e1df386e-c777-40dd-9dae-ee024e059f74 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-829-208/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03749-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija 21.2; 55.1.3 (S)  VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2018 m. kovo 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. Č. ir atsakovės atstovei Eglei Mečkovskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas R. Č. su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. spalio 10 d. įsakymÄ Nr. 3P-150 „Dėl R. Č. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (toliau – Ä®sakymas). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas yra Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktorius. Skundžiamu Ä®sakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad jis padarė tarnybinį nusižengimÄ â€“ diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ .

Pareiškėjas su skundžiamu Įsakymu nesutinka, nes Įsakymas nepagrįstas ir nemotyvuotas, priimtas tinkamai neįvertinus visų pareiškėjo pateiktame paaiškinime nurodytų aplinkybių ir neatsižvelgiant į Lietuvių kalbos instituto atlikto komentarų teksto kalbinę ekspertizę. Jo veiksmai, t. y. parašyti komentarai socialinio tinklo svetainėje „Facebook“, negali būti traktuojami kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojui turėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda.

Juo labiau, kad komentarai, kuriais grindžiamas įtarimas padarius tarnybinį nusižengimÄ , yra visiÅ¡kai nesusiję su pareiÅ¡kėjo tarnyba; buvo paraÅ¡yti privataus susiraÅ¡inėjimo / diskusijos metu privačiame asmens „Facebook“ profilyje po rungtynių. Be to, jie buvo paraÅ¡yti nedarbo metu (pareiÅ¡kėjas buvo kasmetinėse atostogose). Komentarai neatspindi pareiÅ¡kėjo profesinės kompetencijos ar vadybinių savybių ir niekaip nesusiję su jo vykdomomis valstybės tarnautojo pareigomis.

Juose nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jokia pareiÅ¡kėjo vadovaujamos įstaigos pozicija. Tai tik pareiÅ¡kėjo kaip Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo aistruolio asmeninė nuomonė. Tai taip pat pripažino ir Lietuvių kalbos institutas. PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, jo paraÅ¡ytų komentarų turinys nesumenkino nei pareiÅ¡kėjo kaip valstybės tarnautojo, ne jo vadovaujamos įstaigos reputacijos. Taigi pareiÅ¡kėjas nepažeidė valstybės tarnautojo veiklos etikos principų ir taisyklių. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė, prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais argumentais.

Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepime į skundÄ (b. l. 32–35) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Informacinės visuomenės politikos komiteto prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Komitetas) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekse, patvirtintame Informacinės visuomenės politikos komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. T-89 „Dėl Informacinės visuomenės politikos komiteto prie Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso, patvirtinimo“ (toliau – Etikos kodeksas) nustatyta, kad Komiteto darbuotojų elgesys tarnybos ar ne tarnybos metu, kuris neatitinka Å¡io Etikos kodekso ar visuotinai priimtų elgesio normų, kuriuo akivaizdžiai menkinama Komiteto ar paties darbuotojo reputacija, griaunamas pasitikėjimas Komitetu arba jis kompromituojamas, laikomas Komiteto darbuotojo vardo ir (ar) Komiteto diskreditavimu.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas yra Komiteto vadovas ir turi bÅ«ti pavyzdžiu kitiems valstybės tarnautojams. Pasak Ministerijos, etikos principų valstybės tarnautojas turi laikytis ne tik tiesiogiai atlikdamas savo pareigas, bet ir kitu tarnybos laiku, vieÅ¡ojoje erdvėje vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamÄ visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybÄ . Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktikÄ . Nors pareiÅ¡kėjas nenurodė savo kaip tarnautojo statuso, tačiau Å¡iems komentarams iÅ¡plitus į vieÅ¡umÄ , pareiÅ¡kėjo komentarai buvo akcentuojami bÅ«tent valstybės tarnybos kontekste, t. y. kad Å¡iuos komentarus parašė ne eilinis futbolo sirgalius, o bÅ«tent valstybės tarnautojas – Komiteto vadovas.

Mano, kad Lietuvių kalbos institutas nėra kompetentingas nustatyti, ar pareiškėjo vieši socialiniame tinkle „Facebook“ išsakyti pasisakymai neprieštarauja valstybės tarnautojų etikos principams. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a: byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 12 d. socialiniame tinkle „Facebook“ parašė tokio pobūdžio komentarus:

„Vienam bomžų mužikui iÅ¡ centrinės dÅ«mų faktas taip Å¡iknaskylę sudraskė, kad anas visu balsu teisėjui pradėjo klykti apie rungtynių nutraukimÄ â€œ <...> „Jei, neduokdie, bomžų Å¡iknaskylių sproginėjimai įgaus grandininės reakcijos pobÅ«dį, pirmadienį Trakų rajono proktologai turės nemenkų rÅ«pesčių“. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 3-117 „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija dėl pareiÅ¡kėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (toliau – Komisija). 2017 m. rugsėjo 15 d.

Komisija praneÅ¡imu apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. 2-3116 (toliau – PraneÅ¡imas) informavo pareiÅ¡kėjÄ apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ , kuriame buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas, raÅ¡ydamas tokio pobÅ«džio komentarus, galimai diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ . 2017 m. rugsėjo 22 d. pareiÅ¡kėjas Komisijai pateikė paaiÅ¡kinimus ir pridėjo juos patvirtinančius dokumentus bei duomenis dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo. Atlikusi tarnybinį patikrinimÄ , Komisija 2017 m. spalio 9 d. surašė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui pateikė iÅ¡vadÄ Nr. 08-6-150 „Dėl R.

Č. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – IÅ¡vada). IÅ¡vadoje konstatuota, kad R. Č., raÅ¡ydamas tokio pobÅ«džio komentarus ir bÅ«damas Komiteto vadovu, kuris turi bÅ«ti pavyzdžiu kitiems darbuotojams, tokiu savo elgesiu, kuris neatitinka valstybės tarnautojui nustatytų privalomų elgesio principų ir taisyklių ir kurių jis turi laikytis ne tik tarnybos metu, diskreditavo Komiteto darbuotojo vardÄ , taip pat savo vadovaujamÄ Ä¯staigÄ . Tokiais veiksmais pareiÅ¡kėjas mažina žmonių pasitikėjimÄ ir blogina valstybės tarnybos įvaizdį visuomenėje.

IÅ¡vadoje pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 4 punkto ir 8 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 punkto ir Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1, 2.2, 5.1, 9.2, 9.4 ir 9.5 papunkčių, Etikos kodekso 6.1, 6.4 ir 6.8 papunkčių nuostatas. Ä®vertinus tai, IÅ¡vadoje pasiÅ«lyta pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ ir skirti jam tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Skundžiamu Ä®sakymu pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl atsakovės Ä®sakymo, kuriuo valstybės tarnautojas, paskelbęs netinkamo turinio komentarÄ socialiniame tinkle „Facebook“, buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimÄ ir jam paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėjas, ginčydamas jam paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ , tvirtina, kad jo socialinio tinklo svetainėje „Facebook“ paraÅ¡yti komentarai negali bÅ«ti traktuojami kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojui turėtų bÅ«ti paskirta tarnybinė nuobauda.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Etikos taisyklės) nuostatos, taip pat Etikos kodeksas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis nustato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtÄ teisės normÄ tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose. Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, yra ir valstybės tarnautojo pareiga bei prievolė, tuo pačiu ir blanketinė nuoroda nukreipiantį į kitus teisės aktus.

Todėl valstybės tarnautojo veiklos etikos principai gali bÅ«ti nustatyti ne tik Valstybės tarnybos įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose, kaip Å¡iuo atveju – Etikos taisyklėse bei Etikos kodekse. IÅ¡ IÅ¡vados turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai, raÅ¡ant ir skelbiant komentarÄ internete, įvertinti kaip Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, Etikos taisyklių 2.1, 2.2 ,5.1, 9.2, 9.4 ir 9.5 papunkčių bei Etikos kodekso 6.1, 6.4 ir 6.8 papunkčių pažeidimai.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 8 punktai numato, jog valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra pagarba žmogui ir valstybei (valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, KonstitucijÄ , valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus) (1 punktas); padorumas (valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaiÅ¡tingai, bÅ«ti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, iÅ¡skirtinių lengvatų ir nuolaidų iÅ¡ asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtakÄ , kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas) (4 punktas); pavyzdingumas (valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, tolerantiÅ¡kas, pagarbus ir tvarkingas) (8 punktas).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba. Etikos taisyklėse numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo: 2.1. gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; 2.2. elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų vieÅ¡uoju administravimu ir valstybės tarnautojais; 5.1. elgtis nepriekaiÅ¡tingai, bÅ«ti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, iÅ¡skirtinių lengvatų ir nuolaidų iÅ¡ asmenų ar organizacijų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ ; 9.2. bÅ«ti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas; 9.4. bÅ«ti tolerantiÅ¡kas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis; 9.5. visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniÅ¡kai, teikti tÄ informacijÄ , pagalbÄ ar paslaugÄ , kuri yra bÅ«tina, bet kartu gebėti teisingai ir taktiÅ¡kai atmesti neteisėtus praÅ¡ymus.

AnalogiÅ¡kų etikos reikalavimų laikymÄ si numato ir Etikos kodekso 6.1 papunktis („privalo gerbti <..> įstatymus“), 6.4 papunktis („privalo elgtis nepriekaiÅ¡tingai“) bei 6.8 papunktis („bÅ«ti <...> tolerantiÅ¡kas, pagarbus“). Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Komiteto vadovu, parašė socialinio tinklo svetainėje „Facebook“ tokį komentarÄ : „Vienam bomžų mužikui iÅ¡ centrinės dÅ«mų faktas taip Å¡iknaskylę sudraskė, kad anas visu balsu teisėjui pradėjo klykti apie rungtynių nutraukimÄ . <...> Jei, neduokdie, bomžų Å¡iknaskylių sproginėjimai įgaus grandininės reakcijos pobÅ«dį, pirmadienį Trakų rajono proktologai turės nemenkų rÅ«pesčių“.

Iš šio komentaro turinio akivaizdu, kad pareiškėjas vartojo netinkamas frazes bei išsireiškimus. Tai patvirtino ir Lietuvos kalbos institutas, atlikęs minėto komentaro teksto kalbinę ekspertizę, kad vulgarioji leksika vartojama uždarose privačiose situacijose, o ne viešai, nes tokiu atveju tai etikos normų pažeidimas. Pabrėžtina, kad toks minėtos leksikos vartojimas skamba nemaloniai, sudaro nekultūringo, nevalyvo kalbėjimo įspūdį, nors ir nėra keiksmažodžiai. Nors, pareiškėjo teigimu, šis komentaras buvo tik jo kaip Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo aistruolio asmeninė nuomonė ir jis konkretaus asmens neįžeidė, tačiau, teismo vertinimu, toks pasiteisinimas niekaip nekeičia nagrinėjamos situacijos ir nėra teisiškai reikšmingas.

Net ir nuomonę reiÅ¡kiantys asmenys kito adresato atžvilgiu be jokios abejonės turi stengtis nuomonę pateikti laikantis etikos normų. Teismas atmeta kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad komentarai buvo paraÅ¡yti nedarbo metu, nes pareiÅ¡kėjas tuo metu buvo kasmetinėse atostogose, be to, komentaruose nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jokia pareiÅ¡kėjo vadovaujamos įstaigos pozicija. Pažymėtina, kad anksčiau paminėtos teisės normos įtvirtina svarbiausius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus (tarp jų pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo) bei įpareigoja valstybės tarnautojÄ laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtų etikos principų valstybės tarnautojas turi laikytis ne tik tiesiogiai atlikdamas savo pareigas, bet ir kitu tarnybos laiku, vieÅ¡ojoje erdvėje vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamÄ visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybÄ ir jos elementus. Vertindamas pareiÅ¡kėjo teiginį, kad komentarai buvo paraÅ¡yti privataus susiraÅ¡inėjimo / diskusijos metu privačiame asmens „Facebook“ profilyje po rungtynių, teismas atmeta jį kaip nepagrįstÄ ir tuo pačiu pažymi, kad bet kokiu atveju asmens paraÅ¡omas internetinio praneÅ¡imo komentaras patenka į vieÅ¡Ä jÄ interneto erdvę (netgi tuo atveju, kai jis paraÅ¡omas vienam asmeniui), su juo gali susipažinti kiti asmenys, jo turinys gali bÅ«ti kopijuojamas, platinamas kituose interneto portaluose ar įprastinėje žiniasklaidoje.

Å ie internetinio komentaro aspektai leidžia jį traktuoti vienodai su asmens vieÅ¡ais pasisakymais masinės informacijos priemonėse, žmonių susibÅ«rimuose ir vieÅ¡uose renginiuose, neatsižvelgiant į internetinio komentaro santykinį anonimiÅ¡kumÄ . IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad internetinio komentaro, kurį pateikia valstybės tarnautojas, turiniui gali bÅ«ti keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir valstybės tarnautojų vieÅ¡iems pasisakymams. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas, raÅ¡ydamas komentarÄ socialinio tinklo „Facebook“ profilyje, buvo pasivadinęs savo vardu ir pavarde, kas leidžia tiksliai identifikuoti raÅ¡iusį asmenį, o tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuriam buvo nusiųstas minėtas komentaras, galėjo atkleisti pareiÅ¡kėjo tapatybę (taip pat ir jo užimamas pareigas).

Todėl Å¡iuo atveju visiÅ¡kai nereikÅ¡minga, kad, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, komentarai neatspindi jo profesinės kompetencijos ar vadybinių savybių ir niekaip nesusiję su jo vykdomomis valstybės tarnautojo pareigomis. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad pareiÅ¡kėjas, raÅ¡ydamas komentarÄ vartojo netinkamas (neetiÅ¡kas, vulgarias) frazes, nemalonius iÅ¡sireiÅ¡kimus, kurios nėra vartotinos valstybės tarnautojo kalboje, elgėsi nemandagiai ir tuo peržengė teisėtos saviraiÅ¡kos laisvės ribas.

PareiÅ¡kėjas užima aukÅ¡tas pareigas valstybės tarnyboje ir jam taikytini aukščiausi pavyzdingumo ir padorumo standartai. Toks netinkamas nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimas galėjo turėti įtakos neigiamam kitų asmenų požiÅ«riui į valstybės tarnybÄ apskritai ir į atskirus valstybės tarnautojus. Kaip jau minėta, valstybės tarnautojas privalo laikytis Valstybės tarnybos įstatyme ir Etikos taisyklėse nurodytų bendrųjų etikos principų tiek vykdydamas tiesiogines tarnybines pareigas, tiek ir kitu laiku.

Teismo vertinimu, reikalavimas iÅ¡ valstybės tarnautojų laikytis bendrųjų etikos principų tik tiesiogiai atliekant jų pareigybės apraÅ¡yme numatytas funkcijas bÅ«tų neprotingas ir nesuderinamas su valstybės tarnybos tikslais. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti. Laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informacijÄ , privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas Å¡iÄ teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiÅ¡kos laisvę, apimančiÄ tiek asmens teisę skleisti informacijÄ , tiek visuomenės teisę jÄ gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informacijÄ ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutraliÄ informacijÄ ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informacijÄ , kuri yra Å¡okiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį.

Toks Å¡ios teisės normos turinio aiÅ¡kinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiÅ«rų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sÄ Å¾iningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tiksliÄ ir patikimÄ informacijÄ , laikytis etikos normų (žr. sprendimus bylose Hertel v.

Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26 ir kt.). Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog komisija, įvertinusi pareiÅ¡kėjo paskelbtÄ komentarÄ internete ir iÅ¡reikÅ¡tÄ negatyviÄ nuomonę apie kitÄ asmenį (rungtynių sirgalių), bei jam (pareiÅ¡kėjui) sÄ moningai suvokiant (veikiant tyčia), kad veikia prieÅ¡ingai valstybės tarnautojo nustatytoms principinėms nuostatoms, dėl ko vėliau kilo tam tikrų padarinių, tinkamai ir iÅ¡samiai (iÅ¡aiÅ¡kinant tam tikrų žodžių sÄ vokas) iÅ¡nagrinėjo ginčo situacijÄ bei pagrįstai nustatė, kad buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 8 punktai, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai bei atitinkamai Etikos taisyklių 2.1, 2.2 ,5.1, 9.2, 9.4 ir 9.5 papunkčių bei Etikos kodekso 6.1, 6.4 ir 6.8 papunkčių nuostatos.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) atleidimas iÅ¡ pareigų (29 straipsnio 3 dalis). Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant Å¡ių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka.

Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, t. y. pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas valstybės tarnautojas (įstaigos vadovas), tyčia nusižengė valstybės tarnybos tvarkai, nesilaikydamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 8 punktai, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai ir atitinkamai Etikos taisyklių 2.1, 2.2 ,5.1, 9.2, 9.4 ir 9.5 papunkčių bei Etikos kodekso 6.1, 6.4 ir 6.8 papunkčių nuostatų. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo atliktas veiksmas, t. y. valstybės tarnautojo paraÅ¡ytas negatyvaus turinio komentaras, nagrinėjamu atveju atitinka valstybės tarnautojo veiklos etikos principų ir taisyklių nesilaikymÄ , kas sÄ lygojo tarnybinio nusižengimo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pripažinimÄ , o pareiÅ¡kėjas kaip valstybės tarnautojas teisinėje sistemoje akivaizdžiai diskreditavo Komiteto institucijÄ , sumenkino jos prestiÅ¾Ä .

Pažymėtina, kad tarnybinė nuobauda – pastaba pareiÅ¡kėjui skirta, įvertinus jo kaltę bei atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumÄ , tarnybinio nusižengimo pobÅ«dį, taip pat į aplinkybes, apibÅ«dinančias pareiÅ¡kėjo asmenybę, į tai, kad lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo tarnybinė veikla už 2016 metus buvo vertinta gerai, tarnybinių nuobaudų nenustatyta. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda atitinka padarytÄ nusižengimÄ bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo Įsakymo panaikinti nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra, jis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiškėjo R.

Č. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Donatas Vansevičius