2019-04-03 Nr. AB-8192-3-61-3-01818-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3606-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01818-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. P-219 „Dėl tarnybinės nuobaudos Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorui V. J.“ (toliau – Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2018 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. P-222 „Dėl V. J. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ (toliau – Įsakymas dėl atleidimo); 3) grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, priteisiant atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką.

2. Pareiškėjas nurodė, kad iki atleidimo iš tarnybos dirbo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroru. Skundžiamais įsakymais pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda ir jis buvo atleistas iš tarnybos, nes 2018 m. balandžio 11 d. savo darbo vietoje pareiškėjas buvo neblaivus. Tačiau iš tiesų jis jokio pažeidimo nepadarė, nes darbo vietoje buvo blaivus. Pareiškėjas buvo alkoholio pavartojęs vakare prieš kitą darbo dieną, tačiau nedidelį jo kiekį ir į darbą atėjo blaivus. Pareiškėjas minėtą dieną darbo vietoje alkoholio nevartojo, todėl alkoholio kiekio matuoklis parodė neteisingus duomenis. Pareiškėjui buvo nurodyta pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, tačiau jam neleido nei pačiam uždėti antgalio, nei parodė alkoholio kiekio matuoklį, kad jis galėtų įsitikinti, jog prieš tai buvusio atlikto tikrinimo duomenys panaikinti. Be to, pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos per valandą mediciniškai pasitikrinti alkoholio kiekį kraujyje, nes patikrinimo procedūros ilgai užtruko. Pareiškėjo blaivumo tikrinimas buvo provokacija, surengta dėl to, kad jis yra principingas ir reiklus prokuroras. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su nurodymu patikrinti jo blaivumą, todėl jam nesuprantama, kokiu pagrindu toks patikrinimas buvo atliktas. Kadangi pareiškėjo neblaivumo patikrinimas buvo atliktas nepagrįstai, nebuvo jokio pagrindo pareiškėją atleisti iš tarnybos. Paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra neproporcinga ir per griežta. Skiriant ją, neatsižvelgta į pareiškėjo darbo stažą prokuratūroje ir kvalifikaciją.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas advokatas paaiškino, kad pagal teisės aktų reikalavimus buvo neteisingai nustatytas pareiškėjo neblaivumas. Tik darbdavys gali patikrinti neblaivumą darbo metu, tačiau šiuo atveju pareiškėją patikrino policijos pareigūnai. Be to, pareiškėjui nebuvo pateiktas alkoholio kiekio matuoklio kvitas.

4. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Prokuratūra) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pripažino, kad pareiškėjas, būdamas prokuroru, padarė tarnybinį pažeidimą – 2018 m. balandžio 11 d. tarnybos vietoje darbo metu buvo neblaivus ir tokiais savo veiksmais padarė prokuroro vardą žeminantį poelgį, sulaužė duotą priesaiką Lietuvos valstybei. Už tai jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Tokiu pareiškėjo elgesiu buvo sumenkintas prokuroro, kaip valstybės pareigūno, vardas ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, autoritetas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Pareiškėjo neblaivumas buvo patikrintas gavus tarnybinį pranešimą. Pareiškėjas tikrintis sutiko. Jam buvo nustatytas 1,27 promilių neblaivumas. Pareiškėjo argumentai, kad alkoholio kiekio matuoklio duomenys buvo neteisingi, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, yra tik pareiškėjo manymas ir samprotavimai. Be to, pareiškėjo neblaivumo faktą patvirtino ir jo neblaivumą tikrinę policijos pareigūnai. Niekuo nepagrįsti argumentai, kad prieš pareiškėją buvo įvykdyta provokacija. Pareiškėjas neišreiškė noro pasitikrinti blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y., kad būtų atlikta medicininė apžiūra ir paimtas jo kraujo mėginys blaivumui nustatyti, o bylos duomenys (garso įrašas) patvirtina, kad pareiškėjo patikra ilgai neužtruko. Paskirta tarnybinė nuobauda nėra neproporcinga ir per griežta.

5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad pareiškėjo neblaivumas buvo patikrintas darbo dienos pabaigoje, jau pasibaigus prokuratūros darbui, todėl blaivumo patikrinimas buvo atliktas policijos pareigūnų.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos pripažino pareiškėją padariusį tarnybinį pažeidimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, Įsakymu dėl atleidimo atleido pareiškėją iš tarnybos prokuratūroje pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą (paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos). Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjas atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

8. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2018 m. balandžio 11 d., apie 16.30 val., buvo gautas tarnybinis pranešimas, jog prokuroras darbo vietoje sunkiai kalba telefonu („vos verčia liežuvį“), todėl buvo nusiųstas policijos pareigūnų ekipažas paneigti arba patvirtinti gautą pranešimą apie galbūt neblaivų prokurorą. Pareiškėjo neblaivumas buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu. Pareiškėjas buvo patikrintas 2018 m. balandžio 11 d., 16.49 val., ir jam buvo nustatytas lengvas 1,27 promilių neblaivumas. Tai užfiksuota darant garso įrašą, kuris pateiktas teismui. Iš Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo (toliau – Žurnalas) įrašo (el. Nr. 08457) taip pat matyti, kad pareiškėjui buvo patikrintas neblaivumas ir jam buvo nustatytas 1,27 promilių neblaivumas. Pareiškėjas Žurnale užfiksuotus duomenis patvirtino savo parašu. Todėl yra nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo neblaivumą.

9. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjo neblaivumas buvo tikrinamas darbo dienos pabaigoje, t. y. pasibaigus darbo laikui, sutinka su atsakovo teismo posėdžio metu išreikšta pozicija, kad policijos pareigūnai, patikrinę pareiškėjo neblaivumą, teisės aktų nepažeidė. Iš surinktų duomenų (Žurnalo, pareigūnų tarnybinių pranešimų, paties pareiškėjo pirminių paaiškinimų, patikros metu daryto garso įrašo) darytina išvada, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 11 d. darbo metu tarnybos vietoje buvo neblaivus. Kaip girdėti iš garso įrašo, pareiškėjas šio fakto net neneigė ir sutiko tikrintis, pasirašė po nurodytais alkoholio kiekio matuoklio rezultatais. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis alkoholio nevartojo darbo metu, o buvo išgėręs vakare prieš kitą darbo dieną niekaip nepaneigia, kad darbo metu pareiškėjas buvo neblaivus. Pareiškėjo argumentą, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos pasitikrinti neblaivumą pas medikus, teismas taip pat vertino kaip nepagrįstą, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog jis ketino (bandė) kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo. Tarnybinio patikrinimo metu buvo imtasi priemonių, kad pareiškėjo blaivumas būtų patikrintas objektyviais tyrimais (panaudota techninė priemonė (alkoholio kiekio matuoklis), darytas garso įrašas). Alkoholio kiekio matuokliui „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARBH-0029 atlikta metrologinė patikra (teismui pateiktas patikros sertifikatas Nr. 0712807), todėl nėra pagrindo abejoti, kad alkoholio prietaiso matavimo duomenys buvo teisingi. Pareiškėjas, nesutikdamas su alkoholio kiekio matuoklio užfiksuotais rezultatais ir turėdamas visas galimybes kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atliktas jo kraujo tyrimas, to nepadarė, todėl pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas savo darbo vietoje 2018 m. balandžio 11 d. buvo neblaivus.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas tarnybos metu neblaivus ir nepripažindamas šio pažeidimo (kategoriškai teigdamas, kad nevartojo alkoholio tarnybos metu), siekė išvengti atsakomybės, todėl elgėsi nesąžiningai ir šiais veiksmais pažeidė Prokuratūros įstatymo 30 straipsnio 6 dalį (sulaužė prokuroro priesaiką ir savo elgesiu pažemino prokuroro vardą) ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 patvirtinto Prokurorų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 5.2.1 ir 5.9.1 punktų reikalavimus.

11. Teismas pabrėžė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo laikomasi visų nustatytų reikalavimų, o tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti visi faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos. Tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta tarnybinė nuobauda, o pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti visomis jam suteiktomis teisėmis – teikti paaiškinimus, prašymus ir dokumentus, turėti įgaliotą atstovą bei susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Įvertinęs bylos įrodymus teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo tarnybinis pažeidimas padarytas tyčia, t. y. veiksmai nebuvo padaryti be kaltės, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes, o tai reiškia, kad jo padaryta veika atitinka tyčios apibrėžimą. Atsakovas (Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (jo pavaduotojas), skirdamas tarnybinę nuobaudą, taip pat įvertino tai, kad šis pareiškėjo tarnybinis pažeidimas padarytas turint galiojančią tarnybinę nuobaudą, t. y. papeikimą, o pareiškėjo tarnybinė veikla nėra charakterizuojama teigiamai.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo valstybės pareigūnas (prokuroras), kuriam keliami aukštesni reikalavimai nei eiliniam piliečiui. Tarnybinis pažeidimas buvo šiurkštus, sukėlęs neigiamus padarinius – diskredituotas prokuroro, kaip pareigūno, vardas ir prokuratūros, kaip institucijos, autoritetas, todėl pareiškėjui paskirta nuobauda griežtumu atitinka padarytą pažeidimą. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – šiuo atveju yra akivaizdžiai neproporcinga ir neprotinga. Atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – bei teisėtai jį atleido pagal Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Todėl teismas neturėjo pagrindo naikinti Įsakymą dėl nuobaudos ir Įsakymą dėl atleidimo. Teismas kaip išvestinius iš reikalavimų panaikinti minėtus įsakymus atmetė ir pareiškėjo reikalavimus grąžinti jį į tarnybą ir priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šios Taisyklės taikomos valstybės pareigūnams. Šiuo atveju pareiškėjo alkoholio koncentraciją biologinėse organizmo terpėse nebuvo nustatinėjama, jis nebuvo siųstas šiam parametrui atlikti tyrimų (pažeistas Taisyklių 2.2 punktas). Taisyklių 23 punkte reglamentuojama, kad darbuotojų neblaivumą turi nustatyti darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Neblaivumą pareiškėjui nustatinėjo ne darbdavys ir ne jo įgaliotas asmuo. Darbdavys nepavedė ir neperdavė šios darbdavio funkcijos konkrečiam asmeniui. Ta aplinkybė, kad neblaivumą nustatinėjo policijos pareigūnai, jokiu būdu negali reikšti, kad neblaivumą nustatinėjo darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Kai darbdavys ar jo įgaliotas asmuo negali objektyviai nustatyti neblaivumo, darbuotojas turi būti siunčiamas atlikti medicininę apžiūrą. Pareiškėjas darbdavio ar jo įgalioto asmens nebuvo siųstas atlikti medicininę apžiūrą (pažeistas Taisyklių 24 p.).

14.2. Žurnalas, kuris pateiktas byloje, yra ne žurnalas, kuris nustatytas Taisyklių 23 straipsnio 2 pastraipoje, t. y. kaip darbdavio vedamas žurnalas, o policijos žurnalas, skirtas kitam tikslui. Paminėtame policijos naudojamame Žurnale nėra visų būtinų rekvizitų, numatytų Taisyklių 23 punkte. Nėra nurodytos metrologiškai patikrinta speciali techninė priemonė, jos markė, modelis, numeris metrologinės patikros data ir jos galiojimo pabaiga, asmens, atlikusio patikrinimą vardas, pavardė, nenurodyti tikrinimo rezultatai žodžiais.

14.3. Pagal Taisyklių 2.1 punktą nebuvo nustatyta kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose (biologinėse organizmo terpėse) didesnė nei 0,2 promilių etilo alkoholio koncentracija. Vien etilo alkoholio koncentracijos nustatymas iškvėptame ore panaudotu tikrinimo prietaisu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti neblaivumą darbuotojui. Nesilaikyta neblaivumo tikrinimo tvarkos alkoholio kiekio matuokliu, nes pareiškėjui buvo liepta pūsti į minėtą matuoklį tik jam parūkius, nepraėjus 15 min. po rūkymo. Nesiaiškinta, ar pareiškėjas vartojo vaistus ir pan.

14.4. Pareiškėjas nevartojo alkoholio. Pareiškėjas manė, kad policijos pareigūnai jį tikrina dėl įtarimo, kad jis vairavo neblaivus, o pareiškėjas, tą dieną nevairavęs transporto priemonės, visiškai nesigilino į patikrinimo rezultatus. Jeigu pareiškėjas būtų žinojęs, kad jis buvo tikrinamas atsakovo nurodymu, jis būtų nedelsdamas vykęs pasitikrinti savo neblaivumo sveikatos priežiūros įstaigoje savanoriškai, reikalavęs, kad darbdavys jam išrašytų siuntimą ir pan. Prieš pareiškėjo neblaivumo patikrinimą ir po jo 2018 m. balandžio 11 d. jam nebuvo nurodyta, kokiu pagrindu atliekamas jo neblaivumo tikrinimas, tuo esmingai suvaržyta jo teisė į teisingą neblaivumo patikrinimą, siekiant gauti tikslius rezultatus.

14.5. Nustatant neblaivumą nesivadovauta ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. I-92 patvirtintu Prokurorų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo ir nušalinimo nuo tarnybos (darbo) tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) (jo 10 priedu). Nepaskirti asmenys ir nesudaryta komisija neblaivumui nustatyti (nepaskirti patikrinimą atliekantys asmenys). Nesurašytas nušalinimo nuo tarnybos aktas. Nepareikalauta iš pareiškėjo raštu pateikti pasiaiškinimą. Pareiškėjui iš viso nebuvo pranešta, kad darbdavio atliekamas jo neblaivumo patikrinimas. Aprašas taip pat nustato, kad asmuo siunčiamas į medicinos įstaigą tyrimams atlikti. Toks siuntimas pareiškėjui net nebuvo išrašytas, nepasiūlyta ir savarankiškai nuvykti į medicinos įstaigą blaivumui patikrinti. Todėl akivaizdžiai pažeistos Aprašo 6, 7, 9, 24 ir 26 punktuose nustatytos procedūros. Nėra jokių Aprašo 30 punkte nustatytų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo neblaivumą.

14.6. Policijos pareigūnams, atliekant pareiškėjo neblaivumo nustatymą, nebuvo jam pateikti jokie duomenys apie matavimo prietaisą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad alkoholio kiekio matuoklis parodė nustatyta rezultatą, neatspausdintas rodmenų kvitas. Patikros sertifikatas Nr. 0712807 neparodo, kiek kartų buvo panaudotas prietaisas (ar viršytas 250 kartų pūtimas).

14.7. Pareiškėjas nėra padaręs teisės pažeidimo, nes darbe buvo blaivus ir alkoholio nevartojo. Pareiškėjas buvo alkoholio pavartojęs namuose vakare prieš kitą darbo dieną, tačiau nedidelį jo kiekį ir ryte atėjo į darbą blaivus. Alkoholio kiekio matuoklis parodė neteisingus duomenis. Pareiškėjui buvo nurodyta pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, tačiau jam neleido nei pačiam uždėti antgalio, nei parodė alkoholio kiekio matuoklį, kad jame prieš tai buvusio tikrinimo duomenys panaikinti. Nurodant pareiškėjui pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, jis nebuvo supažindintas su nurodymu patikrinti jo blaivumą, nežinojo, kokiu tikslu ir kieno nurodymu toks patikrinimas alkoholio kiekio matuokliu buvo atliktas. Prieš pareiškėją buvo įvykdyta provokacija dėl to, kad jis yra principingas ir reiklus prokuroras. Prokuroras A. M. 2018 m. balandžio 13 d. paaiškinime nurodė, kad nebuvo vadovautasi patikrinimo metu Aprašu ir šio teisės akto 5 punkte nurodyti požymiai jo nebuvo įvertinti. Todėl pripažinus, kad pareiškėjo neblaivumas nustatytas nepagrįstai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nelieka jokio teisinio pagrindo jį bausti griežčiausia administracine nuobauda – atleidimu iš tarnybos.

14.8. Jeigu ir būtų buvęs nustatytas objektyviai koks nors pareiškėjo neblaivumo laipsnis, taikyta nuobauda yra aiškiai per griežta ir turi būti panaikinta, nes neatsižvelgta į pareiškėjo išdirbtus tarnybos metus, ankstesnį elgesį, darbo rezultatus. Šiuo atveju privaloma atsižvelgti į pareiškėjo kvalifikaciją, į jo ilgą ir sąžiningą darbą prokuratūroje, taip pat įvertinti tai, kad jo elgesys realių neigiamų pasekmių nesukėlė. Skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į nurodytas aplinkybes, susijusias su jo darbu prokuratūroje, kvalifikacija.

15. Atsakovas Prokuratūra atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad:

15.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepadarė proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimų, kurie būtų pagrindas jį panaikinti. Teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, nepadaryta pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, o pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos.

15.2. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbuotojo neblaivumo faktą darbdavys gali nustatyti ir įrodinėti visomis teisėtomis priemonėmis, o neblaivumo faktą patvirtinantys duomenys vertinami laikantis įrodymų leistinumo, visapusiškumo, pakankamumo ir kitų principų. Valstybės tarnautojo neblaivumas gali būti patvirtintas ne tik medicinine išvada, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Todėl yra nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjo skundas patenkintas dėl to, jog, nustatant pareiškėjo neblaivumą, nesivadovauta Taisyklių nuostatomis ar kad pareiškėjo neblaivumas nepatvirtintas medicinos įstaigoje. Prokurorų ir kitų prokuratūros darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarką, kai prokuroras tarnybos (darbo) metu yra neblaivus, nustato Aprašas. Todėl Taisyklių nuostatos galėtų būti taikomos tiek, kiek atitinkamų santykių nereglamentuoja Aprašas. Vadinasi, teismas, spręsdamas šį administracinį ginčą, pagrįstai nesirėmė Taisyklių nuostatomis.

15.3. Aprašas nereglamentuota situacijos, kokie veiksmai turi būti atliekami, kai įtarimas dėl prokuroro neblaivumo gautas baigiantis jo darbo laikui, kai nėra būtinumo nušalinti jį nuo pareigų tą darbo dieną, jau pasibaigus darbdavio darbo laikui ir darbo vietoje, kurioje nėra darbdavio įgalioto asmens (tiesioginio vadovo). Byloje esantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. 1-53 „Dėl darbo laiko prokuratūroje nustatymo“ patvirtina, kad darbo laikas prokuratūroje 2018 m. balandžio 11 d. baigėsi 16.30 val. Informacija apie galbūt neblaivų tarnybos vietoje (Anykščiuose) pareiškėją buvo gauta teritorinėje Panevėžio apygardos prokuratūroje (Panevėžyje) apie 16.30 val. Todėl buvo imtasi tuo metu įmanomų priemonių, siekiant patikrinti, ar pareiškėjas darbo vietoje yra blaivus. Patikrinimas techninėmis priemonėmis (objektyviu tyrimu) buvo būtinas, nes gautą informaciją apie pareiškėjo – tuometinio prokuroro – neblaivumą tarnyboje (darbo laiku ir tarnybos vietoje) buvo būtina patikrinti ir tai reikėjo atlikti kaip galima greičiau. Dėl to buvo kreiptasi į kolegas iš policijos ir paprašyta jų nuvykti į pareiškėjo tarnybos vietą patikrinti jo blaivumą.

15.4. Pareiškėjo teiginys, kad jis nesuprato, jog yra tikrinamas darbdavio iniciatyva, yra visiškai nepagrįstas. Byloje esantis garso įrašas, darytas 2018 m. balandžio 11 d. pareiškėjo darbo vietoje jo patikros alkoholio kiekio matuokliu metu, patvirtina, kad jam policijos pareigūnas pranešė, jog neblaivumą (girtumą) reikia pasitikrinti atsakovo nurodymu. Todėl apeliacinio skundo motyvas, kad pareiškėjas galvojo, jog darbo vietoje jį alkoholio kiekio matuokliu tikrino dėl įtarimo, kad vairavo automobilį neblaivus, nors kartu pats nurodo, kad tą dieną automobilio net nevairavo, yra ir nepagrįstas, ir nelogiškas.

Pareiškėjo akcentuojamas neblaivumo patikrinimas medicinos įstaigoje tėra tik vienas iš įrodymų fiksavimo būdų, kuris neturi didesnės įrodomosios vertės prieš kitas įrodinėjimo priemones. Pareiškėjas tikrintas alkoholio kiekio matuokliu („Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARBH-0029), kurio metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nebuvo pagrindo abejoti, jog šio prietaiso matavimo duomenys neteisingi. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad, nustačius apelianto neblaivumą darbo vietoje (apie 16.49 val.) sertifikuota technine priemone, jokių prieštaravimų nei dėl patikros, nei dėl jos rezultatų fiksavimo jis nereiškė, pasirašė Žurnale.

Pareiškėjo pozicija, kad alkoholio kiekio matuoklis galbūt parodė neteisingus duomenis, tėra jo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Iš duomenų Žurnale matyti, kad 2018 m. balandžio 11 d. iki tikrinant pareiškėją alkoholio kiekio matuoklis naudotas nebuvo, prieš tai ši techninė priemonė buvo patikrinta. Aplinkybė, kad nebuvo atspausdintas alkoholio kiekio matuoklio rodmenų kvitas, nepaneigia patikros šia technine priemone rezultatų, su kuriais pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, teisingumo.

Ir garso įrašas, ir Žurnalo duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais, įrodo kad pareiškėjui buvo nustatytas 1,27 promilių neblaivumas. Nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai dėl Žurnalo duomenų neinformatyvumo. Iš duomenų, esančių Žurnale, akivaizdu, kad būtent pareiškėjui 2018 m. balandžio 11 d. jo darbo metu nustatytas 1,27 promilių neblaivumas. Šie duomenys buvo įvertinti kartu su kitais duomenimis (policijos pareigūnų 2018 m. balandžio 11 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad nuo pareiškėjo jo tarnybos vietoje darbo metu sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli).

Pareiškėjo argumentas, kad prieš jį buvo įvykdyta provokacija, nepagrįstas jokiais įrodymais.

15.5. Pareiškėjo argumentai, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda turi būti panaikinta, nes yra aiškiai per griežta, laikytini nepagrįstais. Skundžiamame teismo sprendime išdėstyti motyvai, kodėl teismas vertino, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda savo griežtumu atitinka padarytą tarnybinį pažeidimą. Apeliaciniame skunde nėra pagrįstų teisinių argumentų, paneigiančių teismo padarytas išvadas. Akivaizdu, kad pareiškėjo buvimas tarnybos vietoje ir darbo laiku neblaiviu niekaip nesiderino nei su prokurorui keliamais nepriekaištingos reputacijos reikalavimais, nei su prokuroro tarnyba. Tokie veiksmai, kuriais akivaizdžiai pademonstruota nepagarbą teisės aktams ir jų ginamoms vertybėms, taip pat ir kolegoms prokurorams, nesuderinami su prokuratūros, kaip valstybės institucijos, puoselėjamomis vertybėmis ir prokuroro statusu bei prokurorui, kaip valstybės pareigūnui, keliamais aukštais etikos ir moralės normų reikalavimais ir vertintini kaip pareigūno vardo pažeminimas bei pareigūno priesaikos sulaužymas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad buvimas darbo metu neblaiviu jau savaime laikytina žala institucijos reputacijai, nes toks pažeidimas akivaizdžiai žemina pareigūno vardą. Be to, tarnybinio pažeidimo padarymo metu pareiškėjas turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą. Todėl pareiškėjo padarytas tarnybinis pažeidimas teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip šiurkštus, sukėlęs neigiamus padarinius, o paskirta tarnybinė nuobauda proporcinga padarytam tarnybiniam pažeidimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymo dėl atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo gražinimo į eitas prokuroro pareigas, priteisiant jam atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad ginčijami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, t. y. pareiškėjui pagrįstai buvo pritaikyta nuobauda – atleidimas iš tarnybos – ir tuo pagrindu pareiškėjas atleistas iš tarnybos, dėl to nėra pagrindo pareiškėją grąžinti į eitas prokuroro pareigas, priteisiant jam atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia dviem argumentų grupėmis: 1) atliekant jo blaivumo patikrinimą buvo pažeistos (tinkamai nesivadovauta) šios procedūros atlikimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos; 2) pareiškėjui skirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra neproporcinga (akivaizdžiai per griežta), kadangi pareiškėjas buvo kvalifikuotas prokuroras, savo tarnybines pareigas visada atlikdavo tinkamai ir sąžiningai.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas.

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

22. Dėl pirmosios pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų grupės pirmiausia pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog buvimo tarnybos (darbo) metu neblaiviam faktas teisme gali būti įrodinėjamas visomis įrodinėjimo priemonėmis (ABTĮ 56 str. 1, 2 d.), tarp jų, pavyzdžiui, ir specialiųjų techninių priemonių, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, ir yra galiojanti, rodmenimis (žr., pvz., 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014).

23. Remiantis bylos 2018 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9.-6429 (b. l. 25–31) (toliau – Išvada) nurodytais ir byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad: 2018 m. balandžio 11 d., apie 16.30 val., buvo gautas tarnybinis pranešimas, jog pareiškėjas darbo vietoje sunkiai kalba telefonu („vos verčia liežuvį“), todėl tiek Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė N. G., tiek Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės vyriausiasis prokuroras A. M., neturėdami galimybių patys įvertinti pareiškėjo blaivumą, kreipėsi į policiją su prašymu nusiųsti policijos pareigūnų ekipažą į pareiškėjo darbo vietą patikrinti jo blaivumą (2018 m. balandžio 12 d. tarnybinis pranešimas Nr. 17.9.-6034, b. l. 32; 2018 m. balandžio 13 d. paaiškinimas, b. l. 59); nuvykus policijos pareigūnams į pareiškėjo darbo vietą (Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrą Anykščiuose) policijos pareigūnai, sutikę pareiškėją jo darbo vietoje, pastebėjo, kad jis yra neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, o jo kalba buvo kiek nerišli, policijos pareigūnai 16.49 val. alkoholio kiekio matuokliu („Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0029, patikros Nr. 0712807) nustatė pareiškėjui 1,27 promilių neblaivumą, pareiškėjas nereikšdamas pretenzijų dėl blaivumo tikrinimo procedūros, pasirašė Žurnale (2018 m. balandžio 11 d. tarnybiniai pranešimai, b. l. 47, 48; Žurnalas, b. l. 49–50, 52–54; 5.13 min. garso įrašas (CD laikmena), kuriame užfiksuotas pareiškėjo blaivumo tikrinimo procesas); patikros sertifikatas Nr. 0712807 patvirtina, kad alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0029 pareiškėjo blaivumo tikrinimo metu buvo tinkamas naudoti (patikros sertifikatas galiojo iki 2018 m. birželio 4 d.) (b. l. 55); pareiškėjas 2018 m. balandžio 15 d. paaiškinime nurodė, kad jam 2018 m. balandžio 11 d. policijos pareigūnai nustatė 1,27 promilių neblaivumą, pažymėjo, kad alkoholį vartojo darbo dienos išvakarėse, o darbo dieną alkoholio nevartojo ir manė, kad yra blaivus (b. l. 40).

24. Įvertinus minėtus duomenis (t. y. policijos pareigūnų, tikrinusių pareiškėjo blaivumą, paaiškinimus apie pareiškėjo blaivumo tikrinimo procesą; Žurnalą, kuriame įrašyta, kad 2018 m. balandžio 11 d., 16.49 val., nustatytas pareiškėjui 1,27 promilių neblaivumas, ir kuriame yra pareiškėjos parašas, patvirtinantis kad susipažinimo su blaivumo patikrinimo rezultatais; 5.13 min. garso įrašą, kuriame užfiksuotas visas pareiškėjo blaivumo tikrinimo procesas; alkoholio kiekio matuoklio patikros sertifikatą Nr. 0712807, kuris patvirtina, kad alkoholio kiekio matuoklis buvo tinkamas naudoti pareiškėjo (ne)blaivumui nustatyti), teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjo 1,27 promilių neblaivumas 2018 m. balandžio 11 d., 16.49 val., buvo nustatytas ir buvo nustatytas teisingai. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir duomenų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių atlikta jo neblaivumo patikrinimo procedūra ir suteiktų pagrindą suabejoti jos rezultatais, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų buvusios suvaržytos teisės teikti nustatytą jo neblaivumo faktą paneigiančius įrodymus (pvz., nėra duomenų, kad pareiškėjas neturėjo realios galimybės kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, jog būtų jo blaivumas nustatytas atliekant kraujo tyrimą). Byloje pateiktas 5,13 min. garso įrašo, kuriame, kaip minėta, užfiksuotas visas pareiškėjo blaivumo tikrinimo procesas, patvirtina, kad policijos pareigūnai informavo pareiškėją, jog jo blaivumo patikrinimas atliekamas būtent Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nurodymu dėl galimo jo neblaivumo tarnyboje, todėl pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo žinoma, dėl ko jo blaivumas buvo tikrinamas, yra niekuo nepagrįsti. Pareiškėjo argumentas, kad blaivumo patikrinimas buvo surengta prieš jį provokacija, taip pat yra niekuo nepagrįstas ir pernelyg abstraktus, jog iš to būtų galima padaryti kokias nors išvadas dėl netinkamai atliktos blaivumo tikrinimo procedūros. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą blaivumo patikrinimą. Taigi pripažintina, kad pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. balandžio 11 d. buvo tarnyboje neblaivus (nustatytas 1,27 promilių neblaivumas).

25. Šios nutarties 14.1–14.7 punktuose nurodytais argumentais pareiškėjas iš esmės siekia pagrįsti, kad buvo pažeistos jo, kaip prokuroro, blaivumo patikrinimo procesą (procedūrą) reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, dėl to ir jo neblaivumo faktas esą negali būti pripažintas nustatytu teisingai, o tuo pagrindu ginčijami Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymas dėl atleidimo yra neteisėti ir nepagrįsti. Vis dėlto prabrėžtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios reikšmės sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas laikomas esminiu ir yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, vertinant pareigūno veiksmus (žr., pvz., 2013 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-765/2013, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1427-575/2018).

26. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo blaivumą tikrino policijos pareigūnai, kurie kompetentingi tai atlikti, su alkoholio kiekio matuokliu, kurio tinkamumą naudoti bent iki 2018 m. birželio 4 d. patvirtina patikros sertifikatas Nr. 0712807. Pareiškėjas prieš blaivumo tikrinimo procedūrą ir po jos nereiškė jokių pretenzijų dėl jo atliekamo blaivumo tikrinimo, t. y. policijos pareigūnams, tikrinusiems jo blaivumą, nenurodė, jokių argumentų, kad jo blaivumo tikrinimo procedūra atliekama netinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, net pripažįstant, kad atliekant pareiškėjo blaivumo tikrinimo procedūrą nebuvo preciziškai laikytasi visų tokios procedūros atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nėra pagrindo išvadai, kad jo neblaivumas buvo nustatytas neteisingai. Nė vienas iš pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr. nutarties 14.1–14.7 p.) savaime to taip pat nepagrindžia ir neįrodo. Tad nenustačius, kad buvo padaryti esminiai blaivumo tikrinimo procedūros pažeidimai, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo neblaivumas buvo nustatytas neteisingai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl visų šių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nurodytų nutarties 14.1–14.7 punktuose, detaliau nepasisako, nes jų detalesnis vertinimas, net pripažįstant, kad tam tikri neesminiai procedūriniai pažeidimai buvo padaryti, neturi reikšmės šiai bylai teisingai išnagrinėti.

27. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo antrosios argumentų grupės (žr. nutarties 14.8 p.) pažymėtina, kad argumentai, pagrindžiantys sprendimą pareiškėjui už buvimą tarnyboje neblaiviu skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – yra išsamiai ir detaliai išdėstyti Išvadoje ir jos pagrindu priimtame Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, Išvadoje detaliai įvertinta pareiškėjo tarnybinė charakteristika, t. y. įvertina ir tai, kad pareiškėjas yra kvalifikuotas ir ilgai šioje sistemoje dirbęs prokuroras, jam ne kartą buvo suteiktas aukštesnis rangas, tačiau įvertinta ir tai, kad pareiškėjas, vykdydamas prokuroro pareigas, vilkino proceso sprendimų priėmimą, už vilkinimą jam buvo paskirta ir tarnybinė nuobauda – papeikimas (2017 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. P-962).

28. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas tarnyboje neblaivus, padarė prokuroro vardą žeminantį poelgį, sulaužė prokuroro duotą priesaiką Lietuvos valstybei (Prokuratūros įstatymo 30 str. 6 d.), pažeidė Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuriame nustatyta, kad prokurorai privalo laikytis Etikos kodekso, pažeidė Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Etikos kodekso, šiurkščiai pažeidė Etikos kodekse nustatytus pagrindinius prokurorų profesinės veiklos principus: padorumo principą, įpareigojantį elgtis padoriai ir savo elgesiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją (5.2.1 p.), ir atsakomybės principą, įpareigojantį vengti ir ne tarnybos metu savo elgesiu paniekinti ar pažeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą (5.9.1 p.).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų normų pažeidimai konstatuoti pagrįstai, kadangi pareiškėjas, būdamas tarnyboje akivaizdžiai neblaivus (pareiškėjui nustatytas 1,27 promilių neblaivumo laipsnis žymiai viršija leidžiamą 0,2 promilės etilo alkoholio koncentraciją biologinėje organizmo terpėje pagal Taisyklių 2.1 p.), nors užėmė aukštas ir didelės atsakomybės reikalaujančias valstybės pareigūno pareigas, kurioms keliami itin aukšti profesionalumo (kvalifikacijos) ir moralės standartai, pažemino prokuroro vardą (Prokuratūros įstatymo 391 str. 3 d.). Akivaizdu, kad dėl pareiškėjo padaryto tyčinio pažeidimo atsirado neigiami padariniai – sumenkintas prokurorų ir prokuratūros, kaip institucijos, autoritetas. Tad nustatytas sunkaus pobūdžio pažeidimas (prokuroro vardo pažeminimas) buvo pakankamas pagrindas skirti pareiškėjui griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos (Prokuratūros įstatymo 40 str. 5 p. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. birželio 30 d.) ir tuo pagrindu pareiškėją atleisti iš tarnybos (Prokuratūros įstatymo 44 str. 1 d. 2 p.).

30. Nesant pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, atmestinas ir pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė