e1d50737-4b22-4f4e-a2f3-7e39577fdc2f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-8995-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01787-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3.; 20.2.3.2; 55.1; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 27 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas A. Z. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN - AK, ir atsakovės atstovas, ir pataisos namai) priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , atsiradusį dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. kovo 2 d. Skunde nurodė, kad jam bausmę atliekant PravieniÅ¡kių PN – AK 6-ame lokaliniame sektoriuje, 10 ir 9 bÅ«ryje, Nr. 94 ir Nr. 101 gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinamas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas, daug vietos užėmė baldai, buvo apribota galimybė judėti, sienos, lubos buvo aptrupėję, kaupėsi pelėsis, apÅ¡vietimas ir patalpų temperatÅ«ra žiemÄ neatitiko nustatytų reikalavimų, neturėjo sÄ lygų džiovinti iÅ¡skalbtus drabužius, patalpose buvo tarakonų ir blakių.

Taip pat skunde nurodė, kad lokalinio sektoriaus patalpose trÅ«ko praustuvių ir tualetų, buvo tik du pisuarai. PareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 9-14) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose minimali gyvenamojo ploto norma jo atžvilgiu buvo užtikrinta.

Pabrėžė, kad bendrabučio tipo patalpose nuteistieji gali laisvai judėti, sportuoti, užsiimti kita prasminga veikla. Nurodė, kad patalpose palaikoma tinkama temperatÅ«ra, oro judėjimo greitis, oro drėgmė tiek Å¡altuoju, tiek Å¡iltuoju metų laiku, užtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas bei patalpų bÅ«klė. Patalpos ventiliuojamos atidarius langus ir per ventiliacines angas. Patalpas valo patys jose laikomi nuteistieji, patalpų dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ atliekama pagal sutartį.

Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, todėl skundas turi bÅ«ti atmestas. Skundas atmetamas. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. kovo 2 d. (toliau- ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.246 straipsnis).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Dėl gyvenamųjų patalpų ploto. Pareiškėjas skunde teigė, kad Pravieniškių PN - AK jam neužtikrino minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto gyvenamosiose patalpose Nr. 101 ir Nr.

94. Teismas pažymi, kad iš Pravieniškių PN-AK pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 2-595 (b.l.

58) buvo perkeltas į paprastÄ jÄ grupę 10 bÅ«rį, 101 brigadÄ , o direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 2-1089 (b.l.

59) iÅ¡ 10 bÅ«rio 101 brigados buvo perkeltas į 9 bÅ«rį 94 brigadÄ . Teismas apibrėždamas skundo ribas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. gegužės 16 d. bausmę atliko 10 bÅ«ryje, 101 brigadoje, 1-oje gyvenamojoje patalpoje, nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki ginčo laikotarpio pabaigos pareiÅ¡kėjas bausmę atliko 9 bÅ«ryje 94 brigadoje, 7-oje gyvenamojoje patalpoje. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Pravieniškių PN - AK pateikė duomenis (b. l. 10, 17, 19), kad pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. buvo karantine, nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. gyveno 1 lokaliniame sektoriuje, 10 būryje, 101 brigadoje, 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 25,07 kv. m ir joje įrengtos 8 miegamosios vietos (b.l. 10, 17, 57). Nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki ginčo laikotarpio pabaigos pareiškėjas gyveno 9 būryje, 94 brigadoje, 7-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,64 kv. m ir joje įrengtos 8 miegamosios vietos (b.l. 10, 17,57).

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo paskyrimÄ Ä¯ gyvenamÄ sias patalpas, Å¡ių patalpų plotÄ , jose faktiÅ¡kai gyvenusių asmenų skaičių, todėl daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teko mažiausiai nuo 3,13 kv. m ploto iki 3,56 kv. m ploto. Taigi pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

Teismas įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko PravieniÅ¡kių PN-AK lokaliniame sektoriuje, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir pareiÅ¡kėjas gali judėti po visÄ lokalinį sektorių bei tai, kad konstatuota, jog gyvenamojo ploto tenkančio vienam asmeniui norma nebuvo pažeista, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl apribotos galimybės judėti atmetami, kaip nepagrįsti. Dėl buitinių parazitų, Å¡varos, patalpų bÅ«klės, prastos ventiliacijos, rÅ«bų džiovinimo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN - AK patalpose, kuriose jis gyveno, buvo parazitų, kaupėsi pelėsis, buvo prasta oro ventiliacija, sienos ir lubos aptrupėję. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau- ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. PravieniÅ¡kių PN - AK pateikė teismui 2016 m. lapkričio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 21-24). IÅ¡ sutarties sÄ lygų matyti, kad įmonė atliekanti kenkėjų naikinimÄ , atvyksta naikinti kenkėjus, pagal sutartinius įsipareigojimus, du kartus per mėnesį ir pagal poreikį (Sutarties 3.2.2. punktas).

Atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Byloje pateikta sutartis, patvirtina, kad buvo atliekamas nuolatinis (pastovus) parazitų monitoringas, kontrolė ir naikinimas. Teismas vertina, kad atsakovės atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų monitoringÄ , kontrolę bei naikinimÄ buvo pakankami, todėl nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas skundėsi dėl pelėsio, nepakankamo apÅ¡vietimo, temperatÅ«ros gyvenamosiose patalpose, prastos ventiliacijos.

Pažymėtina, jog Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje esanti 2019 m. rugsėjo 24 d. pažyma (b.l. 19,20) patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo nuteistasis vėdinamos per langus, ir ventiliacines angas.

Dėl gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo, PravieniÅ¡kių PN-AK pažymoje nurodė, kad įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ . Byloje nėra jokių domenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo teiginius apie netinkamÄ patalpų apÅ¡vietimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriuose vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas oro temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo, oro judėjimo greičio patikrinimus.

Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų galėjo kreiptis į Visuomenės sveikatos centrÄ . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sÄ lygų, atsakovui Å¡iuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, patalpų oro temperatÅ«ros, netinkamo apÅ¡vietimo, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktÄ nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punkto reikalavimus, patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Laikantis įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-56 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems.

Darytina išvada, kad jeigu patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jose negalėtų atsirasti pelėsis ar drėgmė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gyvenamosiose patalpose sienos ir lubos aptrupėję. Atsakovės atstovas 2019 m. rugsėjo 24 d. pažymoje Nr. 77-1443 (toliau – ir pažyma) nurodė, kad įstaigos Pirmojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno nuteistasis, lubos ir sienos yra tvarkingos, dažai neatsilupę, tinkas nebyra.

Netikėti atsakovo pateiktais duomenimis teismas neturi pagrindo, nes jie nepaneigti jokiais kitais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. Todėl abstrakčių, bendro pobÅ«džio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu, Å¡iuo aspektu, negali bÅ«ti konstatuoti neteisėti PravieniÅ¡kių PN - AK veiksmai.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad žiemÄ neturėjo sÄ lygų džiovinti iÅ¡skalbtus drabužius. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmajame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo maÅ¡inos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie teikiamas skalbimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius, ar, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsisakyta suteikti skalbimo paslaugas.

Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturėjimo galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Dėl sanitarinio mazgo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinio mazgo įrenginių kiekis patalpose, kuriose jis gyveno, neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjui kilo nepatogumų naudojantis sanitariniais mazgais. Teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7 punkte be kita ko nurodoma, kad prausykloje, tualete turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovės atstovas 2019 m. lapkričio 21 d. pažymoje Nr. 61-5107 (b.l.

57) pateikė duomenis, kad ginčo laikotarpiu 10-tame bÅ«ryje bausmę faktiÅ¡kai atliko 40 nuteistųjų, Å¡io bÅ«rio sanitariniame mazge įrengta 6 sėdimi unitazai, 6 praustuvės, 1 duÅ¡as (b.l. 20); 9-ame bÅ«ryje bausmę faktiÅ¡kai atliko 38 nuteistieji (b.l. 57), Å¡io bÅ«rio sanitariniame mazge įrengti 4 sėdimi unitazai, 2 pisuarai, 6 plautuvės, 1 duÅ¡o sietelis (b.l. 20). Teismas įvertinęs 9 bÅ«rio ir 10 bÅ«rio patalpose įrengtų sanitarinių mazgų skaičių ir minėtuose bÅ«riuose bausmę atliekančių nuteistųjų skaičių, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui 9 ir 10 bÅ«riuose, vertinamuoju laikotarpiu, buvo užtikrintas teisės aktuose numatytas sanitarinių įrenginių kiekis, todėl Å¡iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sprendime nurodytu teisiniu reglamentavimu, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo argumentų, pagrįstų abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei, kad siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sÄ lygų. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A. Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė