2021-06-02 Nr. AB-12151-3-62-3-00772-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-371-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00772-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.1.2; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 1 200 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei panaikinti Klaipėdos AVPK 2021 m. kovo 16 d. raštą Nr. 20-S-5181, kuriuo nespręsta neatlyginti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos (toliau – ir Raštas).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi: 1) priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų priteisti 1 200 Eur turtinei žalai atlyginti ir panaikinti Kauno AVPK Raštą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų nepagrįstai pradėjus prieš jį administracinio nusižengimo teiseną ir priėmus nepagrįstą nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, kuris vėliau teismo buvo panaikintas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro bylinėjimosi išlaidos, pareiškėjo patirtos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1506-629/2020) prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normose. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas; dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodomas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. kovo 19 d. nutarimas, kuriuo buvo pripažinta, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (ši teisės norma buvo subsidiariai taikoma administracinių nusižengimų teisenoje), nepaneigia minėtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje padarytų išvadų, jog tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese bei baudžiamajame procese, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Todėl teismas konstatavo, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti 1 200 Eur turtinę žalą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Su minėtu reikalavimu pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ANK 666 straipsnio nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš galbūt neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, iš esmės atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus, numatytus ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose, todėl yra priimtina.

Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kauno AVPK Raštą nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno AVPK su reikalavimu atlyginti 1 200 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą dėl galbūt neteisėtų pareigūnų veiksmų, padarytų nagrinėjant pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą. Kauno AVPK Raštu atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, jog turtinės žalos (bylinėjimosi išlaidų) atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, o neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas nepagrįstas, kadangi Kauno AVPK prieš pareiškėją neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Teismas pabrėžė, kad, vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Tai reiškia, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad reikalavimas dėl turtinės žalos, t. y. bylinėjimosi išlaidų administracinio nusižengimo teisenoje, atlyginimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priimtinas kaip nagrinėtinas administraciniame teisme, laikytina, jog Rašto panaikinimas net ir skundo tenkinimo atveju nesukeltų tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Kauno AVPK Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, šią pareiškėjo skundo dalį atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kaip skundą, nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

II. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl 1 200 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo bei Kauno AVPK Rašto panaikinimo, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, asmens, dėl kurio nutraukta administracinio nusižengimo byla nenustačius administracinio nusižengimo požymių, patirtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidos, be kita ko, išlaidos advokatui, atlyginamos mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) taikant atitinkamas BPK nuostatas. BPK 106 straipsnyje nėra nustatyta, kad asmeniui atlyginamos jo turėtos išlaidos advokato paslaugoms tais atvejais, kai teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, be kita ko, ir tais atvejais, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu, todėl išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms, atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nepriteistinas nei iš nukentėjusiojo, nei iš valstybės. Vis dėlto įstatymai neužkerta kelio išteisintajam siekti jam padarytos žalos (įskaitant ir patirtas išlaidas teisinei pagalbai) atlyginimo kitu procesiniu būdu. Žala, atsiradusi dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo, sulaikymo, procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, gali būti atlyginama ir CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas neįsigilino į ANK 666 straipsnio turinį, suformuotą teisminę praktiką, o svarbiausiai tai, kad skundžiamoje teismo nutarties dalyje nurodomas ANK 666 straipsnis, kuriuo siūloma kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, yra prieštaraujantis Konstitucijai, todėl skundžiama teismo nutarties dalis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.

Pareiškėjas pabrėžia, kad nors ir 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK buvo numatyta procesinė norma administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti (ANK 666 str., BPK 106 str. 2 d.), tačiau Konstituciniam Teismui 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinus, kad procesinės normos prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, teisėje atsirado aiški spraga, kurią turi išspręsti teismas. Po Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo, kol įstatymų leidėjas neišleis įstatymo, neprieštaraujančio Konstitucijai, yra teisinė situacija, buvusi iki 2017 m. sausio 1 d. Šiuo atveju yra aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1506-629/2020 nurodytas teisės taikymo aspektas, kad pozicija, jog administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip žalos atlyginimas CK 6.271 straipsnio pagrindu, buvo grindžiama tuo, kad teisėje tada buvo (o dabar ir vėl yra) spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo išleidęs specialaus įstatymo reglamentuoti patirtų išlaidų advokatui atlyginimą (o dabar išleistas ir esantis specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokatui atlyginimą, prieštarauja Konstitucijai). Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo turinį, Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo formuojamą praktiką, pareiškėjo 2021 m. balandžio 12 d. skundo turinį, todėl netinkamai taikė įstatymą, teisminę praktiką, be kita ko, ir suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1506-629/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-988/2021.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, neproporcingai apriboja jo teisę į teisminę gynybą, tokiu būdu paneigia teisę į veiksmingą ir realią teisminę gynybą. Teismui priteisus pareiškėjui patirtos žalos atlyginimą ir nepanaikinus Kauno AVPK Rašto, tokiu atveju liktų galioti neteisėtas valstybinio administravimo subjekto priimtas teisės aktas, ne gana to jis prieštarautų teismo sprendimui, o svarbiausia teismas nebūtų išsprendęs tarp proceso šalių kilusio ginčo iš esmės. Kauno AVPK Rašto teisėtumo įvertinimas galėtų būti tinkama teisminės gynybos priemonė, apsauganti įstatymų saugomus pareiškėjo interesus. Todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad ginčijamas Kauno AVPK Raštas pareiškėjui teisinių padarinių nesukelia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų priteisti 1 200 Eur turtinei žalai atlyginti bei panaikinti Klaipėdos AVPK Raštą.

Pareiškėjas prašo panaikinti minėtą skundžiamą teismo nutarties dalį ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas skundu prašo pirmosios instancijos teismo priteisti 1 200 Eur turtinei žalai atlyginti už patirtas bylinėjimo išlaidas dėl advokato suteiktų paslaugų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-412-1108/2020 pareiškėjo skundas buvo atmestas, t. y. pripažinta, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. liepos 15 d. nutarimu buvo pagrįstai pareiškėjui skirta bauda už administracinio nusižengimo padarymą, tačiau Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-580-813/2020, konstatavęs, kad byloje nepašalinti esantys akivaizdūs prieštaravimai, susiję su inkriminuoto tarnybinio nusižengimo padarymu, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino bei panaikino minėtą Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį ir minėtą Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. liepos 15 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjui skirta bauda, bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas po Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo (kuriuo, be kita ko, pripažinta, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu), į kurį, be kita ko, nukreipia ANK 666 straipsnis, tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui) priėmimo ir paskelbimo išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad minėtas Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimas ir jame pateikti išaiškinimai per se (liet. pats savaime) nesudaro pagrindo keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, pagal kurią prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismams, vadovaujantis specialiuoju įstatymu, eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-565-968/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1159-1062/2021).

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta Teismų įstatymo nuostata, nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kitaip, nei jau yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertinti Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo įtaką tokio pobūdžio bylose, t. y. kai keliamas reikalavimas dėl atstovavimo išlaidų, patirtų bendrosios kompetencijos teismo nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos metu, kaip turtinės žalos, atlyginimo. Taigi, įvertinus, kad pareiškėjas neprašė priteisti bylinėjimosi (advokato atstovavimo) išlaidų minėtuose teisminiuose procesuose dėl administracinio nusižengimo (t. y. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-412-1108/2020 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-580-813/2020), nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kiek tai susiję su pareiškėjo reikalaujamomis priteisti atlyginti bylinėjimosi (advokato atstovavimo) išlaidomis, patirtomis nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teismuose. Pareiškėjo nurodytas CK 6.272 straipsnis nagrinėjamu atveju apskritai neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi, vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį.

Visgi iš pareiškėjo paduoto skundo (prie jo pridėtų dokumentų) negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjas prašomos turtinės žalos atlyginimą grindžia tik bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant teismuose. Todėl atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad asmens patirtų išlaidų administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusioje institucijoje atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas administraciniame teisme, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, kadangi pagal ANK 666 straipsnį atlyginamos tik administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos, t. y. ANK nėra nustatyta tvarka atlyginti asmens patirtoms išlaidoms administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusioje institucijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4838-492/2020). Tad teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti 1 200 Eur turtinei žalai atlyginti, panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo, kad teismas įvertintų, ar yra pagrindas priimti ir nagrinėti bent dalį minėto pareiškėjo reikalavimo priteisti atlyginti turtinę žalą, atsižvelgus į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (išaiškinimus).

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas skundžiama nutarties dalimi pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Kauno AVPK Raštą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti jam 1 200 Eur turtinę žalą ir 500 Eur neturtinę žalą. Visgi šis atsisakymas priimti šią skundo dalį motyvuotinas kitais argumentais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 18 dalį viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Vadovaujantis minėta VAĮ 2 straipsnio 18 dalimi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad Kauno AVPK priimdama Raštą vykdė viešąjį administravimą (t. y. vykdė vieną iš viešojo administravimo funkcijų). Kauno AVPK Raštas vertintinas tik kaip šios policijos įstaigos išreikšta pozicija dėl pareiškėjo prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, bet tai nėra viešojo administravimo subjekto, jam vykdant viešojo administravimo funkcijas, priimtas sprendimas, kurį būtų galima skųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Reikalavimai atlyginti žalą (nesutinkant tokių reikalavimų patenkinti geruoju) yra įgyvendinami įstatymų nustatyta tvarka, kuria pareiškėjas nagrinėjamu atveju ir siekia pasinaudoti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, t. y. skundžiamą teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti 1 200 Eur turtinei žalai atlyginti, panaikinti ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti atlyginti 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti, panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė