2023-03-22 Nr. AB-6501-3-61-3-02303-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-175-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02303-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo S. S.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Tarnyba, VST) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija, VDAI) 2021 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 3R-606 (2.13-1.) „Dėl S. S. 2018 m. gegužės 23 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas) rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriuo S. S. 2018 m. gegužės 23 d. skundas pripažintas pagrįstu.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija skundžiamame sprendime netinkamai taikė materialines teisės normas, neįvertino visų pateiktų įrodymų, klaidingai nustatė faktines aplinkybes. Pažymėjo, jog Tarnybos vaizdo ar (ir) garso įrašo įrangos diegimo, naudojimo, įrašytų duomenų administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Viešojo saugumo tarnybos vado 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 47V-1061, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 9 punktas reguliuoja tik vykdomų tarnybų vaizdo įrašų tvarkymo klausimą. Sąvoka „vykdoma tarnyba“ apibrėžta Tvarkos aprašo 4.1 ir 4.2 papunkčiuose. Nagrinėjamu atveju darbuotojo atvykimo į darbą vaizdo duomenys, kuriuos tvarkė pareiškėjas, nėra susiję su vykdoma tarnyba ir nepatenka į vykdomos tarnybos sąvoką Tvarkos aprašo 4.1 ir 4.2 papunkčių taikymo prasme, todėl Tvarkos aprašo 9 punktas nereglamentuoja ginčo teisinių santykių ir negalėjo būti taikomas. Pareiškėjas akcentavo, kad Tvarkos aprašo 11 punktas reguliuoja tik įvykių, įvykusių tarnybos vykdymo metu, vaizdo įrašų kopijų darymo klausimą. Darbuotojo atvykimo į darbą vaizdo duomenys, kuriuos tvarkė pareiškėjas, nėra susiję su vykdomos tarnybos metu įvykusiais įvykiais.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 16 ir 17 straipsniai nereglamentuoja vaizdo stebėjimo duomenų rinkimo ir saugojimo klausimo, šie straipsniai reguliuoja tik vaizdo stebėjimo sąlygas. Be to, skundžiamame sprendime Inspekcija padarė išvadą, kad pareiškėjo automobilių stovėjimo aikštelėje vykdomas vaizdo stebėjimas buvo vykdomas teisėtai, vadovaujantis ADTAĮ 16–19 straipsniais. Teigia, kad Inspekcija padarė prieštaringas išvadas.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus pareigūnai turėjo teisinį pagrindą (pagal Tarnybos vado 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 47V-960 „Dėl įgaliojimų suteikimo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriui“) vykdyti prieigos prie Tarnybos turto kontrolę, kuri yra viena iš vidaus kontrolės sudėtinių dalių, ir atlikti duomenų, susijusių su Tarnybos valdomų resursų apsaugos kontrole, kuri apima ir pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo teisėtumo kontrolės ir priežiūros klausimus, analizę. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1V-3, (toliau – Išlaidų apmokėjimo aprašas) 21 punktas taikytinas kartu su Išlaidų apmokėjimo aprašo 10 punktu, reglamentuojančiu pareigūnų, siekiančių gauti važiavimo išlaidų kompensaciją, dokumentų teikimo periodiškumą. Sistemiškai taikant ir aiškinant Išlaidų apmokėjimo aprašo nuostatas, Tarnybos pareigūnai, kontroliuodami, ar pareigūnai teisėtai naudojasi socialine garantija, susijusia su važiavimo išlaidų kompensavimu, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su socialinės garantijos naudojimusi, patvirtinti jas įrodymais.

5. Pareiškėjas nurodė, kad vienu metu buvo analizuojami 42 vaizdo kamerų, kuriomis filmuojamas ne tik darbuotojas (trečiasis suinteresuotas asmuo), bet visi asmenys, esantys toje teritorijoje, duomenys. Tokio didelio duomenų kiekio apdorojimas, analizė, sprendžiant tiksliai ir greitai įvairius uždavinius, vykdant Tarnybos valdomų resursų apsaugos kontrolę, į kurią patenka ne tik važiavimo išlaidų kompensavimo, bet ir kiti įvairaus pobūdžio klausimai (kaip vykdoma ginkluotės, amunicijos, specialiosios technikos, transporto priemonių, teritorijų, kur saugoma slaptumo žymomis pažymėta įslaptinta informacija, kontrolės praleidimo punkto teritorijos apsauga), reikalavo laiko sąnaudų. Su trečiojo suinteresuoto asmens atvykimu į darbą susijusius vaizdo duomenis Tarnyba tvarkė ne dėl paties galimo Išlaidų apmokėjimo aprašo pažeidimo fiksavimo, o dėl nemažų laiko sąnaudų reikalaujančios Tarnybos valdomų resursų apsaugos kontrolės analizės. Pats pareigūno atvykimo į darbą dviračiu faktas, užfiksuotas vaizdo kameromis, nėra Išlaidų apmokėjimo aprašo nuostatų pažeidimas, todėl Tarnyba, tvarkydama darbuotojo atvykimo į darbą vaizdo duomenis, vykdė tik duomenų analizę.

6. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-433-552/2021 paliko galioti trečiajam suinteresuotam asmeniui skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – už klaidingų duomenų teikimą Tarnybai, siekiant gauti važiavimo išlaidų kompensavimą, todėl mano, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, teikdamas skundą Inspekcijai, siekia sukelti nepatogumus Tarnybai. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo darbuotojo atžvilgiu aplinkybės neturi teisinės reikšmės duomenų valdytojui vykdant pareigą tinkamai tvarkyti asmens duomenis. Inspekcija neturėjo vertinti šių aplinkybių, o padarytos materialinės žalos dydis, kurį Inspekcija nustatė skundžiamame sprendime, neturi jokios teisinės reikšmės ginčo teisiniams santykiams.

7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Inspekcija nurodė, kad savo paaiškinimuose Inspekcijai Tarnyba nurodė, kad Tarnyboje vaizdo duomenų tvarkymas buvo organizuojamas ir vykdomas, vadovaujantis Tvarkos aprašu. Pagal ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalį, vaizdo duomenų tvarkymas turėjo būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente. Tarnyba šiuo dokumentu laikė būtent Tvarkos aprašą. Atsakovo nuomone, Inspekcija, skundžiamame sprendime išsamiai išanalizavusi ADTAĮ 2, 16 ir 17 straipsnius, teismų praktiką bei Europos Sąjungos institucijų dokumentų (nuomonių) nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad Tarnybos automobilių stovėjimo aikštelėje vykdomas vaizdo stebėjimas buvo vykdomas teisėtai, vadovaujantis ADTAĮ 16-19 straipsnių nuostatomis bei užtikrinant ADTAĮ 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau Tarnybos užfiksuotų trečiojo suinteresuoto asmens atvykimo į darbą vaizdo įraše epizodų (nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d.) rinkimas ir saugojimas iki 2018 m. vasario 8 d. negali būti laikomas teisėtu ir atitinkančiu ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus bendruosius teisėtumo reikalavimus, ADTAĮ 16-17 straipsniuose nustatytus specialiuosius vaizdo stebėjimui taikomus reikalavimus.

9. Atsakovas tvirtino, kad Tarnyba pati nurodė, jog ji, tvarkydama trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, vadovavosi Išlaidų apmokėjimo aprašo 21 punktu, be to, Tarnyba 2018 m. liepos 24 d. rašte paaiškino, kad trečiojo suinteresuoto asmens vaizdo stebėjimo duomenys buvo naudojami, atliekant tarnybinio patikrinimo procedūras dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų, kai pastarasis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir šiais galimai tyčiniais veiksmais, sukčiaudamas gavo neteisėtą išlaidų kompensavimą bei Tarnybai padarė materialinę žalą.

10. Inspekcija pažymėjo, kad, pagal Tarnybos skunde pateiktą informaciją, lieka neaišku, ar Tarnyba, užfiksavusi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo į darbą atvyko dviračiu, 8 mėnesius laukė, saugodama sukauptus vaizdo įrašus, kol asmuo pateiks (arba nepateiks) prašymą dėl jo važiavimo išlaidų kompensavimo, ar, gavusi trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl išlaidų kompensavimo, nusprendė patikrinti (peržiūrėti) 8 mėn. senumo vaizdo įrašus, kad įsitikintų, ar trečiojo suinteresuoto asmens prašyme pateikta informacija dėl 40,00 Eur išlaidų kompensavimo yra pagrįsta. Mano, kad tokio laikotarpio tęstinio vaizdo duomenų tvarkymo negalima laikyti atitinkančiu Išlaidų apmokėjimo aprašo 21 punktą, kuriame nurodyta kontrolė nesiejama su vaizdo stebėjimu.

11. Atsakovas teigė, kad nesvarbu, ar Tarnyba tvarkė (saugojo) užfiksuotus trečiojo suinteresuoto asmens vaidzdo duomenis 8 mėn. jam nežinant dėl Išlaidų apmokėjimo aprašo pažeidimo fiksavimo ar dėl Tarnybos valdomų resursų apsaugos kontrolės. Inspekcijos nuomone, jokiuose dokumentuose neužfiksavus vykdomo tyrimo, toks vaizdo duomenų tvarkymas neatitiko ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 16 ir 17 straipsnių nuostatų dėl vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo ir sąžiningumo, kaip ir buvo nustatyta skundžiamame sprendime.

12. Inspekcija pažymėjo, kad teisės aktai suteikia teisę kiekvienam duomenų subjektui pateikti skundą Inspekcijai dėl jo asmens duomenų tvarkymo, neatsižvelgiant į tai, kokie yra tikrieji duomenų subjekto tikslai, o Inspekcija įpareigota skundus tirti, nepaisant skundo pateikimo motyvų.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog Tarnyba skunde nurodo prieštaringus ir nelogiškus motyvus, neigdama aplinkybes, kurias buvo pripažinusi savo ankstesniuose raštuose, arba pateikia skirtingą tų pačių teisės normų aiškinimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritarė atsakovo pozicijai.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu patenkino pareiškėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos skundą ir panaikino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 3R-606 (2.13-1.) „Dėl S. S. 2018 m. gegužės 23 d. skundo“ rezoliucinės dalies 1 punktą.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

16.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2018 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu, prašydamas įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai, nebūdami operatyvinės veiklos subjektai ir nepradėję jokio ikiteisminio tyrimo ar tarnybinio patikrinimo trečiojo suinteresuoto asmens S. S. atžvilgiu, pagrįstai ir teisėtai nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d. vykdė asmens stebėjimą / sekimą vaizdo stebėjimo kameromis ir ar pagrįstai bei teisėtai saugojo šiuos duomenis.

16.2. Inspekcija 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 2R-4372 (2.13.) „Dėl vaizdo stebėjimo“ kreipėsi į Tarnybą, kuriame nurodė, kad Inspekcijoje gautas pareiškėjo skundas. Inspekcija šiame rašte paprašė Tarnybos iki 2018 m. liepos 24 d. atsakyti į klausimus: kokiais tikslais vykdomas vaizdo stebėjimas; ar pareiškėjo vaizdo duomenis Tarnyba naudojo pareiškėjo kontrolės / tarnybinės atsakomybės tikslais (jei taip – kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu teisiniu pagrindu); ar apie vykdomą vaizdo stebėjimą pasirašytinai Tarnyba informavo pareiškėją (jei taip – kokią konkrečiai informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą ir kokia forma jam pateikė; paprašyta pateikti informavimo faktą patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas (jei tokie dokumentai yra); jei Tarnyba neinformavo, paprašyta paaiškinti, kodėl ši pareiga netaikoma Tarnybai; ar pareiškėjui ir kitiems asmenims Tarnyba suteikė informaciją apie jų asmens duomenų (garso įrašų) tvarkymą (jei taip– kada ir kokiu būdu (raštu ar kita forma); jei tokią informaciją Tarnyba suteikė raštu, paprašyta pateikti tai patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas; jei tokios informacijos Tarnyba nesuteikė, paprašyta teisiškai pagrįsti, kodėl; jeigu pareiškėjo ir kitų asmenų asmens duomenis (garso įrašus) Tarnyba tvarko, vadovaudamasi ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu, paprašyta nurodyti, kokio teisėto intereso siekia Tarnyba arba tretieji asmenys, kodėl jis svarbesnis už duomenų subjektų (pareiškėjų ir kitų asmenų) interesus; ar Tarnyba supažindino duomenų subjektus su jų teise nesutikti su tokiu jų asmens duomenų (garso įrašų) tvarkymu; jei supažindino, paprašyta pateikti tai patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas; jei duomenų subjektų Tarnyba nesupažindino su minėta teise, paprašyta teisiškai pagrįsti, kodėl.

16.3. Tarnyba 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. 47SD-1353 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Inspekcijai atsakymus į klausimus. Nurodė, kokiais teisės aktais buvo ir yra organizuojamas ir vykdomas vaizdo tvarkymas, taip pat nurodė, kad duomenų vaizdo stebėjimo Tarnybos teritorijoje tikslas yra užtikrinti Tarnybos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir asmenų, atvykusių į Tarnybą, saugumą, pastatų, patalpų, teritorijų ir jose esančio materialinio turto apsaugą, galimų neteisėtų veikų ir darbo drausmės pažeidimų prevenciją. Rašte paaiškino, kad pareiškėjo vaizdo duomenys buvo naudojami atliekant tarnybinio patikrinimo procedūras dėl pareiškėjo veiksmų, kai pastarasis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir šiais galimai tyčiniais veiksmais, sukčiaudamas gavo neteisėtą išlaidų kompensavimą bei Tarnybai padarė materialinę žalą; pareiškėjas buvo informuotas apie Tarnybos teritorijoje vykdomą vaizdo stebėjimą; pareiškėjui ir kitiems Tarnybos pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, informacija apie jų duomenų tvarkymo (vaizdo stebėjimo kameromis, kur yra garso įrašymo funkcija, nesinaudoja) organizavimą pateikiama per Tarnybos dokumentų valdymo sistemą (DVS), kurioje skelbiami Tarnyboje priimti teisės aktai (taip pat teisės aktai, susiję su asmens duomenų apsauga).

16.4. Inspekcija 2019 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 2R-250B (2.13.) „Dėl vaizdo stebėjimo“ kreipėsi į Tarnybą, prašydama iki 2019 m. gegužės 30 d. raštu Inspekcijai teisiškai pagrįsti, kodėl pareiškėjo vaizdo duomenys buvo saugomi ilgiau nei Asmens duomenų valdytojų valstybės registre nurodytas bendras 7 dienų vaizdo duomenų saugojimo terminas, nurodyti, ar per 7 dienų terminą (skaičiuojant nuo kiekvienos pranešime nurodytos datos atskirai) jų buvo pareikalavę pareiškėjo vaizdo duomenis turintys teisę gauti asmenys bei paprašyta pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tarnybos paprašyta nurodyti, kada ir kokiu pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindu pareiškėjo duomenys buvo saugomi ilgiau nei nustatytą 7 dienų laikotarpį. Jei pareiškėjo vaizdo duomenys buvo saugomi ilgiau nei nustatytą 7 dienų laikotarpį nepradėjus tarnybinio patikrinimo, paprašyta pagrįsti, kodėl bei pateikti savo teiginius patvirtinančius įrodymus.

16.5. Tarnyba 2019 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 47SD-831 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Inspekcijai atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo skundo bylą Nr. 12-ANR-N-890-2018, kurioje S. S. skundė Tarnyboje vykdomo vaizdo stebėjimo teisėtumą laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d. ir 2018 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutartį. Tarnyba pridėjo šios nutarties kopiją prie šio rašto. Tarnyba rašte taip pat nurodė, kad vaizdo duomenys buvo saugomi ir analizuojami siekiant nustatyti galimus Tarnybos darbuotojų piktnaudžiavimus, susijusius su socialinių garantijų (važiavimo išlaidų kompensavimu) realizavimu, užtikrinti valstybės biudžeto lėšų optimalų ir racionalų panaudojimą. Kadangi tokio pobūdžio duomenų analizė reikalavo didelio darbo ir laiko sąnaudų, gauti rezultatai yra objektyvūs ne vienkartinio tikrinimo metu, o tik analizuojant tęstinį laikotarpį, todėl Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriuje vaizdo kameromis užfiksuotų duomenų analizė buvo baigta 2018 m. vasario mėn. Išsamiai išanalizavus duomenis, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas S. S. atžvilgiu. Tarnybos teritorijos vaizdo stebėjimo kameromis nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. vasario mėn. užfiksuoti duomenys buvo gauti ir tvarkomi, vadovaujantis tuo metu veikusio Asmens duomenų valdytojų valstybės registro nurodytais tikslais bei terminais ir buvo saugomi ne ilgiau nei reikėjo juridiniams faktams patvirtinti.

16.6. Inspekcija, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2019 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-487 (2.12-1.), kuriuo nutraukė trečiojo suinteresuoto asmens 2018 m. gegužės 23 d. skundo nagrinėjimą, motyvuodama tuo, kad tą patį klausimą pareiškėjas kėlė administracinio nusižengimo byloje ir Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi išnagrinėjo šį klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4476-541/2019 patenkino pareiškėjo S. S. skundą ir panaikino Inspekcijos sprendimą. Nurodė, kad Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimą dėl to, kad tuo pačiu klausimu pareiškėjo skundas yra išnagrinėtas teisme, dėl to skundžiamas sprendimas pripažintas neatitinkantis tuo metu galiojusių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. LVAT 2021 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė trečiojo suinteresuoto asmens Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą.

16.7. Inspekcija 2021 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 2R-1741 (2.13.Mr) „Dėl skundo nagrinėjimo ir papildomos informacijos“ informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį, kad bus toliau nagrinėjamas jo 2018 m. gegužės 23 d. skundas. Atsižvelgdama į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo jo nurodytuose vaizdo įrašuose pats savęs neatpažįsta, Inspekcija, vadovaudamasi ADTAĮ 28 straipsniu, paprašė trečiojo suinteresuoto asmens iki 2021 m. balandžio 26 d. raštu patikslinti skunde pateiktą informaciją. Tuo atveju, jei buvo atlikta jo prašoma vaizdo įrašų ekspertizė ir jis save atpažino, prašė nurodyti, kokiuose konkrečiai jo skunde paminėtuose (nurodant datas) vaizdo įrašuose jam pavyko nustatyti savo tapatybę ir kada, prieš skundo pateikimą VDAI (iki 2018 m. gegužės 23 d. ) ar po skundo pateikimo.

16.8. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. balandžio 26 d. raštu informavo VDAI, kad VDAI veiksmuose įžvelgia VDAI darbuotojų piktnaudžiavimą suteiktais įgaliojimais bei piktybišką vengimą atlikti VDAI priskirtas funkcijas. Atkreipė dėmesį, kad VDAI darbuotojai, nagrinėdami jo prašymą, jau seniai buvo pažeidę teisės aktuose įtvirtintus VDAI teikiamų prašymų ar skundų nagrinėjimo terminus. Teigė, kad VDAI reikalauja iš trečiojo suinteresuoto asmens perteklinės informacijos, kuri tiesiogiai nesusijusi su jo pateikto prašymo turiniu bei Tarnybos neteisėtų veiksmų tyrimu.

16.9. Inspekcija 2021 m. gegužės 14 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ paprašė Tarnybos iki 2021 m. gegužės 31 d. pateikti VDAI Tarnybos Vidaus tyrimo ir korupcijos prevencijos skyriaus nuostatų bei rašte nurodytų pareigūnų pareigybių, galiojusių trečiojo suinteresuoto asmens skundžiamų Tarnybos veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 8 d., patvirtintas kopijas, kartu nurodant šių dokumentų dalis ar (ir) punktus, kurie leido savarankiškai be Tarnybos vadovų atskiro pavedimo inicijuoti vaizdo medžiagos apie trečiąjį suinteresuotą asmenį rinkimą.

16.10. Tarnyba 2021 m. birželio 1 d. raštu Nr. 47SD-683 pateikė prašomus dokumentus, taip pat paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Išlaidų apmokėjimo aprašo 21 punkte numatyta, kad įstaigų vidaus kontrolės funkcijas atliekantys padaliniai kontroliuoja pareigūnų prašymuose dėl važiavimo išlaidų atlyginimo ir kartu su jais teikiamuose transporto priemonės registracijos liudijimuose ir vairuotojo pažymėjimuose pateiktos informacijos tikrumą, atlikdami kontrolinius patikrinimus. Nustatę pažeidimus, jie apie tai nedelsdami raštu informuoja įstaigos vadovą. Pagal Tarnybos vado 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 47V-960 2.1 papunktį, pareigūnams suteikti įgaliojimai vykdyti Tarnybos valdomų resursų apsaugos kontrolę, siekiant užtikrinti Tarnybos vidaus saugumą. Tarnybos nuostatų, patvirtintų Tarnybos vado 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 47V-958, 6.2 papunktyje numatytas Tarnybai kylančių rizikų identifikavimo ir pasiūlymų Tarnybos vadui, kaip šias rizikas mažinti ar panaikinti, teikimo funkcijos vykdymas, 6.3 papunktyje numatytas Tarnybos vidaus saugumą užtikrinančių priemonių efektyvumo vertinimo funkcijos vykdymas, 7.2 papunktyje numatytas nuolatinio informacijos apie Tarnybos darbuotojų galimas nusikalstamas veikas ar galimus tarnybinius nusižengimus stebėjimo ir rinkimo funkcijos vykdymas. Tarnybos nuostatų (Tarnybos vado 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 47V-1091 išdėstyta nauja redakcija) 8.2 papunktyje numatytas Tarnybai kylančių rizikų identifikavimo ir pasiūlymų Tarnybos vadui, kaip šias rizikas mažinti ar panaikinti, teikimo funkcijos vykdymas, 8.3 papunktyje numatytas Tarnybos vidaus saugumą užtikrinančių priemonių efektyvumo vertinimo funkcijos vykdymas, 9.2 papunktyje numatytas nuolatinio informacijos apie Tarnybos darbuotojų galimas nusikalstamas veikas ar galimus tarnybinius nusižengimus stebėjimo ir rinkimo funkcijos vykdymas. Tarnybos pareigūno vidaus tarnybos majoro V. A. pareigybės aprašo 6.2 papunktyje numatytas Tarnybai kylančių rizikų identifikavimo ir pasiūlymų Tarnybos vadui, kaip šias rizikas mažinti ar panaikinti, teikimo funkcijos vykdymas, 6.3 papunktyje numatytas saugumą užtikrinančių priemonių vykdymo efektyvumo kontrolės funkcijos vykdymas.

16.11. Skundžiamame sprendime Inspekcija konstatavo, jog Tarnyba tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens vaizdo duomenis, pažeisdama ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 16 ir 17 straipsnių nuostatas dėl vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo ir sąžiningumo, ir, vadovaudamasi ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažino trečiojo suinteresuoto asmens 2018 m. gegužės 23 d. skundą pagrįstu.

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ADTAĮ 3 straipsnyje įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. Vaizdo stebėjimo duomenų, susijusių su fiziniais asmenimis, tvarkymo teisėtumui taikomas ADTAĮ 3 skirsnis, apimantis 16-20 straipsnius. ADTAĮ 16 straipsnyje nustatyta, jog vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Pagal ADTAĮ 17 straipsnį, vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų. ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vaizdo stebėjimo reikalavimai vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, šių duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui. To paties straipsnio 2 dalyje duomenų valdytojas užtikrina, kad vaizdo duomenis tvarkytų tik duomenų valdytojo įgalioti asmenys, kurie turi būti supažindinti su asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigoję jų laikytis. ADTAĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina.

18. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vaizdo ar (ir) garso įrašymo įrangos diegimo, naudojimo, įrašytų duomenų administravimo tvarkos aprašas patvirtintas Viešojo saugumo tarnybos prie VRM vado 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 47V-1061 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos standartinių veiklos procedūrų pastvirtinimo“10 priedu. Nurodoma, kad vaizdo ar (ir) garso įrašymo įranga diegiama ir naudojama, siekiant užtikrinti Viešojo saugumo tarnybai pavestų funkcijų vykdymą ir pareigūnų, vykdančių šias funkcijas saugumą. Vaizdo stebėjimo įrangos poreikio formavimą organizuoja daliniai, suderinus su Štabu, atsižvelgiant į Viešojo saugumo tarnybos uždavinius ir tikslus (3 punktas). Vaizdo ir (ar) garso įrašai daromi visą tarnybos laiką, priklausomai nuo vykdomos tarnybos: užtikrinti VST vidaus objektų, teritorijų, svarbių valstybės objektų apsaugą, užtikrinti tvarką ir visuomenės saugumą masinių renginių metu. Nuolatinį vaizdo stebėjimą bei įrašymą užtikrina dalinių budėtojai bei sargybų viršininkai (4.1 p.); suimtųjų, nuteistųjų, sulaikytųjų asmenų konvojavimo metu specialiame transporte kur yra įdiegta vaizdo ar (ir) garso įranga, nuolatinį vaizdo stebėjimą bei įrašymą užtikrina konvojaus viršininkas (4.2 p.).

19. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytą ir vado patvirtintoje tvarkoje aprašytą vaizdo duomenų rinkimo tikslą, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad vaizdo stebėjimas buvo daromas kitu tikslu nei Tarnybos funkcijų ir uždavinių atlikimui, jis buvo skirtas Tarnybai patikėto turto (objektų) ir teritorijos (jos prieigų) apsaugai. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad vaizdo duomenų, kuriuose užfiksuotas į darbą vykstantis trečiasis suinteresuotas asmuo, yra menka dalis, palyginus su visais teritorijos, įėjimo į patalpas ir jų prieigų stebėjimo duomenimis. Be to, prie vaizdo stebėjimo duomenų prieina ribotas pareigūnų ratas.

20. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su Inspekcijos skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad Tarnyba neinformavo trečiojo suinteresuoto asmens apie vaizdo įrašų rinkimą ir saugojimą Tarnyboje. Pažymėjo, kad Tarnyba 2018 m. liepos 24 d. rašte nurodė, kad informacija apie Tarnybos teritorijoje vykdomą vaizdo stebėjimą pateikta informacinėse iškabose, lentelėse, kuriose nurodomi vaizdo stebėjimo tikslai ir kita būtina vaizdo stebėjimo informacija. Informacinės iškabos ir lentelės yra įėjimuose į Tarnybos teritoriją (kontrolės praleidimo punktuose), įėjimuose į Tarnybos teritorijoje esančius pastatus. Trečiasis suinteresuotas asmuo pasirašytinai susipažino su Tarnybos Standartinių veiklos procedūrų, patvirtintų Tarnybos vado 2016 m. gruodžio 28 d. Nr. 47V-1061, nuostatomis. Trečiajam suinteresuotam asmeniui ir kitiems Tarnybos pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, informacija apie jų duomenų tvarkymo organizavimą pateikiama per Tarnybos dokumentų valdymo sistemą (DVS), kurioje skelbiami Tarnyboje priimti teisės aktai. LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-433-552/2021 išaiškino, jog darbdavys turi teisę teritorijoje įrengti stebėjimo kameras, o, nustatęs, kad įvykdyti ir tarnybiniai pažeidimai, turėjo teisę, naudodamasis šiais duomenimis, atlikti tarnybinio tyrimo veiksmus. Taigi teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas negalėjo nežinoti apie Tarnyboje vykdomą vaizdo įrašų rinkimą ir saugojimą, jam taip pat negalėjo būti netikėta, kad Tarnyba duomenis panaudos atliekant vidaus administravimo veiksmus.

21. Teismas vertino, kad tai, jog teritorijos, jos prieigų ir įėjimo į patalpas duomenis Tarnyba saugojo ilgiau nei buvo nusimačiusi vidinėje tvarkoje, nepaneigia išvadų apie Tarnyboje atliekamo vaizdo stebėjimo duomenų rinkimo tikslo, jų kiekio, atliekamo vaizdo stebėjimo teisėtumo reikalavimų išpildymo. Tai, kad Tarnyboje nebuvo personalo resursų išanalizuoti vaizdo stebėjimo duomenis per vidinėje tvarkoje nustatytą neprotingą terminą, nesuteikia pagrindo išvadai apie ADTAĮ pažeidimą atliekant vaizdo stebėjimą, nes įstatymas nenustato vaizdo duomenų saugojimo termino. ADTAĮ 16 straipsnyje numatyta, jog vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką ir turtą, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir / ar netinkamos siekiant išvardintų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Inspekcija nepagrindė ir nemotyvavo Tarnybos argumentų, susijusių su Tarnybos vykdomomis funkcijomis, uždaviniais ir vaizdo stebėjimo nurodytu tikslu, atmetimo ir nepagrindė išvados, kad aptariamu atveju vieno darbuotojo interesas būtų svarbesnis už Tarnybai patikėtų funkcijų vykdymą.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas negalėjo nežinoti apie Tarnybos teritorijoje vykdomą vaizdo stebėjimą, ir, atsižvelgęs į LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, kad Tarnyba turėjo teisę, naudodamasi ginčo vaizdo įrašų duomenimis, atlikti tarnybinio tyrimo veiksmus, konstatavo, kad šiuo atveju negalima daryti išvados, kad Tarnyba tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis didesne apimtimi nei buvo būtina ar nesilaikydama ADTAĮ nustatytų reikalavimų.

III. 23. Apeliaciniame skunde trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo, pakartodamas ginčo aplinkybes, nurodo, kad pareiga duomenų valdytojui nustatyti vidinėje tvarkoje vaizdo tvarkymo tikslus ir saugojimo terminus kyla iš įstatymo, todėl, net ir pripažinus vaizdo tvarkymo tikslus teisėtais, ši aplinkybė nereiškia, jog veiksmai, saugant duomenis ilgiau, nei nustatyta vidinėje tvarkoje, savaime tampa teisėtais. Saugojimo laikotarpis turi būti aiškiai apibrėžtas ir nustatytas atskirai dėl kiekvieno konkretaus tikslo.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarnyba viešai deklaravo Asmens duomenų valdytojų valstybės registrui, jog vaizdo duomenų saugojimo terminas yra 7 dienos. Tarnyba Inspekcijai paaiškino, jog vaizdo duomenys buvo saugomi ilgiau, siekiant nustatyti galimus pareigūnų piktnaudžiavimus dėl pagal Išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą mokamų kompensacijų. Trečiasis suinteresuotas asmuo vertina tokius Tarnybos paaiškinimus kritiškai ir pažymi, kad Inspekcijos Sprendime nustatyta, kad pareiškėjo teritorijoje vykdant vaizdo stebėjimą yra daromi įrašai ir stebima realiu laiku, o tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo visas sąlygas kiekvieną dieną fiksuoti pareigūnų atvykimą ir išvykimą iš teritorijos asmeniniu automobiliu. Akcentuoja, jog Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos vado, jo pavaduotojo Štabo viršininko arba Pajėgų tiesioginės paramos valdybos viršininko nurodymu Viešojo saugumo tarnybos Pajėgų tiesioginės paramos valdybos ryšio paramos skyriaus pareigūnai padaro vykdomų tarnybų nurodyto laikotarpio vaizdo ar (ir) garso įrašų kopijas ir pateikia juos peržiūrėti Viešojo saugumo tarnybos vado, jo pavaduotojo, Štabo viršininko ar Pajėgų tiesioginės paramos valdybos viršininko paskirtiems pareigūnams. Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Inspekcija teisingai nustatė, kad pareiškėjas saugojo vaizdo duomenis ilgiau nei buvo būtina, nesant jokių teisėtų nurodymų ir pažeidžiant Tvarkos aprašo ir Išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo nuostatas.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-433-522/2021 nebuvo vertinamas vaizdo duomenų, kurių pagrindu trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir paskirta tarnybinė nuobauda, saugojimo terminų laikymosi teisėtumas.

27. Atsiliepime į apeliacinį skundą Inspekcija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

28. Inspekcija nurodo, kad ji, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2019 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-487(2.13-1.), kuriuo nutraukė trečiojo suinteresuoto asmens 2018 m. gegužės 23 d. skundo nagrinėjimą, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo kėlė tą patį klausimą administracinio nusižengimo byloje ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jį išnagrinėjo. Trečiasis suinteresuotas asmuo apskundė Inspekcijos 2019 m. birželio 10 d. sprendimą teismui. Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. įsiteisėjusiu sprendimu patenkino trečiojo suinteresuoto asmens skundą ir panaikino Inspekcijos 2019 m. birželio 10 d. sprendimą bei įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti trečiojo suintersuoto asmens 2018 m. gegužės 23 d. skundą. LVAT 2021 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-886-525/2021 konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo skundo byloje (Nr. II-455-865/2018) išnagrinėjo tą patį klausimą, kuris buvo nurodytas pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. prašyme. Atsižvelgdama į minėtą LVAT nutartį, skundžiamame sprendime Inspekcija skyrė pagrindinį dėmesį būtent saugojimo termino ir su pareiškėju susijusių vaizdo įrašų epizodų kaupimo pagrįstumui, tačiau šiuo atveju teismo sprendime akcentuojama, kad ilgesnis saugojimo terminas nepaneigia kitų vaizdo stebėjimo reikalavimų išpildymo ir leidžia daryti išvadą, kad saugojimo termino trukmė nėra teisėto asmens duomenų tvarkymo reikalavimas.

29. Atsakovas pažymi, kad ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatė, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų saugomi tokia forma, kad būtų galima nustatyti duomenų subjektų tapatybę ne ilgiau, nei reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad personalo resursų trūkumas gali būti teisėta priežastis saugoti vaizdo duomenis keletą mėnesių, nesilaikant nustatyto 7 dienų termino (pirmas įrašas padarytas 2017 m. birželio 1 d., jis saugotas iki tarnybinio patikrinimo pradėjimo 2018 m. vasario 8 d., t. y. 8 mėnesius).

30. Pareiškėjas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir atmesti apeliacinį skundą.

31. Tarnyba teigia, jog apeliacinio skundo 8 punkte išdėstyti teiginiai dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies e punkto, Europos duomenų apsaugos valdybos priimtų Gairių 3/2019 dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant vaizdo prietaisus (toliau – ir Gairės) 120 ir 121 punktų taikymo nagrinėjamo ginčo santykiams atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šie teisės aktai yra priimti vėliau, nei vertinamas ginčo laikotarpis, todėl nereguliuoja ginčo teisinių santykių. Tarnyba nurodo, jog Inspekcijos atsiliepime į trečiojo suineteresuoto asmens apeliacinį skundą dėstomi teiginiai dėl ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Gairių taikymo neturi jokios teisinės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, kadangi skundžiamame administraciniame akte Inspekcija nevertino Tarnybos veiksmų atitikties nei Gairėms, nei ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punktui, o vertino Tarnybos veiksmų atitiktį tik ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 16 ir 17 straipsnių reikalavimams.

32. Tarnyba teigia, jog atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo 9 punkte išdėstyti teiginiai, jog nagrinėjamu atveju vaizdo duomenų tvarkymo tikslas – nustatyti galimus pareigūnų piktnaudžiavimus dėl kompensacijų, mokamų pagal Išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą. Tokie apelianto argumentai iškraipo faktus ir pareiškėjo teiginius, byloje esanti medžiaga paneigia šiuos teiginius. Tarnyba pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir sutinka, jog šiuo atveju Tarnybai įstatymu patikėtų funkcijų vykdymas yra svarbesnis už vieno darbuotojo interesus.

33. Tarnyba laikosi pozicijos, kad Inspekcijos išvada, kad su darbuotojo atvykimu į darbą susiję vaizdo duomenys galėjo būti tvarkomi tik esant Tvarkos aprašo 9 punkte numatytam nurodymui, nepagrįsta. Inspekcija, taikiusi teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja, skundžiamame sprendime padarė klaidingas išvadas. Pažymi, jog Asmens duomenų registre nustatytas duomenų saugojimo 7 dienų terminas su išlygomis (t. y. numatytas duomenų saugojimas iki juridinio fakto patvirtinimo dienos tuo atveju, jei duomenų reikalauja juos turintys teisę gauti asmenys). Nagrinėjamu atveju rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog Tarnybos VTKPS pareigūnams numatyti įgaliojimai nuolat vykdyti Tarnybos valdomų resursų apsaugos kontrolę bei stebėti ir rinkti informaciją apie Tarnybos darbuotojų galimus pažeidimus, todėl Tarnybos VTKPS pareigūnai priskirtini Asmens duomenų registre numatytai asmenų, turinčių teisę gauti asmens duomenis, kategorijai, o ginčo atveju taikytina Asmens duomenų registre numatyta 7 dienų saugojimo termino išlyga. Todėl pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2021 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 3R-606 (2.13-1.) „Dėl S. S. 2018 m. gegužės 23 d. skundo“ rezoliucinės dalies 1 punkto, kuriuo pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. skundas pripažintas pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad:

35.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. 2018 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu, prašydamas įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai, nebūdami operatyvinės veiklos subjektai ir nepradėję jokio ikiteisminio tyrimo ar tarnybinio patikrinimo trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, pagrįstai ir teisėtai laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d. stebėjo / sekė trečiąjį suinteresuotą asmenį vaizdo stebėjimo kameromis ir ar pagrįstai bei teisėtai saugojo šiuos duomenis.

35.2. Inspekcija nutraukė trečiojo suinteresuoto asmens 2018 m. gegužės 23 d. skundo nagrinėjimą, konstatuodama, kad tą patį klausimą pareiškėjas buvo iškėlęs administracinio nusižengimo byloje ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi išsprendė šį klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4476-541/2019 patenkino pareiškėjo S. S. skundą ir panaikino Inspekcijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė trečiojo suinteresuoto asmens VSAT apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą.

35.3. Inspekcija 2021 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 2R-1741 (2.13.Mr) „Dėl skundo nagrinėjimo ir papildomos informacijos“ informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį, kad bus toliau nagrinėjamas jo 2018 m. gegužės 23 d. skundas.

35.4. VDAI ginčijamame Sprendime konstatavo, jog Tarnyba tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens vaizdo duomenis, pažeisdama ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 16 ir 17 straipsnių nuostatas dėl vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo ir sąžiningumo, ir, vadovaudamasi ADTAI 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažino trečiojo suinteresuoto asmens 2018 m. gegužės 23 d. skundą pagrįstu.

36. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo tikslas yra ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. Įstatymas nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis.

37. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad vaizdo stebėjimas – vaizdo duomenų, susijusių su fiziniu asmeniu tvarkymas naudojant automatines vaizdo stebėjimo priemones, nepaisant to, ar šie duomenys yra išsaugomi laikmenoje. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų: 1) renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis; 2) tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai; 3) tikslūs, ir, jei reikia dėl asmens duomenų tvarkymo, nuolat atnaujinami; netikslūs ar neišsamūs duomenys turi būti ištaisyti, papildyti, sunaikinti arba sustabdytas jų tvarkymas; 4) tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti; 5) saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi; 6) tvarkomi pagal šiame ir kituose atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus.

38. ADTAĮ 16 straipsnyje nustatyta, jog vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. ADTAĮ 17 straipsnyje numatyta, jog vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų. ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vaizdo stebėjimo reikalavimai vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, šių duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad duomenų valdytojas užtikrina, jog vaizdo duomenis tvarkytų tik duomenų valdytojo įgalioti asmenys, kurie turi būti supažindinti su asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigoję jų laikytis. ADTAĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina.

39. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vaizdo ar (ir) garso įrašymo įrangos diegimo, naudojimo, įrašytų duomenų administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Viešojo saugumo tarnybos prie VRM vado 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 47V-1061 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos standartinių veiklos procedūrų patvirtinimo“ 10 priedu, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punkte numatyta, kad vaizdo ar (ir) garso įrašymo įranga diegiama ir naudojama, siekiant užtikrinti Viešojo saugumo tarnybai pavestų funkcijų vykdymą ir pareigūnų, vykdančių šias funkcijas, saugumą. Vaizdo stebėjimo įrangos poreikio formavimą organizuoja daliniai, suderinus su Štabu, atsižvelgiant į Viešojo saugumo tarnybos uždavinius ir tikslus. Tvarkos aprašo 4.1 punkte nustatyta, kad vaizdo ir (ar) garso įrašai daromi visą tarnybos laiką, priklausomai nuo vykdomos tarnybos: užtikrinti VST vidaus objektų, teritorijų, svarbių valstybės objektų apsaugą, užtikrinti tvarką ir visuomenės saugumą masinių renginių metu. Dalinių budėtojai bei sargybų viršininkai užtikrina nuolatinį vaizdo stebėjimą bei įrašymą.

40. Iš trečiojo suinteresuoto asmens Inspekcijai pateikto 2018 m. gegužės 23 d. prašymo matyti, kad jis kėlė abejones dėl Tarnybos veiksmų tvarkant asmens duomenis dviem aspektais: pirma, ar Tarnybos pareigūnai pagrįstai ir teisėtai vykdė asmens stebėjimą; antra, ar jie pagrįstai ir teisėtai saugojo šiuos duomenis ilgiau nei numatyta Asmens duomenų valdytojų registre (ilgiau nei 7 dienas).

41. Inspekcija Sprendime konstatavo, jog Tarnybos automobilių stovėjimo aikštelėje vykdomas vaizdo stebėjimas buvo vykdomas teisėtai, vadovaujantis ADTAĮ 16–19 straipsnių nuostatomis bei užtikrinant ADTAĮ 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau pripažino, jog Tarnybos užfiksuotų pareiškėjo atvykimo į darbą vaizdo įrašų epizodų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d. rinkimas ir saugojimas iki 2018 m. vasario 8 d. negali būti pripažįstamas teisėtu ir atitinkančiu ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ADTAĮ 16 ir 17 straipsniuose nustatytus vaizdo stebėjimui taikomus reikalavimus.

42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčijamą Inspekcijos Sprendimo dalį, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentus, sutinka su atsakovo Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, jog Tarnybos automobilių stovėjimo aikštelėje vykdytas vaizdo stebėjimas buvo vykdomas teisėtai, laikantis ADTAĮ 16-19 straipsnių nuostatų bei užtikrinant ADTAĮ 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad vaizdo stebėjimas buvo daromas kitu tikslu nei Tarnybos funkcijoms atlikti ir uždaviniams įgyvendinti, t. y. Tarnybai patikėto turto ir teritorijos apsaugai užtikrinti. Tai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A-433-552/2021, 107 punkte, konstatuodamas, kad vaizdo medžiaga buvo surinkta iš Tarnybos automobilių stovėjimo aikštelės teritorijos, prie įvažiavimo ir įėjimo į pastatą, t. y. viešos teritorijos, kuri nuolat filmuojama siekiant užtikrinti teritorijos saugumą, be to, filmuojant ne tik trečiąjį suinteresuotą asmenį, bet visus asmenis, esančius toje teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nenustatė, kad Tarnyba būtų sąmoningai rinkusi konkrečiai su pareiškėju susijusius duomenis, turėdama tikslą pradėti jo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą.

44. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, kad ginčijamame Inspekcijos Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad Tarnybos užfiksuotų pareiškėjo atvykimo į darbą vaizdo įrašų epizodų rinkimas ir saugojimas iki 2018 m. vasario 8 d. neatitinka ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 16 bei 17 straipsnių reikalavimų, ir nepagrįstai nuspręsta pripažinti šią trečiojo suinteresuoto asmens skundo dalį pagrįsta.

45. Pažymėtina, jog Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad vaizdo įrašų kopijos daromos Viešojo saugumo tarnybos vado, jo pavaduotojo Štabo viršininko arba Pajėgų tiesioginės paramos valdybos viršininko nurodymu ir pateikiamos šiems subjektams peržiūrėti. Šio aprašo 11 punkte nustatyta, kad, Viešojo saugumo tarnyboje gavus skundą ar prašymą ištirti tarnybos vykdymo metu įvykusius įvykius, vaizdo ir (ar) garso įrašų kopijas privaloma saugoti, kol bus priimtas sprendimas arba įsiteisės galutinis kompetentingų institucijų sprendimas, o, atliekant tarnybos vykdymo tarnybinį patikrinimą, šių įrašų kopijos saugomos kartu su tarnybinio patikrinimo medžiaga Dokumentacijos plane nustatytais terminais. Tvarkos aprašo 13.1 papunktyje nustatyta, kad Tarnybos VTKPS pareigūnams numatyta teisė vidaus kontrolės tikslais peržiūrėti vaizdo ar (ir) garso įrašus.

46. Taigi, kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, Tarnybos VTKPS pareigūnai turėjo teisę vidaus kontrolės tikslais peržiūrėti skunde nurodytus vaizdo įrašus, tačiau, įtarus galimus pažeidimus, pareigūnai nedelsiant raštu turėjo informuoti Tarnybos vadovą. Todėl vaizdo įrašų kopijos ir tolimesnis jų saugojimas galėjo būti vykdomas tik esant skundui ar prašymui ištirti tarnybos vykdymo metu įvykusius įvykius ir (ar) esant Viešojo saugumo tarnybos vado, jo pavaduotojo Štabo viršininko, Pajėgų tiesioginės paramos valdybos viršininko ar kito kompetentingo pareigūno nurodymui atlikti tokius veiksmus. Be to, pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad Asmens duomenų valdytojų valstybės registre buvo nustatytas duomenų saugojimo 7 dienų terminas su išlygomis, t. y. numatytas duomenų saugojimas iki juridinio fakto patvirtinimo dienos tuo atveju, jeigu duomenų reikalauja juos turintys teisę gauti asmenys. Byloje nenustatytos aplinkybės, pagrindžiančios šios išlygos taikymą nagrinėjamu atveju.

47. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant klausimus, susijusius su asmens stebėjimu vaizdo stebėjimo kameromis ir asmens duomenų apsauga, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ypatingas dėmesys teikiamas proporcingumo principui ir duomenų tvarkymo būtinumui. Asmens duomenų tvarkymo, naudojant vaizdo stebėjimo įrangą, proporcingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias tokios įrangos įrengimo ir veikimo detales, kurios turėtų riboti poveikį duomenų subjektų teisėms ir laisvėms ir kartu užtikrinti ginčijamos vaizdo stebėjimo sistemos veiksmingumą; tvarkymo būtinumo sąlyga reiškia, kad duomenų valdytojas privalo, pavyzdžiui, įvertinti, ar užtenka to, jog vaizdo stebėjimo sistema veiktų tik naktį arba pasibaigus įprastam darbo laikui, ir vaizdai iš vietų, kur stebėjimas nebūtinas, būtų blokuojami arba padaromi neryškūs (žr., pvz., ESTT 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo byloje TK prieš Asociaţia de Proprietari bloc M5A-ScaraA (C‑708/18) 50–51 punktus). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, vertinant, ar pasirinktos asmens duomenų tvarkymo priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams, gali būti svarbios įvairios aplinkybės: filmavimo inicijavimo tikslas, šio veiksmo taikymo apimtis laiko ir vietos prasme, gautų duomenų naudotojų skaičius, šių duomenų naudojimo ir saugojimo tikslas bei laikas, konkuruojančio intereso svarbumas ir negalėjimas jo apginti mažiau privatumą ribojančiomis priemonėmis, vaizdą fiksuojančių subjektų veiksmų teisėtumas ir pan. (žr., pvz., EŽTT 2010 m. spalio 5 d. sprendimą Köpke prieš Vokietiją byloje Nr. 420/07).

48. Byloje nustatyta, kad nuo pirmo Tarnybos pareigūnams galėjusio kelti abejones epizodo (2017 m. birželio 1 d.) iki tarnybinio pranešimo, pateikto Tarnybos vadui (2018 m. vasario 8 d.) praėjo daugiau kaip 8 mėn., todėl ginčijamame Inspekcijos Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Tarnyba, rinkdama ir saugodama su trečiuoju suinteresuotu asmeniu susijusius vaizdo duomenis tokį pakankamai ilgą laikotarpį, nesant tam pagrįsto pagrindo (pvz., Tarnybos vadovo nurodymo, skundo ar prašymo ištirti tarnybos vykdymo metu įvykusius įvykius), pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 16 ir 17 straipsnių reikalavimus.

49. Pažymėtina, kad Inspekcija ginčijamame Sprendimo rezoliucijos 1 punkte pripažino trečiojo suinteresuoto asmens S. S. 2018 m. gegužės 23 d. skundą pagrįstu visa apimtimi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta panaikinti Inspekcijos Sprendimo rezoliucijos 1 punkto dalį, kuria trečiojo suinteresuoto asmens skundo dalis dėl asmens duomenų saugojimo pripažinta pagrįsta, yra neteisėta ir nepagrįsta, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta Inspekcijos Sprendimo rezoliucijos 1 punkto dalis, kuria trečiojo suinteresuoto asmens skundo dalis dėl asmens stebėjimo vaizdo stebėjimo kameromis pripažinta pagrįsta, paliekama nepakeista.

50. Taigi trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies, panaikinant Inpekcijos Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkto dalį, kuria trečiojo suinteresuoto asmens skundo dalis dėl asmens stebėjimo vaizdo stebėjimo kameromis pripažinta pagrįsta, atmetant kitą pareiškėjo skundo dalį kaip nepagrįstą.

51. Atsiliepime į pareiškėjo skundą ir apeliaciniame skunde trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. prašo teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo į bylą yra pateikęs 2021 m. rugpjūčio 9 d. atstovavimo sutartį, patvirtinančią, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atstovavo advokatas J. J.

52. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

53. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą, patenkino pareiškėjo skundą iš dalies. Taigi iš dalies patenkinus trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, laikoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, patirtą bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

54. Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017 ir kt.). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017).

55. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).

56. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Trečiasis suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą bei patenkindamas pareiškėjo skundą, nepasisakė dėl šio trečiojo suinteresuoto asmens prašymo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, daro išvadą, kad yra pagrindas išspręsti bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (paskirstymo) klausimą.

57. Trečiasis suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismui pateikė Swedbank 480 Eur sumos mokėjimų nurodymų kopijas, trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo šią sumą atstovui advokatui J. J. už teisinių paslaugų suteikimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, priteisia trečiajam suinteresuotam asmeniui pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 240 Eur.

58. Trečiasis suinteresuotas asmuo, be kita ko, prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis suinteresuotas asmuo kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė Swedbank mokėjimo nurodymo Nr. 6 kopiją, patvirtinančią, kad pareiškėjo atstovas advokatas J. J. sumokėjo už trečiąjį suinteresuotą asmenį S. S. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo nagrinėjimą teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, priteisia trečiajam suinteresuotam asmeniui 5,62 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą.

59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priteisia trečiajam suinteresuotam asmeniui 245,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens S. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 3R-606 (2.13-1.) „Dėl S. S. 2018 m. gegužės 23 d. skundo“ rezoliucinės dalies 1 punkto dalį, kuria S. S. 2018 m. gegužės 23 d. skundo dalis dėl asmens stebėjimo vaizdo stebėjimo kameromis pripažinta pagrįsta. Kitą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 3R-606 (2.13-1.) „Dėl S. S. 2018 m. gegužės 23 d. skundo“ rezoliucinės dalies 1 punkto dalį palikti nepakeistą.

Kitą pareiškėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundo dalį atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. iš pareiškėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 245,62 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė