Court allows unjust enrichment claim against third party for funds paid under voided sales contracts.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court upheld the first-instance judgment ordering the third party to return €69,418.88 to the plaintiff. Although the underlying sales contracts were declared void by another court, the plaintiff had already paid the third party a portion of the proceeds. The court ruled that since the plaintiff had no legal obligation to pay the third party under the void contracts, the subsequent payment constituted unjust enrichment.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 331 straipsnis: When a contract is declared void, payments made under it without a continuing legal basis constitute unjust enrichment, obligating the recipient to return the funds.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-483-585/2021 Teisminio proceso Nr.2-55-3-02003-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.6.37 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArtÅ«ro Driuko, Dalios KaÄinskienÄs ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo R. J. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo E. V. ieÅ¡kinį atsakovams R.
J. ir D. J. dÄl nepagrįsto praturtÄjimo, treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. J.. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas E. V. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. J. ir D. J. 69 418,88 Eur sumÄ . IeÅ¡kovas nurodÄ, kad su atsakovu R. J. yra pažįstamas nuo 2009 m. IeÅ¡kovo mama L. V. bendravo su atsakovo tÄvo V. J. sugyventine J. B. (dabar â J.). Atsakovas R. J. 2009 m. pradžioje pasiÅ«lÄ ieÅ¡kovui uždirbti, įsigyjant ir parduodant vertingÄ Å¾emÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau â ir žemÄs sklypas).
Atsakovui buvo reikalingas verslo partneris, nes jis nedisponavo pakankama pinigų suma žemÄs sklypui įsigyti. IeÅ¡kovas turÄjo įsigyti žemÄs sklypÄ už santykinai maÅ¾Ä kainÄ , o atsakovas įsipareigojo pasirÅ«pinti pardavimu už didesnÄ kainÄ . IeÅ¡kovas sutiko su atsakovo pasiÅ«lymu. S. V. 2009 m. kovo 27 d. pirkimoâpardavimo sutartimi pardavÄ ieÅ¡kovui asmeninÄs nuosavybÄs teise 40/100 dalių, o atsakovui R. J. bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise su sutuoktine atsakove D.
J. 30/100 dalių žemÄs sklypo už 95 830 Lt (27 754 Eur). IeÅ¡kovas sumokÄjo pardavÄjui grynaisiais jam priklausanÄiÄ sumokÄti dalį â 54 760 Lt (15 860 Eur). IeÅ¡kovas, atsakovai ir V. V. 2010 m. gegužÄs 25 d. pirkimoâpardavimo sutartimi pardavÄ Å¾emÄs sklypÄ G. B. ir G. R.. Už parduotÄ Å¾emÄs sklypo dalį ieÅ¡kovui buvo sumokÄta 440 000 Lt (127 432,80 Eur). Pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo žodinį susitarimÄ ieÅ¡kovo pajamos turÄjo sudaryti 200 000 Lt (57 924 Eur), todÄl virÅ¡ijanÄiÄ Å¡iÄ sumÄ dalį ieÅ¡kovas 2010 m. lapkriÄio 2 d. banko pavedimu pervedÄ atsakovui; be to, pagal Å¡alių susitarimÄ Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau â ir VMI) ieÅ¡kovas sumokÄjo 57 786 Lt (16 736 Eur) gyventojų pajamų mokesÄio (toliau â ir GPM).
2. IeÅ¡kovas taip pat nurodÄ, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužÄs 8 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr.2-936-656/2017 iÅ¡ dalies tenkino Vilniaus apygardos prokuroro, ginanÄio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį ir, be kita ko, pripažino negaliojanÄia 2010 m. gegužÄs 25 d. pirkimoâpardavimo sutartį, iÅ¡reikalavo 0,1369 ha žemÄs sklypÄ iÅ¡ neteisÄto G. B. ir G. R. valdymo ir grÄ Å¾ino jį valstybÄs nuosavybÄn bei taikÄ restitucijÄ â priteisÄ G. B. ir G. R. iÅ¡ Lietuvos Respublikos po 159 291,01 Eur;
Lietuvos Respublikai iÅ¡ V. V. â 95 574,60 Eur, iÅ¡ E. V. â 127 432,80 Eur, iÅ¡ R. J. ir D. J. â 95 574,60 Eur; priteisÄ E. V. iÅ¡ S. V. 15 859,59 Eur, R. J. iÅ¡ S. V. â 11 894,69 Eur. Teismas atmetÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti restitucijÄ , priteisiant 239 689,50 Lt ekvivalentu eurais iÅ¡ R. J.. Teismas sprendÄ, kad E. V. privalo sumokÄti visÄ sumÄ , gautÄ iÅ¡ žemÄs sklypo pirkÄjų G. B. ir G. R., kiekvienam po 63 716,40 Eur (220 000 Lt); iÅ¡ viso 127 432,80 Eur (440 000 Lt). Taigi ieÅ¡kovas įgijo teisÄ reikalauti iÅ¡ atsakovų solidariai jiems sumokÄtų 69 418,88 Eur (239 689,50 Lt) grÄ Å¾inimo.
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjÅ«Äio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino â priteisÄ ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų 69 418,88 Eur nepagrįsto praturtÄjimo ir po 566,50 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.
4. Lietuvos apeliacinio teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs atsakovo apeliacinį skundÄ , 2019 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjÅ«Äio 27 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .
5. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjÅ«Äio 27 d. sprendimÄ panaikino ir perdavÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas nurodÄ, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas neturÄjo teisinio pagrindo (kaip prejudicinÄmis) remtis civilinÄje byloje Nr. 2-936-656/2017, o taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužÄs 14 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 2A-252-798/2018 nurodytomis aplinkybÄmis dÄl Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, jų susitarimo dÄl ginÄo turto perpardavimo; teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos Å¡ioje byloje pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumui įvertinti aplinkybÄs (susijusios su Å¡alių santykiais, jų kvalifikavimu, nepagrįsto praturtÄjimo prielaidų įrodytumu) turÄjo bÅ«ti nustatytos Å¡ioje byloje, iÅ¡tyrus ir įvertinus Å¡ios bylos duomenis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino â priteisÄ ieÅ¡kovui E. V. iÅ¡ atsakovų R. J. ir D. J. solidariai 69 418,88 Eur nepagrįsto praturtÄjimo sumÄ ; priteisÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų po 566,50 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
7. Teismo vertinimu, byloje esanÄių duomenų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santykiai įsigyjant ir perparduodant žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutartis, Å¡alims kooperavus savo pinigines lÄÅ¡as, atsakovo R. J. organizacinį darbÄ , ryÅ¡ius, siekiant perparduoti įgytÄ turtÄ ir uždirbti pelnÄ .
8. Teismas pažymÄjo, kad ikisutartiniai teisiniai santykiai, kurie buvo susiklostÄ tarp ginÄo Å¡alių, paneigia ieÅ¡kovo teiginius, kad jis su atsakovu R. J. pažįstamas maždaug nuo 2009 metų, kurių pradžioje atsakovas R. J. jam pasiÅ«lÄ uždirbti įsigyjant ir vÄliau perparduodant vertingÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismas konstatavo, kad Å¡alių jungtinÄ veikla, susijusi su žemÄs sklypo perpardavimu, prasidÄjo ne vÄliau kaip nuo 2007 m. rugsÄjo 14 d., kada buvo sudaryta preliminari bÅ«simo nekilnojamojo turto pirkimoâpardavimo sutartis.
9. Teismo manymu, nÄra pagrindo sutikti su atsakovu, kad tarp ginÄo Å¡alių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo (tarpininkavimo) sutartis, nesant į bylÄ pateiktų jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pvz. raÅ¡tų, praneÅ¡imų, susiraÅ¡inÄjimų, atliktų darbų ir / sÄ skaitų iÅ¡klotinių, galinÄių patvirtinti atsakovo tarpininkavimo ir / konsultavimo aplinkybes, susijusias ieÅ¡kovo žemÄs sklypo dalies pardavimu (CPK 178 straipsnis).
10. Teismas pažymÄjo, kad tiek atsakovas R. J., tiek treÄiasis asmuo V. J. laikÄsi pozicijos, jog tarp ginÄo Å¡alių buvo susiklostÄ paskolos teisiniai santykiai, treÄiajam asmeniui V. J. per atsakovÄ R. J. perdavus ieÅ¡kovui 93 000  JAV dolerių namo statybai; Å¡i skola, pasak atsakovo ir treÄiojo asmens, grÄ Å¾inta atsakovui R. J. 2010 m. lapkriÄio 2 d. atliktu 239 689,50 Lt mokÄjimu. Teismas pripažino, kad byloje nÄra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti, kad 93 000 JAV dolerių suma grynaisiais pinigais ar bankiniu pavedimu bÅ«tų perduota ieÅ¡kovui namo statybai, t. y. paskolinta. Teismas taip pat pripažino, kad ieÅ¡kovas įrodÄ aplinkybÄ, jog minÄtu laikotarpiu jo finansinÄ padÄtis buvo gera, piniginių lÄšų namo statybai jis turÄjo.
11. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas GPM sumokÄjo nuo visos pagal 2010 m. gegužÄs 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį gautos turto pardavimo kainos. Teismo vertinimu, nÄra pagrindo sprÄsti, kad GPM, apskaiÄiuotas nuo visos 2010 m. gegužÄs 25 d. pirkimoâpardavimo sutartimi gautos turto kainos, įrodo aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovo gautos pajamos sudariusios iÅ¡ viso 127 432,80 Eur (440 000 Lt), o ne 57 924 Eur (200 000 Lt). PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esanÄio ieÅ¡kovo âSwedbankâ AB sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2010 m. lapkriÄio 2 d. atsakovui R. J. į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiÄ âSwedbankâ, AB pagal 2010 m. gegužÄs 25 d. pirkimoâpardavimo sutartį pervesta 69 418,88 Eur (239 689,50 Lt). Tuo tarpu 93 000 JAV dolerių paskolos suteikimo aplinkybÄs byloje neįrodytos (CPK 178 straipsnis).
12. Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad ieÅ¡kovas atsakovui R. J. pervedÄ ne 240 000 Lt, o 239 689,50 Lt. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad iÅ¡skaiÄiavo papildomai turÄtas apie 310 Lt iÅ¡laidas už notarų suteiktas paslaugas bei degalus (240 000,00 Lt â 239 689,50 Lt = 310,50 Lt). Teismas sutiko su atsakovu, kad ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikÄ jokių įrodymų, pagrindžianÄių jo turÄtas 310,50 Lt iÅ¡laidas, taÄiau pažymÄjo, kad ieÅ¡kovui reikalavimo priteisti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ atsakovų nereiÅ¡kiant, laikytina, kad atsakovai ieÅ¡kovui turi grÄ Å¾inti tik 2010 m. lapkriÄio 2 d. ieÅ¡kovo atsakovui pagal 2010 m. gegužÄs 25 d. pirkimoâpardavimo sutartį sumokÄtÄ 69 418,88 Eur (239 689,50 Lt) sumÄ .
13. Teismas, įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju egzistuoja nepagrįsto praturtÄjimo sÄ lygos. IeÅ¡kovas jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutarties pagrindu 2009 metų pradžioje sumokÄjo žemÄs sklypo kainÄ , o atsakovas 2010 metų pradžioje susitarÄ dÄl įsigyto turto pardavimo, iÅ¡ kurio Å¡alys gavo iÅ¡ viso 127 432,80 Eur (440 000 Lt) pajamų, padalintų taip: 57 924 Eur (200 000 Lt) â ieÅ¡kovui, 69 418,88 Eur (239 689,50 Lt) â atsakovui.
AtsižvelgÄs į tai, kad sandoriai, kuriuos Å¡alys sudarÄ veikdamos pagal jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutartį, pripažinti negaliojanÄiais, ieÅ¡kovas turi pareigÄ grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikai kaip pajamas gautÄ 127 432,80 Eur (440 000 Lt) sumÄ , teismas sprendÄ, jog teisÄtas Å¡alių gautų pagal negaliojanÄius sandorius pajamų pagrindas yra iÅ¡nykÄs, todÄl atsakovai turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui be teisinio pagrindo įgytÄ 69 418,88 Eur sumÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14.
Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus: 14.1. Atsakovas nei viename procesiniame dokumente nenurodÄ, kad tarp jo ir ieÅ¡kovo bÅ«tų susiklostÄ atlygintinių paslaugų teikimo (tarpininkavimo) teisiniai santykiai ir Å¡ios faktinÄs aplinkybÄs neįrodinÄjo. AplinkybÄ, kad tarp Å¡alių buvo susiklostÄ atlygintinių paslaugų teikimo (tarpininkavimo) teisiniai santykiai, byloje įrodinÄjo ieÅ¡kovas.
IeÅ¡kovas buvo nenuoseklus ir tik bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme antrÄ kartÄ Ä¯rodinÄjo, kad tarp Å¡alių susiklostÄ jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) teisiniai santykiai. 14.2. Tarp Å¡alių nebuvo sudaryta jungtinÄs (partnerystÄs) veiklos sutartis, kadangi nebuvo laikytasi raÅ¡ytinÄs sutarties formos. Teismas nenurodÄ konkreÄių motyvų, kurių pagrindu sprendÄ, kad tarp Å¡alių susiklostÄ jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) teisiniai santykiai. 14.3. CK 6.670 straipsnio 2 dalyje nurodyta prezumpcija, kad partnerių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s, jeigu jungtinÄs veiklos sutartis nenustato ko kita.
Ä®naÅ¡as įvertinamas pinigais visų partnerių susitarimu. IeÅ¡kovas Å¡ios prezumpcijos neneigÄ. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu tokio susitarimo nÄra, kiekvienas partneris atsako už bendras iÅ¡laidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Taigi, jei Å¡alys patyrÄ nuostolius jungtinÄje veikloje, jos atsako vienodai. 14.4. Tarp Å¡alių nebuvo susiklostÄ atlygintinių paslaugų teikimo (tarpininkavimo) teisiniai santykiai. TaÄiau, jei teismas laikytų, kad tokie santykiai buvo susiklostÄ, ieÅ¡kinį turÄtų atmesti, kadangi pats ieÅ¡kovas nurodÄ, jog mokÄjo ieÅ¡kovui atlyginimÄ , o paslauga buvo suteikta. 14.5.
Teismas netinkamai paskirstÄ tarp Å¡alių įrodinÄjimo naÅ¡tÄ . Ne atsakovas, o ieÅ¡kovas turÄjo įrodyti, kad tarp Å¡alių susiklostÄ atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai. 14.6. Teismas nepagrįstai nesivadovavo treÄiojo asmens V. J. ir liudytojos J. J. paaiÅ¡kinimais apie ieÅ¡kovui paskolintÄ 97 000 JAV dolerių sumÄ . Vien aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovo finansinÄ padÄtis buvo gera, nepatvirtina, kad jis nesiskolino iÅ¡ treÄiojo asmens V. J. 97 000 JAV dolerių namo statyboms.
Tiek J. J., tiek ir ieÅ¡kovo mama patvirtino, kad ginÄo Å¡alių Å¡eimos draugavo tarpusavyje ir dažnai vieni kitiems skolino pinigus be raÅ¡ytinių sutarÄių. 14.7. NÄra aiÅ¡ku, kodÄl ieÅ¡kovas mokÄjo GPM nuo visos gautos už parduotÄ sklypÄ sumos, o paskui dalį pinigų pervedÄ atsakovui. Tokie ieÅ¡kovo veiksmai prieÅ¡tarauja verslo logikai. 14.8. NagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtÄjimo institutÄ , kadangi nÄra visų jo taikymui bÅ«tinų sÄ lygų:
a) atsakovas nÄra praturtÄjÄs ieÅ¡kovo sÄ skaita;
b) šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip atlygintinis paslaugų teikimas;
c) ieÅ¡kovas sumokÄjo atsakovui užmokestį pagal susitarimÄ ;
d) ieÅ¡kovas investavimo veiksmus atliko savo rizika, t. y. ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad veiksmus atliko iÅ¡imtinai savo interesais ir rizika. Taigi, ieÅ¡kovas turÄjo reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl deliktinÄs arba sutartinÄs atsakomybÄs (žalos atlyginimo).
15. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas E. V. praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus: 15.1. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, ieÅ¡kovas byloje neįrodinÄjo, kad tarp Å¡alių susiklostÄ atlygintinų paslaugų (tarpininkavimo) teisniai santykiai. Å iÄ aplinkybÄ byloje įrodinÄjo atsakovas. 15.2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti 69 418,88 Eur sumÄ , o teisÄs normų taikymas ginÄo santykiui yra bylÄ nagrinÄjanÄio teismo prerogatyva. 15.3.
Teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alis siejo jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) teisiniai santykiai, nes Å¡alys, kooperuodamos savo turtÄ , atsakovo organizacinį darbÄ , ryÅ¡ius bei turimas žinias apie nekilnojamojo turto rinkÄ siekÄ uždirbti pelnÄ . 15.4. Tarp Å¡alių buvo susitarimas, kad ieÅ¡kovo pajamos sudaro 200 000 Eur ir ieÅ¡kovas turi sumokÄti visÄ GPM nuo visos (ieÅ¡kovo ir atsakovo) sklypo dalies pardavimo kainos, o atsakovui tenka likusios pajamos. Abi Å¡alys pripažino, kad sandorio sudarymÄ iniciavo atsakovas, jis turÄjo informacijÄ apie galimybÄ pigiai nusipirkti ginÄo sklypÄ ir galimybÄ jį perparduoti, todÄl logiÅ¡ka, kad visa likusi pelno dalis teko atsakovui.
GinÄo sklypo pardavÄjas S. V. civilinÄje byloje Nr. e2-2458-656/2018 teismo posÄdžio metu paliudijo, kad ieÅ¡kovÄ matÄ tik žemÄs sklypo pardavimo dienÄ . IeÅ¡kovas nedalyvavo derybose su G. R. ir G. B., esmines pardavimo sÄ lygas ir kainÄ su jais suderino atsakovas. 15.5. JungtinÄs veiklos sutartis nebÅ«tinai turÄjo bÅ«ti raÅ¡ytinÄs formos. ŽodinÄs sutarties sudarymas apsunkina įrodinÄjimÄ dÄl sutarties dalyko, taÄiau tai nÄra besÄ lyginis pagrindas teigti, kad Å¡alys nesusitarÄ dÄl tokios sutarties. 15.6.
IeÅ¡kovo mama ir J. J. paliudijo, kad skolino pinigus viena kitai ir tik iki 3 000 JAV dolerių. IeÅ¡kovas gerai nepažinojo treÄiojo asmens V. J., kuris, atsakovo teigimu, paskolino ieÅ¡kovui 93 000 JAV dolerių. Be to, treÄiasis asmuo V. J. atsakovo nurodomos paskolos suteikimo metu slapstÄsi nuo teisÄsaugos užsienyje. Teismo posÄdžio metu atsakovas negalÄjo paaiÅ¡kinti, kada tiksliai paskolos sutartis buvo sudaryta, kada perduoti pinigai, kokios buvo paskolos sutarties sÄ lygos. TodÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ kaip neįrodytus atsakovo teiginius dÄl paskolos suteikimo fakto. 15.7.
Å iuo atveju yra nepagrįsto praturtÄjo sÄ lygų visetas, kadangi sutartys, pagal kurias Å¡alys, veikdamas jungtinÄs veiklos sutarties pagrindu, nusipirko ir pardavÄ Å¾emÄs sklypÄ , yra pripažintos negaliojanÄiomis, dÄl to įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažÄjimo ir atsakovo praturtÄjimo. TeisÄtas Å¡alių, gautų pagal negaliojanÄius sandorius pajamų pagrindas yra iÅ¡nykÄs, todÄl atsakovai turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui be teisinio pagrindo įgytÄ 69 418,88 Eur sumÄ .
TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas, nagrinÄdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatÄ absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dÄl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
DÄl ieÅ¡kovÄ ir apeliantÄ siejusių teisinių santykių 17. JungtinÄs veiklos sutarties samprata yra apibrÄžta CK 6.969 straipsnio 1 dalyje. Pagal aptariamÄ nuostatÄ , jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutartis â tai sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujanÄiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisÄs normÄ , kasacinis teismas yra iÅ¡skyrÄs Å¡iuos esminius jungtinÄs veiklos sutarties požymius:
1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas;
2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti;
3) bendras dalyvių tikslas ir interesas â tam tikros veiklos plÄtojimas ar tikslo siekimas (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-392/2009).
18. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pagal teisinį tikslÄ jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutartis teisÄs doktrinoje yra priskiriama bendradarbiavimo sutarÄių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties Å¡alių bendri tikslai, grupei. JungtinÄs veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifikÄ : nÄ vienas jungtinÄs veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau paÄiam, jungtinÄs veiklos partneriai dalijasi tiek gautÄ pelnÄ , tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iÅ¡ bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974â6.976 straipsniai).
Skirtingai nuo įprastų sutarÄių ir Å¡alių bendradarbiavimo, pasižyminÄių skirtingais, prieÅ¡prieÅ¡iniais Å¡alių interesais, jungtinÄs veiklos sutarties Å¡alis vienija interesų bendrumas, veikiant ne iÅ¡imtinai kiekvienos Å¡alies naudai, bet partnerystÄs, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. rugsÄjo 17 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
19. TeisinÄ jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai, jais gali bÅ«ti bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. TodÄl, siekiant tam tikrus teisinius santykius identifikuoti kaip jungtinÄs veiklos santykius, yra bÅ«tinas Å¡alių tarpusavio susitarimas vykdyti jungtinÄ veiklÄ . Å alys turi susitarti dÄl siekiamo bendro dalyvių tikslo, jų įnašų ir dalies jungtinÄje veikloje, partnerių bendrosios nuosavybÄs ir jos tvarkymo, bendrų reikalų organizavimo ir sprendimo, bendrų iÅ¡laidų ir nuostolių bei jų paskirstymo tarp Å¡alių, partnerių atsakomybÄs pagal bendras prievoles, pelno paskirstymo ir partnerio dalies atidalijimo, jungtinÄs veiklos sutarties pabaigos (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-103-219/2019).
20. TeisÄjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo ir apelianto veikla (Å¡alių vykdytas susitarimas, kooperuojant turimas lÄÅ¡as ir žinias įsigyti ir parduoti žemÄs sklypÄ , siekiant gauti pelnÄ ), jÄ teisiÅ¡kai kvalifikuojant, yra panaÅ¡i į jungtinÄs veiklos sutartinius teisinius santykius (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). TaÄiau apeliantas teisingai nurodo, kad CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatytas imperatyvas, jog jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinÄ, o įstatymo numatytais atvejais â notarinÄs formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Byloje nÄra ginÄo, kad Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinÄs sutarties. Apeliantas neigia savo valiÄ sudaryti jungtinÄs veiklos sutartį su ieÅ¡kovu. TodÄl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neturÄjo pagrindo pripažinti, jog tarp Å¡alių susiklostÄ jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) teisiniai santykiai.
21. Apeliantas teigia, kad su ieÅ¡kovu sudarÄ atlygintinių paslaugų sutartį. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikÄjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokÄti. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarÄių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas â nematerialaus pobÅ«džio (intelektinÄs) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukÅ«rimu; pagal atlygintinų paslaugų sutartį teikÄjas įsipareigoja rÅ«pestingai (atidžiai) atlikti tam tikrÄ veiklÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 26 punktas);
CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimÄ , įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todÄl Å¡i sutartis gali bÅ«ti sudaryta tiek raÅ¡ytine, tiek žodine forma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 34 punktas).
22. TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp ginÄo Å¡alių susiklosÄiusius teisinius santykius nÄra pagrindo pripažinti atlygintinų paslaugų teikimo (tarpininkavimo) teisiniais santykiais. Ä® bylÄ nÄra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie galÄtų patvirtinti apelianto tarpininkavimo ir / konsultavimo aplinkybes, susijusias ieÅ¡kovo žemÄs sklypo dalies pardavimu. Vien apelianto paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovui paslauga buvo suteikta, nesant jokių kitų įrodymų, pavyzdžiui, raÅ¡tų, praneÅ¡imų, susiraÅ¡inÄjimų, Å¡alių derintų pozicijų turto pardavimo sÄ lygų organizaciniais klausimais, pažymų apie atliktų darbų kiekius bei kainas ir pan., nesudaro pagrindo teigti, kad pervesdamas apeliantui į sÄ skaitÄ 69 418,88 Eur sumÄ , ieÅ¡kovas sumokÄjo tarpininkavimo ir / konsultavimo mokestį už suteiktas atlygintines paslaugas.
Kaip žemiau nurodoma, byloje nustatyta, kad apeliantas pagal sutartį su ieÅ¡kovu gavo ne atlyginimÄ už suteiktas paslaugas, o pelnÄ iÅ¡ dalyvavimo bendrame su ieÅ¡kovu ir abiejų Å¡alių finansuotame sandoryje.
23. TaÄiau iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir byloje esanÄių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas ir apeliantas turÄjo bendrÄ tikslÄ : sujungti savo turimus iÅ¡teklius, kartu bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄmis įsigyti žemÄs sklypÄ ir vÄliau jį, pasinaudojant apelianto pastangomis, parduoti už didesnÄ kainÄ , o gautÄ pelnÄ pasidalinti, taÄiau jokio raÅ¡ytinio susitarimo Å¡alys nesudarÄ. IeÅ¡kovas ir apeliantas (su savo sutuoktine) susitarÄ Ä¯sigyti žemÄs sklypÄ bendros dalinÄs nuosavybÄs teisÄmis ir tokį savo susitarimÄ Ä¯gyvendino, t. y. 2009 m. kovo 27 d. pirkimoâpardavimo sutartimi ieÅ¡kovas įsigijo asmeninÄs nuosavybÄs teise 40/100 dalių, o apeliantas su savo sutuoktine bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisÄmis įsigijo 30/100 dalių žemÄs sklypo už bendrÄ 95 830 Lt (27 754 Eur) kainÄ . 2010 m. gegužÄs 25 d. pirkimoâpardavimo sutartimi Å¡alys kartu su treÄiÄ ja bendraturte V.
V. pardavÄ Å¾emÄs sklypÄ G. B. ir G. R. už bendrÄ 318 582,02 Eur kainÄ . IeÅ¡kovas pagal 2010 m. gegužÄs 25 d. sutartį už savo vardu 2009 m. kovo 27 d. sutartimi įsigytÄ sklypo dalį gavo 127 432,80 Eur (440 000 Lt). IeÅ¡kovo teigimu, pagal Å¡alių žodinį susitarimÄ ieÅ¡kovo pajamos pardavus žemÄs sklypÄ sudarÄ 200 000 Lt, o apelianto â 240 000 Lt. TÄ patvirtina byloje esantys įrodymai â po žemÄs sklypo pardavimo, ieÅ¡kovas sumokÄjo Valstybinei mokesÄių inspekcijai GPM ir tÄ paÄiÄ dienÄ pervedÄ apeliantui 239 689,50 Lt (69 418,88 Eur), mokÄjimo paskirtyje nurodydamas, kad moka pagal 2010 m. gegužÄs 25 d. pirkimoâpardavimo sutartį.
IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad pervedÄ apeliantui ne 240 000 Lt, o 239 689,50 Lt, iÅ¡skaiÄiavÄs papildomai turÄtas iÅ¡laidas už notarų suteiktas paslaugas bei degalus. TeisÄjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡alys buvo sudariusios įstatymo nedraudžiamÄ sutartį dÄl bendro žemÄs sklypo įsigijimo ir vÄlesnio bendro jo pardavimo, susitarimÄ vykdant sutartu bÅ«du sujungus bendras pinigines lÄÅ¡as ir apelianto žinias, siekiant patenkinti bendrÄ interesÄ â gauti pelnÄ ir jį pasidalinti iÅ¡ anksto nustatyta tvarka.
Asmenys turi teisÄ sudaryti bet kokius įstatymo nedraudžiamus susitarimus, o laisvai sudarydami sutartis bei savo nuožiÅ«ra nusistatydami tarpusavio teises bei pareigas jie sukuria, pakeiÄia arba nutraukia civilinius teisinius santykius, savo valia įgyja atitinkamas teises ir pareigas. Asmenys laisvi pasirinkti ir sudaryti labiausiai jų interesus atitinkanÄio turinio ir formos susitarimus (sandorius), kurie jiems tampa privalomi ir vykdytini tol, kol Å¡ie susitarimai nebus pakeisti ar pripažinti neteisÄtais ir negaliojanÄiais.
Toks ieškovo ir apelianto sudarytas žodinis susitarimas neprieštarauja įstatymo normoms ir yra galimas.
24. Nors Å¡alys sutarties nesudarÄ Ä¯statymo reikalaujama raÅ¡ytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įstatymas įsakmiai nenurodo, kad toks sandoris negalioja dÄl reikalaujamos formos nesilaikymo (CK 1.93 straipsnio 1 ir 2 dalys), o sutarties sudarymÄ patvirtina Å¡alių suderinti veiksmai įsigyjant žemÄs sklypÄ bendros dalinÄs nuosavybÄs teisÄmis, Å¡alių pripažįstamas ieÅ¡kovo nedalyvavimas derybose dÄl įsigyto sklypo pardavimo, byloje esantys įrodymai apie dalies ieÅ¡kovo gautų pardavus sklypÄ lÄšų pervedimÄ atsakovui, galiausiai â su kitais byloje esanÄiais įrodymais derantys ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Å¡alių sutartį buvus sudarytÄ , nors ir netinkamai jÄ teisiÅ¡kai kvalifikavo.
25. IÅ¡vados, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta sutartis dÄl žemÄs sklypo pirkimo, perpardavimo ir gauto pelno pasidalinimo, nepaneigia apelianto teiginiai, kad tarp Å¡alių buvo susiklostÄ paskolos teisiniai santykiai ir 2010 m. lapkriÄio 2 d. mokÄjimo nurodymu ieÅ¡kovas pervedÄ apeliantui 69 418,88 Eur (239 689,50 Lt) ne kaip gautų pajamų iÅ¡ žemÄs sklypo perpardavimo dalį, o grÄ Å¾ino apeliantui 93 000 JAV dolerių skolÄ , kuriÄ ieÅ¡kovui buvo suteikÄs apelianto tÄvas V. J. ieÅ¡kovo namo statybai.
26. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davÄjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavÄjo) nuosavybÄn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavÄjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davÄjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybÄs kitų daiktų bei mokÄti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
27. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata reiÅ¡kia, jog paskolos sutartis yra realinÄ, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti bÅ«tinas pinigų arba rūšies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavÄjui. TodÄl nors viena Å¡alis iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ kitai skolinti pinigus arba daiktÄ , o kita, atitinkamai, sutinka priimti pinigus arba daiktÄ ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davÄjo nebus perduotas arba paskolos gavÄjo priimtas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. gegužÄs 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 26 punktas).
28. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika dÄl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinÄjimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plÄtota. Teisminiams ginÄams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinÄjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklÄs. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklÄ dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginÄe asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
29. AplinkybÄ dÄl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybÄ, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, t. y. įvertinÄs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto padarÄs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybÄ egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas).
30. Byloje nÄra ginÄo, kad raÅ¡ytinÄ paskolos sutartis tarp ieÅ¡kovo ir apelianto tÄvo nebuvo sudaryta. Apeliantas nurodÄ, kad 2007 m. birželio 29 d. pirkimoâpardavimo sutartimi V. J. ir J. B. pardavÄ Å¾emÄs sklypÄ , už kurį gauta pinigų dalis iÅ¡ J. B. sÄ skaitos buvo pervesta apeliantui ir Å¡ie pinigai buvo paskolinti ieÅ¡kovui. TeisÄjų kolegija pažymi, kad apeliantas ne tik nepateikÄ Ä¯rodymų, pagrindžianÄių pinigų perdavimo faktÄ , taÄiau taip pat nenurodÄ, kada tiksliai pinigai ir kur buvo perduoti ieÅ¡kovui.
IeÅ¡kovas paskolos sutarties santykių ir pinigų perdavimo faktÄ neigia. TeisÄjų kolegijos vertinimu, tokiomis aplinkybÄmis vien duomenų, kad apeliantas disponavo suma, kuriÄ teigia paskolinÄs ieÅ¡kovui, aiÅ¡kiai nepakanka faktui, kad Å¡alis siejo paskolos teisiniai santykiai, konstatuoti. Be to, mokÄjimo, kuriuo pervedÄ apeliantui 239 689,50 Lt (69 418,88 Eur), paskirtyje ieÅ¡kovas nurodÄ: âP/L PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTÄ® 2010.05.25â. ApeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegijos vertinimu, tokie įrodymai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas minÄtÄ pinigų sumÄ pervedÄ grÄ Å¾indamas jam suteiktÄ paskolÄ .
31. Apelianto nurodomÄ aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovui buvo reikalingi pinigai namo statybai, todÄl buvo sudaryta paskolos sutartis, paneigia į bylÄ pateikti įrodymai â 2017 m. rugpjÅ«Äio 31 d. âSwedbankâ, AB pažymos duomenimis E. V. 2006 m. buvo suteiktas 32 437 Eur kreditas žemÄs sklypo pirkimui ir 2007 m. 57 0413,40 Eur kreditas gyvenamojo namo statybai; žemÄs sklypas su pastatu-Å«kininko sodyba buvo įsigytas 2006 m. sausio 26 d. pirkimoâpardavimo sutarties pagrindu; ieÅ¡kovo motina L. V. 2007 m. gruodžio 4 d. pardavÄ butÄ už 364 000 Lt (105 421,69 Eur) ir didžiÄ jÄ dalį už parduotÄ turtÄ gautų lÄšų (104 421,68 Eur) 2008 m. sausio 9 d. mokÄjimo nurodymu pervedÄ Ä¯ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ ; 2007 m. kovo 1 d. susitarimo Nr. 3 duomenimis, darbdavys (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) buvo įsipareigojÄs mokÄti ieÅ¡kovui iki 1 448,10 Eur (5 000 Lt) darbo užmokestį.
32. Apeliantas paskolos sutarties sudarymo faktÄ grindÄ taip pat ir teisme apklaustų liudytojų J. J. bei L. V. parodymais ir treÄiojo asmens V. J. paaiÅ¡kinimais, taÄiau pažymÄtina, kad įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinÄs formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisÄ, kai kyla ginÄas dÄl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).
33. TeisÄjų kolegija, įvertinusi minÄtus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad 93 000 JAV dolerių paskolos suteikimo faktas ieÅ¡kovui byloje neįrodytas, nes neįrodyta Å¡alių suderinta valia sukurti paskolos teisinius santykius, o taip neįrodyti nei pinigų perdavimo, nei jų grÄ Å¾inimo faktai. DÄl gyventojų pajamų mokesÄio sumokÄjimo 34. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesÄio įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 25 d. iki 2010 m. gruodžio 11 d.) 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte buvo numatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybÄn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybÄn kilnojamÄ jį daiktÄ , jeigu Å¡ios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisÄs aktus privaloma teisinÄ registracija ir Å¡is daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominÄs erdvÄs valstybÄje, jeigu toks daiktas įsigytas anksÄiau negu prieÅ¡ 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybÄn, arba Å¡ios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , esantį Europos ekonominÄs erdvÄs valstybÄje, jeigu toks daiktas įsigytas anksÄiau negu prieÅ¡ 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybÄn. Kadangi ieÅ¡kovas žemÄs sklypo dalį įsigijo 2009 m. kovo 27 d., o pardavÄ â 2010 m. gegužÄs 25 d., iÅ¡ pardavimo gautos pajamos negalÄjo bÅ«ti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, nesuÄjus 3 metams nuo daikto įsigijimo dienos.
35. Ä® bylÄ pateiktas ieÅ¡kovo AB âSwedbankâ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina aplinkybÄ, kad 2010 m. lapkriÄio 2 d. Valstybinei mokesÄių inspekcijai ieÅ¡kovas pervedÄ 57 786 Lt sumÄ , mokÄjimo paskirtyje nurodydamas: ,,BrinkiÅ¡kių km., s. b. ,,Žaluma-2â, 417 sklypas, Vilniaus raj. / už parduotÄ Å¾emÄs sklypÄ 2010 m. gegužÄs 25 d.â Taigi, kaip galima sprÄsti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto skaiÄiavimo, jis iÅ¡ visos pagal 2010 m. gegužÄs 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-3864 gautos turto pardavimo kainos â 127 432,80 Eur (440 000Lt) atÄmÄ 2009 m. kovo 27 d. pirkimoâpardavimo sutartimi Nr. 1-120 sumokÄtÄ jam priklausiusios kainos dalį â 16 728,45 Eur (57 760 Lt) ir nuo gautos 110 704,36 Eur (382 240 Lt) sumos sumokÄjo 15 procentų dydžio GPM â 16 735,98 Eur (57 786,00 Lt).
36. Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovas mokÄjo GPM nuo visos gautos už parduotÄ sklypÄ sumos, o paskui dalį pinigų pervedÄ atsakovui. Tokie ieÅ¡kovo veiksmai, apelianto teigimu, prieÅ¡tarauja verslo logikai. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sprÄsti, kad vien aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovas GPM sumokÄjo nuo visos gautos už sklypo pardavimÄ sumos, paneigia ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus dÄl susitarimo atitinkamai pasidalinti už sklypÄ gautas pajamas. IeÅ¡kovas turÄjo pareigÄ sumokÄti GPM, apskaiÄiuotÄ nuo visų už jo sklypo dalį gautų pajamų, taÄiau tai neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimui, kad Å¡alys buvo susitarusios likusį pelnÄ pasidalinti.
Be to, apeliantas byloje neįrodÄ, kad 69 418,88 Eur (239 689,50 Lt) suma jam buvo pervesta jo nurodytu pagrindu (grÄ Å¾inant paskolÄ ), taigi nÄra pagrindo sutikti su apeliantu, kad GPM sumokÄjimas nuo visos ieÅ¡kovo gautos sumos paneigia byloje konstatuotÄ ginÄo Å¡alių sudarytÄ Å¾odinį susitarimÄ dÄl sklypo pirkimo ir perpardavimo siekiant bendro tikslo â pelno gavimo, atitinkamai jį pagal Å¡alių susitarimÄ pasidalinant. DÄl nepagrįsto praturtÄjimo 37. Remiantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtÄjÄs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtÄjimas.
Tenkinant ieÅ¡kinį dÄl nepagrįsto praturtÄjimo, turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtÄjimo prielaidos. Pagal kasacinio teismo praktikÄ jos yra tokios:
1) atsakovas yra praturtÄjÄs dÄl ieÅ¡kovo veiksmų, 2) nustatytas atsakovo praturtÄjimas atitinka ieÅ¡kovo turto sumažÄjimÄ (atsakovas turi bÅ«ti praturtÄjÄs ieÅ¡kovo sÄ skaita), 3) priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažÄjimo ir atsakovo praturtÄjimo, 4) atsakovo praturtÄjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo, 5) nepagrįstas praturtÄjimas turi egzistuoti pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, 6) Å¡alis, kurios turtas sumažÄjo, neturi bÅ«ti prisiÄmusi nuostolių atsiradimo rizikos, 7) ieÅ¡kovas turi negalÄti apginti savo pažeistos teisÄs kitais gynybos bÅ«dais, t. y. nepagrįsto praturtÄjimo instituto negalima naudoti kaip priemonÄs, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo.
Kai ieÅ¡kovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinÄs ar deliktinÄs teisÄs gynimo bÅ«dais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarÄių teisÄs nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas).
38. TeisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos nepagrįsto praturtÄjimo prielaidos. Vykdydami Å¡alių sudarytÄ sutartį, ieÅ¡kovas ir apeliantas 2009 m. kovo 27 d. pirkimoâpardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemÄs sklypÄ (jo dalį), o atsakovas suorganizavo įsigyto turto pardavimÄ ir Å¡alys 2010 m. gegužÄs 25 d. pirkimoâpardavimo sutartimi pardavÄ Å¾emÄs sklypÄ (jo dalį). IeÅ¡kovas už parduotÄ Å¾emÄs sklypo dalį gavo iÅ¡ viso 127 432,80 Eur (440 000 Lt) pajamų, kurias pagal susitarimo pasidalino: 200 000 Lt teko ieÅ¡kovui, o 240 000 Lt â apeliantui.
Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2010 m. lapkriÄio 2 d. mokÄjimo pavedimu sumokÄjo apeliantui 239 689,50 Lt (69 418,88 Eur), mokÄjimo paskirtyje nurodydamas, kad moka pagal 2010 m. gegužÄs 25 d. pirkimoâpardavimo sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužÄs 8 d. sprendimu pripažino negaliojanÄiomis 2009 m. kovo 27 d. pirkimoâpardavimo sutartį ir 2010 m. gegužÄs 25 d. pirkimoâpardavimo sutartį bei taikÄ restitucijÄ â iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisÄ Lietuvos Respublikai 127 432,80 Eur (440 000 Lt).
Kadangi sandoriai, kuriuos Å¡alys sudarÄ Ä¯gyvendindamos tarpusavio sutartį, yra teismo pripažinti negaliojanÄiais ir ieÅ¡kovas turi pareigÄ grÄ Å¾inti valstybei lÄÅ¡as (127 432,80 Eur), kurias ieÅ¡kovas ir apeliantas gavo kaip pajamas pagal negaliojanÄius sandorius, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡nyko teisÄtas Å¡alių gautų pagal negaliojanÄius sandorius pajamų pagrindas, o ieÅ¡kovas pagal pripažintus negaliojanÄiais sandorius negavo pajamų. Kadangi pagal teismo Å¡ioje byloje nustatytÄ Å¡alių susitarimÄ ieÅ¡kovas turÄjo prievolÄ sumokÄti atsakovui savo gautų pajamų pagal pirkimoâpardavimo sutartį dalį, teismui kitoje byloje konstatavus, kad 2010 m. gegužÄs 25 d. pirkimoâpardavimo sutartis negalioja nuo sudarymo, t. y. nebuvo sudaryta, ieÅ¡kovas pagal nesudarytÄ sutartį negavo pajamų (nes gautas pajamas teismo sprendimu sumokÄjo valstybei), todÄl jam neatsirado prievolÄ (iÅ¡nyko pirkimoâpardavimo sutartį pripažinus negaliojanÄia) sumokÄti pajamų dalį atsakovui.
TaÄiau ieÅ¡kovas, neturÄdamas tokios prievolÄs, sumokÄjo savo gautų pajamų dalį atsakovui, dÄl to atsakovas be teisinio pagrindo valdo ieÅ¡kovo jam sumokÄtus 69 418,88 Eur ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Å¡i suma turi bÅ«ti grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui. DÄl bylos procesinÄs baigties 39. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, taÄiau ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino pagrįstai.
TodÄl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai ArtÅ«ras Driukas Dalia KaÄinskienÄ Vytautas Zelianka