AS-520-416-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-416/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00064-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovams Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. vasario 13 d. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 2) panaikinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Panevėžio tarnyba) 2012 m. sausio 31 d. aktą Nr. (1.2)–SP1–0307; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnyba), 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 4) pripažinti Klaipėdos ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas nesilaikius įstatymų ir teisės aktų reikalavimų nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-168-162/2012; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. (1.2)–SP1–0307 yra subjektyvus ir nepagrįstas. Teigė, jog patiria didelius nepatogumus ir tokią situaciją vertina kaip asmens kankinimą, todėl jai priklauso nematerialinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, kuri neužtikrina konstitucinių teisių, šiuo atveju - teisės gauti antrinę teisinę pagalbą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi priėmė pareiškėjos S. S. skundo dalį dėl Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (1.2)–SP1–0307 panaikinimo ir dėl 30 000 Lt neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų, priteisimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 25 d. gavo pareiškėjos S. S. patikslintą skundą. Patikslintame skunde pareiškėja prašė: 1) panaikinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (1.2)-SP1-0307; 2) panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno tarnyba) 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-774-1452; 3) pripažinti Klaipėdos, Panevėžio ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas pažeidus ir nesilaikius įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų nagrinėjant pareiškėjos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-313-609/2012; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė skundą dėl Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (1.2)-SP1-0307 panaikinimo ir Klaipėdos tarnybos bei Panevėžio tarnybos veiksmų teisėtumo. Dėl to buvo pradėta administracinė bylą Nr. I-313-609/2012. Pažymėjo, jog 2012 m. vasario 28 d. Klaipėdos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau Kauno tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-N-774-1452 tokią pagalbą jai buvo atsisakyta suteikti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsniu, nurodė, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti skundą bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjos S. S. patikslintą skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Nurodė, jog, susipažinus su patikslinto skundo turiniu, nustatyta, kad patikslintu skundu ginčijamas Kauno tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-12-N-774-1452, kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-313-609/2012. Pažymėjo jog patikslinto skundo reikalavimu pareiškėja jau pradėjo ginti teises, kurios yra atskirtos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų, t. y. pradinio tikslo, laikė, kad skundas dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-12-N-774-1452 panaikinimo negali būti nagrinėjamas vienoje administracinėje byloje. Nurodė, jog, kadangi viešojo administravimo subjektas, kurio veiksmai skundžiami, yra ne Klaipėdos apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje, administracinių bylų išskyrimas negalimas (ABTĮ 69 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, jog dėl patikslintu skundu ginčijamo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-12-N-774-1452 pareiškėja su skundu turėtų kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą (ABTĮ 35 straipsnis).

III. Atskiruoju skundu pareiškėja S. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti jos patikslintą skundą. Teigia, jog Panevėžio VGTP 2012 m. sausio 31 d. Nr. (1.2)-SP1-0307 sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti teisinę pagalbą. Šis sprendimas buvo apskųstas ir Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pradėta administracinė byla Nr. I-313-609/2012. Klaipėdos tarnybai pareiškėja pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pastarojoje administracinėje byloje Nr. I-313-609/2012, šis prašymas buvo deleguotas Kauno tarnybai, kuri 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-N-774-1452 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nurodo, jog administracinis ginčas tapo sudėtingas, pareiškėja visiškai neturi kompetencijos vesti administracinę bylą. Nesutinka, jog skųsdama Kauno tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. TR-2-(2.2)12-N-774-1452 pareiškėja turėtų skundą teikti Kauno apygardos administraciniam teismui. Teigia, jog šiuo atveju įstatymas suteikia teisę pareiškėjai pasirinkti teismą. Nurodo, jog visi išvardinti ginčai yra susiję su tuo pačiu dalyku bei aplinkybėmis, ginčas turi vienintelį tikslą – apginti teisę gauti teisinę pagalbą civiliniame ginče, todėl tikslinga ir ekonomiškai pagrįsta administracinį ginčą išspręsti vienoje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja S. S. atskiruoju skundu ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą skundą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos S. S. patikslintą skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, t. y. todėl, jog pareiškėjos patikslintame skunde keltas reikalavimas panaikinti Kauno tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. TR-2-(2.2)12-N-774-1452 nepriskirtinas Klaipėdos apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., administracinės bylos Nr. AS556-341/2009, AS63-404/2009, AS492-54/2012, kt.), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Vadovaujantis ABTĮ 52 straipsniu, pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, jog skundo (arba jo dalies) atsisakymas ir jo tikslinimas ar jo pagrindo ar dalyko pakeitimas yra kokybiškai skirtingi procesiniai veiksmai. Pareiškėjo skundo tikslinimas turėtų būti suprantamas kaip jo pagrindo papildymas naujais teisiškai reikšmingais argumentais, susijusiais tiek su naujų faktinių aplinkybių, tiek su papildomų teisinių pagrindų nurodymu. Gali būti tikslinamas ir skundo reikalavimas pasirenkant papildomą ar alternatyvų pažeistos teisės gynimo būdą. Skundo pagrindo arba reikalavimų pakeitimas reiškia arba tos pačios pažeistos teisės gynimą grindžiant iš esmės kita teisiškai reikšmingų aplinkybių (faktinių ir teisinių) visuma, arba iš esmės naujo pažeistos teisės gynimo būdo pasirinkimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-400/2012).

Patikslintiems skundams (prašymams) priimti yra taikytinos skundų (prašymų) priėmimo taisyklės, numatytos ABTĮ 37 straipsnyje. ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Motyvuota nutartimi, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu, yra atsisakoma priimti skundą (prašymą), jei nustatomi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl to, jog byla nepriskirtina tam teismui.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi priėmė pareiškėjos S. S. skundo dalį dėl Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (1.2)–SP1–0307 panaikinimo ir dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Patikslintu skundu (b. l. 81-82) pareiškėja siekė, jog toje pačioje byloje būtų priimtas ir išnagrinėtas jos reikalavimas dėl Kauno tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. TR-2-(2.2)12-N-774-1452 panaikinimo. Pareiškėjos teigimu, tikslinga ir ekonomiška šį reikalavimą priimti nagrinėti administracinėje byloje Nr. I-313-609/2012, kurioje bus sprendžiamas Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (1.2)–SP1–0307 panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas, kadangi būtent šioje byloje Kauno tarnyba 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-N-774-1452 atsisakė suteikti teisinę pagalbą pareiškėjai S. S.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad patikslintu skundu pareiškėja kėlė ne vieną, kaip vertino pirmosios instancijos teismas, o tris reikalavimus, t. y. panaikinti jau pirmosios instancijos teismo priimtą nagrinėti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (1.2)–SP1–0307, panaikinti jau minėtą Kauno tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. TR-2-(2.2)12-N-774-1452 ir pripažinti Klaipėdos, Panevėžio ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas pažeidus ir nesilaikius įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų nagrinėjant pareiškėjos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-313-609/2012. Pareiškėjos teigimu, visi jos išvardinti ginčai yra susiję su tuo pačiu dalyku bei aplinkybėmis. Be to, patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad dėl jos patikslintame skunde nurodytų tarnybų veiksmų patiria didelius nepatogumus, stresinę situaciją, tokia padėtis daro negatyvią įtaką jos sveikatos būklei ir ji žalą vertina 30 000 Lt suma.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir pareiškėjos pirminio bei patikslinto skundo reikalavimus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos patikslintas skundas nepriimtinas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nes neišnagrinėtos ir nenustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės tam, kad būtų galima išnagrinėti ir išspręsti patikslinto skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog patikslinto skundo trečiasis reikalavimas nėra tapatus pirminiu pareiškėjos skundu (b. l. 5) pirmosios instancijos teismui formuluotam reikalavimui pripažinti Klaipėdos ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas nesilaikius įstatymų ir teisės aktų reikalavimų nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl antrinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-168-162/2012, kadangi patikslintu skundu į šį reikalavimą pareiškėja įtraukė ir Kauno tarnybą bei nurodė kitą administracinę bylą Nr. I-313-609/2012, kurioje prašo pripažinti Panevėžio, Klaipėdos ir Kauno valstybės garantuojamas teisinės pagalbos tarnybas pažeidusias ir nesilaikiusias teisės aktų normų. Pažymėtina, jog dėl pareiškėjos patikslinto skundo trečiojo reikalavimo priimtinumo pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir apskritai nevertino, ar toks pareiškėjos procesinis veiksmas ABTĮ 52 straipsnio nuostatų prasme negali būti pripažintas skundo tikslinimu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog iš patikslinto pareiškėjos skundo negalima daryti išvados, kad jos reikalavimai yra visiškai aiškūs. Pareiškėja patikslintame skunde pakartoja, jog prašo panaikinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (1.2)–SP1–0307, nurodo papildomus reikalavimus panaikinti Kauno tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. TR-2-(2.2)12-N-774-1452 ir pripažinti Klaipėdos, Panevėžio ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas pažeidus ir nesilaikius įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų nagrinėjant pareiškėjos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-313-609/2012, tačiau patikslintame skunde nenurodo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nors patikslintame skunde nurodo aplinkybes, kurių pagrindu jai turi būti atlyginta 30 000 Lt neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė, ar pareiškėja nurodydama aplinkybes, jog 30 000 Lt neturtinę žalą padarė jos nurodomos tarnybos, ji netikslina pirminio skundo pagrindo, t. y. aplinkybių, kurių pagrindu pirminiu skundu prašė priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Jei pareiškėja nurodo, kad neturtinė žala turi būti priteista ir dėl neteisėtų Kauno tarnybos veiksmų, tai būtina spręsti, ar pareiškėjos reikalavimai dėl Kauno tarnybos veiksmų nėra susiję su pradinio skundo reikalavimais ir pagrindu. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėja patikslintame skunde, keldama reikalavimą panaikinti Kauno tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. TR-2-(2.2)12-N-774-1452, neprašo teismo įpareigoti jai skirti antrinę teisinę pagalbą šioje nagrinėjamoje byloje ar panašaus pobūdžio reikalavimo, todėl svarstant šio reikalavimo priimtinumo klausimą į tai taip pat būtina atsižvelgti.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pareiškėjai turėjo būti nustatytas terminas patikslinto skundo trūkumams pašalinti, t. y. nustatytas terminas suformuluoti aiškius, įstatymo reikalavimus, teismo galias bei pareiškėjos keliamo ginčo esmę atitinkančius reikalavimus, nurodyti šių reikalavimų pagrindus, kad būtų galima nustatyti, ar pareiškėja teikia patikslintą skundą, ar teikia papildomą skundą, kurio reikalavimai nėra susiję su pradiniu skundu.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs termino pareiškėjos patikslinto skundo trūkumams pašalinti bei neįvertinęs visų pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimų, skunde nurodytų aplinkybių dėl neturtinės žalos priteisimo, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir patikslinto skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos S. S. patikslinto skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė