2022-11-03 Nr. AB-26404-2-10-3-00071-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-881-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00071-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. sausio 20 d. sprendimą (19.1)-D3-208 (toliau – ir Administracijos sprendimas) ir įpareigoti Administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti adresus valstybinės žemės sklypams, suplanuotiems Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, kurių projektiniai numeriai (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, suplanuotų valstybinės žemės sklypų, kurių projektiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Georamas“ parengtas šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas, juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir NTK) ir Lietuvos Respublikos daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) bei išnuomoti ne aukciono tvarka pareiškėjui A.

Š.; 3) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Aplinkos ministerija) ir atsakovą Valstybinę miškų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Miškų tarnyba) per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre visus duomenis, nurodančius, kad valstybinės žemės sklypai, suplanuoti Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, kurių projektiniai numeriai (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, bei patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 patvirtintą 19 priedą, t. y.

Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, bei pakoreguoti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 (toliau – ir Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema), taip, kad šie žemės sklypai nebepatektų į valstybinės reikšmės miškų plotus;

4) iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti 1 440 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatai – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) mieste (toliau – ir Pastatai).

NTR duomenimis, pastatai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), pateko į valstybinės žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pateko į valstybinės žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiems valstybinės žemės sklypams adresas nebuvo suteiktas, nes tai padaryti atsisakė Administracija, ir tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko, vykstant teisminiams ginčams NŽT Palangos skyrius priėmė 2021 m. vasario 24 d.

įsakymą Nr. 16VĮ-99-(14.16.2 E.), kurio pagrindu šie abu valstybiniai žemės sklypai buvo išregistruoti iš NTR. Prie pastatų, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas nebuvo suformuotas. Nors šio žemės sklypo kadastro duomenų byla yra parengta, tačiau žemės sklypo kadastro duomenų NŽT netvirtina ir todėl iki šiol šis žemės sklypas nesuformuotas ir NTR neįregistruotas.

Pareiškėjas dėl šių trijų valstybinės žemės sklypų, suplanuotų Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 (toliau – ir Detalusis planas), kurių projektiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypai) suformavimo (kadastro duomenų nustatymo) kreipėsi į bendrovę UAB „Georamas“, kad ši pagal tos teritorijos galiojantį detalųjį planą parengtų šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas su planais. NŽT nustatė, kad Ginčo sklypai yra suprojektuoti Detaliojo plano sprendiniuose, jų projektiniai numeriai yra galiojantys, todėl NŽT Palangos skyriaus 2019 m. gruodžio 2 d. rašte ir tikrinimo aktuose nurodyti teiginiai, kad Detalusis planas yra sustabdytas, nėra teisingi.

Kad Detalusis planas yra galiojantis, patvirtina NŽT 2020 m. sausio 30 d. sprendime nurodytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2020 m. sausio 29 d. raštas „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano“ Nr. 2d-1291. NŽT Palangos skyrius privalėjo įvertinti šių sklypų ribų atitiktį Detaliojo plano sprendiniams, tačiau patikrinimo aktuose to nepadarė, todėl ginčijami NŽT Palangos skyriaus patikrinimo aktai ir 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimas neteisėti ir nepagrįsti, nes juose nurodyti neteisingi faktai apie šio detaliojo plano sustabdymą bei teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu atsisakyta tikrinti Ginčo sklypų kadastro duomenų bylas.

3. Pareiškėjas teigė, kad adresus Ginčo sklypams privalėjo suteikti atsakovas Administracija, tačiau Administracijos sprendimu atsisakė tai padaryti. Pareiškėjas negali pabaigti suformuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių Pastatų Ginčo sklypus ir juos išsinuomoti, nes Administracija atsisako suteikti Ginčo sklypams adresus, o NŽT atsisako juos išnuomoti, nes tam trukdo Aplinkos ministerijos ir Miškų tarnybos padarytos klaidos. Teritorijoje, kurioje yra Ginčo sklypai, nėra parengto vietovės lygmens Palangos miesto savivaldybės dalies bendrojo plano, o galioja vienintelis vietovės lygmens kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas – tai Šventosios gyvenvietės detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 (Detalusis planas).

Ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose yra privalu numatyti želdinius (želdynus), todėl tokiuose žemės sklypuose, kaip Ginčo sklypai, būtina įveisti priklausomuosius želdinius (medžius), jei jų nėra, o jei yra – juos būtina pažymėti žemės sklypų kadastro duomenų bylose ir nurodyti, kad šie medžiai, kaip želdynai, yra žemės naudmenys. Vienu metu žemės sklypuose negali būti fiksuojami želdiniai ir miškai (miško žemė). Norint fiksuoti mišką (miško žemę) kaip žemės sklypo kadastro duomenį, būtina, kad žemės sklypas būtų miškų ūkio paskirties, o tada pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, tokie žemės sklypai gali turėti kelis naudojimo būdus.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis aiškiai apibrėžia žemės naudotojo teisę vadovautis Detaliuoju planu ir kartu suponuoja viešojo administravimo institucijos pareigą nepažeisti šios teisės priimant administracinius aktus. Ginčą būtų galima išspręsti vadovaujantis Detaliuoju planu, nekreipiant dėmesio į specialiuosius planus (valstybinės reikšmės miškų plotų schemas), juo labiau, kad Ginčo sklypai yra formuojami ir teritorija bus naudojama ne miškų ūkio veiklai. Specialieji planai, jų taikymas tiesiogiai Ginčo sklypams įtakos neturi, nes privalu vadovautis galiojančiu Detaliuoju planu, tačiau keičiant ar koreguojant Detaliojo plano sprendinius, bus privalu vadovautis specialiaisiais planais ir nauju detaliuoju planu nustatyti tokius sprendinius, kurie suplanuoti specialiaisiais planais, t. y.

Ginčo sklypai turės būti naudojami kaip miškai, o Pastatai griaunami, nes jie neskirti miškų ūkio veiklai. Specialiųjų planų klaidingi sprendiniai nepagrįstai pažeidžia pareiškėjo teises į Pastatus, o tai reiškia, kad šie sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui. Atsakovai turėtų ištaisyti padarytas klaidas, pirmiausia pakeičiant Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) duomenis ir tai turėtų padaryti Miškų tarnyba.

4. Pareiškėjas nurodė, kad iš Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 21 d. rašto Nr. (66)-D8-506 ir pozicijos šioje byloje matyti, kad ji atsisako vykdyti teismų sprendimus. Tai, kad želdynai pavirto mišku, yra valdžios institucijų klaidos, kurios neatsižvelgė į teritorijoje jau galiojančio Detaliojo plano sprendinius ir želdinius įtraukė į Miškų kadastrą. Detaliuoju planu buvo nustatyta, jog Ginčo sklypuose yra ne miškas, ne miško žemė, o želdynai. Želdynus mišku pavertė Miškų tarnyba, kai 2005 m. iš lėktuvų fotografavo žemę, kartografuodami medžių šešėlius, krūmus ir aukštą žolę įtraukė į Miškų kadastrą kaip medžius, miško žemę.

Ginčo sklypams taikytinas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kur nurodyta, jog miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, NTR įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. Atsakovai atsisako pripažinti, jog Ginčo sklypai, suplanuoti Detaliuoju planu, yra formuojami prie teisėtai pastatytų ir NTR įregistruotų Pastatų, todėl Miškų kadastre nurodyta Ginčo sklypuose esanti miško žemė turi būti verčiama kitomis naudmenomis, t. y.

želdynais, ir Ginčo sklypai registruojami NTR be specialiosios žemės naudojimo sąlygos – miško žemė. Miškų tarnyba privalo ištaisyti klaidingus Miškų kadastro duomenis ir Ginčo sklypus išimti iš valstybinės reikšmės miškų plotų, Aplinkos ministerija privalo pakoreguoti specialiųjų planų sprendinius, Administracija Ginčo sklypams suteikti adresus, o NŽT – Ginčo sklypus įregistruoti NTR Lietuvos Respublikos vardu be specialiosios žemės naudojimo sąlygos (miško žemė) ir išnuomoti pareiškėjui. Ginčo sklypų naudojimo paskirtis pagal Detalųjį planą yra ne rekreacinių miškų sklypai, o kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos poilsio pastatų statybai.

Pareiškėjas NŽT Palangos skyriui pateikė prašymus išnuomoti Ginčo sklypus, jų kadastro duomenų bylas su planais bei Pastatų išrašus iš NTR, t. y. įvykdė visus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 34 punkto reikalavimus, todėl Ginčo sklypus išnuomoti pareiškėjui nėra jokių kliūčių. NŽT nepagrįstai pristabdė Ginčo sklypų išnuomojimą pareiškėjui, taip pažeidžia teisės aktus ir pareiškėjo įstatyminę teisę naudoti ir nuomotis valstybinę žemę, reikalingą Pastatams eksploatuoti.

NŽT galimybė išnuomoti pareiškėjui Ginčo sklypus nėra ribojama specialiųjų planų sprendinių, nes jie tiesiogiai nėra taikomi įgyvendinant Detaliuoju planu nustatytą teritorijos reglamentą, todėl šio sandorio sudarymui nėra pagrindo laukti, kol bus ištaisytos klaidos, t. y. patikslinti (pakoreguoti) jų sprendiniai.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. NŽT nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ 19 priedo „Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema“ duomenis ir pagal Valstybinės miškų tarnybos skelbiamus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, matyti, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys Pastatai, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą. Teritorija, kurioje yra Pastatai, valstybinės reikšmės miškų plotams priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Pastatai NTR įregistruoti 2011 metais, o Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema patvirtinta 2004 metais. Teritorija į valstybinės reikšmės miškų plotus buvo įtraukta ankščiau nei Pastatai įregistruoti NTR. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Miškų įstatymo nuostatomis, valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik tokiu atveju, jeigu valstybinės žemės sklype numatoma vykdyti Miškų įstatyme numatytą veiklą. NŽT neturi duomenų, kad valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdija būtų išdavusi (pateikusi) motyvuotą rašytinę išvadą apie teritorijos, reikalingos Pastatų eksploatavimui, nuomos galimybes, formuojant žemės sklypus miškų ūkio paskirčiai. NŽT neturi teisinio pagrindo priimti sprendimų dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų suformavimo Pastatų eksploatacijai teritorijoje, kuri yra priskirta valstybinės reikšmės miškams, kadangi valstybinės žemės sklypai negalės būti nei parduodami, nei išnuomojami Pastatų savininkui, net jeigu tokie žemės sklypai Pastatų eksploatacijai ir yra suprojektuoti patvirtintuose ir galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose.

7. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Administracija nurodė, kad Administracijos sprendime nurodyti aiškūs motyvai, kodėl valstybiniam miškui nesuteikiamas adresas: pagal galiojančią Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą ginčo teritorija patenka į valstybinių miškų plotų teritoriją, kurioje negali būti sklypai, kurių būdas – rekreacija, ir stovėti pastatai, nesusiję su miškų ūkio veikla. Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154, pagal kurį ginčo teritorija nurodyta kaip miškas, buvo priimtas dar iki pareiškėjui įsiregistruojant Pastatus. Pagal specialųjį teritorijų planavimo dokumentą Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos, patvirtintos aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 sprendinius (TPDR Nr. T00082739), ginčo teritorija taip pat yra miškas. Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paversti miško žemę kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros, yra draudžiama. Galiojant registruotam specialiajam planui – Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemai, nebuvo parengti jokie jį keičiantys kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai, todėl galiojantis norminis teisės aktas – specialusis planas, turi būti taikomas. Palangos bendrajame plane nėra numatyta paversti Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikšmės mišką kitomis naudmenomis. Ginčo teritorijos valstybinio miško plotų schema buvo patvirtinta ne po detaliojo plano patvirtinimo, o iki detaliojo plano patvirtinimo. Ginčo teritorijos miško ploto statusas niekada nesikeitė. Nei teisinė, nei faktinė padėtis nuo namelių įregistravimo NTR nepasikeitė. Pareiškėjo teisėms negali būti suteiktas prioritetas prieš visos visuomenės teises. Pareiškėjas ignoruoja visuomenės teisę naudotis valstybiniu mišku bei teisę turėti valstybinį pajūrio mišką, siekia užvaldyti valstybinį pajūrio mišką.

9. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Aplinkos ministerija paaiškino, kad Miškų tarnybos, o ne Aplinkos ministerijos kompetencijai priskirta tikslinti (keisti) Miškų kadastro duomenis, todėl negali būti reiškiamas reikalavimas įpareigoti Aplinkos ministeriją juos pakeisti. Pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Miškų tarnybą ir Administraciją su reikalavimu, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas būtų suderintas su Detaliojo plano sprendiniais ir naujai formuojami žemės sklypai prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių Pastatų išimti iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų arba motyvuotai nurodyta, kodėl to negalima padaryti.

Aplinkos ministerija pareiškėjui atsakė 2020 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (66)-D8-506, kuriame nurodė, kad sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo galės priimti tik gavusi nustatyta tvarka parengtą ir suderintą dokumentaciją. Kol tokie dokumentai Aplinkos ministerijai nepateikti, Aplinkos ministerija spręsti dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo negali, o pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Aplinkos ministeriją tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą ginčo teritorijoje – nepagrįstas ir atmestinas.

Nesant Detaliojo plano sprendiniuose numatyto teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, pareiškėjo noras suderinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą su Detaliojo plano sprendiniais ir šią teritoriją išimti iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų, nepagrįstas ir atmestinas, prieštaraujantis valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo tvarką reglamentuojantiems teisės aktams. Teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

Valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nesant teisinio pagrindo miško žemę paversti kitomis naudmenomis, taip pat, kai Aplinkos ministerijai nepateikti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 (toliau – ir Aprašas) 16 punkte nurodyti dokumentai, suderinti Aprašo 17 punkto nustatyta tvarka, nėra teisinio pagrindo pagal Aprašo 13.3 punktą pagrindu priimti sprendimo dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo.

Taip pat nėra pagrindo Aprašo 13.2 punkte nustatyta tvarka tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, kadangi kompetentinga institucija – Miškų tarnyba – nėra konstatavusi valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, ar schemos rengimo klaidų ir nustatyta tvarka nėra patikslinusi Miškų kadastro duomenų. Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos rengimo procedūros viešinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 nustatyta valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų viešinimo tvarka ir Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklių reikalavimais.

Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepasinaudojo teise teikti pastabas ir / ar pasiūlymus. Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos tikslinti ar koreguoti Miškų kadastro duomenų ar valstybinės reikšmės miškų plotų ribų nėra teisinio pagrindo, nes Miškų kadastro duomenys gali būti tikslinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų reikalavimais, o valstybinės reikšmės miško plotai – Aprašo reikalavimais.

Kadangi Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema rengiama Miškų kadastro duomenų pagrindu, nepatikslinus Miškų kadastro duomenų, nėra pagrindo tikslinti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą.

11. Atsakovas Miškų tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Miškų tarnyba paaiškino, kad pareiškėjas neteisingai nurodo, jog valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai ir rengiami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos netaikomos. Pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į Miškų tarnybą (tuo pačiu raštu ir į Aplinkos ministeriją bei Administraciją) su reikalavimu, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas būtų suderintas su Detaliojo plano sprendiniais ir naujai formuojami žemės sklypai prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų išimti iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų arba motyvuotai nurodyti, kodėl to negalima padaryti. Miškų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. pretenziją, 2020 m. kovo 23 d. raštu Nr. (39.6)-R2-680 motyvuotai atsisakė ją tenkinti. Pareiškėjas neginčijo minėto Miškų tarnybos rašto. Net jei ginčo teritorija ir nebūtų Vyriausybės nutarimu priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, ji, vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi ir 4 straipsnio 10 dalies 2 punktu yra laikytina valstybinės reikšmės mišku. Vadovaujantis Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 nutarimu Nr. 1131, Miškų tarnybai nėra suteikta jokių įgaliojimų, teisių ir pareigų priimti sprendimus dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo A. Š. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad A. Š. nuosavybės teise priklauso pastatai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) mieste ir pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, patvirtintą 2000 m. kovo 21 d.

Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 38, išsidėstę per tris naujai formuojamus žemės sklypus, kurių projektiniai numeriai – (duomenys neskelbtini). Vyriausybė 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtino valstybinės reikšmės miško plotų schemas. Minėtu nutarimu į žemės sklypą patenkantys miško žemės plotai priskirti valstybinės reikšmės miškams. Miškų tarnyba nurodė, kad teritorija prie Pastatų yra registruota Miškų kadastre kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas ir ši teritorija Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.

Miškų kadastro duomenimis, teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantys pastatai adresu – (duomenys neskelbtini), valstybinių sklypinių inventorizacijų metu buvo inventorizuota: 1991 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas; 2005 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas; 2015 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas.

VTPSI 2020 m. sausio 29 d. rašte Nr. 2D-1291 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano“ taip pat nurodė, kad pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 19 priedas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija)) nagrinėjama teritorija patenka į Šventosios girininkijos 98 (25) miško sklypo ribas. Remiantis NTR duomenų bazės išrašo duomenimis, Pastatai NTR įregistruoti 2011 metais, o Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema patvirtinta 2004 metais.

Taigi, nagrinėjama teritorija į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus Vyriausybės nutarimu, buvo įtraukta ankščiau, nei Pastatai įregistruoti NTR.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslintame skunde teigia, jog valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ir rengiamos Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemas, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos netaikomos. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punktą, vienas iš specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų yra miškų tvarkymo schemos. Pareiškėjo nurodomas specialusis teritorijų planavimo dokumentas – miškų tvarkymo schema – nėra tapati valstybinės reikšmės miškų plotų schemai.

16. Teismas nurodė, kad pagal Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. liepos 11 d.), 2 punktą, miškų tvarkymo schema – tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti. Miškų tvarkymo schemas tvirtina aplinkos ministras, o jos rengiamos pagal aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisykles. Tuo tarpu miškų plotų schemos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti (Aprašo 2 punktas).

17. Teismas sprendė, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemos skirtos konkrečiam tikslui – apibrėžti ribas, plotus, kuriose yra valstybinės reikšmės miškai, jos rengiamos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapių pagrindu. Tuo tarpu pagal Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklių nuostatas matyti, kad tokios tvarkymo schemos tikslas nėra valstybinės reikšmės miško plotų nustatymas, tokių schemų objektas yra valstybinių ir privačių miško valdų grupės, tikslas – miškų ūkio ir infrastruktūros plėtros gamtosauginių, ekonominių ir socialinių aspektų darna, o jų priėmimo uždaviniai – nustatyti miškų ūkio plėtros kryptis, įvertinti miškų ploto didinimo galimybes ir kt. (Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklių 10 punktas), bet nenustatyti valstybinės reikšmės miškų plotus.

18. Teismas, aptaręs Aprašo nuostatas, nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Miškų tarnybą, Administraciją, nurodydamas, kad siekiant užkirsti kelią tolimesniems ginčams, žemės sklypai turėtų būti išimti iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, todėl reikalavo, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas būtų suderintas su Detaliojo plano sprendiniais ir žemės sklypų, formuojamų prie pareiškėjui priklausančių Pastatų, plotai išimti iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų arba motyvuotai nurodyti, kodėl to negalima padaryti. Aplinkos ministerija pareiškėjui atsakė 2020 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (66)-D8-506, kuriame nurodė, kad sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo galės priimti tik gavusi Aprašo nustatyta tvarka parengtą ir suderintą dokumentaciją. Šį atsakymą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas įpareigoti Aplinkos ministeriją per 10 (dešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. pretenzijos, kuria prašyta, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas būtų suderintas su Detaliojo plano sprendiniais ir jo pagrindu naujai formuojamų žemės sklypų teritorijos išimtos iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3364-281/2020 pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-3364-281/2020, tiek šioje administracinėje byloje keliami tie patys klausimai, t. y. prašoma įpareigoti Aplinkos ministeriją tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Minėtu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu išnagrinėtas klausimas dėl Aplinkos ministerijos veiksmų dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo, konstatuota, kad Aplinkos ministerija veikė tinkamai.

20. Teismas nustatė, kad Miškų tarnyba, kurios kompetencijai priskirta spręsti dėl valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidų, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. pretenziją, 2020 m. kovo 23 d. rašte Nr. (39.6)-R2-680 nurodė, kad teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), yra registruota Miškų kadastre kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas, ir ši teritorija Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Miškų tarnyba pažymėjo, kad nepaisant to, jog teritorijoje yra statinių, ji atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, nes statiniai buvo pastatyti miško žemėje. Miškų tarnyba nurodė, kad jai nėra pateikta duomenų, kad minimoje teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka miško žemė yra paversta kitomis naudmenomis, taip pat tai, kad toks pavertimas nėra suplanuotas ir Detaliojo plano sprendiniuose. Miškų tarnyba padarė išvadą, kad ginčo teritorija yra priskirta miškui bei nustatė aplinkybę, jog ginčo teritorijoje nei inventorizacijos, nei schemos rengimo klaidų nenustatyta. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 17 d. nutartyje Nr. 2A-138/2009 yra nurodęs, kad „abejoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos (pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 31 d.), 13 punktą kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miškų tarnyba) oficialiais rašytiniais įrodymais dėl ginčo sklype esančio valstybinės reikšmės miško ploto nėra pagrindo“.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčijo Miškų tarnybos 2020 m. kovo 23 d. rašto (39.6)-R2-680. Todėl darytina išvada, jog pats pareiškėjas sutiko su pateiktu Miškų tarnybos atsakymu, kuriame nurodyta, jog ginčo teritorija (t. y. teritorija, esanti prie Pastatų) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miškų tarnyba minėtame rašte taip pat paaiškino, kokia tvarka gali būti tikslinama valstybinės reikšmės miškų plotų schema, t. y. nurodė teisės aktus ir tvarką, reglamentuojančią miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.

22. Teismas nurodė, kad Miškų tarnyba atsiliepime į skundą pažymėjo, jog nepaisant to, jog ginčo teritorijoje yra statinių, ginčo teritorija atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

23. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Kadastro nuostatai), nustatytus pagrindus, kuriais remiantis Miškų kadastro objektai gali būti išregistruojami bei keičiami. Miškų tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. pretenziją, nenustatė nei vieno iš Kadastro nuostatų pagrindų, kuriais būtų galima keisti Miškų kadastro duomenis ir / arba išregistruoti Miškų kadastro objektą.

24. Teismas nustatė, kad teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ši nuostata yra įtvirtinta ir Miškų įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, kad požymius, pagal kuriuos gali būti apibūdinami valstybinės reikšmės miškai, remdamasis Konstitucija turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Miško sąvoka pateikiama Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, kokie miškai laikytini valstybinės reikšmės miškais nustatyta Miškų įstatymo 4 straipsnyje. Miškų įstatyme nustatyta, kad miestų miškai bei valstybiniai miškai, esantys 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, yra valstybinės reikšmės miškai ir išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esantys miškai valstybinės reikšmės miškams priskiriami kaip miestų miškai ir kaip esantys 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros. Ginčo, kad miškas, patenkantis į teritoriją prie pastatų (duomenys neskelbtini), yra miesto teritorijoje, nėra.

25. Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime (byla 44/04-10/06) konstatavo, jog „<...> nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“. Taip pat pažymėjo, jog „<...> nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti inter alia miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą)“. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Nurodyta konstitucinė nuostata įgyvendinta Miškų įstatymo 4 straipsnyje, kuriame imperatyviai nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškams, kurie išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, priskiriami ir miestų miškai, kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

26. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“, 23 punkto nuostatomis, žemės sklypams, formuojamiems Pastatų eksploatacijai, turi būti nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o žemės sklypų naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos (žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui). Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje reglamentuojama, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai. Miškų įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti.

27. Teismas, atsižvelgęs į aptartas Žemės įstatymo ir Miškų įstatymo nuostatas, sprendė, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik tokiu atveju, jeigu valstybinės žemės sklype numatoma vykdyti Miškų įstatyme numatytą veiklą. Įstatymų leidėjas taip pat yra numatęs ir galimybę, teisės aktų nustatyta tvarka, paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

28. Teismas rėmėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2004 m. gegužės 29 d. nutartis byloje Nr. A14-499/2004), kad tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus.

29. Teismas pažymėjo, kad Miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatyti išimtiniai atvejai, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis. Miškų įstatymą įgyvendinančio Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais numatytais Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (2016 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. eA-418-556/2016), kad „<...> įstatymų leidėjas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatė išimtinius atvejus, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir šis sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai. Tai reiškia, kad nesant bent vienos iš aplinkybių, nurodytų Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, procedūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis nėra galima apskritai“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje pažymėjo, kad esminis teisiškai reikšmingas momentas, siekiant miško žemę pakeisti kitomis naudmenomis – Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose įvardytų (bent vienos) aplinkybių nustatymas, o tokių aplinkybių nenustačius miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis negalimas. Miškų tarnybai nėra suteikta jokių įgaliojimų, teisių ar pareigų priimti sprendimus dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis.

30. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar plėtra numatyta Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose bendruosiuose planuose ir numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neprieštarauja valstybinių parkų ar biosferos rezervatų teritorijų planavimo dokumentams ir biosferos poligonų nuostatams arba jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo nurodyta teritorija yra iki 780 m atstumu nutolusi nuo Baltijos jūros, o tai reiškia, kad šiam žemės sklypui yra taikomos ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos.

31. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuosekliai formuodamas teismų praktiką dėl statinių, kurie yra pastatyti valstybinės reikšmės miško žemės sklypuose, savininkų teisių, 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1287-552/2021 nurodė, kad „<...> teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, jo teisės naudotis turimais statiniais nėra ribojamos, o siekdamas jas teisiškai įforminti ir užtikrinti pastatų eksploataciją, pareiškėjas gali prašyti nustatyti servitutą, kai šis valstybinės reikšmės miško žemės sklypas bus suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre <...>“. Miškų tarnyba atsiliepime atkreipia dėmesį, kad nurodytoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas administracinis ginčas dėl teritorijos, kuri yra tame pačiame, t. y., Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype.

32. Teismas vertino, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Kadangi šios teritorijos miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis nėra suplanuotas specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar detaliajame plane, nėra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, Administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. (19.1)-D3-208 „Dėl adresų suteikimo“ laikytinas teisėtu. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra pakankamai motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

33. Teismas nenustatė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Aplinkos ministerija, NŽT, Miškų tarnyba turėtų atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, todėl pareiškėjo skundo išvestinius reikalavimus dėl įpareigojimų atlikti veiksmus taip pat atmetė. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, teismas sprendė, kad jis neįgyja teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 34. Pareiškėjas A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

35. Pareiškėjo vertinimu, byla teisminga bendrosios kompetencijos, o ne administraciniam teismui. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog tokie ginčai (žemės nuoma) yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.545–6.566 str.), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas remiasi Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 9 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-19/2015, 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-28/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1757/2014, 2013 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-194/2013). Ginčas kilo dėl to, kad NŽT atsisakė pareiškėjui išnuomoti valstybinę žemę prie jam priklausančių ir NTR įregistruotų Pastatų. Ginčo esmė yra ta, kad pareiškėjas negali naudotis jam priklausančiais pastatais, kol nėra išnuomoti jų eksploatacijai skirti valstybinės žemės sklypai, o išsinuomoti negali ne tik todėl, kad atsakovas NŽT atsisako sudaryti valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka sutartis, tačiau ir atsisako nuomai suformuoti šiuos žemės sklypus, kurie yra tuo tikslu suplanuoti Detaliuoju planu. Atsisakymas pasireiškia tuo, kad NŽT atsisako patvirtinti trijų valstybinių žemės sklypų, skirtų Pastatų eksploatacijai, ribas (kitus kadastrinius duomenis), suplanuotas detaliuoju planu. Kiti skundo reikalavimai dėl adresų suteikimo prašomiems išsinuomoti žemės sklypams bei pašalinti kliūtis, susijusias su valstybės institucijų padarytomis klaidomis įrašant klaidingus duomenis į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, yra tik techniniai klausimai, trukdantys pareiškėjui įgyvendinti tikslą – išsinuomoti valstybinės žemės sklypus. Teismas sprendime nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovo Administracijos Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą suteikti naujai formuojamiems trims žemės sklypams (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) adresus. Spręstina, kad teismas byloje neįžvelgė jokio ginčo dėl valstybinės žemės nuomos, t. y., teismas nesuprato ginčo esmės ir todėl teismui nekilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo. Tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pagal rūšinį teismingumą.

36. Pareiškėjas teigia, kad teismui nesupratus ginčo esmės, buvo neatskleista ir bylos esmė. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, Taisyklių 2.2, 28 ir 30.4 punktus valstybinė žemė privalo būti pareiškėjui išnuomota, jei galioja dvi sąlygos: pareiškėjo vardu NTR yra įregistruoti pastatai ir yra parengtas bei patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra suprojektuoti jų eksploatacijai skirti valstybinės žemės sklypai. Abi šios sąlygos byloje įrodytos: NTR išrašu ir Detaliojo plano sprendiniais, kuriais suplanuoti trys valstybinės žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) prie Pastatų, būtent jų eksploatacijai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008, 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014 ir kt., teismas privalėjo konstatuoti, jog pareiškėjo kreipimasis į teismą yra susijęs su jo teise naudotis valstybine žeme, reikalinga Pastatams eksploatuoti, taip pat teise teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti, t. y. su įstatyme nustatyta teise.

37. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nesiaiškino bylai teisingai išspręsti svarbių aplinkybių: ar tinkamai buvo atliekamos valstybinės žemės nuomos procedūros, ar tinkamai buvo formuojami žemės sklypai. Pareiškėjas remiasi Taisyklių 36 ir 37 punktų nuostatomis ir teigia, kad NŽT buvo pateiktos ginčo sklypų kadastro duomenų bylos su planais bei detaliojo plano sprendiniais, taip pat prašymas priimti sprendimą patvirtinti ginčo sklypų kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypus), bei juos išnuomoti. Tai reiškia, kad NŽT privalėjo šiuos ginčo sklypus įregistruoti NTR ir pateikti pareiškėjui valstybinės žemės nuomos sutarties projektą pagal Taisyklių priede nurodytą šabloną. Teismas privalėjo išsiaiškinti, kodėl NŽT to nepadarė, ar atsisakymas išnuomoti ginčo sklypus yra teisėtas ir pagrįstas, nes ginčo sklypų kadastro duomenys buvo nustatyti pagal galiojančio ir nenuginčyto detaliojo plano sprendinius, juos atitiko ir dėl to ginčo nėra. Tačiau teismas nukrypo nuo ginčo esmės, nuo specialiųjų valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės normų, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Teismas teisingai nustatė, jog ginčo teritorijoje galioja ir kiti teritorijų planavimo dokumentai (specialieji planai), tačiau nepaaiškino, kodėl atsisakė vadovautis Detaliojo plano sprendiniais, kurie yra privalomi, o pasirėmė specialiųjų planų sprendiniais.

38. Pareiškėjas pažymi, kad byloje buvo keliamas klausimas dėl Detaliojo plano galiojimo (sustabdymo). NŽT atsisakė patvirtinti ginčo sklypų kadastro duomenis (suformuoti sklypus), nes neva Detaliojo plano sprendiniai sustabdyti. Teismas šiuo klausimu nepasisakė, nevertino, ar ginčo sklypų kadastro duomenų bylos su planais parengtos tinkamai, ar atitinka detaliojo plano sprendinius, o šios aplinkybės buvo itin reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui. Pareiškėjas nurodo prejudicinius faktus, jog teismai dėl Detaliojo plano jau pasisakė: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3280-342/2020 tenkintas pareiškėjo skundas ir konstatuota, kad Ginčo sklypai yra suprojektuoti Detaliojo plano sprendiniuose, kurie yra galiojantys. Kad Detalusis planas yra galiojantis, patvirtina VTPSI 2020 m. sausio 29 d. raštas „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano“ Nr. 2d-1291. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo precedentą analogiškoje situacijoje spręsdamas ginčą dėl (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo suformavimo prie esamų pastatų, pagal tą patį Detalųjį planą (2017 m. sausio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016). Todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą netinkamai taikius materialiosios ir proceso teisės normas.

39. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir tinkamai nemotyvavo savo sprendimo. Teismas paneigė minėtuose teismų sprendimuose nustatytus precedentus, to nemotyvavo, nors tai buvo patikslinto skundo pagrindas. Ginčo sklypų kadastro duomenų bylos su planais, parengtos UAB „Georamas“, nesikeitė, jos buvo pateiktos tiek šioje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. eI3-3280-342/2020. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl liko neaišku, ar teismas pripažino, kad jos parengtos tinkamai, atitinka Detaliojo plano sprendinius, ar jose yra klaidų ir todėl negali būti patenkinti skundo reikalavimai įpareigoti NŽT atlikti veiksmus. Jei teismas būtų nepažeidęs įrodymų vertinimo taisyklių ir būtų vadovavęsis prejudiciniais faktais, nustatytais minėtais teismų sprendimais, būtų nustatęs, kad skundo reikalavimai dėl Ginčo sklypų suformavimo ir išnuomojimo jau yra išspręsti. Teismas dėl šių reikalavimų apskritai nieko nepasisakė.

40. Pareiškėjo vertinimu, teismas rėmėsi bylai neaktualia teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais bylose Nr. A438-341/2014, eA-418-556/2016, A-1287-552/2021). Teismas buvo šališkas ir palaikė visus atsakovų argumentus, netikrindamas ar jie analogiški nagrinėjamai bylai. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo patikslintame skunde nurodytų daugybės argumentų, ignoravo pareiškėjo interesus, todėl skundžiamas sprendimas priimtas ne tik šališkai, bet ir be motyvų. Teismas sprendime nieko nepasisakė dėl: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-3280-342/2020 priimto sprendimo; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotų precedentų administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016; Ginčo sklypų nuomos ne aukciono tvarka; medžių priskirtinumo želdiniams ar miškui; teritorijų planavimo dokumentų suderinamumo; specialiųjų planų sprendinių koregavimo.

41. Pareiškėjas teigia, kad teismas, spręsdamas ginčą su atsakovu Administracija, nesivadovavo Adresų formavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 (toliau – ir Adresų formavimo taisyklės), 4.1 punkto nuostatomis, kurios numato, kad adresų objektai yra žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus. Ginčo sklypai Detaliuoju planu suplanuoti prie jau esamų Pastatų jų eksploatacijai bei statybai (rekonstrukcijai, remontui ir pan.), todėl Ginčo sklypai Adresų formavimo taisyklių 4.1 punkto prasme yra adresų objektais ir ginčo dėl to neturėtų būti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016, spręsdamas visiškai analogišką bylą, kurioje ginčo objektu buvo tas pats Detalusis planas, tie patys specialieji planai, o ginčo sklypas buvo labai nedideliu atstumu nuo Ginčo sklypų nagrinėjamoje byloje, aiškiai pasisakė, jog nepagrįsti yra viešojo administravimo institucijų argumentai, jog žemės naudotojo teisės galės būti įgyvendintos patikslinus specialųjį planą, patvirtintą Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija).

42. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, remdamasis NTR duomenimis, padarė išvadą, jog nagrinėjama teritorija į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus Vyriausybės nutarimu, buvo įtraukta ankščiau, nei Pastatai įregistruoti NTR. Teismas netinkamai įvertino NTR duomenis, nes NTR duomenys atlieka tik faktų išviešinimo funkciją, o šiuo atveju iš jų matyti, kad Pastatai, kaip nuosavybės objektai, buvo pastatyti dar 1967 m., todėl, rengiant Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, buvo būtina atsižvelgti ne tik į nuosavybės objektą (Pastatus), bet ir į jų paskirtį. Be to, teismas neteisingai nustatė, kad nagrinėjama teritorija į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus Vyriausybės nutarimu, buvo įtraukta 2004 m. Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 1154 valstybinės reikšmės miškų plotai buvo nurodyti pagal apskritis, rajonus ir miestus, tačiau nebuvo patvirtintos schemos, nurodančios konkrečius valstybinės reikšmės miškų plotus. Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, kaip specialusis planas, įsigaliojo tik 2005 m. liepos 2 d., t. y. penkiais metais vėliau nei Detalusis planas. Teismas neteisingai vertino ir schemos vaidmenį – ji nenustatė tos teritorijos naudojimo reglamento, t. y. nenustatė ir jokių apribojimų, o tik apibrėžė valstybinės reikšmės miškų plotus. Nagrinėjamos teritorijos naudojimo reglamentus nustatė kitas specialusis planas – Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema, kuri ginčo teritoriją, skirtingai nei Detalusis planas, numatė naudoti ne kaip kitos paskirties žemę su rekreaciniu naudojimo būdu, tačiau kaip miškų ūkio paskirties. Rengiant abu šiuos specialiuosius planus nebuvo analizuojami planuojamoje teritorijoje galiojantys detalieji planai ir nebuvo derinami jų sprendiniai, kaip ir nederinti su NTR esančiais nekilnojamojo turto objektais, jų paskirtimis. Todėl skirtingais teritorijų planavimo dokumentais buvo suplanuotas skirtingas tos teritorijos naudojimas ir tokiu būdu kilo privataus ir viešojo intereso konfliktas.

43. Pareiškėjas, teigia, kad nors teismas nurodė, jog rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemas, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos netaikomos, tačiau neatsakė į esminį klausimą – kodėl miškų schemų pagrindu draudžiama formuoti Ginčo sklypus. Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema buvo patvirtinta aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889, o tai reiškia, kad tik nuo šio momento ginčo teritorijoje žemės naudotojams buvo nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas ir apsauga, susijusi su valstybinės reikšmės miškais. Patikslinto skundo dalyje dėl teritorijų planavimo dokumentų suderinamumo buvo nurodyta, kad šis specialusis planas, kaip aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas žemės naudotojams tiesiogiai nėra taikomas, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas tokiu atveju tiesiogiai yra taikomas žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentas – šiuo atveju Detalusis planas. Nors Detaliojo plano sprendiniai galioja neterminuotai, tačiau, keičiant ar koreguojant jo sprendinius, jo naujieji sprendiniai jau turės atitikti Miškų tvarkymo schemos reikalavimus. Teismas nesuprato šio teisinio santykio reguliavimo, todėl jo nenagrinėjo ir ginčo neišsprendė.

44. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepasisakė ir dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016 nurodyto sprendimo varianto. Bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita. Nė vienas iš atsakovų, kaip valdžios institucijų, nesiėmė klaidų, padarytų specialiuosiuose planuose, taisymo, nors tam turėjo iniciatyvos teisę, kurios neturi pareiškėjas.

45. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, todėl pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme ir yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą, arba bylą perduoti nagrinėti bendros kompetencijos teismui pagal rūšinį bylos teismingumą.

46. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

47. NŽT nurodo, kad byla jau buvo perduota nagrinėti administraciniam teismui iš bendrosios kompetencijos teismo. Teritorija, kurioje yra Pastatai, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, kuriam priskirta Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. VTPSI 2020 m. sausio 29 d. rašte Nr. 2D-1291 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano“ taip pat nurodė, kad pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 19 priedas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija)) nagrinėjama teritorija patenka į Šventosios girininkijos 98 (25) miško sklypo ribas.

Pagal NTR duomenis Pastatai NTR įregistruoti 2011 metais. Nagrinėjama teritorija į valstybinės reikšmės miškų plotus buvo įtraukta ankščiau nei Pastatai įregistruoti NTR. Vadovaujantis Žemės įstatymo ir Miškų įstatymo nuostatomis, valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik tokiu atveju, jeigu valstybinės žemės sklype numatoma vykdyti Miškų įstatyme numatytą veiklą. NŽT neturi duomenų, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija būtų išdavusi (pateikusi) motyvuotą rašytinę išvadą apie teritorijos, reikalingos Pastatų eksploatavimui, nuomos galimybes, formuojant žemės sklypus miškų ūkio paskirčiai.

NŽT neturi teisinio pagrindo priimti sprendimų dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų suformavimo Pastatų eksploatacijai teritorijoje, kuri yra priskirta valstybinės reikšmės miškams, kadangi valstybinės žemės sklypai negalės būti nei parduodami, nei išnuomojami Pastatų savininkui, net jeigu tokie žemės sklypai Pastatų eksploatacijai ir yra suprojektuoti patvirtintuose ir galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose. NŽT Palangos skyriaus 2021 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 16VĮ-99-(14.16.2 E.) nuspręsta panaikinti (išregistruoti) žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius Palangos mieste, kurie buvo įregistruoti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas.

NŽT Palangos skyrius 2021 m. vasario 24 d. raštu Nr. 16SD-425-(14.16.136 E.) kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) mieste) bei nustatytų juridinių faktų išregistravimo iš NTR, minėti žemės sklypai išregistruoti iš NTR, įrašai galioja nuo 2021 m. vasario 26 d.

48. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o klausimą dėl bylos teismingumo spręsti teismo nuožiūra.

49. Administracijos teigimu, skundžiamas Administracijos sprendimas pagrįstas ir išsamus, jame nurodyti aiškūs motyvai, kodėl valstybiniam miškui nesuteikiamas adresas: pagal galiojančią Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą (Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154) ginčo teritorija patenka į valstybinių miškų plotų teritoriją, kurioje negali būti sklypai, kurių būdas rekreacija, ir stovėti pastatai, nesusiję su miškų ūkio veikla. Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154, pagal kurią ginčo teritorija nurodyta kaip miškas, buvo priimtas dar iki pareiškėjui įsiregistruojant statinius.

Pagal specialųjį teritorijų planavimo dokumentą – Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, ginčo teritorija taip pat yra miškas. Minėto specialiojo plano aiškinamojo rašto 67 puslapyje nurodoma, kad tikslas yra gausinti miško išteklius, prioritetas – didinti miškų plotą, o ginčo teritorija pagrindiniame brėžinyje nurodoma kaip miškas. Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktu paversti miško žemę kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros, yra draudžiama.

Pareiškėjo nurodyta teritorija yra iki 780 m atstumu nuo Baltijos jūros. Skirtingai nei nurodo pareiškėjas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eA-1969-502/2020 nurodė tik tiek, kad atsakymas yra abstraktus, todėl Administracija turi pakartotinai išsamiai atsakyti, kas ir buvo padaryta. VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis statiniai jau 1967 m. buvo statomi miške, o ne miškas užaugo prie statinių, t. y. miško statusas niekada nesikeitė. Dėl tariamo detaliojo ir specialiojo plano konflikto atsakovas nurodo, kad Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 76-3824, įsigaliojusio nuo 2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtinti specialieji planai, kurių sprendiniai turėjo privalomąją teisinę galią, išlieka privalomais tol, kol bus parengti juos keičiantys to paties ar žemesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai.

Kadangi yra privalomas aukštesnio lygmens specialusis planas TPDR Nr. T00082739, todėl jokio detaliojo ir specialiojo plano konflikto nėra. Miškų įstatymas yra lex specialis (specialusis įstatymas), kurio 4 straipsnio 10 dalies 6 punktu Vyriausybei yra pavesta tvirtinti valstybinių miškų plotus, todėl nepagrįstai teigiama, kad į Vyriausybės nutarimą neturėtų būti kreipiama dėmesio. Galiojant registruotam specialiajam planui – Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemai (TPD registracijos Nr. T00053851) pagal Įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 3 dalį nebuvo parengti jokie jį keičiantys kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai, todėl galiojantis norminis teisės aktas – specialusis planas (TPD registracijos Nr. T000538510) turi būti taikomas.

Palangos bendrajame plane nėra numatyta paversti Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikšmės mišką kitomis naudmenomis. Nameliai iš pat pradžių buvo pastatyti valstybiniame miške, o ginčo teritorijos valstybinio miško plotų schema buvo patvirtinta ne po detaliojo plano patvirtinimo, bet priešingai – iki detaliojo plano patvirtinimo, t. y. Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 buvo patikslinta galiojanti Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtinta valstybinių miškų plotų schema.

Ginčo teritorijos miško ploto statusas niekada nesikeitė. Pareiškėjo turto teisinis statusas nuo įregistravimo nesikeitė, todėl teiginiai apie trukdymus naudotis turtu yra nepagrįsti. Pareiškėjo teisėms negali būti suteiktas prioritetas prieš visos visuomenės teises. Pats pareiškėjas ignoruoja visuomenės teisę naudotis valstybiniu mišku bei teisę turėti valstybinį pajūrio mišką.

50. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

51. Aplinkos ministerija pažymi, kad kaip nurodyta ir Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 21 d. rašte Nr. (66)-D8-506, pagal Aprašo nuostatas Aplinkos ministerija galės priimti sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo tik gavusi Aprašo nustatyta tvarka parengtą ir suderintą dokumentaciją. Kol tokie dokumentai Aplinkos ministerijai nepateikti, Aplinkos ministerija spręsti dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo negali, o pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Aplinkos ministeriją tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą ginčo teritorijoje – atmestinas kaip nepagrįstas.

Šį reikalavimą pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė. Nesant Detaliojo plano sprendiniuose numatyto teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, pareiškėjo noras suderinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą su Detaliojo plano sprendiniais ir šią teritoriją išimti iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų, nepagrįstas ir atmestinas, prieštaraujantis valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo tvarką reglamentuojantiems teisės aktams.

Reikalavimas įpareigoti Aplinkos ministeriją per dvylika mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 patvirtintą 19 priedą, t. y. Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą – nepagrįstas ir atmestinas, be to, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, šis klausimas išnagrinėtas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3364-281/2020.

VTPSI 2018 m. rugsėjo 26 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. REG83143, patikrinusi parengtą Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, konstatavo, kad sprendiniai ir teritorijų planavimo procedūros atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir pateikė išvadą „pritariama teikimui derinti“. Tai patvirtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema tariamai pažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus yra nepagrįsti ir atmestini.

Reikalavimas įpareigoti koreguoti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą taip, kad žemės sklypai nebepatektų į valstybinės reikšmės miškų plotus – nepagrįstas ir atmestinas, tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, skundą atmesdamas. Aplinkos ministerijos vertinimu, byla pagrįstai išnagrinėta administraciniame teisme.

52. Atsakovas Miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

53. Miškų tarnyba nurodo, kad byla jau buvo perduota nagrinėti administraciniam teismui iš bendrosios kompetencijos teismo. Pareiškėjui priklausantys Pastatai NTR įregistruoti 2011 metais, o Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema patvirtinta 2004 metais, t. y. teritorija į valstybinės reikšmės miškų plotus buvo įtraukta ankščiau, nei statiniai įregistruoti NTR. Net jei ginčo teritorija ir nebūtų Vyriausybės nutarimu priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, ji bet kokiu atveju, vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi ir 4 straipsnio 10 dalies 2 punktu per se (savaime) yra laikytina valstybinės reikšmės mišku. Įstatymo leidėjas imperatyviai teisės aktų normomis nustatė, kad jokie žemės sklypų formavimai, tikslu juos išnuomoti ar parduoti, nėra galimi valstybinės reikšmės miško plotuose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 54. Byloje ginčas kilo dėl Administracijos sprendimo ir reikalavimų įpareigoti Administraciją suteikti adresus valstybinės žemės sklypams, įpareigoti NŽT patvirtinti suplanuotų valstybinės žemės sklypų kadastro duomenis, įregistruoti juos NTK ir daiktines teises į juos NTR, išnuomoti pareiškėjui, įpareigoti Aplinkos ministeriją ir Miškų tarnybą panaikinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre visus duomenis, nurodančius, kad valstybinės žemės sklypai, suplanuoti Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, kurių projektiniai numeriai (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 patvirtintą 19 priedą, t. y. Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, bei pakoreguoti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, taip, kad šie žemės sklypai nebepatektų į valstybinės reikšmės miškų plotus, teisėtumo ir pagrįstumo.

55. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad bylą turėtų nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, nes pareiškėjo pagrindinis tikslas yra siekis išsinuomoti valstybinę žemę prie jam priklausančių ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.).

58. Įvertinusi pareiškėjo pateikto skundo turinį, reiškiamus reikalavimus ir argumentus, kilusio ginčo esmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai.

58.1. Byloje ginčas kilo dėl adresų žemės sklypams, kuriuose yra Pastatai, suteikimo, žemės sklypų kadastro duomenų tvirtinimo, įregistravimo NTK ir NTR, Miškų kadastro duomenų keitimo, Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo, Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos koregavimo (tokius reikalavimus reiškia pareiškėjas patikslintame skunde), o tokių ginčų teisiniai santykiai reguliuojami specialiųjų teisės aktų ir yra susiję su viešojo administravimo vykdymu, todėl yra administracinio teisinio pobūdžio ir toks ginčas sprendžiamas administraciniame teisme. Nors pareiškėjas prašo įpareigoti NŽT išnuomoti žemės sklypus, tačiau šis pareiškėjo reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti Administracijos sprendimą ir įpareigoti Administraciją suteikti adresus, NŽT tvirtinti kadastro duomenis, įregistruoti NTK ir NTR, įpareigoti Aplinkos ministeriją ir Miškų tarnybą panaikinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre duomenis, nurodančius, kad valstybinės žemės sklypai, suplanuoti Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, kurių projektiniai numeriai (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, patikslinti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, pakoreguoti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą taip, kad žemės sklypai nebepatektų į valstybinės reikšmės miškų plotus.

58.2. Analogiškos pozicijos dėl bylų teismingumo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-652-520/2021, 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-136/2014 ir kt.) ir Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje (žr. pvz., 2020 m. birželio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-58/2020 , 2018 m. vasario 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-17/2018, 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-140/2015 ir kt.).

59. Taigi teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir byla buvo išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles.

60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, bylai esminių aplinkybių dėl galimybės išnuomoti valstybinius žemės sklypus pareiškėjui, nepasisakė dėl beveik visų pareiškėjo argumentų, ypač dėl Detaliojo plano privalomumo ir teritorijų planavimo dokumentų ne / suderinamumo ir reikšmės, nesivadovavo bylai aktualiais prejudiciniais faktais ir teismų praktika, vadovavosi bylai neaktualiais teismų sprendimais ir nutartimis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nemotyvavo teismo sprendimo, buvo šališkas.

61. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).

62. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatai ((duomenys neskelbtini)): unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Šie statiniai yra teritorijoje, kuri yra iki 780 m atstumu nuo Baltijos jūros, teritorija patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (su vėlesniais pakeitimais), bei į Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, patvirtintą aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų schemos patvirtinimo“.

63. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Įrodymų, paneigiančių šią poziciją, byloje nėra. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina situaciją (medžius laiko želdiniais, o ne mišku), nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nedaro teismo sprendimo nepagrįsto ar nemotyvuoto. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes.

64. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad turi būti tenkinami jo prašymai suteikti valstybinės žemės sklypams adresus, patvirtinti valstybinės žemės sklypų kadastro duomenis, įregistruoti juos NKT ir daiktines teises į juos NTR, išnuomoti pareiškėjui, atmetami. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė sistemiškai, o ne pavieniui, atsietai išanalizavęs teisės aktų nuostatas ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pažymėtina, kad Adresų formavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos 1999 m. kovo 9 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, turi būti aiškinami sistemiškai su kitais teisės aktais, nurodytais pirmosios instancijos teismo, ir atsižvelgiant į ginčui aktualias faktines aplinkybes. Pareiškėjas procedūromis dėl adreso suteikimo ir kadastro duomenų patvirtinimo bei įregistravimo registruose siekia išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, norėdamas eksploatuoti juose esančius pastatus, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis pagal NTR poilsio (poilsio namelių), paslaugų (prausyklos).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo teritorija patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, yra iki 780 m atstumu nuo Baltijos jūros, nagrinėjamoje byloje nustatyti pareiškėjo siekiai (suteikus adresą, patvirtinus valstybinės žemės sklypų kadastro duomenis, įregistruoti juos NKT ir daiktines teises į juos NTR, išnuomoti pareiškėjui) neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimo, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 4 punkte ir kituose teisės aktuose įtvirtinto ginčo teritorijai taikomo teisinio režimo ir apsaugos.

Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose, kai buvo sprendžiama dėl teisės formuoti valstybinės žemės sklypą, kuriame stovi (duomenys neskelbtini), su tikslu jį išsinuomoti, kai sklypas yra priskirtinas valstybinės reikšmės miško plotams, yra teisės aktuose apibrėžtu atstumu nuo Baltijos jūros (2021 m. gegužės 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-552/2021). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Administracija pagrįstai atsisakė suteikti valstybinės žemės sklypams adresus.

Atitinkamai nėra teisinio pagrindo įpareigoti Administraciją suteikti adresus. Dėl tos pačios priežasties nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT patvirtinti valstybinės žemės sklypų, kuriuos pareiškėjas siekia išsinuomoti Pastatų eksploatacijai, kadastro duomenis, įregistruoti juos NKT ir daiktines teises į juos NTR, išnuomoti pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT kreipėsi į Registrų centrą dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravimo iš NTR, nes jie buvo įregistruoti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas. 2021 m. vasario 23 d. minėti žemės sklypai buvo išregistruoti.

65. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus įpareigoti Aplinkos ministeriją koreguoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 patvirtintą 19 priedą, t. y. Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, bei pakoreguoti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, nes jie deklaratyvūs, abstraktūs, nekonkretizuojantys, kokias teisės normas netinkamai taikė pirmosios instancijos teismas. Visos išvardintos procedūros vyksta teisės aktų nustatyta tvarka, kurią išdėstė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Minėta tvarka pareiškėjui nurodyta Miškų tarnybos 2020 m. kovo 23 d. rašte Nr. (39.6)-R2-680, kurio pareiškėjas neskundė, Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 21 d. rašte Nr. (66)-D8-506, 2020 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-3364-281/2020. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, pagrįstų įrodymais, paaiškėjusių po minėtų raštų ir 2020 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo, kurios keistų situaciją ir jos teisinį vertinimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad po to, kai pareiškėjas gavo Miškų tarnybos 2020 m. kovo 23 d. raštą Nr. (39.6)-R2-680 (kurio jis neskundė), Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 21 d. raštą Nr. (66)-D8-506, 2020 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-3364-281/2020, pasikeitė faktinė situacija, įvyko esmingai reikšmingų aplinkybių, kurios lemtų kitokį faktinės situacijos vertinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai šiuos pareiškėjo reikalavimus atmetė. Taip pat pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė ir teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Aplinkos ministerija ir / ar Miškų tarnyba turėtų atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Aplinkos ministerijai pateikta Aprašo nustatyta tvarka parengta ir suderinta dokumentacija, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad patikslintame skunde pareiškėjas šios aplinkybės nenurodė, ja nesirėmė ir jos neįrodinėjo.

66. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Detaliojo plano sprendinių reikšmės, nes pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2021 m. gegužės 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1287-552/2021 pateiktais išaiškinimais. Analogiškos pozicijos laikomasi 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1181-438/2020. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje jau yra pateikęs išaiškinimus dėl ginčo teritorijos (sklypas yra priskirtinas valstybinės reikšmės miško plotams, yra teisės aktuose apibrėžtu atstumu nuo Baltijos jūros) teisės aktuose nustatyto teisinio statuso ir išsprendęs bylas dėl asmenų prašymų formuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų statinių siekiant jį išsinuomoti arba pirkti iš valstybės (2021 m. gegužės 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-552/2021). Pastarąja byla, o ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016 turi būti vadovaujamasi, nes 2021 m. gegužės 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1287-552/2021 buvo sprendžiama dėl žemės sklypų, skirtų eksploatuoti pastatus (poilsio namelius, prausyklas ir kt.), esančius tame pačiame Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype.

67. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad teismas nesivadovavo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3280-342/2020, 2020 m. gruodžio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1969-502/2020, nes minėtose bylose priimtais teismų sprendimais viešojo administravimo subjektai buvo įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus. Nagrinėjamoje byloje teismas tenkino pareiškėjo prašymą prijungti administracinę bylą Nr. eI3-3280-342/2020, vertino visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aktualią nagrinėjamai bylai (2021 m. gegužės 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-552/2021).

68. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentų svorį ir reikšmę, nepritarė ir atmetė pareiškėjo poziciją, nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

69. Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio (ginčui aktualios įstatymo redakcijos 56 straipsnio atitiktis) taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

70. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodyta apimtimi, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą atliko tinkamai ir jų vertinimo nuostatų nepažeidė, todėl turėjo pagrindą atmesti pareiškėjo skundą. Kiti pareiškėjo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų atskirai teisėjų kolegija nepasisako.

71. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir priėmė sprendimą, kuris atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus (ABTĮ 87 straipsnis). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė