e1e6280a-e13b-4601-9087-3a2154ad2cc3 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-308-230/2019 Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00959-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.4.2.5.; 2.4.2.10.; 2.4.2.12.2.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

U. ir D. U. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2018 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. U. ir D. U. ieÅ¡kinį atsakovams R. K., R. K., G. S. individualiai įmonei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo, įsakymo, kadastrinių matavimų bylos, pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo bei pagal atsakovų R. K. ir R. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams A. U., D. U., atsakovams pagal ieÅ¡kinį G.

S. individualiai įmonei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam asmeniui Jurbarko rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. P. dėl nuosavybės teisės gynimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai D. U. ir A. U. ieÅ¡kinyje teismo prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimÄ Nr. 32SK-434-(14.32.110), kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei patvirtinti Å¡io žemės sklypo kadastro duomenys, kurie buvo nustatyti G.

S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015 m. birželio 29 d. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ , kuri yra neatskiriamoji Å¡io sprendimo dalis; panaikinti G. S. individualios matininko G. S. pagal 2015 m. birželio 29 d. parengtÄ Å¾emės sklypo, turinčio 0,1763 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ ; panaikinti atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymÄ Nr. 32VÄ®-746-(14.32.2.), kuriuo buvo nuspręsta parduoti atsakovui R.

K. 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 32SU-75, pagal kuriÄ atsakovui R. K. buvo parduotas 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei taikyti restitucijÄ ir R. K. grÄ Å¾inti pirkimo–pardavimo sutartyje įmokėtus 548,42 Eur, o valstybei grÄ Å¾inti 0,1763 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); priteisti ieÅ¡kovams bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovams priklauso greta esantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). G. S. klaidingai atliko atsakovams K. priklausančio žemės sklypo matavimus ir tai patvirtina NŽT 2015 m. lapkričio 9 d. raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, kad matininkas G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punkto reikalavimus, t. y. į žemės sklypo ribų ženklinimÄ nekvietė gretimo žemės sklypo savininko bei žemės sklypo Å¡iaurinę ribÄ paženklino, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančia informacija, kuri yra nenaudotina dėl žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų), kadangi ieÅ¡kovų žemės sklypo ribų koordinatės Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra transformuotos iÅ¡ vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemÄ .

Dėl tokių netinkamai atliktų matavimų ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypai persidengia, nes atsakovų sklypo Å¡iaurinė riba apie 0,60 cm persidengia su ieÅ¡kovų žemės sklypu. NŽT Jurbarko skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Nuostatų 67 punktu, privalėjo atlikdami patikrinimÄ Ä¯vertinti matininko netinkamai atliktus matavimus ir jais nesivadovauti bei grÄ Å¾inti trÅ«kumams paÅ¡alinti, tačiau to nebuvo padaryta. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovai iÅ¡ NŽT Jurbarko skyriaus gavo 2016 m. balandžio 29 d.

įpareigojimÄ iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. paÅ¡alinti atsakovų žemės sklypo 0,0020 ha (20,26 kv.

m) dalies užėmimÄ , perkeliant ar paÅ¡alinant fizinę kliÅ«tį – tvorÄ . Toks įpareigojimas yra nepagrįstas, nes prieÅ¡tarauja 2015 m. spalio 9 d. žemės naudojimo patikrinimo aktui, patvirtinančiam, kad ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypų faktiÅ¡kai naudojamos ribos sutampa su natÅ«raliais riboženkliais (tvoromis) bei prieÅ¡tarauja NTŽ 2015 m. lapkričio 9 d. raÅ¡tui, kuriame konstatuota, jog atsakovų žemės sklypo matavimai buvo atlikti pažeidžiant Nuostatų reikalavimus. Dėl Å¡ių priežasčių NŽT Jurbarko skyriaus priimti administraciniai aktai turi bÅ«ti panaikinti, o juos panaikinus, turi bÅ«ti panaikinta ir notariÅ¡kai patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis.

2. Atsakovai R. K. ir R. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ieÅ¡kovai yra praleidę administracinių aktų apskundimo terminus. Be to, ieÅ¡kovai nepagrįstai mano, kad jų tvora sutampa su žemės sklypo riba, o atsakovų žemės sklypo pakartotinį matavimÄ matininkas G. S. atliko neteisingai dėl panaudotos netinkamos koordinačių sistemos ir dėl to, kad ieÅ¡kovai nebuvo pakviesti dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus. NŽT yra nurodžiusi, kad transformuojant koordinates iÅ¡ vietinės sistemos į LKS 94 sistemÄ jomis matuojant žemės sklypus yra galima paklaida, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog ta paklaida buvo padaryta atliekant atsakovų sklypo kadastrinius matavimus.

Ieškovų žemės sklypo ribos nėra nustatytos kadastriniais matavimais šiuolaikinėje koordinačių sistemoje. Vien tik procedūrinis pažeidimas atliekant matavimus nėra pakankamas pagrindas ginčyti administracinius aktus. Turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad atliekant kadastrinius matavimus privačios žemės ribos negali būti keičiamos, ieškovai iš esmės neginčija to, jog atsakovams priklauso 0,1763 ha ploto žemės sklypas (ginčijama tik sklypo šiaurinė riba), kitų duomenų, kad dėl Nuostatų 32 p. pažeidimų buvo priimti nepagrįsti ginčijami sprendimai, nėra pateikta, todėl nežymūs žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūros pažeidimai neturėjo esminės įtakos skundžiamų sprendimų priėmimui ir juos pripažinti neteisėtais bei panaikinti nėra pagrindo.

Ieškovai teigdami, kad žemės sklypų ribos yra nustatytos netiksliai, dėl ko gali būti netikslus ir sklypo plotas, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kiek šiuo metu jie turi žemės, kad galima būtų nustatyti, kad jų žemės sklypo plotas yra sumažintas dėl neva netinkamai atliktų atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų.

3. Atsakovė NŽT su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovų R. ir R. K. žemės sklypas buvo suformuotas 1994 m. kadastriniais matavimais, jo ribos taip pat nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, o 2015 m. birželio 29 d. nustatytos šiuolaikinėje koordinačių sistemoje LKS 94 bei patvirtintos NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo pagrindu 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas atsakovams. Šis žemės sklypas taip pat yra įbraižytas NTR kadastro žemėlapyje, jo ribos sutampa su visais kitais NTR pažymėtais, gretimais besiribojančiais žemės sklypais, tame tarpe ir su ieškovų žemės sklypo riba.

IeÅ¡kovų žemės sklypo ribos nėra nustatytos kadastriniais matavimais Å¡iuolaikinėje koordinačių sistemoje, ieÅ¡kovai tai vengia atlikti. Atsakovų žemės sklypo ginčytinos ribos riboženkliai nėra paneigti kitais kadastriniais matavimais LKS 94 sistemoje, todėl naudojant Å¡iuolaikinius GPS matavimo prietaisus pagal atsakovų turimÄ Å¾emės sklypo planÄ ir jame nustatytas riboženklių koordinates LKS 94 sistemoje, ribos yra aiÅ¡kios ir nėra poreikio teismui jas nustatyti. IeÅ¡kovams nepateiktas oficialus praneÅ¡imas apie matavimus 2015 m. birželio 27 d. realiai nesukėlė pasekmių, jų pastabos, kad bendra riba turi sutapti su tvora, nebÅ«tų turėję įtakos atsakovų žemės sklypo ribų nustatymui.

Be to, Å¡i formali klaida buvo iÅ¡taisyta, ieÅ¡kovai vėliau buvo oficialiai praneÅ¡imu pakviesti, kad parodytų bendrÄ ribÄ , su kuria jie nesutiko. IeÅ¡kovai taip pat be svarbių priežasčių praleido terminus skųsti administracinius aktus.

4. Atsakovai R. K. ir R. K. priešieškinyje teismo prašė nustatyti, kad ieškovų A. U. ir D. U. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba sklypo plane (sutarties Nr. P94/98-0236 priedas) pažymėta taškais 3-4 ir atsakovų R. K. ir R. K., žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba sklypo plane pažymėta taškais 1-2 yra bendra žemės sklypų riba, kurios koordinatės yra: ieškovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 4 ir atsakovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 1 koordinatės yra:

X 6.104187,64 ir Y 41820.9,46; ieÅ¡kovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 3 ir atsakovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: X 6104201,72 ir Y 418260,88; įpareigoti ieÅ¡kovus A. U. ir D. U. savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡montuoti jiems priklausančiÄ tvorÄ (įskaitant jÄ laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančiÄ atsakovų R. K. ir R. K. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuri į Å¡io sklypo vidų kerta Å¡io žemės sklypo ribÄ , pažymėtÄ riboženkliais 1-2 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra:

X 6104187,64 ir Y 418209,46 riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: X 61.04201,72 ir Y 418260,88); ieÅ¡kovams A. U. ir D. U. per nurodytÄ terminÄ Å¡io teismo sprendimo neįvykdžius visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, ar įvykdžius netinkamai, leisti atsakovams R. K. ir R. K. ieÅ¡kovų sÄ skaita iÅ¡montuoti ieÅ¡kovams priklausančiÄ tvorÄ (įskaitant jÄ laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančiÄ atsakovų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuri į Å¡io sklypo vidų kerta Å¡io žemės sklypo ribÄ , pažymėtÄ riboženkliais 1-2 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra:

X 6104187,64 ir Y 418209,46, riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: X 6104201,72 ir Y 418260,88), įpareigojant ieÅ¡kovus A. U. ir D. U. atlyginti atsakovams R. K. ir R. K. dėl tvoros (įskaitant jÄ laikančiųjų bei su ja susijusių konstrukcijų, stulpų, pamatų ir kt.) iÅ¡montavimo patirtas iÅ¡laidas; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdo 0,1763 ha namų valdos žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo iÅ¡ valstybės. Jų žemės sklypas su ieÅ¡kovų žemės sklypu turi bendrÄ ribÄ , žemės sklypo plane pažymėtÄ riboženkliais 1-2.

Å i riba ieÅ¡kovų žemės sklypo plane pažymėta taÅ¡kais 3-4 vietinėje koordinačių sistemoje (1942 m.). Atlikus jų žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus Å¡iuolaikinėje valstybinėje koordinačių sistemoje (1994 m.), nustatyta, kad jų valdomo sklypo ribÄ pažymėtÄ taÅ¡kais 1-2 į jų sklypo vidų kerta tinklinė ieÅ¡kovų tvora. 2016 m. balandžio 27 d. NŽT Jurbarko skyrius atliko faktinį ieÅ¡kovų žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ , kuriuo konstatavo, kad ieÅ¡kovų sklypas naudojamas ne pagal ribas.

Kadangi bendra ieÅ¡kovų ir atsakovų sklypų riba formuojant atsakovų žemės sklypÄ yra pažymėta 1994 m. valstybinėje koordinačių sistemoje, o ieÅ¡kovų sklypo riba pažymėta vietinėje 1942 m. koordinačių sistemoje, todėl bendros ribos vieta yra nustatytina pagal 1994 m. valstybinę koordinačių sistemÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mai 2018 m. spalio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, nustatė, kad ieÅ¡kovų A.

U. ir D. U. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba sklypo plane (sutarties Nr. P94/98-0236 priedas) pažymėta taškais 3-4 ir atsakovų R. K. ir R. K. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba sklypo plane pažymėta taškais 1-2 yra bendra žemės sklypų riba, kurios koordinatės yra: ieškovų žemės sklypo riboženklio Nr. 4 ir atsakovų žemės sklypo riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: X 6.104187,64 ir Y 41820.9,46; ieškovų žemės sklypo riboženklio Nr. 3 ir atsakovų žemės sklypo riboženklio Nr. 2 koordinatės yra:

X 6104201,72 ir Y 418260,88; įpareigojo ieÅ¡kovus savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡montuoti jiems priklausančiÄ tvorÄ (įskaitant jÄ laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančiÄ atsakovų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuri į Å¡io sklypo vidų kerta Å¡io žemės sklypo ribÄ , pažymėtÄ riboženkliais 1-2 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: X 6104187,64 ir Y 418209,46 riboženklio Nr. 2 koordinatės yra:

X 61.04201,72 ir Y 418260,88); ieÅ¡kovams per nurodytÄ terminÄ Å¡io teismo sprendimo neįvykdžius visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, ar įvykdžius netinkamai, leido atsakovams ieÅ¡kovų sÄ skaita iÅ¡montuoti ieÅ¡kovams priklausančiÄ tvorÄ (įskaitant jÄ laikančiųjų bei su ja susijusių konstrukcijų, stulpų, pamatų ir kt.), įpareigojant ieÅ¡kovus atlyginti atsakovams dėl tvoros (įskaitant jÄ laikančiųjų bei su ja susijusių konstrukcijų, stulpų, pamatų ir kt.) iÅ¡montavimo patirtas iÅ¡laidas, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovams bylinėjimosi iÅ¡laidas – 379 Eur žyminį mokestį ir 5 240 Eur už advokatų pagalbÄ , priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų 15,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovų ir atsakovų nuosavybės teise valdomi žemės sklypai turi vienÄ bendrÄ ribÄ . 2015 m. atsakovams NŽT sprendimu buvo suformuotas ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas namų valdos žemės sklypas, kurio ribos buvo nustatytos atlikus geodezinius matavimus. Pagal atliktus matavimus buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovų ir atsakovų bendra žemės sklypo riba nesutampa su ieÅ¡kovų pastatytos tvoros riba. IeÅ¡kovai nesutinka su atliktais matavimais, nes, jų nuomone, jie yra neteisingi, atlikti neteisėtai, jiems nedalyvaujant, o atsakovai teigia, kad sklypo ribos nustatytos teisingai, tačiau ieÅ¡kovų tvora yra pastatyta jų žemės sklypo teritorijoje ir reikalauja, kad tvora bÅ«tų patraukta iÅ¡ jiems priklausančio sklypo.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovų žemės sklypas buvo paženklintas nepakvietus gretimo sklypo savininkų – ieÅ¡kovų, ir jau vien Å¡i aplinkybė patvirtina tai, kad nebuvo laikomasi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 ir 27 p. reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad ginčijamas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas neatitinka Taisyklių reikalavimų. Å ie matininko padaryti pažeidimai nebuvo pastebėti NŽT specialistų, nes jie patvirtino žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktÄ , nurodydami, kad „žemės sklypo ribos ir jų pagrindų parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės reikalavimus“.

Tačiau teismas nesutiko su ieškovų argumentu, kad kadastriniai matavimai yra neteisėti, nes juos atlikus nustatytas žemės sklypų persidengimas. Nors formaliai atliekant matininkui G. S. kadastrinius matavimus buvo padaryti pažeidimai, tačiau proceso metu nebuvo nuginčytas šių matavimų metu nustatytų ribų teisingumas. Matininkas G. S. viso proceso metu teigė, kad ginčo žemės sklypai vienas kito nedengia, tai nurodė ir atlikdamas matavimus. Tokias matininko išvadas patvirtino byloje atlikta ekspertizė, kurioje ekspertas nurodė, kad žemės sklypai vienas kito nedengia.

Taip pat eksperto išvadoje nurodyta, kad faktiškai natūroje esančios žemės sklypų ribos ir koordinatės atitinka VĮ Registrų centras įregistruotas šių žemės sklypų ribas ir koordinates, tačiau neatitinka ginčytinos tvoros vieta, kuri pastatyta savavališkai.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad matininko atliktų kadastrinių matavimų teisingumas buvo patikrintas byloje atlikta eksperto iÅ¡vada, sprendė, jog Å¡ioje stadijoje netikslinga naikinti praÅ¡omus kadastrinius matavimus, nes pradėjus jau atliktÄ procedÅ«rÄ galutinis rezultatas bus tas pats ir Å¡alys vėl turės pradėti ginčo sprendimo procedÅ«rÄ . Å iuo atveju nustatant atsakovų žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, sklypų privatizavimo dokumentuose ir kt. pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose, Å¡ių matavimų teisingumas buvo patvirtintas proceso metu atlikta ekspertizės iÅ¡vada, todėl teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovai nedalyvavo nustatant atsakovų sklypo ribas, neduoda pagrindo besÄ lygiÅ¡kai naikinti priimtus sprendimus, nes toks sprendimas neiÅ¡spręstų Å¡alių ginčo.

9. Teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ panaikinti matininko G. S. kadastro duomenų bylÄ , ieÅ¡kovų reikalavimÄ panaikinti atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimÄ , kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei patvirtinti Å¡io žemės sklypo kadastro duomenys, taip pat atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog priimant skundžiamÄ atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus sprendimÄ buvo pažeisti konkrečių subjektų teisėti interesai į ginčo žemės sklypÄ ar kad ginčo žemės sklypas buvo suteiktas neturintiems teisės jį gauti asmenims.

10. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas dėl žemės sklypo pardavimo atsakovui R. K. turi būti naikintinas todėl, kad neva matininkas G. S. klaidingai atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir atsirado neatitikimas tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribos. Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypų ribos ir koordinatės atitinka VĮ Registrų centras įregistruotas šių žemės sklypų ribas ir koordinates, šie sklypai nedengia vienas kito, jų plotai nepakito. Nustatytos sklypų ribos ir plotai nepažeidžia nei vienos iš šalių nuosavybės teisių, todėl teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie turėtų esminės įtakos skundžiamo įsakymo priėmimui.

11. Teismas sprendė, kad atsakovai turėjo teisę įsigyti naudojamÄ 0,1763 ha ploto žemės sklypÄ NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimo ir 2015 rugpjūčio 20 d. įsakymo pagrindu, todėl nėra pagrindo naikinti ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintÄ notarine tvarka. IeÅ¡kovai iÅ¡ esmės ginčijo tik žemės sklypo ribų koordinates, o teismui konstatavus, kad Å¡io žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedÅ«ros pažeidimai neturėjo esminės įtakos skundžiamų sprendimų priėmimui, teismo vertinimu, sutartis sudaryta laikantis įstatymų reikalavimų, keliamų tokiems sandoriams sudaryti.

12. Teismas, vadovaudamasis ekspertizės iÅ¡vadomis, nustatė, kad ieÅ¡kovų žemės sklypas ir atsakovų žemės sklypas turi bendrÄ ribÄ , kurios koordinatės LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 6104187,64/418209,46 ir 6104201,72/418260,88. Å i riba nepažeidžia nei ieÅ¡kovų, nei atsakovų teisių ir teisėtų interesų bei civilinių santykių stabilumo, todėl teismas tenkino atsakovų reikalavimÄ nustatyti bendrÄ ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypų ribÄ pagal nustatytas koordinates.

13. Teismas taip pat nustatė, kad faktiÅ¡kai natÅ«roje esančios žemės sklypų ribos ir koordinatės atitinka VÄ® Registrų centras įregistruotas Å¡ių žemės sklypų ribas ir koordinates, tačiau neatitinka ginčytinos tvoros vieta, kuri pastatyta savavaliÅ¡kai (nematuojant matininkui). Tai, kad ieÅ¡kovų tvora yra už jų žemės sklypo ribų ir ieÅ¡kovai buvo įpareigoti jÄ nugriauti, konstatuota jau 2016 m. balandžio 29 d. NŽT Jurbarko skyriaus raÅ¡te, kuriame nurodoma, kad ieÅ¡kovai įspėjami, jog iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. nenusikėlę į savo sklypo pusę 0,60 m tvoros, patenkančios į atsakovų žemės sklypÄ , bus patraukti administracinėn atsakomybėn. Tai, kad neatitinka ieÅ¡kovų tvoros vieta, kuri pastatyta savavaliÅ¡kai, patvirtina ir 2018 m. birželio 21 d. atliktas ekspertizės aktas.

Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino atsakovų reikalavimÄ dėl įpareigojimo ieÅ¡kovus savo lėšomis iÅ¡montuoti jiems priklausančiÄ tvorÄ , o Å¡io reikalavimo neįvykdžius leisti atsakovams tai padaryti ieÅ¡kovų sÄ skaita.

14. Teismas laikė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo pažeistas, nes atsakovai žemės sklypÄ Ä¯gijo tik 2016 metais, sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2015 m. Akivaizdu, kad iki Å¡ių matavimų atlikimo nei ieÅ¡kovams, nei atsakovams nebuvo žinomos tikslios sklypo ribos, tad jie negalėjo žinoti apie pažeistÄ nuosavybės teisę. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 15. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai D. U. ir A. U. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2018 m. spalio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymo panaikinti atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymÄ dėl žemės sklypo pardavimo atsakovui R. K., nes matininkas G. S. klaidingai atliko Å¡io žemės sklypo kadastrinius matavimus ir atsirado neatitikimas tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypų ribų. Minėto ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ patvirtina byloje esantys įrodymai – NŽT 2015 m. lapkričio 9 d. raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, kad matininkas G.

S., atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, galimai pažeidė Nuostatų 32 p. reikalavimus; NŽT 2016 m. birželio 2 d. raÅ¡tas ir NŽT nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti 2016 m. vasario 1 d. ir 2016 m. balandžio 29 d. protokolų iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad matininkas G. S., atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, padarė kadastrinių matavimų veiklos pažeidimų; NŽT 2016 m. birželio 22 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad į atsakovų žemės sklypo ribų ženklinimÄ nebuvo kviečiami gretimo ieÅ¡kovų žemės sklypo savininkai;

NŽT Jurbarko skyriaus 2016 m. liepos 14 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad nuo 2016 m. balandžio 26 d. atlikto žemės sklypo patikrinimo faktinis ir juridinis naudojimas nepasikeitęs; liudytojo G. P. pateikti duomenys. 1.2. Teismas sprendime formaliai rėmėsi tik ekspertizės aktos išvadomis, visiškai nevertindamas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nustatytų aplinkybių ir matavimo rezultatų. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį eksperto išvadas teismas turėtų vertinti ir kitų bylos įrodymų, nustatytų aplinkybių kontekste, t. y. kompleksiškai, kartu su byloje esančiai įrodymais. 1.3.

NŽT prie ŽŪM Jurbarko skyriaus 2015 m. spalio 9 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas patvirtina, kad abu gretimus žemės sklypus patikrinę specialistai nustatė, jog abiejų žemės sklypų faktiÅ¡kai naudojamos ribos sutampa su tvoromis, t. y. faktiÅ¡kai natÅ«roje nėra jokio žemės sklypų persidengimo, abiejų žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kios. IeÅ¡kovai jokios atsakovams priklausančios žemės sklypo dalies nėra užėmę, tvora buvo pastatyta jau 1991 metais ir Å¡i tvora žymėjo dviejų gretimų žemės sklypų ribÄ .

Ginčas byloje kilo dėl to, kad atsakovų žemės sklypo matavimo darbus atlikęs matininkas G. S. žemės sklypo matavimo darbus atliko pasirinkęs nenaudotinas VÄ® Registrų centras transformuotas ieÅ¡kovų žemės sklypo koordinates iÅ¡ vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemÄ . 1.4. NatÅ«roje faktinės ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypo ribos sutampa, pagal nekilnojamojo turto registro duomenis (kadastriniai žemėlapiai) abiejų žemės sklypų ribos sutampa, tačiau kadastrinių žemėlapių ribas užneÅ¡us ant faktiÅ¡kai esančių ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypo ribų, jau atsiranda persidengimas, nes nekilnojamojo turto registratorius transformuodamas ieÅ¡kovų žemės sklypų koordinates iÅ¡ vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemÄ tai padarė su paklaida, dėl kurios ieÅ¡kovų žemės sklypas kadastro žemėlapyje yra pasilinkęs pietryčių kryptimi. 1.5.

Jei teismas tenkintų atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio 1 reikalavimÄ , tai ieÅ¡kovų žemės sklypas nuo nekilnojamojo turto registro įregistruotų 0,1723 ha sumažėtų apie 0,02 ha arba ieÅ¡kovų žemės sklypas turėtų persidengti su gretimybėje esančiu Z. B. žemės sklypu. 1.6. IeÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu prašė įtraukti (duomenys neskelbtini), sklypo savininkÄ Z. B., nes teismo sprendimas liečia Å¡io asmens interesus, kadangi teismas neatsižvelgdamas į ekspertizės iÅ¡vadas, nustatė ieÅ¡kovų žemės sklypo ribas, dėl kurių ieÅ¡kovų sklypas per 0,4 m atstumu turi perdengti Z.

B. žemės sklypÄ . Teismas, neįtraukdamas į civilinės bylos nagrinėjimÄ Z. B., padarė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimÄ , dėl ko teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. 1.7. IeÅ¡kovai yra pateikę UAB „Geosmart“ atliktÄ 2017 m. rugsėjo 1 d. planÄ , kuris patvirtina, kad ieÅ¡kovai nėra užsiėmę daugiau žemės, nei jie turi įregistravę nekilnojamojo turto registre ir tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina eksperto iÅ¡vada. 1.8. 1996 metų plane atstumas nuo atsakovų gyvenamojo namo iki žemės sklypo ribos, pažymėtos taÅ¡kais „1“ ir „2“ sudaro 18,78 m, o jau 2015 metų plane atstumas nuo atsakovų gyvenamojo namo iki žemės sklypo ribos, pažymėtos taÅ¡kais „1“ ir „2“ sudaro jau 19,27 m kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovų žemės sklypo ribos palyginus abu 1996 metų ir 2015 metų planus skiriasi, nes 2015 metų plane atsakovų žemės sklypas yra apie 0,5 m atstumu pastumtas į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , t. y. palyginus 1996 ir 2015 metų planus su pastoviu objektu – atsakovų gyvenamuoju namu, gaunasi ženklus neatitikimas, kuris ir yra Å¡io civilinio ginčo kilimo priežastis. 1.9.

Matininkas G. S., atlikdamas atsakovų žemės sklypo matavimus vietoje, neiÅ¡vengiamai turėjo pastebėti, kad dėl jo atliktų matavimų atsakovų žemės sklypas dengia ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , todėl privalėjo į matavimus įtraukti ieÅ¡kovus tam, kad matavimų metu kilę neaiÅ¡kumai bÅ«tų sprendžiami jau matavimų eigoje. Be to, matininkas pagal savo kompetencijÄ ir atliekamus darbus privalėjo žinoti, kad visi (duomenys neskelbtini) esantys žemės sklypai, iÅ¡skyrus atsakovų žemės sklypÄ , buvo pamatuoti vietinėje koordinačių sistemoje, Å¡ių sklypų koordinatės iÅ¡ vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemÄ buvo transformuotos nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ir tik vienintelis atsakovų žemės sklypas buvo matuojamas Å¡iuo metu galiojančioje valstybinėje koordinačių sistemoje. 1.10.

Atsakovė NŽT prie ŽŪM 2016 m. gruodžio 2 d. pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad matininkas G. S. yra įpareigotas iš naujo atlikti atsakovų žemės sklypo matavimus, t. y. šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovų žemės sklypo matavimai, atlikti 2015 metais, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Tik nuginčijus atsakovų 2015 metais atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, bus sudaryta prielaida naujų tiek ieškovų, tiek atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimui, nes atsakovų žemės sklypo koordinatės, nustatytos 1996 metais vietinėje koordinačių sistemoje, taip pat turėjo būti perskaičiuojamos nekilnojamojo turto registratoriaus. 1.11.

Matininkas G. S., žinodamas, kad atsakovų žemės sklypui yra nustatytas virÅ¡plotis, turėjo kreiptis NŽT Jurbarko skyrių su praÅ¡ymu koreguoti teritorinio planavimo dokumentus, kurie buvo pagrindas suteikti žemė sklypÄ atsakovams. Tačiau joks teritorinio planavimo dokumentas nebuvo koreguotas, t. y. pagal galiojančius teritorinio planavimo dokumentus atsakovams yra suteikta tik 0,15 ha ploto žemės sklypas, nes į bylÄ nebuvo pateikta NŽT iÅ¡vada dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente. 1.12.

IeÅ¡kinio senaties eiga Å¡ioje byloje turi bÅ«ti pradėta fiksuoti nuo tvoros pastatymo, t. y. bent jau nuo 1998 metų, kai ieÅ¡kovai nuosavybės teise įsigijo jų valdomÄ Å¾emės sklypÄ , kuris buvo aptvertas tvora. Taigi atsakovai apie ieÅ¡kovų pastatytÄ tvorÄ turėjo ir galėjo žinoti nuo 1998 metų ir nuo Å¡io termino savo teisių negynė, kas įrodo, kad atsakovų teisės ir nebuvo pažeistos, nes tvora skyrė du gretimus žemės sklypus.

16. Atsakovai D. U. ir A. U. atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. IeÅ¡kovai ginčo tvorÄ pastatė nelegaliai (savavaliÅ¡kai), t. y. dar neturėdami nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ir pastatė tuo metu, kai sklypas dar net nebuvo suformuotas bei priklausė valstybei. Kadangi ieÅ¡kovai pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekė ginti savo teises į savavaliÅ¡kÄ , neteisėtai pastatytÄ tinklinės tvoros vietÄ , todėl teismas įvertinęs bylos įrodymus ir aplinkybių visumÄ pagrįstai ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė. 2.2.

Vien tai, kad ieÅ¡kovai nebuvo pakviesti į kadastrinių matavimų procedÅ«rÄ , lemia tik procedÅ«rinį pažeidimÄ , tačiau toks pažeidimas pats savaime nereiÅ¡kia, jog kadastriniai matavimai dėl to yra neteisingi ar iÅ¡ esmės neteisėti. Nustatytas procedÅ«rinis pažeidimas yra formalaus pobÅ«džio, neturintis esminės reikÅ¡mės ginčijamų kadastrinių matavimų teisėtumui, nes byloje atlikus ekspertinį ginčijamų kadastrinių matavimų patikrinimÄ , jo metu surinkti žemės sklypų duomenys nepakito, o buvo patvirtinti. 2.3.

Ieškovų ir atsakovų sklypai vienas kito nedengia, jų plotai atitinka įsigijimo dokumentus, žemės sklypų ribos yra aiškios ir atitinka VĮ Registrų centras įregistruotus duomenis. Todėl apeliantų argumentai dėl tariamo žemės sklypų persidengimo yra atmestini, jie neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių, Registrų centro duomenų ir ekspertizės akto išvadų. 2.4. Panaikinus ginčo kadastrinius duomenis ir iš naujo juos atliekant jau iškvietus ieškovus, situacija nepasikeistų, t. y. kadastriniai matavimai būtų atliekami valstybinėje koordinačių sistemoje, kaip tai buvo daroma ekspertizės metu, t. y. sklypų ribos nepakistų. 2.5.

Ginčas sprendžiamas dėl ieÅ¡kovų tvoros ir ieÅ¡kovų bei atsakovų žemės sklypų ribos vietos. Å ie klausimai visiÅ¡kai neliečia Z. B., nes jis nėra ginčo sklypų ar tvoros savininkas, joks materialus reikalavimas dėl jo sklypo ribos nėra pareikÅ¡tas. IeÅ¡kovų ir Z. B. sklypų padėtį tyrinėjo ekspertas ir nustatė, kad sklypai nepersidengia, todėl apeliantų argumentai dėl tariamo Z. B. interesų pažeidimo nepagrįsti. 2.6. IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami naikinti valstybinės žemės perleidimo sandorį, naudojasi sandorių negaliojimo institutu nesÄ Å¾iningais tikslais – gina savo teises į savavaliÅ¡kai ir neteisėtai jų pastatytÄ tinklinę tvorÄ , todėl teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovų reikalavimo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ valstybinės žemės perleidimo atsakovams sandorį. 2.7.

Skundo teiginiai apie netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ yra subjektyvÅ«s ir nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo byloje surinktų įrodymų visumos vertinimas atliktas netinkamai. 2.8. Apeliantai nepateikė jokių argumentų, kad ekspertizės akte nurodyti ginčo sklypų bendros ribos vietos koordinačių duomenys yra neteisingi. 2.9. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, nes teisės pažeidimas paaiÅ¡kėjo tik 2015 m., kai buvo atlikti valstybės žemės sklypo kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje ir šį žemės sklypÄ Ä¯sigijus atsakovams.

17. Atsakovė NŽT prie ŽŪM atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad jų žemės sklypo ribos sutampa su tvora, t. y. jie neatliko savo žemės sklypo kadastrinių matavimų valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, kaip reglamentuojama teisės aktuose, ir nepaneigė, kad NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimas, kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypas bei patvirtinti Å¡io žemės sklypo kadastro duomenys, yra nepagrįstas. 3.2.

Apeliantai ieškiniu neginčijo bendros ribos tarp savo žemės sklypo ir trečiojo asmens Z. B. žemės sklypo, todėl teismas pagrįstai nenagrinėjo tų aplinkybių, kurios nebuvo apeliantų pasirinktas bylos dalykas. Jeigu apeliantai mano, kad Z. B. tvora yra pastatyta jų žemėje ir tuo pažeidžia jų interesus, jie turi teisę ginti juos teisės nustatyta tvarka ir šis skundžiamas teismo sprendimas tam neužkerta kelio. 3.3. Apeliantų argumentas, kad jie nebuvo pakviesti į atsakovų žemės sklypo matavimus ir tai turėjo būti pagrindas tenkinti jų ieškinį, nepagrįstas, kadangi nebuvo nuginčytas kadastrinių matavimų metu nustatytų ribų teisingumas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. Ginčas byloje kilo dėl gretutinių šalims nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo.

20. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovams D. U. ir A. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovams R. K. ir R. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso greta esantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Jurbarko skyrius 2015 m. liepos 3 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei patvirtinti Å¡io žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti G.

S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015 m. birželio 29 d. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ . NŽT Jurbarko skyrius 2015 m. rugpjūčio 20 d. priėmė įsakymÄ kuriuo buvo nuspręsta parduoti atsakovui R. K. šį 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o 2015 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria nurodytas 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypas parduotas atsakovui R. K..

21. Ieškovai ieškinyje prašė:

1) panaikinti atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimÄ Nr. 32SK-434-(14.32.110), kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei patvirtinti Å¡io žemės sklypo kadastro duomenys, kurie nustatyti G. S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015 m. birželio 29 d. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ ;

2) panaikinti G. S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015 m. birželio 29 d. parengtÄ Å¾emės sklypo, turinčio 0,1763 ha ploto ir esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ ;

3) panaikinti atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymÄ Nr. 32VÄ®-746-(14.32.2.), kuriuo buvo nuspręsta parduoti atsakovui R. K. 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

4) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 32SU-75, pagal kuriÄ atsakovui R. K. buvo parduotas 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei taikyti restitucijÄ ir R. K. grÄ Å¾inti pirkimo–pardavimo sutartyje įmokėtus 548,42 Eur, o valstybei grÄ Å¾inti 0,1763 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kinio reikalavimus grindė tuo, kad ieÅ¡kovams priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas pagal 1998-10-14 nustatytus kadastro duomenis ir sklypus skirianti riba yra nusistovėjusi pagal pastatytas tvoras, o G.

S. įmonė, atlikdama atsakovams priklausančio sklypo kadastrinius matavimus (pagal 2015-06-29 parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ ), pažeidė kadastrinių matavimų atlikimo tvarkÄ reglamentuojančius teisės aktus: Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (toliau – Kadastro nuostatai) bei žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles (toliau – Taisyklių).

Nurodė, kad matininkas G. S., atlikdamas kadastrinius matavimus, nekvietė gretimo žemės sklypo savininko, o Å¡iaurinę sklypo ribÄ paženklino vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančia informacija, kuri nenaudotina dėl žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų), nes ieÅ¡kovų ir atsakovų sklypai persidengia.

22. Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė nustatyti ieÅ¡kovų A. U. ir D. U. bei atsakovų R. K. ir R. K., žemės sklypų ribÄ pagal prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas ir pažymėtas tam tikrais taÅ¡kais koordinates; įpareigoti ieÅ¡kovus savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡montuoti jiems priklausančiÄ tvorÄ (įskaitant jÄ laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančiÄ atsakovų R. K. ir R. K. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovams per nurodytÄ terminÄ Å¡io teismo sprendimo neįvykdžius visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, ar įvykdžius netinkamai, leisti atsakovams ieÅ¡kovų sÄ skaita iÅ¡montuoti ieÅ¡kovams priklausančiÄ tvorÄ (įskaitant jÄ laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančiÄ atsakovų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieÅ¡kovus atlyginti atsakovams dėl tvoros iÅ¡montavimo patirtas iÅ¡laidas.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. S. atliekant kadastrinius matavimus buvo padaryti tam tikri pažeidimai (į žemės sklypo ribų paženklinimÄ nepakviesti gretimo sklypo savininkai – ieÅ¡kovai, nors žemės sklypo riba neatitiko su faktiÅ¡kai naudojama), tačiau teismas sprendė, jog nebuvo nuginčytas G. S. atliktų kadastrinių matavimo metu nustatytų ribų teisingumas, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kios ir sklypai vienas kito nedengia.

24. Su teismo sprendimu nesutinka ieÅ¡kovai ir apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, formaliai pasirėmė ekspertizės iÅ¡vadomis, o žemės naudojimo patikrinimo akte buvo nustatyta, kad abiejų sklypų faktiÅ¡kai naudojamos ribos sutampa su tvoromis, tuo tarpu G. S., atlikdamas matavimo darbus, padarė pažeidimus. Nurodo, kad ieÅ¡kovai nėra užėmę jokios atsakovams priklausančios žemės sklypo dalies, tvora pastatyta dar 1991 m. ir visada žymėjo sklypų ribÄ .

Taip pat mano, kad sprendimu buvo nuspręsta ir dėl greta ieÅ¡kovų sklypo esančio kito sklypo (duomenys neskelbtini) savininko teisių ir pareigų. Dėl apelianto praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka 25. Bylos nagrinėjimo dienÄ buvo gautas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodant, kad, siekiant visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus teiginius, yra bÅ«tina teismo posėdžio metu apklausti ekspertizę atlikusį ekspertÄ V.

Å ., kadangi, jų manymu, ekspertizės akto iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos. IÅ¡vadų prieÅ¡taringumÄ ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai grindžia remdamiesi savo eksperto iÅ¡vadų vertinimu, t. y. padarydami tam tikras iÅ¡vadas, kurios, jų manymu, prieÅ¡tarauja eksperto nustatytoms aplinkybėms.

26. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko raÅ¡ytinį procesÄ , o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra iÅ¡imtinė forma (CPK 322 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

27. IeÅ¡kovai, susipažinę su ekspertizės aktu, praÅ¡ymÄ apklausti ekspertÄ turėjo galimybę pareikÅ¡ti pirmosios instancijos teisme, be to, tokį praÅ¡ymÄ pateikė tik paskirtÄ teismo posėdžio dienÄ , o praÅ¡ymo motyvai nepagrindžia eksperto apklausos bÅ«tinybės, nes ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kia tik savo nesutikimÄ su eksperto iÅ¡vadomis.

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta, jog kokias nors konkrečias aplinkybes reikėtų aiÅ¡kintis žodinio nagrinėjimo metu, Å¡alių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais Å¡alys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus bei atsikirtimus, buvo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o Å¡alių (jų atstovų) paaiÅ¡kinimai užfiksuoti teismo posėdžių garso įraÅ¡uose, be to, byla buvo nagrinėjama pakartotinai, t. y. po to, kai apeliacinės instancijos teismas panaikino anksčiau priimtÄ teismo sprendimÄ .

Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta bÅ«tinumo aiÅ¡kintis bylos aplinkybes, bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis). Dėl atsakovų atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumo ir Å¡alių sklypus skiriančios ribos 29. Esminis ginčas tarp Å¡alių – gretimų žemės sklypų savininkų – kyla dėl atsakovų atliktų kadastrinių matavimų teisingumo ir sklypus skiriančios ribos nustatymo. IeÅ¡kovų teigimu, atsakovų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlikus paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovų sklypo tvora patenka į atsakovų žemės sklypo ribas, yra neteisingi, o sklypų bendra riba turėtų sutapti su jų dar 1991 m. pastatyta tvora.

Taigi ginčo esmę sudaro, ar žemės sklypų riba yra aiški ir ar ji sutampa su faktine tvoros buvimo vieta.

30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors matininkas G. S., atlikdamas atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie ginčijami nagrinėjamoje byloje, padarė procedÅ«rinius pažeidimus (žemės sklypÄ paženklino nepakvietus ir nedalyvaujant gretimo sklypo savininkų – ieÅ¡kovų), tačiau kartu nesutiko su atsakovų argumentais, jog atlikti kadastriniai matavimai yra neteisėti, kadangi juos atlikus žemės sklypai persidengia. Teismas sprendė, kad atlikus Å¡iuos kadastrinius matavimus žemės sklypų riba nustatyta teisingai, Å¡alių bendra žemės sklypų riba nesutampa su ieÅ¡kovų pastatytos tvoros riba, o Å¡alių gretimai esantys žemės sklypai vienas kito nedengia. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė, remdamasis byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis, su kuo nesutinka ieÅ¡kovai teigdami, jog teismas nepagrįstai prioritetÄ atidavė ekspertizės aktui, neįvertinęs kitų byloje esančių įrodymų.

31. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

32. Taigi, CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismo tvarka pirmiausia nustatytas tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. Pažymėtina, kad teismo eksperto V. Å . atliktos ekspertizės akte (e. b. t. 4, b. l. 163-186), atsakant į 5 klausimÄ , ar faktiÅ¡kai natÅ«roje esančios žemės sklypų adresu: (duomenys neskelbtini), ribos ir koordinatės atitinka VÄ® „Registrų centras“ įregistruotas Å¡ių sklypų ribas ir koordinates, nurodyta, kad jos atitinka, tačiau neatitinka ginčytinos tvoros vieta, kuri pastatyta savavaliÅ¡kai (nematuojant matininkui).

Tokia eksperto iÅ¡vada reiÅ¡kia, kad žemės sklypų teisinės ribos yra aiÅ¡kios ir atitinka įregistruotas sklypo ribas, kas iÅ¡ esmės eliminuoja bÅ«tinybę nustatyti sklypus skiriančiÄ ribÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad faktinis naudojimasis žemės sklypais skiriasi nuo teisiÅ¡kai aiÅ¡kių žemės sklypų ribų, sklypus skirianti riba laikytina ginčo dalyku.

33. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

34. Å iuo požiÅ«riu svarbios ekspertizės iÅ¡vados, kad žemės sklypai vienas kito nedengia (atsakymas į 18 klausimÄ ). Atkreiptinas dėmesys, kad ir VÄ® „Registrų centras“, atsakydamas į atsakovų atstovų pateiktus tam tikrus klausimus, yra nurodęs, jog ginčo sklypų ribos kadastro žemėlapyje nesidengia (e. b. t. 3, b. l. 69-71). IeÅ¡kovai, neatlikę savo sklypo kadastrinių matavimų Å¡iuolaikinėje koordinačių sistemoje, nors tai buvo siÅ«lyta padaryti, nepaneigė ieÅ¡kovų sklypo kadastrinių matavimų teisingumo ir neįrodė, kad dėl jų pakito ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo plotas. Atvirkščiai, ekspertizės akte nurodyta, kad žemės sklypai, suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, yra tokių pačių plotų kaip ir nustatyta ekspertizės metu, t. y. ieÅ¡kovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – 0,1723 ha, t. y. nesumažėjęs (atsakymas į 1 klausimÄ ).

35. IeÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentus, kad jų pateiktas 2017 m. rugsėjo 1 d. UAB „Geosmart“ atliktas planas neva patvirtina, jog jie nėra užsiėmę daugiau žemės, taip pat nurodomi tam tikrų atstumų 1996 m. ir 2015 m. planuose skirtumai, argumentai dėl galimų žemės sklypų, pamatuotų vietinėje koordinačių sistemoje ir vėliau transformuotų į valstybinę koordinačių sistemÄ , paklaidų ir pan. nepaneigia eksperto iÅ¡vadų dėl ginčo esmės, kad ginčo sklypų ribos ir koordinatės atitinka VÄ® „Registrų centras“ įregistruotas Å¡ių žemės sklypų ribas ir koordinates, tačiau neatitinka ginčytinos tvoros vieta, kuri pastatyta savavaliÅ¡kai (nematuojant matininkui).

Taigi bÅ«tent ieÅ¡kovų pastatyta tvora neatitinka Å¡alių sklypus skiriančios ribos, kuri faktiÅ¡kai pagal dokumentus yra aiÅ¡ki. Pažymėtina, kad UAB „Geosmart“ 2017 m. rugsėjo 1 d. akte (e. b. t . 2, b. l 170-173) nurodyta, jog buvo matuota pagal faktinį (pagal tvoras) naudojimÄ , bet ne pagal dokumentus.

36. Apeliantų akcentuojama aplinkybė, kad matininkas G. S. netinkamai atliko atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, kÄ patvirtina byloje pateikti įrodymai apie jo padarytus Nuostatų ir Taisyklių pažeidimus, pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta ir įvertinta, t. y. teismas nustatė, kad matininkas G. S. žemės sklypÄ paženklino nepakvietęs ir nedalyvaujant gretimo sklypo savininkams – ieÅ¡kovams, tokiu bÅ«du pripažino matininko padarytÄ pažeidimÄ . Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punkte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba bÅ«simajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (kviestiniams asmenims); paženklinus žemės sklypo ribas, suraÅ¡omas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, jį pasiraÅ¡o dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo.

Todėl negalima sutikti su ieškovais, kad teismas neatkreipė dėmesio į matininko G. S. padarytus pažeidimus. Pažymėtina, kad ir ekspertas V. Š. akte konstatavo matininko G. S. padarytus pažeidimus, nurodęs, kad G. S. kadastrinius matavimus atliko nepakviesdamas gretimų žemės sklypų savininkų ir nefiksuodamas pastatytos tvoros.

37. Tačiau, nors ir buvo nustatyti tam tikri procedÅ«riniai matininko G. S. padaryti teisės aktų pažeidimai, vien tai nereiÅ¡kia, kad kadastriniai matavimai buvo neteisingi iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegija sutinka, kad ekspertizei patvirtinus G. S. atliktų kadastrinių matavimų teisingumÄ , o ieÅ¡kovams patiems neatlikus kadastrinių matavimų Å¡iuolaikinėje koordinačių sistemoje, ginčo atveju yra pagrindas nesureikÅ¡minti padarytų procedÅ«rinių pažeidimų, nes panaikinus, kaip nustatyta, teisingus kadastrinius matavimus ir atlikus procedÅ«rÄ iÅ¡ naujo, galutinis rezultatas (kadastriniai matavimai) bÅ«tų toks pat. Pažymėtina, kad ir Nuostatuose yra numatyta, jog net kviestiniams asmenims pateikus pastabų raÅ¡tu, dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Apie priimtÄ sprendimÄ vykdytojas raÅ¡tu informuoja pastabas raÅ¡tu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus (Nuostatų 32.1.1.5.).

38. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju pakanka pasisakyti dėl esminių bylos aplinkybių, sudarančių pagrindÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tai pirmosios instancijos teismas atliko, o apeliantų skunde nurodomos ir analizuojamos aplinkybės neturi įtakos ginčo iÅ¡sprendimui. Dėl įrodymų vertinimo 39. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde dėsto faktines bylos aplinkybes, cituoja byloje surinktų įrodymų turinį ir kartu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai prioritetÄ suteikdamas ekspertizės aktui, kurį taip pat netinkamai įvertino.

Pažymėtina, kad apeliantai nenurodo kokių nors konkrečių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, iÅ¡skyrus kvestionuojamÄ ekspertizės akto įrodomÄ jÄ vertę.

40. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

41. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, kadangi sprendime nurodė, kokias bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes nustatė ir kokių įrodymų pagrindu, t. y. sprendime nurodė ir tuos įrodymus, kuriuos pažymi ir kuriais apeliaciniame skunde remiasi ieÅ¡kovai, o bÅ«tent įrodymus, susijusius su matininko G. S. padarytais pažeidimais atliekant kadastrinius matavimus ir NŽT žemės naudojimo patikrinimo aktus (tame tarpe ir 2015 m. spalio 9 d. aktÄ , kuriame buvo nustatyta, kad faktiÅ¡kai naudojamų sklypų ribos sutampa su tvoromis, nors kitame 2016 m. balandžio 27 d. akte buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovų žemės sklypas naudojamas ne pagal ribÄ , įteisintÄ planuose).

42. Nurodytų įrodymų visuma neleido daryti vienareikšmės ir pakankamai pagrįstos išvados, nes juose nustatytos aplinkybės dėl gretimus sklypus skiriančios ribos buvo pakankamai prieštaringos, todėl būtent byloje paskirta ekspertizė ir turėjo atsakyti į klausimus, į kuriuos pagal byloje surinktus įrodymus nebuvo galima labai aiškiai ir pagrįstai atsakyti. Nagrinėjamo ginčo atveju, kai kiti byloje surinkti įrodymai neleido padaryti pagrįstos išvados dėl šalių žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo, ekspertizės akto įrodomoji reikšmė tampa itin reikšminga, ypač kai tokio pobūdžio klausimų sprendimas yra susijęs su specialių žinių tam tikroje (žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir kadastro duomenų nustatymo) srityje ir su tam tikros kompetencijos turėjimu.

Ekspertizę atliko teismo ekspertas, turintis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų kvalifikacijÄ , suteikiančiÄ jam teisę atlikti žemės sklypų projektavimÄ , Å¡ių sklypų ribų ženklinimÄ vietovėje ir kadastro duomenų nustatymÄ bei jų įraÅ¡ymÄ Ä¯ Nekilnojamojo turto kadastrÄ , taip pat turintis ir papildomÄ matininko kvalifikacijÄ , kuri suteikia teisę nustatyti žemės sklypų kadastro duomenis, juos tikslinti. Ekspertizės atlikimo metu dalyvavo atsakovas R.

K. ir ieškovė D. U., taip pat dar ir matininkas A. G., kas patvirtina, kad ekspertizė buvo atlikta tinkamai, atsakingai ir kompetentingai. Ekspertizės akto tiriamoji dalis patvirtina, kad buvo įvertinti ne tik byloje sukaupti, bet ir eksperto papildomai pareikalauti dokumentai. Kartu remiantis tiriamus klausimus reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat ekspertizės metu buvo atlikti matavimai ir nustatytos sklypų koordinatės, įvertintas ir 2013 m. Jurbarko miesto Kalnėnų gyvenamųjų namų kvartalo ir (duomenys neskelbtini) gatvės detalusis planas, prieštaravimų tarp akto tiriamosios dalies ir išvadų nėra nustatyta.

Todėl nėra jokio pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės akto duomenimis ir iÅ¡vadomis, taigi Å¡is įrodymas įvertintas tinkamai. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylÄ trečiojo asmens Z. B. teisių ir pareigų 43. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o Å¡io draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iÅ¡ teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.).

Dėl to aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; kt.).

44. Apeliantai teigia, kad teismas nustatė tokias ieÅ¡kovų sklypo ribas, dėl kurių jų sklypas 0,4 m atstumu perdengia kaimynui Z. B. priklausantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), todėl neįtraukus Z. B. į bylÄ buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų.

45. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovų argumentus, kadangi, pirmiausia, ginčo dalykas buvo ne ieškovų ir kaimyninio žemės sklypo, priklausančio Z. B., bendra riba, bet ieškovų ir atsakovų K. žemės sklypus skirianti riba ir būtent ši riba buvo nustatyta, kitos ieškovų žemės sklypo ribos buvo aktualios tiek, kiek turėjo įtakos šios žemės sklypo ribos nustatymui. Skundžiamu teismo sprendimu nebuvo pasisakyta dėl ieškovų ir Z. B. žemės sklypų bendros ribos ir jos koordinačių.

Be to, pažymėtina, kad ekspertizės akte, atsakant į 6 klausimÄ , konstatuota, kad ieÅ¡kovų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nedengia gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl ieÅ¡kinio senaties 46. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi atsakovams K. apie tvoros pastatymÄ turėjo bÅ«ti žinoma jau 1998 metais, kai ieÅ¡kovai įsigijo žemės sklypÄ , kuris jau buvo patvertas tvora. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi atsakovai K.

žemės sklypÄ Ä¯sigijo tik 2016 m., o sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2015 metais ir tik atlikus kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo tikslios žemės sklypo ribos, todėl atsakovai anksčiau negalėjo žinoti apie savo pažeistas nuosavybės teises.

47. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ .

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017, 45 punktas).

48. Ä®vertinus tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl ieÅ¡kinio senaties pradžios momento atitinta tiek nurodytos teisės normos reikalavimus, tiek teismų praktikoje suformuotas taisykles dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo. IeÅ¡kovo tvoros buvimo atsakovams K. priklausančiame sklype faktas paaiÅ¡kėjo tik atlikus atsakovų sklypo kadastrinius matavimus, o atsakovų nuosavybės teisės negalėjo bÅ«ti pažeistos, kol jie neįgijo nuosavybės teisių į žemės sklypÄ , nes ieÅ¡kovų tvora buvo pastatyta dar iki jų nuosavybės teisės įgijimo.

Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga skaičiuotina nuo tvoros pastatymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 49. Apeliacinio skundo motyvais nenustačius pagrindų panaikinti teismo sprendimÄ , spendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl netenkinamas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas priteisti jų bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1-3 dalys), o atsakovų R. K. ir R.

K. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrįstas šias išlaidas patvirtinančiais įrodymais, todėl taip pat netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

50. Apeliacinio skundo netenkinus, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – po 4,24 Eur iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2018 m spalio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 4,24 Eur iÅ¡ kiekvieno iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Nijolia Indreikienė Izolda Nėnienė