e1d4d8ac-9e67-4776-bb79-fd7683fe48fa · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                      Civilinė byla Nr. 2-613/2012         Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.4.(S)                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L.

R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria teismas panaikino pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-478-275/2012 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovei L. R. dėl žalos atlyginimo ir atsakovės L. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl privatizavimo komisijos sprendimo nutraukti privatizavimo procedÅ«ras ir laikyti objektÄ neparduotu panaikinimo bei įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Byloje sprendžiami klausimai, susiję su žalos, kilusios dėl vilkinimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, atlyginimu bei įpareigojimu sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės L. R. 456 300 Lt dydžio ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2010 m. birželio 9 d.

Vilniaus miesto savivaldybė organizavo savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vieÅ¡Ä aukcionÄ . Vienintelė Å¡io aukciono dalyvė buvo L. R., kuri pateikė pasiÅ«lymÄ . Atsakovei raÅ¡tu buvo pateiktas objekto pirkimo – pardavimo sutarties projektas ir nurodyta, iki kada reikia atvykti suderinti projekto, tačiau atsakovė du kartus pareiÅ¡kė nesutikimÄ dėl pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygų, tokiu bÅ«du vilkindama sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.Atsakovė L.

R. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė panaikinti 2011 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos posėdžio protokolu Nr. A16-353 (1.1.41-T1) įformintÄ sprendimÄ , kuriuo nutarta „Nutraukti privatizavimo objekto negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) privatizavimo procedÅ«ras bei laikyti šį objektÄ neparduotu“; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su L. R. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad privatizavimo komisija pati inicijavo privatizavimo procedÅ«rų stabdymÄ , nes patalpose buvo įsikÅ«ręs nuomininkas, kurį reikėjo iÅ¡keldinti. Todėl atsakovė neturėjo galimybių vykdyti privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties projektÄ . Tačiau iÅ¡nykus kliÅ«tims Å¡alims toliau derinti pirkimo – pardavimo sutarties projektÄ , savivaldybė neatnaujino privatizavimo procedÅ«ros, o jÄ nutraukė. Taigi savivaldybė pati sustabdė privatizavimo veiksmus ir teigė, kad dėl to yra atsakovės kaltė.PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui atsakovė L.

R. prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti Vilniaus miesto savivaldybei parduoti, iÅ¡nuomoti ar kitaip disponuoti patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisijai 2011 m. birželio 10 d. priėmus sprendimÄ , kuriuo buvo nutarta nutraukti privatizavimo objekto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedÅ«ras bei laikyti šį objektÄ neparduotu, o skelbiant naujÄ Å¡io objekto privatizavimÄ Ä¯raÅ¡yti sÄ lygÄ , kad vyksta teismo procesas, tapo aiÅ¡ku, kad savivaldybė neketina su atsakove pasiraÅ¡yti pirkimo – pardavimo sutarties, o rengiasi pradėti objekto privatizavimo procesÄ iÅ¡ naujo.

Be to, iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių tapo aiÅ¡ku, kad privatizuojamos patalpos yra atlaisvintos, t.y. iÅ¡ jų yra iÅ¡keldintas nuomininkas UAB „Jutra“, kas sudaro faktinę galimybę savivaldybei iÅ¡nuomoti minėtas patalpas. Dėl nurodytų aplinkybių yra aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovas ketina / ruoÅ¡iasi patalpų, dėl kurių Å¡iuo metu vyksta ginčas, pardavimui, nuomai ar kitam disponavimui patalpomis, kas iÅ¡ esmės pažeistų atsakovės teises bei padarytų teismo sprendimo vykdymÄ neįmanomu.Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsakovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki teismo sprendimo (nutarties) Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudė Vilniaus miesto savivaldybei parduoti, iÅ¡nuomoti, ar kitaip disponuoti patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismui nusprendus, kad laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos pagrįstai, prašė taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimÄ 599 000 Lt sumai. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, paskelbdama naujÄ privatizavimo vieÅ¡Ä jį aukcionÄ , privatizavimo biuletenyje nurodė privatizavimo sÄ lygÄ â€“ dėl privatizavimo objekto vykstantį teisminį ginÄÄ . Å ioje sÄ lygoje taip pat numatyta, jog teismui priėmus sprendimÄ Ä¯pareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ir L.

R. sudaryti privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartį, privatizavimo procedÅ«ros arba su privatizavimo pirkėju sudaryta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis bus nutraukta. Todėl pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, net jei teismas priimtų ieÅ¡kovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. R. palankų teismo sprendimÄ , Å¡io teismo sprendimo įvykdymas nebÅ«tų apsunkintas, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, atkreipė dėmesį, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad L.

R. tris kartus atsisakė derinti pirkimo – pardavimo sutartį, todėl Vilniaus miesto savivaldybė turėjo teisę aukcionÄ laikyti neįvykusiu. Pabrėžė, kad teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, Vilniaus miesto savivaldybė negalės taip, kaip reikalauja įstatymas (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 str.), disponuoti savo turtu racionaliai, efektyviai, paisant visuomeninės naudos, dėl ko savivaldybės biudžetas negaus planuojamų pajamų, o tai gali sutrikdyti viešųjų paslaugų teikimÄ ir taip pažeisti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kas neabejotinai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ tenkino – panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas sprendė, kad privatizavimo biuletenyje esant privatizavimo sÄ lygai „šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje kyla ginčas dėl 2010 m. birželio 9 d. vieÅ¡o aukciono, kurio procedÅ«ros 2011 m. birželio 10 d. buvo nutrauktos, pripažinus L.

R. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkėja ir Vilniaus miesto savivaldybę įpareigojus su ja sudaryti privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartį. Ä®siteisėjus teismo sprendimui (nutarčiai), kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė bÅ«tų įpareigota patenkinti minėtÄ reikalavimÄ arba taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl Å¡ių reikalavimų patenkinimo, privatizavimo procedÅ«ros arba su privatizavimo objekto pirkėju sudaryta patalpų (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka bus nutraukta, grÄ Å¾inant visas jo dalyvaujant privatizavimo procedÅ«roje į Vilniaus miesto savivaldybės sÄ skaitÄ Ä¯mokėtas sumas.

Pirkėjas prisiima visÄ minėtų aplinkybių, susijusių su teisme nagrinėjamu ginču, galimo atsiradimo rizikÄ ir įsipareigoja nereikÅ¡ti Vilniaus miesto savivaldybei jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl privatizavimo sutarties nutraukimo, susiklosčius aukščiau nurodytoms aplinkybėms“, teismui priėmus L. R. palankų teismo sprendimÄ , Å¡io teismo sprendimo įvykdymas nebÅ«tų apsunkintas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovė L. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) PraÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei bÅ«tina uždrausti parduoti, iÅ¡nuomoti ar kitaip disponuoti ginčo patalpomis. Taigi vienas iÅ¡ praÅ¡ymo aspektų buvo tas, kad nežiÅ«rint fakto, jog vyksta teisminis ginčas dėl patalpų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, Vilniaus miesto savivaldybė sudarys su trečiaisiais asmenimis nuomos ar panaudos sutartis. BÅ«tent nuomos sutarties egzistavimas su trečiaisiais asmenimis ir buvo viena iÅ¡ kliūčių sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.

Skundžiamoje nutartyje minimas privatizavimo biuletenis niekaip nepanaikina galimybės ieÅ¡kovui sudaryti nuomos ar panaudos sutartis su trečiaisiais asmenimis, dėl ko atsakovė, kaip ir anksčiau, negalėtų savo nuožiÅ«ra disponuoti patalpomis ir turėtų papildomų teisinių problemų su nuomininkais ar panaudos gavėjais.2) Atsakovė, dalyvaudama aukcione, 2010 m. balandžio 19 d. sumokėjo 50 700 Lt pradinį įnaÅ¡Ä ir Å¡ia suma negali naudotis dagiau nei 1,5 m., kaip ir negali įsigyti patalpų.

Be to, paaiÅ¡kėjus, kad patalpos jau yra atlaisvintos, t.y. iÅ¡ jų yra iÅ¡keldintas nuomininkas UAB „Jutra“, savivaldybei yra reali galimybė iÅ¡nuomoti patalpas.3) Ä® privatizavimo biuletenį įraÅ¡yta sÄ lyga apie vykstantį teisminį ginÄÄ nėra draudimas tretiesiems asmenims sudaryti su Vilniaus miesto savivaldybe pirkimo – pardavimo sutartį ir minėtas patalpas įsigyti. Galimas trečiųjų asmenų ir Vilniaus miesto savivaldybės pirkimo – pardavimo sutarties dėl ginčo patalpų sudarymas neabejotinai apsunkintų arba iÅ¡ anksto padarytų teismo sprendimo vykdymÄ , tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, neįmanomu.4) Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad galimas patalpų pirkėjas prisiima visas rizikas ir nereikÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybei jokių pretenzijų, nes galimo pirkėjo prisiimtos rizikos įsigyjant ginčo patalpas visiÅ¡kai neužtikrina atsakovės teisių, teismui tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, nedelsiant įsigyti neapsunkintas patalpas.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o atsakovės atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡lieka rizika, kad Vilniaus miesto savivaldybė gali ginčo patalpas iÅ¡nuomoti ar perduoti panaudai. Vilniaus miesto savivaldybė patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos taisykles bei standartines nuomos ir panaudos sutarčių formas.

Patvirtintos nuomos sutarties 15 punkte yra apibrėžti nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ pagrindai, vienas iÅ¡ jų – įvykęs privatizavimo aukcionas. Panaudos sutarties 9.1. punktas numato, kad turtÄ Ä¯traukus į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä , sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ . Minėtos taisyklės yra parengtos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas valstybės materialiojo turto nuomos taisykles bei pavyzdinę nuomos sutarties formÄ , kurios 13.3 punkte nurodoma, kad valstybės materialiojo turto nuomos sutartis pasibaigia nuosavybės teisei į iÅ¡nuomotÄ turtÄ perėjus kitam asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad jeigu dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bÅ«tų sudaryta nuomos sutartis, ji bÅ«tų nutraukta privatizavus objektÄ , o panaudos sutartis dėl minėtų patalpų, vadovaujantis patvirtinta forma, apskritai negali bÅ«ti sudaryta, nes patalpos yra įtrauktos į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä .2) Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių faktinių duomenų, leidžiančių teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybė siekia patalpas iÅ¡nuomoti ar perduoti panaudai.3) Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad privatizavimo biuletenyje įraÅ¡yta sÄ lyga apie vykstantį teisminį ginÄÄ nėra draudimas tretiesiems asmenims įsigyti ginčo patalpas, dėl ko palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomu.

Privatizavimo biuletenyje yra nurodyta, kad privatizavimo procedÅ«ros arba su privatizavimo pirkėju sudaryta patalpų pirkimo – pardavimo sutartis bus nutraukta, teismui priėmus sprendimÄ Ä¯pareigoti Vilniaus miesto savivaldybę su L. R. sudaryti privatizavimo objekto prikimo – pardavimo sutartį, todėl nėra pagrindo teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas galėtų apsunkinti galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai                          Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – draudimÄ ieÅ¡kovui parduoti, iÅ¡nuomoti, ar kitaip disponuoti ginčo patalpomis, gavęs ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

             Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tiek nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu vienos Å¡alies teisės negali bÅ«ti nepagrįstai suvaržytos kitos Å¡alies sÄ skaita, t. y. turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nėra grėsmės, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimo atveju teismo sprendimas bus įvykdytas, teismas, siekdamas užtikrinti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nesuvaržyti ieÅ¡kovo teisių daugiau, nei yra bÅ«tina, turėtų atsisakyti tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o jeigu tokias priemones nutartimi taikė, tenkinti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ , paduotÄ dėl nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo ir panaikinti ieÅ¡kovui nustatytus suvaržymus.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, gavęs ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ dėl 2011 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria teismas buvo tenkinęs atsakovės L. R. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių – ieÅ¡kovui nustatyto draudimo parduoti, iÅ¡nuomoti, ar kitaip disponuoti patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), taikymo atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų panaikinti 2011 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos posėdžio protokolu Nr. A16-353 (1.1.41-T1) įformintÄ sprendimÄ , kuriuo nutarta nutraukti Å¡ių privatizuojamų patalpų privatizavimo procedÅ«ras bei laikyti šį objektÄ neparduotu, įpareigoti ieÅ¡kovÄ sudaryti su atsakove Å¡ių negyvenamųjų patalpų, pirkimo – pardavimo sutartį, įvykdymo užtikrinimui, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino savo ankstesnę nutartį.

Pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. ne dėl nutarties nutraukti bylÄ , turi teisę pats panaikinti tokį savo priimtÄ procesinį sprendimÄ (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Tokia teismo nutartis, kuria, iÅ¡klausius abi proceso Å¡alis, iÅ¡ esmės atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, gali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka (CPK 151 str. 1 d.). Sprendžiant, ar žemesnės instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog laikinosios apsaugos priemonės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus negali bÅ«ti taikomos, bÅ«tina įvertinti pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, ar ieÅ¡kovui neuždraudus disponuoti ginčo patalpomis, egzistuotų jai galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

Kolegija pažymi, kad atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė du skirtingo pobÅ«džio tarpusavyje susijusius reikalavimus (prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykas). Pirmasis reikalavimas laikyti, kad ieÅ¡kovo sprendimas, kuriuo nutarta nutraukti ginčo patalpų privatizavimo procedÅ«ras bei laikyti ginčo patalpas neparduotomis, yra neteisėtas, todėl turi bÅ«ti panaikintas, gali bÅ«ti teisiÅ¡kai kvalifikuojamas kaip prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl pripažinimo. Patenkinus šį reikalavimÄ , atsakovė praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovÄ sudaryti su atsakove ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. antrasis prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas laikytinas reikalavimu dėl teisinių santykių modifikavimo.

PrieÅ¡ieÅ¡kinis dėl pripažinimo nereikalauja priverstinio vykdymo, todėl tokio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės paprastai nėra taikomos, nes negali kilti sprendimo neįvykdymo grėsmė. Tuo tarpu prieÅ¡ieÅ¡kinyje dėl teisinių santykių modifikavimo pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymas gali bÅ«ti užtikrintas taikant laikinÄ sias apsaugos priemones. Tačiau Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti situacijÄ , kuri galėtų susidaryti tokio prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimo atveju.

Patenkinus antrÄ jį atsakovės materialųjį teisinį reikalavimÄ , atsirastų pagrindas jai tapti ginčo patalpų savininke, ko iÅ¡ tiesų atsakovė ir siekia. Todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos tik tuomet, jeigu egzistuoja reali grėsmė, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimo atveju gali ir neatsirasti prielaidos atsakovei tapti ginčo patalpų savininke. IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutarties pateikė duomenis apie siekį privatizuoti ginčo patalpas, už kurias dalį lėšų yra sumokėjusi atsakovė.

IÅ¡ ieÅ¡kovo teismui paduoto informacinio privatizavimo biuletenio Nr. 11 (398) matyti, kad ginčo patalpas siekiama parduoti vieÅ¡o aukciono bÅ«du. VieÅ¡ame skelbime apie turto pardavimo sÄ lygas yra nurodyta, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5477-520/2011 tarp Vilniaus miesto savivaldybės (pardavėjo) ir L. R. (pirkėjos), kurioje sprendžiamas ginčas dėl 2010 m. birželio 9 d. vieÅ¡o aukciono teisėtumo bei 2011 m. birželio 10 d. ginčo turto privatizavimo procedÅ«rų teisėtumo (Å¡i, t. y. teisėjų kolegijos nagrinėjama byla).

Be to, pažymima, jog tuo atveju, jeigu nurodytÄ bylÄ laimėtų atsakovė L. R., su vieÅ¡o aukciono laimėtoju sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis turės bÅ«ti nutraukta. VieÅ¡ame skelbime taip pat nurodyta, kad vieÅ¡o aukciono pirkėjas prisiima visÄ minėtų aplinkybių, susijusių su teisme nagrinėjamu ginču, galimo atsiradimo rizikÄ (b. l. 49). Å ie ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti duomenys leidžia preliminariai manyti, kad atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės pagal pareikÅ¡tus reikalavimus nėra, nes nesustabdžius ginčo turto privatizavimo procedÅ«rų, ieÅ¡kovas prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimo atveju vis tiek turės su vieÅ¡o aukciono laimėtoju nutraukti sudarytÄ turto perleidimo sutartį ir su atsakove sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

Todėl byloje esantis ieškovo viešas įsipareigojimas yra garantija atsakovei, kad, patenkinus jos reikalavimus byloje, nebus kliūčių jai palankaus sprendimo įvykdymui. Taip pat nėra pagrindo uždrausti ieškovui naudoti ginčo patalpas, kol vyksta ginčas dėl nuosavybės teisės į jas ir ieškovas tebėra patalpų savininkas. Priešinga išvada neatitiktų proporcingumo bei ekonomiškumo principų, nepagrįstai suvaržytų ieškovo teises, nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Pastebėtina, kad uždraudus ieškovui, kuris yra viešasis subjektas, nuomoti ginčo patalpas tretiesiems asmenims iki jų perleidimo, ieškovas galėtų nepagrįstai patirti didelių nuostolių negautų pajamų iš patalpų nuomos pavidalu, o tai neatitiktų pačios atsakovės teisėtų interesų, kadangi bylos pralaimėjimo atveju ji turėtų atlyginti ieškovui ir patirtus nuostolius. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog nėra grėsmės, kad atsakovės priešieškinio patenkinimo atveju bus kliūčių dėl ginčo turto perdavimo jai iš patalpų nuomininko.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-467 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos taisyklių 15 punktÄ nuomos sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ , jei yra įvykęs privatizavimo aukcionas. Tuo pačiu sprendimu patvirtintų taisyklų dėl panaudos sutarties 9.1. punktas numato, kad turtÄ Ä¯traukus į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä , sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ . Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.Aukščiau iÅ¡dėstyti argumentai sudaro pagrindÄ manyti, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų iÅ¡kilti teismo sprendimo pagal atsakovės pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį neįvykdymo grėsmė.

Pirmosios instancijos teismas, taikęs laikinÄ sias apsaugos priemones pagal atsakovės praÅ¡ymÄ , pagrįstai jas panaikino gavęs ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ . Keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties ar jÄ naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Å i nutartis neužkerta galimybės atsakovei, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu iÅ¡ esmės pasikeistų aplinkybės ir atsirastų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 144, 145 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai:        Alė Bukavinienė        ArtÅ«ras Driukas               Dalia Vasarienė