2020-04-29 Nr. AB-8824-3-62-3-01039-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-662-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01039-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2018 m. sausio 1 d. buvo kalinamas kamerose Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 20, Nr. 14 ir Nr. 4., neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto. Kamerose buvo šalta, drėgna, trūko oro, tamsu, neužtikrintas natūralus apšvietimas, nepatenka dienos šviesa, nes netoli kameros lango yra mūrinė tvora. Pareiškėjui visą dieną reikia būti prie dirbtinės šviesos, todėl kenčia akys. Rūkantys asmenys yra laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus plotas kamerų tipo patalpose. Kameros yra periodiškai tikrinamos, pažeidimų nustatyta nebuvo. Pareiškėjas dėl netinkamos kameros būklės į administraciją ar kitas institucijas nesikreipė. Teisės aktai nenumato atliekant bausmę kamerų tipo patalpose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Administracija nėra gavusi pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų kameroje, pareigūnai taip pat nėra užfiksavę tokio atvejo, kuriam esant privalėtų parengti tarnybinį pranešimą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.2. punktas nustato kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Vadovaudamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo baustas ir perkeltas į kamerų tipo patalpas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d. Nuobaudas pareiškėjas atliko kameroje Nr. 16 (plotas 20,20 kv. m, joje buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 4,04 kv. m gyvenamojo ploto), kameroje Nr. 18 (plotas 12,14 kv. m, joje buvo laikoma iki 3 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 4,04 kv. m gyvenamojo ploto), kameroje Nr. 17 (plotas 16,13 kv. m, joje buvo laikoma iki 4 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 4,03 kv. m gyvenamojo ploto), kameroje Nr. 20 (plotas 20,39 kv. m, joje buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 4,07 kv. m gyvenamojo ploto), kameroje Nr. 14 (plotas 20,45 kv. m, joje buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m gyvenamojo ploto), kameroje Nr. 4 (plotas 12,45 kv. m, joje buvo laikoma iki 3 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 4,15 kv. m gyvenamojo ploto). Pareiškėjas taip pat ginčo laikotarpiu buvo etapuojamas. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjui, atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto gyvenamosiose patalpose.

7. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.7. punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos norma HN 134:2015 natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo verčių nenustato, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos kameros natūralios apšvietos atmetė kaip nepagrįstus.

8. Pagal į bylą pateiktus Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus teismas nustatė, jog Marijampolės PN kameros vėdinamos per atidaromus langus. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą. Vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas, kaip nurodė teismas, dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos gyvenamosiose patalpose laikė deklaratyviais. Kamerose ir kitose gyvenamosiose patalpose, kuriose vertinamuoju laikotarpiu gyveno pareiškėjas, ventiliacija atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl teismas, nenustatęs gyvenamųjų patalpų perpildymo fakto, pareiškėjo argumentus dėl oro trūkumo kamerose atmetė kaip nepagrįstus. Be to, teismas pažymėjo, kad pateikti atsakovo atstovo patikrinimo aktai patvirtino, jog kamerų tipo patalpose tikrinant dirbtinį apšvietimą, temperatūrą ir drėgmę pažeidimų nustatyta nebuvo.

9. Teisėjų kolegija vertino, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog gyvenamosiose patalpose netinkamas apšvietimas, šalta, drėgna, tačiau nedetalizavo kuo pasireiškė (ar galėjo pasireikšti) dėl minėtų neatitikimų patiriama neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog dėl apšvietimo, temperatūros ar drėgmės pareiškėjas galėjo patirti jo nurodytą neturtinę žalą.

10. Pareiškėjas skunde teigė, jog rūkantys asmenys yra laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šio teiginio, jog kartu su juo kameroje buvę kiti asmenys būtų rūkę, nedetalizavo. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis, patirdamas nepatogumus dėl kitų asmenų rūkymo, administracijai nenurodė, kad yra nesilaikoma numatytų reikalavimų ar raštu neprašė būti perkeliamas į kitą palatą. Byloje nėra pateikta jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu buvo užfiksuota, jog kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, asmenys rūkė. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo ir nenurodė ar jis pats rūkantis asmuo (ar nerūkantis) bei nenurodė kada ir kokioje kameroje buvo rūkoma. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas minėtų aplinkybių nedetalizavo, nepagrindė ir neindividualizavo, minėtus argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas taip pat pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Atsakovo pateikti teismui duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nei karto nesikreipė dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Teismas konstatavo, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Teismas nurodė, kad nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).

III. 12. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose Nr. 20, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 14 priešais langą yra aštuonių metrų mūrinė siena, kuri riboja šviesos patekimą į kamerą. Be to, dėl esančios mūrinės sienos pareiškėjas negali išvėdinti kamerų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat paaiškina, kad kamerose yra įrengtos penkios miegamosios vietos, tačiau spintelių, skirtų daiktams susidėti, yra tik trys. Neužtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nesutinka, kad teismas iš bendro kameros ploto neišskaičiavo sanitarinio mazgo, baldų ir kito inventoriaus. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas teikė netikslius duomenis dėl laikotarpio, kada pareiškėjas buvo etapuojamas iš Marijampolės PN.

14. Pareiškėjas nurodo, kad raštu kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymu nurodyti, kada buvo etapuojamas, tačiau prašymas neužregistruotas. Marijampolės PN administracija pareiškėjo prašyme nurodė, kada buvo etapuojamas, uždėtas Marijampolės PN viršininko anspaudas, tačiau prašymas neužregistruotas. Be to, pareiškėjas pažymi, kad teismas paskyrė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, neatsižvelgdamas į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog pageidauja dalyvauti teismo posėdyje.

15. Atsakovas Marijampolės PN pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas nurodo, kad yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d., atlyginimo.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę, kurios neskundė pirmosios instancijos teismui, t. y. kad kamerose įrengta mažiau spintelių, skirtų daiktams susidėti, nei yra miegamųjų vietų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos naujos aplinkybės dėl spintelių trūkumo nenagrinėja.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, turi būti atimamas kameroje esančio sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas. Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma atitiko tiek nacionalinių teisės aktų reikalavimus, tiek Konvencijos 3 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, nepagrįstai iš kameros ploto neišskaičiavo baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų kitų aplinkybių (t. y. neužtikrinta tinkama apšvieta, ventiliacija) detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Marijampolės PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad nurodytus pareiškėjo argumentus paneigia bylos medžiaga, t. y. į bylą pateiktuose Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2016 m. lapkričio 18 d., 2017 m. sausio 20 d. patikrinimo aktuose konstatuota, kad kamerose Nr. 4 ir 14 dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, kamera Nr. 16 vėdinama per langą, dirbtinė apšvieta atitiko nustatytas vertes, yra įrengtas natūralus apšvietimas (langas), pro kurį patenka dienos šviesa. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2018 m. sausio 1 d. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į Marijampolės PN administraciją nesikreipė.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas teikė netikslius duomenis dėl laikotarpio, kada pareiškėjas etapuotas iš Marijampolės PN.

24. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti Marijampolės PN pateiktais įrodymais ir papildomai pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti visas bylai reikšmingas ir, jo nuomone, abejotinas Marijampolės PN nurodytas aplinkybes, galėjo atvykti į pirmosios instancijos teismo posėdį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas pateikė netikslius duomenis, laikytini subjektyvia gynybine pozicija ir nepaneigia atsakovo į bylą pateiktų oficialių duomenų, todėl nėra pagrindo šiais duomenimis nesivadovauti.

25. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus dokumentus. Pareiškėjas paaiškina, kad teismas neatsižvelgė į prašymą dėl dalyvavimo teismo posėdyje, kurio metu būtų pateikęs naujus įrodymus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 1 d. nutartimi nustatę, kad į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo apribota teisė teikti įrodymus ir paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, atsisako tirti pareiškėjo pateiktus dokumentus kaip įrodymus nagrinėjamoje administracinėje byloje.

26. Apibendrinant konstatuotina, kad panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė