kęs tokį praÅ¡ymÄ ir jis nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeista jo teisė į sveikÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Å¡iuo aspektu.PareiÅ¡kėjas teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K paskyrimo į gyvenamÄ sias kameras tekdavo laukti kamerose, kuriose nebÅ«davo įrengti klozetai, kartais nenusileisdavo vanduo.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kameras, kuriose gyveno pareiškėjas, matyti, kad pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, ginčo laikotarpiu buvo laikomas Suėmimo priežiūros posto kamerose Nr. 106 ir 112 (t. 1 b. l. 41). Lukiškių TI-K 2015-04-09 pažymoje Nr. 24-2327 (t. 1 b. l.

59) nurodyta, jog visose kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, tai patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-05 patikrinimo metu užfiksuoti duomenys (t. 1 b. l. 107-110). Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustatančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, HN 76:2010 nėra nustatytas reikalavimas įrengti bÅ«tent klozetÄ , o ne kitus santechninius įrenginius, sanitariniame mazge, todėl net ir tuo atveju, jei kameroje Nr. 106 klozetas nebuvo įrengtas, teismas neturi pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo fakto.Skunde teigiama, kad LukiÅ¡kių TI-K karÅ¡tas vanduo buvo įjungiamas tik kartÄ per savaitę, duÅ¡u leidžiama pasinaudoti 5-10 min., per mėnesį iÅ¡duodamas tik vienas rulonas tualetinio popieriaus.

Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad vyrui per mėnesį yra iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. IÅ¡duodamo tualetinio popieriaus kokybės reikalavimai nėra nustatyti. Atsiliepime į skundÄ ir LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015-04-09 pažymoje Nr. 24-2327 (t. 1 b. l.

59) nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K suimtiesiems tualetinio popieriaus per mėnesį iÅ¡duoda du rulonus, atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo Å¡iuo pagrindu konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų.HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte ir Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u.

PareiÅ¡kėjas neneigė, kad jam buvo suteikta galimybė kartÄ per savaitę nusiprausti po duÅ¡u. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytas 5-10 min. naudojimosi duÅ¡u laikas yra objektyviai pakankamas pasirÅ«pinti asmens higiena, karÅ¡to vandens tiekimas į kameras nėra reglamentuotas teisės aktais, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo fakto.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å¡viesa LukiÅ¡kių TI-K 8.30–17 val. bÅ«davo iÅ¡jungiama, dirbtinis apÅ¡vietimas bÅ«davo nepakankamas.

Pagal HN 76:2010 23 punktÄ mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė dieninė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad dirbtinis apÅ¡vietimas kamerose iÅ¡jungiamas ir įjungiamas pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109 patvirtintÄ LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkę (t. 1 b. l. 58) – įjungiamas 6 val., iÅ¡jungiamas 22 val., kuomet prasideda nepertraukiamo miego laikas.

Teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, juo labiau, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė teismui konkrečių atvejų kuomet kamerose nebuvo užtikrintas dirbtinis apÅ¡vietimas, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi skundais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl netinkamo dirbtinio apÅ¡vietimo ar jo nebuvimo. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kuriomis konkrečiai dienomis dirbtinis dieninis apÅ¡vietimas neatitiko Higienos normos reikalavimų, todėl teismas vadovaujasi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-05 atlikto patikrinimo metu nustatytais duomenimis, kur nurodyta, kad kameroje Nr. 112 (pareiÅ¡kėjas laikytas 2014-10-23) dirbtinis dieninis apÅ¡vietimas buvo tinkamas (b. l. 107-110).

Atsižvelgiant į tai, kad skaidraus stiklo langų, užtikrinančių tinkamÄ dieninį apÅ¡vietimÄ , įrengimas kamerose bÅ«tų susijęs su rekonstrukcijos darbais, net ir pareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo LukiÅ¡kių TI-K metu neužtikrinus tinkamo natÅ«ralaus dieninio apÅ¡vietimo, teismas neturėtų pagrindo konstatuoti HN 76:2010 22 punkto pažeidimo fakto. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, atmestini, kaip neįrodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl LukiÅ¡kių TI-K tinkamo apÅ¡vietimo neužtikrinimo.PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerų sienos, lubos ir grindys buvo antisanitarinės, avarinės bÅ«klės. Pagal HN 76:2010 56 punkto reikalavimus, gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 punktas). Pareiškėjas nenurodė, kuriose konkrečiai kamerose nebuvo laiku konstatuotas paprastasis remontas, kuriuo laikotarpiu ir kokių kamerų būklė buvo antisanitarinė ir kuo ji pasireiškė. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-05 patikrinimo metu nustatyta, kad kameros Nr. 112 (pareiškėjas laikytas 2014-10-30, t. 1 b. l.

41) grindys ir lubos lygios, gali bÅ«ti valomos ir dezinfekuojamos, duomenų, kad pareiÅ¡kėjo laikymo atitinkamose kamerose laikotarpiu bÅ«tų konstatuoti HN 76:2010 56 ar 62 punktų pažeidimai, byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K patalpos įrengtos naudojant asbestÄ . Vadovaujantis Vyriausybės 1998-08-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose).

Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga todėl šis reikalavimas jai nebuvo taikomas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipėsi į kompetentingas institucijas. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas, teigdamas, jog pastato konstrukcijoje yra asbesto ir tai labai kenkė jo sveikatai, jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš pareiškėjo sveikatos istorijoje esančių įrašų nematyti, kad pareiškėjas reiškė nusiskundimus ar jam buvo diagnozuoti susirgimai dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini.Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo leidžiama turėti pledus, muzikos grotuvus, šaldytuvus ir akvariumus, artimiesiems nebuvo leista perduoti maisto. Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte nustatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos patalynės. Taigi, teisės aktai nenustato galimybės laisvės atėmimo įstaigose turėti pledus, muzikos grotuvus, šaldytuvus ir akvariumus.

Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnis ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punktas, nustato suimtųjų galimybę už nuosavas lėšas įsigyti maisto produktus, tačiau galimybė suimtiesiems perduoti artimųjų atneštus maisto produktus, įstatyme nenustatyta. Įvertinus tai, kad išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto tuo pagrindu, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo leista turėti pledus, muzikos grotuvus, šaldytuvus ir akvariumus, artimiesiems leista perduoti maisto produktus.Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė išvykti į namus.

Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis reglamentuoja suimtųjų teisę į trumpalaikę iÅ¡vykÄ už tardymo izoliatoriaus ribų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalÄ suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių neatidėliotinÄ bÅ«tinybę iÅ¡vykti už tardymo izoliatoriaus ribų, kad teikė tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus įstaigos administracijai ir jo praÅ¡ymai nebuvo patenkinti.

Atsižvelgiant į tai, Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Skunde nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K nereagavo į pareiÅ¡kėjo skundus, pareigÅ«nai elgėsi sadistiÅ¡kai, tačiau jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu administracijai bÅ«tų teikęs skundus dėl laikymo sÄ lygų ar dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio, atsižvelgiant į tai, Å¡ie pareiÅ¡kėjo nusiskundimai atmestini, kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose bÅ«davo kenkėjų. Vadovaujantis HN 76:2010 60 punktu, laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Byloje esančioje Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-04-09 pažymoje Nr. 24-2327 nurodyta, kad Lukiškių TI-K yra naikinamos pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai (t. 1, b. l. 59). Tai patvirtina atsakovo atstovo su atitinkamomis kenkėjų profilaktikos ir naikinimo darbais paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“) sudarytos paslaugų teikimo sutartys, galiojančios nuo 2012-01-03 iki 2016-01-02 (t. 1, b. l. 135-153), Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo atlikimo darbų (registravimo) žurnalo kopija (t. 1 b. l. 129-134), Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-05, 2014-11-12 patikrinimo aktai, kuriuose užfiksuota, kad Lukiškių TI-K atliekami dezinsekcijos darbai ir jie yra registruojami (t. 1, b. l. 107-110, 124-128).

Nurodyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpiu buvo tinkamai užtikrintas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, pareiÅ¡kėjas jokių prieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti HN 76:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto. Dėl laikymo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose jam nebuvo užtikrintas minimalus plotas.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.IÅ¡ administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas 2012-11-13–2012-12-04, 2013-03-12–2013-03-19, 2013-05-14–2013-05-28, 2013-08-20–2013-09-10, 2013-10-18–2013-10-28 laikotarpiais Chirurginio skyriaus palatose.

Minėta, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, Å¡iuo atveju – Laisvės atėmimo vietų ligoninei. Ligoninė nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma palatose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bet pripažino, kad kai kuriais atvejais Å¡i norma galėjo bÅ«ti pažeista, t. y., nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad Ligoninėje jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

Atsižvelgiant į tai, teismas, siekdamas nustatyti pareiÅ¡kėjui tekusį plotÄ , vertina atsiliepime į skundÄ nurodytų palatų, kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir jose įrengtų lovų skaičių. Nurodytais duomenimis, visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpį (78 paras), jam teko 1,93–3,78 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninė neužtikrino pareiÅ¡kėjui 5 kv. m palatos ploto, pripažintina, jog atsakovo atstovas pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto reikalavimus.Atsakovo atstovas nurodė, kad Ligoninės palatose sanitarinio mazgo atitvėrimas nuo bendros patalpos atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytÄ 1,5 m aukščio pertvaros reikalavimÄ .

Kita vertus, atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kad palatoje esantys asmenys gali privačiai pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, t. y., kad jie yra visiÅ¡kai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos. Minėta, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad Ligoninėje neužtikrinus pareiÅ¡kėjui galimybės privačiai pasinaudoti sanitariniais įrenginiais buvo pažeista jo teisė į privatumÄ .

Teigdamas apie kitų gyvenimo sÄ lygų Ligoninėje pažeidimų buvimÄ , pareiÅ¡kėjas remiasi deklaratyviais teiginiais ir plačiau jų nedetalizuoja, todėl, vertindamas pareiÅ¡kėjo nusiskundimus, teismas vadovaujasi atsakovo atstovo byloje pateiktais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis teigė, kad Ligoninės konstrukcijoje yra asbestas, tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovo atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690 (t. 2 b. l. 77), patvirtinantį, kad Ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus.

A atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentas dėl asbesto buvimo Ligoninės pastato konstrukcijoje atmestinas kaip neįrodytas.Siekdamas pagrįsti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo tinkamai užtikrinta kenkėjų ir vabzdžių prevencija ir naikinimas, atsakovo atstovas pateikė su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytÄ 2014-02-02 paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1; 500 bei atliktų darbų aktus, patvirtinančius kas mėnesį atliekamus kenkėjų naikinimo darbus (t. 2 b. l. 73-75).

Ä®vertinęs nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė neįgyvendino HN 76:2010 60 punkto reikalavimo užtikrinti, jog laisvės atėmimo vietose nebÅ«tų graužikų ir buitinių parazitų.Atsakovo atstovas nurodė, kad Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Nurodytus atsakovo atstovo argumentus patvirtina į bylÄ pateikti Darbų priėmimo aktai (t. 2 b. l. 86-87, 89). PareiÅ¡kėjas nenurodė, kuriais laikotarpiais ir kurios konkrečiai Ligoninės palatos nebuvo tinkamai suremontuotos, atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti HN 76:2010 62 punkto pažeidimo fakto.PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, nenurodė, kad teikė skundus administracijai dėl rÅ«kymo Ligoninės palatose.

Vadovaujantis Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, draudžiama rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, jų teritorijose ir bendro naudojimo patalpose. Kartu su atsiliepimu Ligoninė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra iÅ¡kabinti ženklai, draudžiantys rÅ«kyti Ligoninės teritorijoje (t. 2, b. l. 90-92, 98). Tai patvirtina, kad atsakovo atstovas tinkamai įgyvendina HN 76:2010 14 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo nuostatas, todėl nurodytas pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2013-03-29 įsakymu Nr. V-65 patvirtintÄ Pacientų naudojimusi duÅ¡u tvarkÄ (t. 2 b. l. 113-116) Ligoninėje esantiems asmenims kartÄ per savaitę suteikiama teisė pasinaudoti duÅ¡u, tai atitinka HN 68 punkto reikalavimus.

Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės Å¡ilto vandens tiekimo grafikÄ , Chirurgijos skyriui, kuriame laikytas pareiÅ¡kėjas, duÅ¡u asmenys galėjo naudotis trečiadieniais nuo 9 val. iki 16 val., Å¡iltas vanduo tiekiamas 5 val. per parÄ (t. 2 b. l. 60). Vienam asmeniui tenkantis naudojimosi duÅ¡u laikas nėra nustatytas, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jam tenkantis laikas ir Å¡iltas vanduo asmens higienai buvo nepakankami. Atsižvelgiant į tai, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-11-21 patikrinimo akte nurodyta, kad Ligoninės patalpos yra valomos kasdien (t. 2 b. l. 67-68), atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad ligoninės patalpos bÅ«davo antisanitarinės.PareiÅ¡kėjas teigė, kad traumuotam asmeniui bÅ«davo sunku įlipti į Laisvės atėmimo vietų ligoninėse įrengtų dviaukščių lovų antrÄ aukÅ¡tÄ , tačiau įvertinus pareiÅ¡kėjo medicininėje kortelėje esančius duomenis (t. 1 b. l. 161-200, t. 2 b. l. 1-28), nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų patyręs tokio pobÅ«džio traumų, dėl kurių jam bÅ«tų buvę sunku patekti į antrÄ dviaukÅ¡tės lovos aukÅ¡tÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo fakto Å¡iuo atveju.Kitų skunde nurodytų nusiskundimų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje esančiomis gyvenimo sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, įvardijo abstrakčiai, nepateikė įrodymų dėl jų egzistavimo fakto ir kad kreipėsi į įstaigos administracijÄ dėl jų paÅ¡alinimo, todėl Å¡ie argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinę žalÄ dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«do, atsižvelgia į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo sÄ lygų pažeidimai buvo žymÅ«s. Be to, pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Ligoninėje, kuomet asmens poreikis į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ padidintas, pakankamai ilgÄ laikÄ nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

Tiek LukiÅ¡kių TI-K, tiek Ligoninėje pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, LukiÅ¡kių TI-K 2014-10-30 kameroje Nr. 112 oro temperatÅ«ra neatitiko nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė daug neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ , kuriÄ yra pagrindas įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad po to, kai neturtinė žala buvo teisingai atlyginta, pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai. Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1897/2008).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ (78 paras Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir 6 paras LukiÅ¡kių TI-K) buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus.

PareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygas papildomai blogino privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas tokiomis sÄ lygomis buvo priverstas gyventi 23 valandas per parÄ , iÅ¡skyrus 1 valandos pasivaikščiojimÄ pasivaikščiojimų kiemelyje. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę ilgiau bÅ«ti gryname ore ir tai galėjo iÅ¡ dalies kompensuoti minimalaus ploto reikalavimo pažeidimÄ , tačiau nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y., pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad netinkamos LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygos žemino jo orumÄ , dėl suėmimo vykdymo sÄ lygų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , sveikatos sutrikimus: sutriko miegas, atsirado galvos skausmai, ir ausies lėtinės ligos. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje esančius duomenis (t. 1 b. l. 161-200, t. 2 b. l. 1-28), neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai tiesiogiai įtakoti laisvės atėmimo įstaigose buvusių netinkamų gyvenimo sÄ lygų.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningų atsakovo atstovų veiksmų ar siekio iÅ¡skirti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad esant perpildytoms kameroms, buvo stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė naudotis pasivaikščiojimų ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba (b. l. 41).

Ligoninėje pareiÅ¡kėjas laisvu nuo procedÅ«rų metu galėjo naudotis pasivaikščiojimų kiemeliu ir taip bent iÅ¡ dalies kompensuoti gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ . Be to, iÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K yra vykdoma patikrinimų metu nustatytų gyvenimo sÄ lygų trÅ«kumų Å¡alinimo grįžtamoji kontrolė (t. 1 b. l. 111-112, 113-114, 121-123, 124-128), trÅ«kumai paÅ¡alinami ir tai patvirtina, kad atsakovo atstovai pagal galimybes siekia užtikrinti tinkamas suėmimo vykdymo sÄ lygas.Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė, jog jo patirta žala turi bÅ«ti įvertinta 300 000 EUR suma.

PanaÅ¡aus pobÅ«džio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad patirtÄ neturtinę žalÄ už panašų į pareiÅ¡kėjo pažeidimų laikotarpį teisingai atlygins mažesnės sumos priteisimas. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-04-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015, pareiÅ¡kėjui 89 paras neužtikrinus minimalaus ploto reikalavimų, priteisė 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 2014-11-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2045-575/2014, pareiÅ¡kėjui 82,5 paras neužtikrinus minimalaus ploto reikalavimų, teismas priteisė 4 900 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 2015-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015, pareiÅ¡kėjui 81 parÄ ir 17 kartų dalį paros neužtikrinus minimalaus ploto reikalavimų, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, laiku nekonstatavus paprastojo remonto poreikio, teismas priteisė 445 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ .Nagrinėjamoje byloje, teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo atžvilgiu byloje konstatuotų LukiÅ¡kių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gyvenimo sÄ lygų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir intensyvumÄ , kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, prieina prie iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ dėl LukiÅ¡kių TI-K neužtikrintų tinkamų gyvenimo sÄ lygų teisingai atlygins 40 EUR sumos priteisimas, o neturtinę žalÄ dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje tinkamų gyvenimo sÄ lygų neužtikrinimo teisingai atlygins 550 EUR sumos priteisimas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti pareiÅ¡kėjui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 40 EUR (keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjui E. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 550 EUR (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                   Marius Bajoras