e1e00fdb-df9d-4da5-aa41-4e5d7dd8b92b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1948-221/2016Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02849-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.4.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.21(S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės K.

R. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. R., V. R. ieÅ¡kinį atsakovei K. R., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. R. dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai prašė teismo nustatyti bendravimo su R.

M. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : A. R. ir/ar V. R. bendrauja su anÅ«ku R. M. R., pasiimdami jį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje kiekvieno mėnesio neporinės savaitės Å¡eÅ¡tadienį 11 val., ir jį grÄ Å¾indami į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ sekmadienį iki 12 val.; Naujųjų metų Å¡ventimui A. R. ir/ar V. R. vaikÄ pasiima kiekvienais poriniais metais gruodžio 31 d. nuo 15 val. iki 20 val.; poriniais metais Å v. Velykas A. R. ir/ar V. R. Å¡venčių pirmÄ dienÄ praleidžia su vaiku, pasiimdami jį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grÄ Å¾ina į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val.; neporiniais metais Å v.

Kalėdas A. R. ir/ar V. R. praleidžia su vaiku, pasiimdami jį Å¡venčių dienÄ 11 val. ir į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ grÄ Å¾ina tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val.; sekančiÄ dienÄ po vaiko gimimo dienos balandžio 27 d. A. R. ir/ar V. R. pasiima anÅ«kÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 16 val. ir į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ vaikÄ grÄ Å¾ina tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val., jei Å¡i diena ne darbo diena, vaikas paimamas 11 val. ir į gyvenamÄ jÄ vietÄ grÄ Å¾inamas iki tos pačios dienos 19 val.; vasaros atostogų metu A.

R. ir/ar V. R. su vaiku praleidžia 10 dienų; apie buvimo vietÄ ir atostogų laikÄ vaiko motina informuojama prieÅ¡ dvi savaites iki planuojamo atostogų praleidimo; vaikas paimamas atostogų dienÄ 11 val. ir į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ grÄ Å¾inamas paskutinę atostogų dienÄ iki 19 val.; vaiko ligos atveju vaiko ir A. R. ir/ar V. R. bendravimas nukeliamas kitam savaitgaliui; vaiko motina apie vaiko ligÄ A. R. ir/ar V. R. informuoja bendravimo dienos iÅ¡vakarėse. IeÅ¡kovai taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodė, kad jie kaip artimieji giminaičiai turi sudaryti anÅ«kui R.

M. R. kiek įmanoma palankesnes sÄ lygas vystytis, paruoÅ¡ti jį gyvenimui, todėl vaiko interesus gali užtikrinti glaudus bendravimas su visais juo besirÅ«pinančiais asmenimis. IeÅ¡kovams nesuprantamas atsakovės siekis riboti senelių iÅ¡ tėvo pusės bendravimÄ su anÅ«ku. IeÅ¡kovai nėra asocialÅ«s, žalingÄ Ä¯takÄ vaikui darantys asmenys. Atsakovė leidžia savo tėvams bendrauti su R. M. R., o seneliai iÅ¡ tėvo pusės yra diskriminuojami. Atsakovė nenorÄ leisti vaikui bendrauti su ieÅ¡kovais argumentuoja jo neįgalumu, tačiau kita vaiko močiutė L.

L. buvo paskirta vaiko laikinÄ jÄ globėja, atsakovei iÅ¡vykus dirbti į užsienį. NeaiÅ¡ku, kodėl vaikas gali gyventi pas vienÄ močiutę, tačiau negali lankytis pas kitÄ . AnÅ«ko ir senelių bendravimo neturi įtakoti vaiko tėvo ir motinos santykiai, teikiamo materialinio iÅ¡laikymo dydis. Bendravimas su ieÅ¡kovais anÅ«kui suteikia malonumÄ , jis nejaučia diskomforto. IeÅ¡kovai turi visas sÄ lygas ir galimybes užtikrinti vaiko poreikius ir prisidėti prie gydymo proceso, kai jis vyks.Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su juo iÅ¡ dalies sutiko.

Nurodė, kad ji Å¡iuo metu gyvena ir dirba užsienyje, jos sÅ«nų R. M. R. globoja jos motina L. L. Ä® užsienį iÅ¡vyko užsidirbti pinigų sÅ«naus gydymui, kuris jau yra suplanuotas. SÅ«nui R. M. R. nustatytas vidutinis neįgalumas laikotarpiui nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. Vaikas serga autizmu, beveik nekalba, jam bÅ«tina logopedo ir psichologo pagalba. Vaiko tėvas R. R. gyvena užsienyje, teikia 100 Eur per mėnesį iÅ¡laikymÄ , gera valia neprisideda prie vaiko gydymo iÅ¡laidų.

Atsakovė neprieštaravo, kad sūnus R. M. R. bendrautų su ieškovais, tačiau teigė, kad jų prašoma nustatyti bendravimo su anūku tvarka neatitinka jo sveikatos būklės, gydymo grafiko, kuris yra preliminariai aptartas su specialistais. Ieškovai nesikreipė į atsakovę dėl bendravimo tvarkos nustatymo gera valia. Nesutiko, kad ieškovų bendravimo su anūku tvarka būtų nustatyta analogiška tėvo bendravimo su R. M. R. tvarkai, nes gyvenimas užsienyje R. R. neatleidžia nuo pareigos pagal galimybes bendrauti su vaiku, juo rūpintis, dalyvauti auklėjime.

Sutiko, kad ieÅ¡kovai galėtų matytis su anÅ«ku tokia tvarka: A. R. ir/ar V. R. bendrauja su anÅ«ku R. M. R., pasiimdami jį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje kiekvieno mėnesio neporinėmis savaitėmis sekmadienį 11 val. ir jį grÄ Å¾indami į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ 19 val.; poriniais metais Å v. Kalėdų antrÄ dienÄ (gruodžio 26 d.) A. R. ir/ar V. R. praleidžia su vaiku, pasiimdami jį 11 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir tÄ pačiÄ dienÄ grÄ Å¾ina 19 val.; sekančiÄ dienÄ po vaiko gimimo dienos (duomenys neskelbtini) A.

R. ir/ar V. R. pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 16.30 val., jeigu tai yra darbo diena, o jeigu nedarbo diena 11 val., ir grÄ Å¾ina jį tÄ pačiÄ dienÄ 19 val.; vaiko ligos atveju jis lieka savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); vaiko motina arba globėja apie vaiko ligÄ informuoja A. R. ir V. R.; atsižvelgiant į vaiko gydymo plano pasikeitimus, ieÅ¡kovų bendravimo tvarka su vaiku gali bÅ«ti keičiama geranoriÅ¡ku susitarimu.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, R.

R. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė teismo jį patenkinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kinį – nustatė ieÅ¡kovų V. R. ir A. R. bendravimo su jų anÅ«ku R. M. R. Å¡iÄ tvarkÄ : A. R. ir (ar) V. R. bendrauja su anÅ«ku R. M. R., pasiimdami jį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje kiekvieno mėnesio neporinės savaitės Å¡eÅ¡tadienį 11 val. ir jį grÄ Å¾indami į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ sekmadienį iki 12 val.;

Naujųjų metų Å¡ventimui A. R. ir (ar) V. R. vaikÄ pasiima kiekvienais poriniais metais gruodžio 31 d. nuo 15 val. iki 20 val.; poriniais metais Å v. Velykas A. R. ir (ar) V. R. Å¡venčių pirmÄ dienÄ praleidžia su vaiku, pasiimdami jį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grÄ Å¾ina į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val.; neporiniais metais Å v. Kalėdas A. R. ir (ar) V. R. praleidžia su vaiku, pasiimdami jį Å¡venčių dienÄ 11 val. ir į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ grÄ Å¾ina tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val.; sekančiÄ dienÄ po vaiko gimimo dienos balandžio 27 d.

A. R. ir (ar) V. R. pasiima anÅ«kÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 16 val. ir į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ vaikÄ grÄ Å¾ina tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val., jei Å¡i diena ne darbo diena, vaikas paimamas 11 val. ir į gyvenamÄ jÄ vietÄ grÄ Å¾inamas iki tos pačios dienos 19 val.; vasaros atostogų metu A. R. ir (ar) V. R. su vaiku praleidžia 10 dienų; apie buvimo vietÄ ir atostogų laikÄ vaiko motina informuojama prieÅ¡ dvi savaites iki planuojamo atostogų praleidimo; vaikas paimamas atostogų dienÄ 11 val. ir į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ grÄ Å¾inamas paskutinę atostogų dienÄ iki 19 val.; vaiko ligos atveju vaiko ir A.

R. ir (ar) V. R. bendravimas nukeliamas kitam savaitgaliui; vaiko motina apie vaiko ligÄ A. R. ir (ar) V. R. informuoja bendravimo dienos iÅ¡vakarėse; nurodė, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, pirmoji ieÅ¡kovų V. R. ir A. R. bendravimo su anÅ«ku R. M. R. diena yra artimiausia diena tenkanti pagal Å¡iÄ nustatytÄ tvarkÄ .Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai yra R. M. R. seneliai iÅ¡ vaiko tėvo pusės. Vaiko tėvų santuoka nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina K.

R., priteistas iÅ¡laikymas vaikui. Trečiojo asmens R. R. bendravimo tvarka su sÅ«numi R. M. R. nustatyta Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu. Tarp vaiko motinos K. R. ir vaiko tėvo R. R. bei ieÅ¡kovų V. R. ir A. R. yra susidarę itin konfliktiÅ¡ki santykiai. Vaiko tėvas R. R. gyvena Anglijoje nuo 2015 m. spalio mėnesio, vaiko motina K. R. taip pat iÅ¡vyko dirbti į užsienį. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymu R. M. R. laikinÄ ja globėja paskirta jo močiutė iÅ¡ motinos pusės L.

L. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovų bendravimas su jų anÅ«ku R. M. R. darytų jam žalingÄ , neigiamÄ poveikį, prieÅ¡tarautų vaiko interesams. Nustatė, kad, prieÅ¡ prasidedant konfliktiÅ¡kiems santykiams tarp Å¡alių, vaikas bendravo su ieÅ¡kovais. Konstatavo, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ieÅ¡kovų parodymus, jog jie gali sudaryti anÅ«kui visas sÄ lygas darniam vystymuisi, t. y. anÅ«kui skiria atskirÄ kambarį, automobiliu važiuoja pramogauti, be to, esant reikalui, gali skubiai pristatyti anÅ«kÄ Ä¯ reikiamÄ vietÄ (gydymo įstaigÄ ar pan.), anÅ«kui esant ieÅ¡kovų namuose, visiÅ¡kai jį iÅ¡laiko.

Pažymėjo, kad atsakovė neprieÅ¡tarauja, jog R. M. R. bendrautų su ieÅ¡kovais. Padarė iÅ¡vadÄ , kad nepilnamečio R. M. R. bendravimas su ieÅ¡kovais atitinka vaiko interesus, yra svarbus berniuko raidai, tarp ieÅ¡kovų ir vaiko yra stiprus emocinis ryÅ¡ys, todėl vaikui turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos bendrauti su seneliais. R. M. R. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, vaikui diagnozuotas specifinis miÅ¡rus raidos sutrikimas, t. y. kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimas, žymus kalbos neiÅ¡sivystymas.

Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog R. M. R. yra planuojami užsiėmimai gydymo tikslais Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, atsakovės atstovė pagal įgaliojimÄ L. L. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog iki Å¡iol nevedė anÅ«ko pas logopedus ar kitus gydytojus Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais. Nors teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog planuoja pasiraÅ¡yti bendradarbiavimo sutartį su ISADD Lietuva dėl intervencinės paslaugos autizmui ir lėtesniam vystymuisi, tačiau pateikė tik standartinį bendradarbiavimo sutarties projektÄ , kuris nėra patvirtintas, jame nėra nurodytas užsiėmimų laikas.

Teismas atsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų norÄ prisidėti prie anÅ«ko R. M. R. gydymo, kartu su juo dalyvauti užsiėmimuose, byloje esančiuose dokumentuose dėl vaiko sveikatos bÅ«klės ne kartÄ konstatuota komunikacijos su vaiku svarba, mokėjimas iÅ¡klausyti, artimesnio emocinio kontakto su vaiku siekimas ir kt. Teismas atsižvelgė ir į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo A. B. teismo posėdyje iÅ¡reikÅ¡tÄ neprieÅ¡taravimÄ , kad bÅ«tų patvirtinta ieÅ¡kovų praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka.

Padarė iÅ¡vadÄ , jog R. M. R. bendravimas su seneliais V. R. ir A. R. ieÅ¡kinyje nurodytu laiku ir tvarka nepakenks mažamečio vaiko interesams, prieÅ¡ingai, vaiko tėvams K. R. ir R. R. esant užsienyje, vaikas turės visas sÄ lygas palaikyti ryšį tiek su seneliais iÅ¡ vaiko motinos pusės, tiek su seneliais iÅ¡ vaiko tėvo pusės, patvirtinus minėtÄ bendravimo tvarkÄ , bus sudarytos sÄ lygos nepertraukiamam vaiko tėvo R. R. ir vaiko bendravimui internetu ar telefonu. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimÄ ir nutraukti civilinę bylÄ arba atmesti ieÅ¡kinį, prijungti raÅ¡ytinius įrodymus.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: IeÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. R. yra nustatyta laikina globa, L. L., o ne atsakovė turi sudaryti sÄ lygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.172 straipsnis). Å iuo metu užsienyje gyvenanti atsakovė negali sudaryti sÄ lygų ieÅ¡kovams bendrauti su vaiku. Netinkamai taikytas CK 3.176 straipsnis. CK 3.176 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta iÅ¡ankstinė ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. artimi giminaičiai gali kreiptis į teismÄ dėl įpareigojimo sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais tik tuo atveju, jei tėvai nevykdo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimieji giminaičiai nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu (CK 3.176 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nebuvo priėmęs sprendimo dėl atsakovės įpareigojimo netrukdyti ieÅ¡kovams bendrauti su anÅ«ku R. M. R. Kadangi kreipimosi į teismÄ bÅ«tina sÄ lyga yra arba ieÅ¡kovų nesutikimas su vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu arba priimto sprendimo nevykdymas, o atsakovė nebuvo įpareigota netrukdyti ieÅ¡kovams bendrauti su vaiku, nebuvo nustatytas įpareigojimo pažeidimas, Å¡iuo atveju nebuvo laikytasi iÅ¡ankstinės privalomos neteisminės ginčo nagrinėjamos tvarkos, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo nutraukti bylÄ , o ne priimti sprendimÄ .

Pažeistos CK 3.164 straipsnio 1 dalies, 3.177 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 380 straipsnio 2 dalies, Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes nesiaiškinta, ar vaikas R. M. R. gali išreikšti nuomonę. R. M. R. nuomonė gali būti išreikšta ir gaunant psichologo išvadas. Kaip matyti iš vaiko teisių apsaugos institucijos išvados, jos atstovai taip pat nebendravo su vaiku ir nebandė aiškintis vaiko nuomonės. Dėl to sprendimas priimtas pažeidžiant prioritetines vaiko teisių apsaugos nuostatas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis).

Teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovų bendravimas su jų anÅ«ku R. M. R. darytų jam žalingÄ , neigiamÄ poveikį, prieÅ¡tarautų vaiko interesams, padaryta neįvertinus ieÅ¡kovų elgesio ir paaiÅ¡kinimų 2016 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu. IÅ¡ Å¡io teismo posėdžio garso įraÅ¡o matyti, kad net teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai įžeidinėjo atsakovę. Tai patvirtina atsakovės paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovai nepagarbiai apie jÄ atsiliepia. Jeigu ieÅ¡kovai nesugeba valdytis teismo posėdžio metu, rodo nepagarbÄ atsakovei, jos tėvams, galima numatyti, kaip ieÅ¡kovai apie atsakovę ir jos tėvus kalba ne vieÅ¡ai.

Nevertintos ieÅ¡kovų charakterio savybės, ar jos neturės neigiamos įtakos mažamečiui vaikui, kuris turi sveikatos problemų. Nevertinta, kad vaikas nekalba, dėl to nebus galima sužinoti, ar ieÅ¡kovai nedarys neigiamos įtakos atsakovės sÅ«nui, nenustatinės jo prieÅ¡ atsakovę ir jos tėvus. Nevertinta, kad ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai dėl vaiko sveikatos, t. y., kad jis neturi sveikatos problemų, prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Nustatant ieÅ¡kovų maksimaliÄ bendravimo su anÅ«ku tvarkÄ , pažeisti vaiko interesai, kadangi neatsižvelgta, jog vaikas turi bÅ«ti nuolat ugdomas ne tik pas specialistus, bet vaiko lavinimo pratimai turi bÅ«ti atliekami ir namuose, rekomendacijos turi bÅ«ti įgyvendinamos sistemingai.

IÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų nurodyta, kad Å¡eimoje bÅ«tina nustatyti vienodas auklėjimo taisykles. Nustačius ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , bus nutraukiamas vaiko lavinimas namuose, vaikas nežinos, kokių taisyklių reikia laikytis, kadangi iÅ¡ ieÅ¡kovės V. R. paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji nesuvokia, jog vaikas turi miÅ¡rų raidos sutrikimÄ . Pažeistos CPK 376 straipsnio nuostatos, nes teismas nebuvo aktyvus, neatskleidė bylos esmės, nenustatė esminių faktų, ar vaikas gali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, ar byloje reikalinga skirti psichologinę ekspertizę, nevertino ieÅ¡kovų dorovinių, moralinių, asmeninių charakterio savybių, vaiko ligos ir specialistų rekomendacijų dėl auklėjimo, bendravimo Å¡eimoje, nesiaiÅ¡kino, ar vaikui reikalingi užsiėmimai namuose, kaip vaikas turi bÅ«ti auklėjamas, ar specialistų rekomendacijos bus vykdomos, kai vaikas bus pas ieÅ¡kovus.

Netinkamai taikyti CK 3.176 ir 3.156 straipsniai, kadangi artimųjų giminaičių teisė bendrauti su anÅ«ku savo apimtimi nėra lygi tėvo teisei bendrauti su vaiku. Nepasisakyta, kodėl yra netinkamas atsakovės siÅ«lomas bendravimas kas trečiÄ mėnesio sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val. Suabsoliutintos buitinės, materialinės ieÅ¡kovų sÄ lygos, nenagrinėta, ar emocinė aplinka bus saugi vaikui, ar bendravimas užtikrins vaiko sveikatos gerėjimÄ , nedarys prieÅ¡ingo poveikio vaiko sveikatai.IeÅ¡kovai atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:8.1.             Apeliacinis skundas paduotas įsiteisėjus teismo sprendimui. Atsakovė nepateikė praÅ¡ymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminÄ . Atsakovė apeliacinio skundo pateikimo terminu buvo Lietuvoje, nėra svarbių aplinkybių, leidžiančių atnaujinti terminÄ skundui paduoti. Skundžiant įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , pažeidžiamos procesinės teisės normos, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai, ieÅ¡kovų teisės.8.2.             Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 6 d.

įsakymu nebuvo panaikintos motinos teisės ar pareigos vaikui, vaikas nebuvo atskirtas nuo motinos, nebuvo kitaip suvaržytos motinos teisės. Laikinoji globėja negalėjo įgyti vaiko motinos teisių ir pareigų visa apimtimi, tuo labiau, jog administracinis aktas numato tik laikinas L. L. pareigas – globoti vaikÄ . Be to, byloje dalyvavo atsakovė ir jos motina, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas priėmė sprendimÄ dėl byloje nedalyvavusių asmenų.8.3.             CK 3.176 straipsnyje nėra įsakmiai nurodyta, jog vaiko teisių apsaugos institucija privalo įpareigoti tėvus sudaryti sÄ lygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais, nurodyta, kad ji tai gali padaryti.

Atsakovė Å¡io argumento nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nereaguodavo į vaiko teisių apsaugos institucijos rekomendacijas. Be to, atsakovė neprieÅ¡taravo, kad jos sÅ«nus bendrautų su seneliais ir ateityje, tačiau siÅ«lė vaiko interesams prieÅ¡taraujančiÄ bendravimo tvarkÄ . Taigi atsakovė deklaravo, kad ji neatsisako sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su seneliais. Vaiko teisių apsaugos institucija nėra įpareigota spręsti ginčus dėl vienokios ar kitokios bendravimo tvarkos nustatymo, tokiu atveju ji tik gali pasisakyti teikdama iÅ¡vadÄ .8.4.             Įstatymas nenumato, jog visais atvejais vaikas turi bÅ«ti iÅ¡klausomas teisme tiesiogiai.

IÅ¡klausomas tik tas vaikas, kuris sugeba iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras (CK 3.177 straipsnis). R. M. R. yra 4 metai, jis serga autizmu. Vaiko nuomonė buvo iÅ¡reikÅ¡ta per jo motinÄ , ieÅ¡kovus, liudytojus. Å alims pripažinus faktus, pareiÅ¡kus, jog vaiko apklausa nėra tikslinga, vaikui negalint iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės, vaikas neapklaustas pagrįstai.8.5.             Vaikui gyvenant su seneliais iÅ¡ motinos pusės ir nesudarant jam sÄ lygų bendrauti su seneliais iÅ¡ tėvo pusės, neužtikrinamos vaiko teisės. Bendravimo galimybių suteikimas, o ne jų nepagrįstas ribojimas atitinka vaiko interesus.

Specialistų rekomendacijos nurodo bendravime apsiriboti viena kalba – lietuvių. Kalbėti su vaiku lietuviškai įmanoma tik ieškovų šeimoje ir vaikų darželyje. Dėl to priimtas teismo sprendimas užtikrina vaiko interesus.8.6.             Byloje šalys naudojosi teisininkų pagalba, buvo tinkamai atstovaujamos. Teismas negali pažeisti arba nepaisyti rungimosi, dispozityvumo, nešališkumo ar kitų principų. Atsakovė galėjo pateikti įrodymus, prašymus. Vaikas pas ieškovus yra prižiūrėtas ir jaučiasi laimingas.

Naujų reikalavimų, nepagrįstų argumentų pateikimas prieÅ¡tarauja pačios bylos esmei ir įstatymo normoms. Atsakovės motinos namuose atliktini užsiėmimai galimi atlikti ir ieÅ¡kovų namuose, tuo labiau, jog ieÅ¡kovų namai nėra R. M. R. svetima aplinka.Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo.11.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.       Dėl naujų įrodymų  12. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti.

Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , o praÅ¡ymas juos priimti ir iÅ¡tirti turi bÅ«ti iÅ¡imtinai argumentuotas (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: su ISADD Lietuva sudarytÄ bendradarbiavimo sutartį, praÅ¡ydama juos priimti.

Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį Å¡eimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais Å¡alys nesiremia, taip pat tuo, kad iÅ¡vardintų naujų įrodymų turinys žinomas kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims (jie pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundÄ ), tinkamam apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimui minėtas įrodymas priimtinas.      Dėl faktinių aplinkybių13. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai V. R. ir A.

R. yra nepilnamečio R. M. R. seneliai iš tėvo (trečiojo asmens R. R.) pusės. Atsakovė K. R. yra nepilnamečio R. M. R. mama. Vaiko tėvų santuoka nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. R., iš tėvo vaikui priteistas išlaikymas. Trečiojo asmens R. R. bendravimo tvarka su sūnumi nustatyta Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu. Kadangi nepilnamečio vaiko tėvai išvykę į užsienį, 2015 m. lapkričio 6 d.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jo laikinÄ ja globėja paskirta močiutė iÅ¡ motinos K. R. pusės – L. L. Tarp vaiko motinos K. R., tėvo R. R. ir ieÅ¡kovų yra susidarę konfliktiÅ¡ki santykiai. Seneliams iÅ¡ tėvo pusės draudžiama bendrauti su anÅ«ku, todėl jie kreipėsi į teismÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas jų ieÅ¡kinį patenkino. Su sprendimu nesutinka atsakovė K. R.     Dėl atsakovo tinkamumo14.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareikštas netinkamam atsakovui. Anot apeliantės, ne ji, bet laikina vaiko globėja, t. y. jos mama L. L., turėjo būti atsakove byloje.

15. Giminystės ryÅ¡iams ir Å¡eimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais: konkretÅ«s Å¡ios teisės įgyvendinimo bÅ«dai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rÅ«pintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sÄ lygas.16. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis).

Vaiko laikinoji globa (rÅ«pyba) – tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiÅ«ra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas Å¡eimoje, Å¡eimynoje ar institucijose (CK 3.253 straipsnis). Vaiko globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumÄ , rÅ«pintis jo sveikata ir mokymusi, laisvalaikiu, auklėti vaikÄ , netrukdyti jam bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryÅ¡ius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymÄ si, sveikatÄ , mokymÄ si ir kitus svarbius klausimus.17.

Kaip minėta nutarties 13 punkte, nepilnamečiui vaikui nustatyta laikinoji globa, laikinÄ ja globėja paskirta vaiko močiutė iÅ¡ motinos pusės – L. L. Teisėjų kolegija, iÅ¡ dalies sutikdama su apeliante dėl laikinosios globėjos pareigų, pastebi ir tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama K. R., jai nebuvo ir nėra apribota motinos valdžia. Teisėjų kolegijos vertinimu, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymu nebuvo panaikintos motinos teisės ar pareigos vaikui (tai įsakyme nėra nurodyta).

Pažymėtina ir tai, kad CK 3.159 straipsnyje nurodyta, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nagrinėjamajame procese dalyvavo tiek pati apeliantė, kuri teikė ne vienÄ atsiliepimÄ byloje, tiek jos mama, kuri kartu su advokatu atstovavo apeliantę byloje, teikė paaiÅ¡kinimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė atsiliepimuose į ieÅ¡kinį, kaip argumentÄ nurodžiusi tai, jog vaiko seneliai iÅ¡ tėvo pusės į jÄ nesikreipė, nederino bendravimo su vaiku tvarkos, kad ji neprieÅ¡tarauja dėl bendravimo su seneliais.

Iš to spręstina, kad pati mama nėra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo bei priežiūros, jo interesų gynimo. Todėl manytina, kad tiek laikinoji globėja turi teises ir pareigas vaikui, tiek vaiko mama nėra praradusi šių teisių ir pareigų.

18. IÅ¡ bylos medžiagos spręstina, kad pagrindinis konfliktas kilęs bÅ«tent tarp vaiko mamos ir tėvo bei senelių iÅ¡ tėvo pusės. Konstatuojant, kad tiek laikinoji globėja, tiek mama turi teises ir pareigas vaikui, manytina, kad ieÅ¡kovai turėjo teisę pasirinkti atsakovÄ , kuris, jų nuomone, labiausiai pažeidžia jų teises. Ä®vertinant nagrinėjamos bylos situacijÄ , taip toli pažengusį procesÄ , atsižvelgiant ir į laikinosios globėjos paaiÅ¡kinimus svarstant klausimÄ dėl bendravimo su anÅ«ku tvarkos nustatymo (derino klausimus su vaiko mama, tam net buvo atidėtas teismo posėdis), bylos nagrinėjimo metu nė viena iÅ¡ Å¡alių nekėlė klausimo dėl pasirinktos atsakovės tinkamumo, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomu argumentu naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo.

      Dėl iÅ¡ankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos19. Apeliantės įsitikinimu, netinkamai taikytas CK 3.176 straipsnis, nes Å¡io straipsnio 1 dalyje yra nustatyta iÅ¡ankstinė ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. artimi giminaičiai gali kreiptis į teismÄ dėl įpareigojimo sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais tik tuo atveju, jei tėvai nevykdo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimieji giminaičiai nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu.

Nagrinėjamu atveju, pasak apeliantės, Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius tokio įpareigojimo nebuvo priėmęs.20. Visų pirma, iÅ¡ bylos medžiagos spręstina, kad toks apeliantės, nei jų atstovių reikalavimas pirmosios instancijos teisme keliamas nebuvo. Negalima sutikti su apeliante ir dėl to, kad į Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių ieÅ¡kovai nesikreipė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodę, jog kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių padėti iÅ¡spręsti susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ , tačiau jiems buvo pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ .

Teismo posėdžio metu Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas patvirtino, kad ieÅ¡kovai kreipėsi į skyrių dėl to, kad, esant konfliktiÅ¡kiems santykiams, jiems nėra sudarytos sÄ lygos bendrauti su anÅ«ku, buvo bandoma kalbėtis su Å¡alimis, tačiau dialogas neįvyko.

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ir pateiktuose atsiliepimuose į ieÅ¡kinį, tiek teisme nagrinėjant bylÄ , atsakovė neprieÅ¡taravo, kad jos sÅ«nus bendrautų su seneliais, tam siÅ«lė, jos manymu, tinkamÄ vaiko bendravimo su seneliais tvarkÄ . CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.       Dėl vaiko teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam teisme 22. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentu, jog vaikÄ neapklausus teisme, pažeistas CK 3.177 straipsnis, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nesutinka.

23. CK 3.177 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras. Kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant bylas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vaiko kompetencija priimti sprendimÄ dėl bendravimo su tėvu ir už jį atsakyti paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sÄ moningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiÅ¡kiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius, todėl teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančiÄ bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420-378/2016; kt.).

Taigi vaiko nuomonė yra viena iš visumos vertintinų aplinkybių, tačiau ne visa lemianti.24. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teisme pati atsakovė prašė sūnaus neapklausti, nes ji abejojo, ar vaikas sugebės teismo posėdyje išreikšti savo pažiūras ir norus, o dalyvavimas teismo posėdyje, kaip teigė atsakovė, kaip tik gali pakenkti jo sveikatai. Pastebėtina ir tai, kad pačiame apeliaciniame skunde, teikdama kitus skundo argumentus, apeliantė nurodo, jog teismas nevertino, kad vaikas nekalba.

Apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktoje ISAAD įvertinimo ataskaitoje apie vaiko kalbÄ nurodoma, kad jo žodynas varganas, veblenimas yra visomis kalbomis (anglų, rusų ir lietuvių), reikia įdėti daug pastangų, kad vaikas galėtų kalbėti. Byloje buvo pateiktos ir kitų medikų ir socialinių darbuotojų analogiÅ¡kos iÅ¡vados. Taigi, Å¡alims pripažinus faktus, kad vaikas negali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės, kad vaiko apklausa nėra tikslinga, o tik traumuojanti vaikÄ procedÅ«ra, pirmosios instancijos teismas CK 3.177 straipsnio nuostatų nepažeidė.

       Dėl vaiko interesų pažeidimo25. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovų bendravimas su jų anÅ«ku darytų jam žalingÄ , neigiamÄ poveikį, prieÅ¡tarautų vaiko interesams, padaryta neįvertinus ieÅ¡kovų elgesio ir paaiÅ¡kinimų, nevertintos ieÅ¡kovų charakterio savybės, ar jos neturės neigiamos įtakos mažamečiui vaikui, kuris turi sveikatos problemų, nevertinta, kad vaikas nekalba, dėl to nebus galima sužinoti, ar ieÅ¡kovai nedarys neigiamos įtakos atsakovės sÅ«nui, nenustatinės jo prieÅ¡ atsakovę ir jos tėvus, nevertinta, kad ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai dėl vaiko sveikatos, t. y., kad jis neturi sveikatos problemų, prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams.

Nustatant ieÅ¡kovų maksimaliÄ bendravimo su anÅ«ku tvarkÄ , pažeisti vaiko interesai, kadangi neatsižvelgta, jog vaikas turi bÅ«ti nuolat ugdomas ne tik pas specialistus, bet vaiko lavinimo pratimai turi bÅ«ti atliekami ir namuose, rekomendacijos turi bÅ«ti įgyvendinamos sistemingai.

26. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Pritartina ieÅ¡kovams, atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodantiems, kad, vaiko tėvams iÅ¡vykus į užsienį, Lietuvoje artimiausi vaiko giminaičiai yra jo seneliai tiek iÅ¡ motinos, tiek ir iÅ¡ tėvo pusės. Vaikui gyvenant su seneliais iÅ¡ motinos pusės ir nesudarant jam sÄ lygų bendrauti su kitais, t. y. seneliais iÅ¡ tėvo pusės, neužtikrinamos jo teisės, numatytos CK 3.161 straipsnio 3 dalyje. Bendravimo su artimaisiais giminaičiais teisė yra savarankiÅ¡ka teisė, kuri nėra iÅ¡vestinė iÅ¡ tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiÅ¡kia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais – seneliais galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Vadovaujantis šiuo principu, bet koks trečiųjų asmenų bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ Ä¯rodinėjimo, kad toks bendravimas nepakenks vaiko interesams, naÅ¡ta tenka bÅ«tent artimiesiems giminaičiams, siekiantiems palaikyti Å¡eimos ryÅ¡ius su vaiku. Tačiau nustatyta įrodinėjimo pareiga vienai ar kitai Å¡aliai neatima teisės visiems kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims įrodinėti bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nes įrodinėjimas yra ne tik Å¡alių ir kitų byloje dalyvaujančių byloje asmenų pareiga, bet ir jų teisė.

Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ įrodymų visumos padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog tarp R. M. R. ir jo senelių iÅ¡ tėvo pusės yra stiprus emocinis ryÅ¡ys. kad nėra įrodymų, jog bendravimas su seneliais anÅ«kui darytų žalingÄ poveikį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl jų nekartoja, mano jog teismo sprendimas ne pažeidžia, kaip nurodo apeliantė, bet užtikrina vaiko interesus. Vaikaitis su seneliais, kÄ pripažino pati atsakovė ir jos atstovė, laikinoji vaiko globėja, noriai bendrauja, vaikas bÅ«na laimingas. 29.

Kolegijos nuomone, ieÅ¡kovų praÅ¡oma ir pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaikaičiu tvarka nėra per daug intensyvi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. M. R. tėvas (ieÅ¡kovų sÅ«nus) negyvena Lietuvoje, todėl jis negali skirti laiko bendravimui su sÅ«numi, o tokia vaiko ir jo senelių iÅ¡ tėvo pusės bendravimo tvarka, kokiÄ nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. iÅ¡ dalies sutampanti su nustatyta bendravimo su tėvu tvarka, padės užpildyti bendravimo su tėvu spragÄ bei palaikyti ryšį su tėvo gimine, kas yra svarbu visapusiÅ¡kai ir harmoningai vaiko raidai, vaiko tapatybės jausmui.

Niekuo nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka bus nutraukiamas vaiko lavinimas namuose, kad vaikas nežinos, kokių taisyklių reikia laikytis. Teisėjų kolegijos nuomone, jei kokių nors aplinkybių seneliai ir nežinojo, tai teisminio bylos nagrinėjimo metu jas sužinojo, sužinojo ir apie ISAAD iÅ¡vadas, todėl privalės jų laikytis. Pažymėtina ir tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, Å¡alys (ieÅ¡kovai, atsakovė) arba viena iÅ¡ jų gali kreiptis į teismÄ dėl ginčijamu sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos sÄ lygų pakeitimo.

     Dėl teismo vaidmens30. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 376 straipsnio nuostatas (nebuvo aktyvus, neatskleidė bylos esmės, nenustatė, ar vaikas gali išreikšti savo nuomonę, nevertino ieškovų dorovinių, moralinių savybių, vaiko ligos ir pan.).

31. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga Å¡eimos bylose reiÅ¡kia teismo pareigÄ , nagrinėjant bylÄ , siekti, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CK 3.183 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir tesėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, bylos esmę, iš byloje esančių ir pakankamų įrodymų padarė pagrįstas išvadas, kad vaikaičio bendravimas su seneliais nepažeis vaiko teisių ir teisėtų interesų. Pastebėtina ir tai, kad bylos šalys naudojosi teisininkų pagalba, buvo tinkamai atstovaujamos, kad teismas negali pažeisti arba nepaisyti rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo, nešališkumo ir kitų principų (CPK 12, 13, 17, 21 straipsniai).

33. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui teisėjų kolegija nepasisako.

34. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.       Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų35. Apeliacinį skundÄ atmetus, tenkintinas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinėje instancijoje. IeÅ¡kovai už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ sumokėjo 300 Eur.

IÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos.36. IÅ¡ apeliantės valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos, patirtos apeliaciniame procese – 8,69 Eur (CPK 96 straipsnis).            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ Priteisti iÅ¡ apeliantės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovams V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ apeliantės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 8,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas, turėtas apeliaciniame procese.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai             Evaldas Burzdikas                           Nijolia Indreikienė                           Virginija Lozoraitytė