2020-05-27 Nr. AB-10638-3-63-3-00126-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4180-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00126-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 30-TE-84 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jis nuo 2016 m. vasario 1 d. buvo atleistas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko pareigų, grąžinti jį į pareigas ir priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo dienos (2015 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi 2016 m. vasario 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-18 (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada) neatitinka faktinių aplinkybių, o atliekant tarnybinį patikrinimą buvo netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos ir pažeistos pagrindinės tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros, t. y. buvo pažeisti tarnybinio patikrinimo pradėjimo, atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai. Be to, tarnybinio patikrinimo metu visiškai nebuvo tirtos pareiškėjo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuoti nauji tarnybiniai pažeidimai, kurie nebuvo nurodyti pareiškėjui pateiktuose pranešimuose apie nusižengimus. Pareiškėjas nėra gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagos – kompaktiniuose diskuose įrašytų telefoninių pokalbių, kurie, remiantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymu, buvo panaudoti tarnybinio patikrinimo metu.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. vasario mėnesį dėl jo veiksmų buvo pradėta kriminalinės žvalgybos byla dėl galimo kyšininkavimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio buvo taikytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos fiksavimas ir kontrolė, slaptas sekimas, patekimas į tarnybines patalpas. Dėl pareiškėjo veiksmų nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Kadangi kriminalinės žvalgybos byla nėra realizuota, jos metu gauta informacija turi būti sunaikinta įstatymo nustatyta tvarka. Ginčydamas tarnybinio patikrinimo metu gautų duomenų panaudojimo teisėtumą, pareiškėjas teigė, jog prokuroras 2015 m. liepos 29 d. suteikė leidimą atliekant tarnybinį patikrinimą naudoti informaciją, nurodytą pažymoje, kuria tarnybinio patikrinimo metu nebuvo remtasi. Tarnybinis patikrinimas grindžiamas visai kita pažyma, dėl kurios išslaptinimo prokuroro leidimas nebuvo gautas. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo neteisėtai naudojami ir kiti duomenys. Šie duomenys negali būti laikomi įrodymais administracinėje byloje.

4. Pareiškėjo teigimu, Tarnybinio patikrinimo išvados teiginiai, kad pareiškėjas, neturėdamas teisėto pagrindo, grąžino visapusiškai neištirtus ir neaprašytus daiktus įtariamiesiems, kad tretieji asmenys jam darė įtaką, neatitinka bylos medžiagos, pareiškėjo bei baudžiamojo proceso veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Taip pat nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas suorganizavo dviejų siuntinių perdavimą, t. y. susitarė su suimto asmens broliu padaryti neteisėtą veiką ir už tai gavo paslaugą – buvo suremontuotas jo sūnaus telefonas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika – prekyba poveikiu, kurios požymius tariamai atitinka pareiškėjo veiksmai, pranešime apie tarnybinį nusižengimą nenurodyta. BK 3061 straipsnyje numatytos veikos (transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimas, neteisėtas sunaikinimas ar pakeitimas) požymių inkriminavimas pareiškėjo veiksmuose taip pat neteisėtas, kadangi duomenys, gauti vykdant kriminalinę žvalgybą, gali būti naudojami tik korupcinio pobūdžio veikoms tirti. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnio ir 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto taip pat nepažeidė, kadangi pradėti ikiteisminį tyrimą jis neturėjo teisinio pagrindo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nedetalizuojama, kokias pareiškėjo, kaip pareigūno veiklą, reglamentuojančias teisės aktų nuostatas pareiškėjas pažeidė. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat padaryta nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas atskleidė tarnybinę paslaptį. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodoma, kokia konkreti informacija sudarė tarnybos paslaptį. Tarnybinis patikrinimas dėl neteisėto kompaktinių diskų laikymo negalėjo būti pradėtas, o už jų tinkamą sunaikinimą ar saugojimą pareiškėjas net nebuvo atsakingas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje neatskleista, kokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo elgesys akivaizdžiai žemina institucijos autoritetą, prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ar nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių tikimasi iš statutinių valstybės tarnautojų.

5. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas buvo ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsakingas už jam pavaldžių įstaigos ar jos padalinio, kurių pagrindinė ar viena iš funkcijų – atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų darbo organizavimą ir jų veiklos kontrolę. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas padarė tarnybinius nusižengimus ir pažemino pareigūno vardą, todėl jis pagrįstai atleistas iš tarnybos. Klaipėdos apygardos teismo teisėjo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo konstatuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumas. Kriminalinės žvalgybos veiksmais surinkta informacija buvo panaudota tiriant pareigūno vardą žeminančius veiksmus, turinčius korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, kaip numatyta Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje.

7. Atsakovo teigimu, buvo įrodyta, kad pareiškėjas advokato V. A. veikiamas perėmė savo vadovaujamo skyriaus žinion baudžiamąją bylą Nr. 60-1-00479-14, kurioje įtariamųjų interesams atstovavo šis advokatas, su kuriuo pareiškėjas palaikė artimus santykius. Atsiradus galimam viešųjų ir privačių interesų konfliktui, pareiškėjas privalėjo raštiškai apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nusišalinti nuo šios bylos tyrimo ir kontrolės vykdymo, tačiau to nepadarė. Buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kuriuose pareiškėjas skambina advokatui ir vardija baudžiamosios bylos duomenis, atsiskaito advokatui apie atliktą darbą ir teisinasi, kad dar baudžiamosios bylos neturi. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, neturėdamas teisėto pagrindo, nesuderinęs su prokuroru ar ikiteisminį tyrimą atliekančia tyrėja, paprašytas įtariamuosius ginančio advokato, grąžino iš įtariamųjų paimtus daiktus jų valdytojams. Atsakovas nurodė, jog informacinių technologijų priemonių grąžinimas ikiteisminio tyrimo byloje galbūt nulėmė tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas. Pareiškėjas dėl draugiškų santykių su P. S. tėvu P. S., UAB „Priekaba“ vadovu, ir dėl jo galimos įtakos, neapklausus P. S. dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, grąžino maršrutizatorių, neatlikus pilno jo tyrimo ir dėl to nebuvo gauti tyrimui svarbūs duomenys. Atsakovas pareiškėjo veiksmus vertino kaip priešingus tarnybos interesams, nes jis leido asmenims susidaryti nuomonę, jog galima manipuliuoti tyrimo eiga, išvengti atsakomybės. Pareiškėjas buvo padalino vadovas, kuriam keliami didesni atsakingumo ir skaidrumo reikalavimai, todėl jo veiksmai vertintini kaip policijos pareigūno vardą žeminantys.

8. Atsakovas nurodė, jog Tarnybinio patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas, prašomas D. N., neteisėtai suorganizavo daiktų perdavimą į areštinę sulaikytam jo broliui D. N. Pareiškėjas tokius veiksmus atliko siekdamas savanaudiškų tikslų, nes D. N. jam suremontuodavo telefoną be užmokesčio. Pareiškėjas veikė kaip organizatorius, suprasdamas, kad daiktų teisėtai perduoti suimtajam negalima dėl nustatytos daiktų perdavimo tvarkos. Be to, policijos pareigūno vardą žeminančiais veiksmais buvo pripažintas pareiškėjo patarimas A. Ž., kaip suklastoti namelio ant ratų identifikacinį numerį, ir patvirtinimas, jog gali padėti surasti graverį identifikaciniam numeriui pakeisti. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai naudojasi policijos duomenų bazėmis, jose tikrindamas tam tikrų asmenų ir transporto priemonių duomenis, kuriuos galimai už atlygį perdavė K. M. Pareiškėjas E. T. perdavė tarnybos paslaptį sudarančią informaciją, pranešė apie pavogtas transporto priemones, pasakojo vagysčių aplinkybes. Pareiškėjas aktyviai bendravo su asmeniu, teismo pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. Dėl tarnybos paslaptį sudarančios informacijos perdavimo tretiesiems asmenims buvo pakenkta sulaikant nusikalstamos veikos padarymu įtariamą R. S. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas, tarnybinėse patalpose leisdamas naudotis tarnybiniu kompiuteriu, kuriame yra įdiegtos Policijos informacinės sistemos, teistam E. T., anksčiau dirbusiam policijoje su analogiškomis programomis, galėjusiam panaudoti kompiuteryje esančius duomenis neteisėtiems tikslams, padarė akivaizdų tarnybinį pažeidimą.

9. Atsakovas teigė, jog iš pareiškėjo pokalbių su V. A., K. M., E. T. galima daryti išvadą, kad jų bendravimas buvo pastovus, kas ne tik apsunkina tokių neteisėtų veiksmų išaiškinimą, bet ir rodo didesnį veiksmų pavojingumą. Pareiškėjas asmenims, nesusijusiems su vidaus tarnyba, teikė informaciją apie jo atstovaujamojoje institucijoje atliekamus tyrimus, informavo apie policijos darbo metodus ir ypatumus, tokiu būdu sudarydamas šiems asmenims sąlygas ir galimybes išvengti atsakomybės už galimai jų padarytas nusikalstamas veikas. Be to, pareiškėjas davė nurodymus ir darė įtaką kitiems vidaus tarnybos pareigūnams ir kitiems asmenims, paveiktas trečiųjų asmenų.

10. Atsakovas nurodė, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą turi būti sunaikinta per tris mėnesius. Tokia informacija, buvusi pareiškėjo žinioje, nebuvo sunaikinta, tačiau negauta duomenų, kad nesunaikinta kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija apie privatų asmenų gyvenimą buvo perduota kitiems asmenims ar ja buvo padaryta žala, todėl pareiškėjo veiksmus/neveikimą dėl kompaktinių diskų nesunaikinimo nutrauktuose ikiteisminiuose tyrimuose atsakovas vertino kaip nerūpestingumą atliekant tarnybines pareigas.

II. 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė ginčijamą Įsakymą, panaikino pareiškėjui paskirtą nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, ir skyrė jam kitą tarnybinę nuobaudą – papeikimą pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Taip pat teismas grąžino pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas ir iš atsakovo jo naudai priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų dienos (2015 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

III. 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė atsakomybė pritaikyta atsižvelgus į duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys (protokolai, telefoninių pokalbių garso įrašai, paaiškinimai) apie pareiškėjo padarytas veikas buvo išslaptinti bei perduoti atsakovui tarnybinės atsakomybės klausimui spręsti. Šie duomenys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo tyrimo bei vertinimo dalyku.

14. Teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019 dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucinio Teismo Nutarimas) pateikta konstitucinė doktrina, nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo dalyku, be kitų aspektų, turėjo būti ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktos, vėliau išslaptintos bei perduotos tarnybiniam nusižengimui tirti informacijos, kaip įrodymo, teisėtumas, patikimumas bei proporcingumas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė bei nevertino.

IV. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys apie pareiškėjo padarytas veikas buvo išslaptinti ir perduoti nagrinėti atsakovui dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo, nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Byloje nėra duomenų, jog būtų pripažinti neteisėtais kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai, atliekant pareiškėjo sekimą, pasiklausimą. Pareiškėjas teikė skundus dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumo, tačiau prokuroro ir teisėjo sprendimais buvo konstatuota, jog pažeidimų nenustatyta. Kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas nėra šios bylos dalykas. Kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų autentiškumas nėra kvestionuojamas, taip pat nėra pagrindo konstatuoti tokių veiksmų neproporcingumą, nes nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie padarytus sunkius pareiškėjo asmens teisių ir laisvių suvaržymus. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai ir teisėtai panaudojo kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją tarnybiniam nusižengimui tirti. Kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo atliekamas įtariant pareiškėją darant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami pareiškėjo darbo laiku, darbo vietoje, viešose vietose ir gautos informacijos turinys, atsižvelgiant į pareiškėjo užimamas atsakingas pareigas, pagrindžia tokių veiksmų atlikimo ir surinktų duomenų panaudojimo proporcingumą siekiamų tikslų aspektu.

17. Teismas nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, neturėdamas teisėto pagrindo, nurodyto BPK 18 straipsnio 1 dalyje, esant trečiųjų asmenų įtakai, grąžino pakankamai ir visapusiškai neištirtus bei neaprašytus daiktus įtariamiesiems; pasinaudodamas tarnybine padėtimi suorganizavo dviejų siuntinių perdavimą į areštinę D. N.; sudarė sąlygas kitam asmeniui nesilaikyti teisės aktų, nustatančių transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarką, reikalavimų; sudarė sąlygas A.

Ž. atlikti nusikalstamą veiką, numatytą BK 3061 straipsnyje; neturėdamas su tiesioginių funkcijų atlikimu susijusių tikslų, įgaliojimo bei transporto priemonių valdytojo sutikimo, paprašytas trečiojo asmens, tikrino automobilių duomenis, juos perdavė trečiajam asmeniui; perdavė tarnybos paslaptį sudarančią informaciją tretiesiems asmenims, taip pakenkdamas nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens sulaikymui; nerūpestingai atliko tarnybines pareigas, nes nesunaikino daiktų (kompaktinių diskų). Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas sąmoningai (tyčia) tokiu būdu pažeidė savo tiesiogines pareigas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus:

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 9 punktus, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 5 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktus, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 8 dalį, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalį, BPK 18 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus, BPK 92 straipsnio 2 dalį, 108 straipsnio 2 dalį, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d.

įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 16.1, 16.5 punktus, 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 5-V-165 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų 14.1, 14.2, 37.2 punktus, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d.) (toliau – ir Etikos kodeksas) 4.6, 4.9, 4.12, 4.21 punktų reikalavimus. Konstatuota, jog tokiais savo kaltais ir tyčiniais veiksmais pareiškėjas sulaužė Statuto 12 straipsnio 2 dalyje numatytą bei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą, sumenkino valstybės institucijos – policijos autoritetą bei pažemino policijos pareigūno vardą.

18. Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. lapkričio 30 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjo veiksmai atlikti nuo 2015 m. vasario mėn. Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2016 m. sausio 29 d., o 2016 m. vasario 1 d. Įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, jog Įsakymas priimtas nepasibaigus naikinamajam vienerių metų terminui, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad buvo praleisti tarnybinės nuobaudos paskyrimo ir tyrimo terminai.

19. Įvertinęs Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimo poskyrio vyresniosios tyrėjos 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. pranešimų turinį, teismas sprendė, kad juose tiksliai nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriuos galbūt pažeidė pareiškėjas. Pareiškėjas į abu pranešimus teikė išsamius paaiškinimus, o tai įrodo, jog jis suprato galimų pažeidimų esmę ir turėjo teisę į gynybą. Vis dėl to, teismas nustatė, jpg minėtuose pranešimuose nebuvo nurodyta, jog pareiškėjas galbūt pažeidė teisės aktus dėl to, kad sudarė sąlygas kitam asmeniui nesilaikyti teisės aktų, nustatančių transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarką, reikalavimų. Todėl teismas sprendė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje neteisėtai ir nepagrįstai konstatuotas atitinkamas pažeidimas.

20. Išanalizavęs byloje esančius įrodymus dėl kiekvieno iš atsakovo nustatytų pažeidimų, teismas konstatavo, jog įrodyta, kad pareiškėjas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, suorganizavo neteisėtą dviejų siuntinių perdavimą į areštinę D. N., įtraukdamas į šių veiksmų atlikimą kitus pareigūnus, ir neturėdamas su tiesioginių funkcijų atlikimu susijusių tikslų, įgaliojimo bei transporto priemonių valdytojo sutikimo, tikrino automobilių duomenis, ikiteisminio tyrimo bylos duomenis ir šiais veiksmais pažeidė Policijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nesilaikė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 5 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktų reikalavimų, pažeidė Administravimo taisyklių 16.1 ir 16.5 punktų ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 5-V-165 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų 14.2 punkto reikalavimus. Likę pažeidimai, teismo vertinimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyti nepagrįstai.

21. Teismas sprendė, kad pareiškėjas pažeidė Statuto (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalį, todėl tokie pareiškėjo veiksmai griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, ją kompromituoja, ir yra laikytini žeminančiais pareigūno vardą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas.

V. 22. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, o šio prašymo netenkinus – perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Teismas nevertino kriminalinės žvalgybos duomenų, kaip įrodymo, teisėtumo, patikimumo ir proporcingumo, nors tai padaryti buvo nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo Nutarime pateiktų išaiškinimų. Teismas nepagrįstai nurodė, jog teisėtumo aspektas buvo įvertintas Klaipėdos apygardos teismo, nagrinėjant pareiškėjo skundus. Teismas vertino ne byloje pateiktų duomenų, surinktų kriminalinės žvalgybos metu, teisėtumą, o kriminalinę žvalgybą atlikusių subjektų veiksmų teisėtumą.

23.2. Pareiškėjas teismo prašė teisėtumo aspektu įvertinti, ar kriminalinės žvalgybos duomenys gauti teisėtai ir iš įstatyme numatytų šaltinių, akcentavo kriminalinę žvalgybą inicijavusių subjektų pateiktos informacijos neišsamumą ir absurdiškumą. Iš tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, matyti, kaip atsakingi valstybės pareigūnai piktnaudžiavo jiems suteiktais įgaliojimais. Teismas neatliko bent minimalaus kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų, surinktų ar pateiktų duomenų vertinimo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad byloje nėra duomenų apie sunkius pareiškėjo asmens teisių ir laisvių suvaržymus. Aplinkybė, kad atsakingi pareigūnai atlieka veiksmus viršydami suteiktus įgaliojimus, yra sunkus teisių suvaržymas.

23.3. Panašiose bylose pvz., dėl siuntinių perdavimo nesuėjus įstatymo numatytam laikui kitam siuntiniui pateikti (kai siuntinyje nėra uždraustų daiktų), buvo netaikoma drausminė atsakomybė. Be to, nagrinėjamu atveju asmenys, perdavę siuntinius suimtajam, drausminėn atsakomybėn nebuvo traukiami. Neteisėtas duomenų bazėse esančių duomenų panaudojimas administracinių teismų praktikoje vertinamas kaip pažeidimas, už kurį skiriamas papeikimas. Automobiliais ir ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini) domėjosi ne vienas su jais nesusijęs policijos pareigūnas, tačiau dėl nei vieno iš jų jokie tyrimai nebuvo atliekami.

23.4. Teismas turėjo, bet nevertino, ar taikant valstybės prievartos priemones nebuvo piktnaudžiaujama suteiktas įgaliojimais, ar kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys panaudoti teisėtai, ar nebuvo iškraipyti (ignoruojami) teismo nutartimis suteikti įgaliojimai, ar nebuvo suklaidinti teismai, ar tai proporcinga padarytiems pažeidimams. Teismas nemotyvavo savo išvados, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai panaudojo kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją tarnybinio nusižengimo tyrimui.

23.5. Pareiškėjo pasiklausymas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi buvo sankcionuotas adresu Jūros g. 1 (2015 m. gegužės 5 d. nutartyje nurodytas adresas Jūros g. 1A), o pareiškėjas dirbo adresu Jūros g. 1B. Be to, nenurodyti jokie kabinetų numeriai. Neaišku, kokiu pagrindu buvo klausomasi pokalbių telefonu ir pareiškėjo kabinete. Adresai, kurie nebuvo nurodyti teismo nutartyse dėl specialios technikos įrengimo, taip pat telefoniniai pokalbiai, kurių abonentiniai numeriai nebuvo nurodyti nutarimuose pradėti slapta kontroliuoti pareiškėjo telefoninius pokalbius, negali būti panaudoti atliekant tarnybinį patikrinimą. 2015 m. kovo 18 d. telefoniniai pokalbiai Nr. 2009 bei 2015 m. kovo 25 d. telefoniniai pokalbiai Nr. 2358, 2379, 2380, 2380 ir 2381, kuriuose pokalbių dalyviai nesinaudoja nei vienu iš policijos 2015 m. vasario 4 d. bei 2015 m. vasario 10 d. nutarimuose pradėti slapta kontroliuoti pareiškėjo naudojamus telefono ryšio numerius nurodytų abonentų, negalėjo būti fiksuojami ir jais remiamasi.

23.6. Rezoliucija, kuria buvo leista išslaptinti gautus duomenis, buvo uždėta ant Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus viršininko A. B. 2015 m. liepos 28 d. rašto 30-21(DS)-242-RN, kuriame nurodyta, kad prokurorui pateiktą informaciją apie pareiškėjo galimai įvykdytų ir vykdomų nusikalstamų veikų patvirtina 2015 m. liepos 28 d. pažyma 30-21(DS)-241-RN. Tačiau tokios pažymos tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esanti 2015 m. liepos 29 d. pažyma Nr. 30-21(DS)-247-RN buvo išslaptinta negavus prokuroro sutikimo.

23.7. Kaip matyti iš telefoninių pokalbių stenogramų, telefoniniai pokalbiai atspausdinti iš kompaktinio disko PD-LK35-RN(15), tačiau tiek 2015 m. gruodžio 2 d. pareigūno A. B. rašte, tiek išslaptinimo protokole šis kompaktinis diskas, kaip išslaptintas, nėra minimas. Taigi jis su jame esančia informacija šiame tarnybiniame patikrinime buvo naudojamas nesant tam pakankamo teisinio pagrindo. Be to, prokuroro leidimas naudoti informaciją tarnybiniame patikrinime buvo duotas 2015 m. liepos 29 d., tačiau tarnybiniame patikrinime naudojami ir duomenys, kurie gauti po 2015 m. liepos 29 d. Leidimas naudoti šiuos duomenis nepridėtas.

23.8. Nei vienas pažeidimas neatitiko nei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nei kyšininkavimo požymių, todėl tokie išslaptinti duomenys šioje byloje negalėjo būti panaudojami ir vertinami.

23.9. Šioje byloje galimas teismo šališkumas ir baimė priimti objektyvų sprendimą. 2019 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje (26:14 min.) teismas nurodė, kad galbūt ir (byla nagrinėjančios) teisėjos yra klausomasi (tai atlieka atsakovai), paklausė, ar toks pasiklausymas bus suorganizuotas, net paklausė, „o gal jau esate padarę“. Tiriama teisėjų korupcijos byla, kurią tiria ir Imuniteto tarnyba, turėjo įtakos priimant atsakovui palankų teismo sprendimą.

23.10. Kriminalinės žvalgybos informacija nesurašant protokolo baudžiamajame procese gali būti naudojama tik tuo atveju, jei yra užfiksuota dokumente, kuris atitinka BPK 95–96 straipsniuose nurodytų dokumentų požymius, ir nėra galimybės surašyti BPK 179 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį protokolą.

23.11. Teismas, pasisakydamas dėl tarnybinio patikrinimo terminų, iš esmės pateikė argumentus dėl galimybės asmenį atleisti iš darbo pažeminus pareigūno vardą senaties terminų. Informacija, kuria buvo grindžiama tarnybinio patikrinimo medžiaga, buvo pradėta rinkti dar 2015 m. rudenį, o tarnybinis patikrinimas pradėtas tik 2015 m. lapkričio 30 d. Buvo pažeistos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 6 punkto nuostatos. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2015 m. lapkričio 30 d., t. y. praėjus 12 dienų po to, kai Klaipėdos AVPK vadovas 2015 m. lapkričio 18 d. patvirtino Klaipėdos AVPK ekspertų komisijos 2015 m. lapkričio 18 d. įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktą, ir daugiau nei 4 mėnesiams po to, kai atsakingi pareigūnai pareiškėjo veiksmuose nustatė galimo tarnybinio nusižengimo požymius (A. B. 2015 m. liepos 28 d. tarnybinis pranešimas Nr. 30-21(IDS)-242-RN). Be to, tarnybinis patikrinimas truko 61 dieną. Teismas ne tik nepasisakė dėl tarnybinio patikrinimo termino praleidimo, bet ir nevertino, ar tarnybinis patikrinimas pratęstas pagrįstai ir teisėtai.

23.12. Pranešimuose dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo nurodytos nusižengimų padarymo datos ir kitos esminės aplinkybės, todėl pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti pasiaiškinimus dėl nusižengimo padarymo laiko, dėl tariamai neteisėto atlygio ir/ar informacijos perdavimo tretiesiems asmenims. Pareiškėjas savo paaiškinimuose gynėsi nuo pranešimuose nurodytų nusižengimų, kurie nebuvo traktuojami kaip korupcinio pobūdžio. Tuo tarpu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje tie patys nusižengimai vertinami jau kaip korupciniai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra suformuluotas konkretus kaltinimas, jo esmė nei dėl vieno iš pažeidimų. Suvestinės, pagrindžiančios transporto priemonių tikrinimą duomenų bazėse, ir duomenys (filmuota medžiaga su priedais), kuriais atsakovas siekia pagrįsti konkrečias siuntinių perdavimo datas, nebuvo sudedamoji tarnybinio patikrinimo medžiagos dalis, todėl teismas negali jais remtis.

23.13. Dėl pažeidimo, susijusio su siuntinių perdavimu, veiksmų neteisėtumas (siuntinių perdavimas) ar norminiai aktai, kurie buvo pažeisti, nebuvo nurodyti pranešime apie nusižengimą. Pats siuntinių perdavimas nebuvo neteisėtas. Neteisėtumas, kaip galima suprasti iš pranešimo apie nusižengimą turinio, pasireiškė galimo neteisėto atlygio gavimu, tačiau neteisėtas atlygis pranešime apie nusižengimą nėra nurodytas. Teismas pripažino šį nusižengimą pagrįstu iš esmės remdamasis tik liudytojo E. S. parodymais. Teismas sprendime pripažino, jog duomenų apie tai, jog pareiškėjas gavo atlygį, byloje nėra. Nenustačius korupcinio pobūdžio veiksmų, nebuvo teisinio pagrindo panaudoti kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad savanaudiškumo požymis buvo esminis, patvirtinantis pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, jo nelikus, nebėra ir pagrindo pareiškėjo veiksmus vertinti kaip neteisėtus ar, juo labiau, žeminančius pareigūno vardą. Prieš tai bylą nagrinėjęs teismas tuos pačius veiksmus vertino kitaip, ir pažeidimą dėl siuntinių perdavimo traktavo kaip nepadarytą. Teismas neargumentavo, kodėl tuos pačius įrodymus vertino kitaip nei anksčiau nagrinėjęs teismas ir nei tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas, kuris nurodė, kad nei vienas iš pažeidimų nevertintinas kaip pareigūno vardo pažeminimas. Teismas nemotyvavo, kaip ši veika pakenkė kokių nors policijos uždavinių įgyvendinimui. Teismas pats sau prieštarauja, t. y. vienu atveju nurodo, kad nenustatyta, jog pareiškėjas veikė kitų asmenų interesais, o siekdamas pagrįsti, kad tokie veiksmai traktuotini kaip pareigūno vardo pažeminimas, jau nurodo apie kažkokius kitų asmenų interesus. Dviejų siuntinių perdavimas iš esmės nepažeidžiant siuntinių gavimo periodiškumo negali būti vertinamas nei kaip neteisėtas. Filmuotą medžiagą (kuria siekė pagrįsti galimų siuntinių perdavimo datas) atsakovas gavo ir teismui pateikė praėjus vieneriems metams po tarnybinio patikrinimo užbaigimo.

23.14. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neteisėtai naudojosi informacinėmis sistemomis (dėl automobilių duomenų tikrinimo ir dėl ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimo). Teismas iš esmės atkartojo ankstesnio teismo sprendimo argumentus ir visiškai nevertino įvykių aplinkybių. Teismas nevertino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2016 m. lapkričio mėn. rašto, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas jokių duomenų netvarkė, taip pat netvarkė nurodytų automobilių duomenų, ir 2015 m. gruodžio 4 d. pažymos Nr. 5-IL-4947, iš kurios matyti, jog pareiškėjas nesinaudojo CDB duomenų baze, kuri yra skirta turto priklausomybei tam tikriems asmenim nustatyti. Pareiškėjas per POLIS sistemą netikrino transporto priemonių savininkų, kaip teigiama Tarnybinio patikrinimo išvadoje, o tikrino šių priemonių techninę apžiūrą. Buvo tikrinami ne transporto priemonių savininkai, o realūs jų naudotojai. Suvestinių apie ieškotas transporto priemones (kurios nebuvo sudedamoji tarnybinio patikrinimo medžiagos dalis) 5–9 lape to paties automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris buvo rodomas skirtingas. Būtent dėl to pareiškėjas atliko papildomus tyrimo, t. y. patikrinimo veiksmus. Iš suvestinių matyti, kad šios transporto priemonės buvo sudominusios ir kitų miestų atsakingus policijos pareigūnus. Nustatant aptariamą pažeidimą buvo remiamasi vien tik A. B. tarnybiniu pranešimu. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo jokių objektyvių duomenų dėl to, kad pareiškėjas šiomis duomenų bazėmis apskritai naudojosi. Duomenis apie transporto priemonių tikrinimą duomenų bazėse atsakovas pateikė tik iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė identiškas aplinkybes, kaip ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendime, t. y. tyrimo metu nenustatyti tikslai ir ar informacija perduota kitiems asmenims, tačiau vis tiek pripažino šį nusižengimą ir traktavo jį kaip pareigūno vardo pažeminimą. Tokios savo išvados teismas tinkamai nemotyvavo. Nenustačius duomenų perdavimo, nebuvo pagrindo duomenų tikrinimą vertinti kaip korupcinį nusižengimą.

23.15. Dėl pažeidimo, susijusios su ikiteisminio tyrimo bylos tikrinimu, pažymėtina, kad pareiškėjas pranešimus apie pradėtas baudžiamąsias bylas gaudavo į mobilųjį telefoną nuo tada, kai pradėjo vadovauti skyriui. Policijos įvykių suvestinėje buvo nurodyta, jog policijos pareigūnas apgaulės būdu pasisavino automobilį. Kadangi pareiškėjo skyrius tyrė bylas, susijusias su sukčiavimu elektroninėje erdvėje, tai siekiant įsitikinti, ar tai nėra tokio pobūdžio nusikaltimas, pareiškėjas patikrino minėtą bylą. Joje buvo identiška informacija, kurią pareiškėjas jau buvo gavęs pranešimu į telefoną. Pareiškėjas turėdavo žinoti esamą situaciją apie pradėtas bylas, jei jo vadovas paklaustų apie bet kokį tyrimą. Tai, kad pareiškėjas turėjo tokią pareigą, patvirtina jo pareiginės instrukcijos 7.4 punktas. Su ta pačia ikiteisminio tyrimo fabula buvo susipažinę daug kitų skyrių (nesusijusių su atliekamu tyrimu) pareigūnų, tačiau jie nebuvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Tikrintojai pažeidimą įžvelgė tik tame, kad pareiškėjas duomenis galbūt perdavė tretiesiems asmenims, tačiau kadangi jokių asmeninių duomenų nebuvo, o buvo tik ikiteisminio tyrimo fabula, tai pareiškėjui nebuvo ką ir kam perduoti.

24. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Iš teismo argumentų matyti, kad surinkti faktiniai duomenys dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktos, vėliau išslaptintos bei perduotos tarnybiniam nusižengimui tirti informacijos, kaip įrodymai buvo teismo įvertinti teisėtumo, patikimumo ir proporcingumo aspektais.

25.2. Pareiškėjui buvo atskleista visa informacija, kurios pagrindu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, jis turėjo objektyvią galimybę pateikti paaiškinimus, išdėstyti savo nuomonę dėl jam reiškiamų kaltinimų, iš šia teise pasinaudojo. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teisinio neapibrėžtumo ir naujai teiktų kaltinimų yra nepagrįsti.

25.3. Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra numatyta, jog kriminalinės žvalgybos pareigūnai turi kontroliuoti tik išeinančius iš kontroliuojamų numerių skambučius. Kontroliuojamų numerių kontrolės metu fiksuojami visi skambučiai, nepriklausomai nuo to, ar skambutis yra įeinantis, ar išeinantis. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad negalėjo būti kontroliuojami 2015 m. vasario 4 d. ir 2015 m. vasario 10 d. nutarimuose nenurodyti numeriai, kurie nurodyti pokalbių suvestinėse, yra nepagrįsti.

25.4. Net jei ir nėra surašyti techninių priemonių vykdymo specialia tvarka protokolai, tai savaime nereiškia kriminalinės žvalgybos veiksmų įforminimo pažeidimo. Šiuo atveju medžiaga buvo panaudota tarnybinio patikrinimo metu, tad reikalavimas surašyti protokolą dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, vadovaujantis BPK nuostatomis, yra neesminis.

25.5. Apeliacinio skundo argumentai, kuriuose pareiškėjas vadovaujasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu šioje byloje, kuris buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3244-438/2019, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 26. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

28. Pareiškėjas, grįsdamas savo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad byloje yra sprendžiamas sudėtingas ginčas, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka būtų sudaryta galimybė šalims dar išsamiau išdėstyti savo argumentus ir paaiškinimus dėl kilusio ginčo.

29. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, apelianto argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas negalėtų būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ir turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taigi, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

30. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019 dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Nutarimas) pateikta konstitucinė doktrina apie kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktų duomenų panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus sąlygas ir tvarką.

31. Šiame Nutarime konstatuota, <...> „kad iš Konstitucijos, inter alia (liet. be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylanti valstybės tarnautojo (pareigūno) teisė kreiptis į teismą dėl taikant tarnybinę atsakomybę pažeistų savo teisių gynimo turi būti reali, t. y. minėtas asmuo turi turėti realias galimybes veiksmingai apginti savo pažeistas teises teismine tvarka nuo, jo manymu, neteisėtų valstybės (savivaldybių) institucijų veiksmų ir (ar) piktnaudžiavimo joms suteiktais įgaliojimais taikant valstybės prievartos priemones, inter alia tiek slapta renkant informaciją (duomenis) apie asmenį, tiek panaudojant šią informaciją tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais; toks asmuo turi teisę veiksmingai ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje.“ <...> „teisme nagrinėjant ginčą dėl inter alia tarnybinės nuobaudos paskyrimo, užtikrinti valstybės tarnautojo (pareigūno) teisę į tinkamą teismo procesą, kuri apima inter alia jo teisę išsamiai susipažinti su visa tiriant jo tarnybinį nusižengimą panaudota medžiaga, duomenimis ar informacija, inter alia taikant valstybės prievartos priemones slapta surinkta apie jį išslaptinta informacija, kuri įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis buvo perduota naudoti tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais; be to, valstybės tarnautojas (pareigūnas) turi teisę susipažinti su jo byloje naudojamais įrodymais, teikti paaiškinimus, ginčyti naudotų įrodymų ar kitos tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos priimtinumą, teisėtumą, autentiškumą, tokio naudojimo būtinumą ir proporcingumą; valstybės tarnautojas (pareigūnas) teismo procese turi turėti teisę veiksmingai gintis, inter alia turėti pakankamai laiko susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga ir pasirengti gynybai, turėti savo atstovą.“ <...> „teismas (teisėjas), vykdydamas teisingumą ir spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, privalo kiekvienu atveju visapusiškai įvertinti visą tarnybinio nusižengimo bylos medžiagą, duomenis ar informaciją, kuri naudota tiriant tarnybinį nusižengimą, ir nuspręsti, ar inter alia slapta įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka apie asmenį surinkta informacija, kuri buvo išslaptinta teisės aktų nustatyta tvarka ir perduota naudoti jo korupcinio pobūdžio tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais, gali būti laikoma įrodymu konkrečioje byloje, ar ji atitinka įrodymų teisėtumui ir patikimumui keliamus reikalavimus, ar jos panaudojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje valstybei siekiant tam tikrų teisėtų tikslų, kaip antai užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą ir viešumą, užkardyti korupciją ir korupcinio pobūdžio veikas valstybės tarnyboje; teismas (teisėjas) privalo kiekvienu atveju įvertinti ir tai, ar minėtos informacijos panaudojimas korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais atitinka proporcingumo principą ir ar minėtų teisėtų tikslų konkrečiu atveju nebuvo galima pasiekti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis.“ (žr.

Nutarimo 86.3, 86.3.1 p.).

32. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas atskiras kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo atvejis, t. y. šios informacijos panaudojimas tik specialiu tikslu – korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčių tarnybinių nusižengimų tyrimui (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 74 p.).

33. Valstybės tarnautojas (pareigūnas), apie kurį Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka slapta buvo renkama informacija, panaudojus tokią informaciją tiriant jo korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalį (2013 m. gruodžio 23 d., 2018 m. rugsėjo 27 d. redakcijos) turi teisę kreiptis į šioje dalyje nurodytą teismą (teisėją) ir kelti tokio šios išslaptintos informacijos panaudojimo teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo klausimus ir ginčyti tokios informacijos kaip įrodymo priimtinumą (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 86.7 p.).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, kuria iš dalies patenkino pareiškėjo A. L. ir atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus ir panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą, o bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad remiantis oficialia konstitucine doktrina, bylos nagrinėjimo dalyku, be kitų aspektų, turėjo būti ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktos, vėliau išslaptintos bei perduotos tarnybiniam nusižengimui tirti informacijos, kaip įrodymo, teisėtumas, patikimumas bei proporcingumas.

35. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus šios Nutarties 29 ir 30 punktuose nurodytais aspektais, pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų ir jų metu sutrinktos informacijos panaudojimo tiriant pareiškėjo korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus teisėtumas šioje byloje yra įrodytas.

35.1. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje 2015 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 30-21(IDS)-65-(RN) pradėta kriminalinės žvalgybos tyrimo byla dėl Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko A. L. galimai padarytų ar daromų nusikalstamų veikų, t. y. kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

35.2. Teismui pateikti išslaptinti kriminalinės žvalgybos duomenys, kurie teikti kreipiantis į prokurorą su prašymu kreiptis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo. Klaipėdos apygardos teismo teisėjo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi S1-78 RN sankcionuota pareiškėjui elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, sekimas kontroliuojant ir fiksuojant asmens pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, slaptas patekimas į pareiškėjo kabinetą, esantį Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus patalpose Jūros g. 1, Klaipėda, ir daiktų, dokumentų, esančių jame, apžiūra, vaizdo ir garso technikos įrengimas nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi S1-281 RN pratęstas pareiškėjo sekimas ir elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas naudojant technines priemones specialia tvarka, taip pat teisė slaptai patekti į pareiškėjo tarnybines patalpas, esančias Klaipėdos Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus patalpose Jūros g. 1, Klaipėda, įrengti jų apžiūros, vaizdo ir garso techniką jose nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. Teisėjo nutartyje nurodyta, jog A. L. galimai daro nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 297 ir 168 straipsniuose.

35.3. Pareiškėjas skundė kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą 2016 m. rugpjūčio 26 d., 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. rugsėjo 28 d. skundais Klaipėdos apygardos prokuratūrai, kurios pareigūnas 2016 m. spalio 5 d. sprendimu kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus pripažino teisėtais.

35.4. Pareiškėjui prokuroro sprendimą apskundus teismui, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi skundas pripažintas nepagrįstu.

35.5. Kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumas yra patvirtintas teismo įstatymų nustatyta tvarka, o įrodymų, kurie šioje administracinėje byloje sudarytų pagrindą kitokiems tų pačių faktų vertinimams, nėra, taigi konstatuotina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo teisėti ir ši Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka slapta renkama informacija teisėtai panaudota tiriant pareiškėjo korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus.

36. Pirmosios instancijos teismas inter alia (be kita ko) padarė teisingą išvadą konstatavęs, kad nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, jog jo pokalbių buvo klausytasi neteisėtai, nes teismo nutartimis buvo sankcionuotas specialių techninių pasiklausymo priemonių įrengimas ne pareiškėjo kabineto adresu Jūros g. 1B, o kitais adresais Jūros g. 1A ir Jūros g. 1. Kriminalinės žvalgybos veiksmai taikyti nurodant, kad jie atliekami pareiškėjo tarnybinėse patalpose. Duomenų, kad šie veiksmai būtų atliekami ne pareiškėjo darbo vietoje, nėra, todėl specialiosiomis sekimo priemonėmis gauta teisėta informacija.

37. Vertinant, ar atsakovas turėjo teisėtą pagrindą kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindu surinktą informaciją panaudoti tarnybinių nusižengimų procedūrose ir ją vertinti priimant ginčijamą įsakymą, svarbu ir tai, ar ši informacija buvo išslaptinta ir pareiškėjas turėjo galimybę su ja susipažinti bei teikti dėl jos savo argumentus.

38. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. lapkričio 18 d. Įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. 30-IL-14823 duomenys, kurie naudoti tarnybinio patikrinimo metu, buvo išslaptinti: 2015 m. liepos 29 d. pažyma, 2015 m. liepos 28 d. raštas, 2015 m. spalio 5 d. suvestinės, kompiuterinės laikmenos, 2015 m. vasario 4 d., 2015 m. gegužės 5 d. prašymai, 2015 m. vasario 4 d., 2015 m. vasario 10 d. nutarimai.

39. Darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys apie pareiškėjo padarytas veikas buvo išslaptinti ir panaudoti tarnybinių nusižengimų procedūrose nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų.

40. Vertinimus, ar šios bylos kontekste proporcinga buvo remtis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkta informacija ir jos pagrindu konstatuoti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, lemia neteisėtų veiksmų pobūdis. Akivaizdu, kad statutinio pareigūno neteisėti veiksmai, daromi dėl trečiųjų asmenų įtakos, siekiant asmeninės naudos, veiksmai, kurie naudingi kitiems asmenims ir statutinio pareigūno daromi be teisėto pagrindo, neteisėti veiksmai, kurie sudarė sąlygas tretiesiems asmenims nusikalstamai veikti, tarnybos paslaptį sudarančios informacijos perdavimas tretiesiems asmenims, nerūpestingas pareigų atlikimas visų anksčiau nurodytų veikų kontekste griauna pasitikėjimą vidaus reikalų statutine įstaiga, ją kompromituoja. Tokie veiksmai yra priešingi vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų ir pareigūnų veiklos tikslams, teisėtumo užtikrinimo imperatyvams, todėl kriminalinės žvalgybos priemonėmis ir būdais surinktos informacijos apie statutinio pareigūno atliekamus teisės pažeidimus panaudojimas persekiojant teisę pažeidusį pareigūną (taikant tarnybinę atsakomybę) yra proporcinga priemonė užtikrinant efektyvią šių teisėtvarkos institucijų veiklą.

41. Dėl Nutarties 23.11 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų:

41.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką (ABTĮ 15 str. 1 d.), kuria remiantis konstatuota, kad sprendžiant ginčus dėl vidaus tarnybos pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą vadovaujamasi nuostata, kad atleidimas iš tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas ir nėra tarnybinė nuobauda. Vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, tokio pobūdžio ginčui taikytinas vienerių metų terminas nuobaudai skirti, nustatytas Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 4 dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015; 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3003-261/2015).

41.2. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. lapkričio 30 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų. Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyris 2015 m. gruodžio 2 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR1-70 ir 2015 m. gruodžio 21 d. papildomu pranešimu Nr. 30-PR1-87 pareiškėjui pranešė, jog pagal 2015 m. lapkričio 30 d. gautą informaciją atliekamas tarnybinis patikrinimas, t. y. jog yra duomenų, kad jis galimai pažeidžia tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir veikia priešingai tarnybos interesams. Nurodyta, jog tokie veiksmai buvo atlikti 2015 metais - nuo 2015 m. vasario mėn. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-18 buvo surašyta 2016 m. sausio 29 d., o 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 30-TE-84 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.

41.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Įsakymas atleisti pareiškėją iš tarnybos priimtas nepasibaigus vienerių metų terminui, todėl pareiškėjo argumentai, kad buvo praleisti tarnybinės nuobaudos paskyrimo ir tyrimo terminai yra nepagrįsti.

42. Dėl šios Nutarties 23.12 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

42.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2373/2012).

42.2. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimo poskyrio vyresnioji tyrėja 2015 m. gruodžio 2 d. pranešimu ir 2015 m. gruodžio 21 d. papildomu pranešimu pareiškėją informavo apie jo galimus teisės normų pažeidimus ir neteisėtas veikas, t. y., kad pareiškėjas: grąžino pakankamai išsamiai ir visapusiškai neištirtus bei neaprašytus daiktus įtariamiesiems; neturėdamas teisėto pagrindo tikrino Policijos informacinės sistemos Policijos registruojamų įvykių registre 2015 m. lapkričio 23 d. 7.52 val. ikiteisminio tyrimo bylos duomenis, automobilių duomenis ir galimai perdavė tretiesiems asmenims; nesunaikino daiktų (kompaktinių diskų); pasinaudodamas tarnybine padėtimi suorganizavo dviejų siuntinių perdavimą į areštinę; sudarė sąlygas A. Ž. atlikti nusikalstamą veiką, numatytą BK 3061 straipsnyje; neturėdamas su tiesioginių funkcijų atlikimu susijusių tikslų, įgaliojimo bei transporto priemonių valdytojo sutikimo, paprašytas trečiojo asmens, tikrino automobilių duomenis.

42.3. Vertinant pranešimų turinį nėra teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad juose nurodyti faktiniai duomenys neatitinka pranešimui keliamų reikalavimų.

42.4. Tai, kad tarnybinių nusižengimų tyrimo metu pareiškėjo veikos pripažintos korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių turinčiomis veikomis, pareiškėjo teisių tarnybinių nusižengimų tyrimo eigoje įgyvendinimo prasme neturi esminės reikšmės. Tuo tarpu, teise ginčyti teisinį veiksmų kvalifikavimą pareiškėjas naudojasi kreipdamasis teisminės gynybos. Todėl pripažinti procedūrinio pobūdžio pažeidimą šiuo aspektu pagrindo nėra.

42.5. Pranešimuose nurodytos esminės faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriuos galimai pareiškėjas pažeidė. Pareiškėjas į abu pranešimus teikė paaiškinimus, o tai, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, įrodo, jog jis suprato galimų pažeidimų esmę ir turėjo realias galimybes dėl jų teikti savo argumentus.

42.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pranešimuose dėl galimai padarytų pažeidimų nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas galimai pažeidė teisės aktus dėl to, jog sudarė sąlygas kitam asmeniui nesilaikyti teisės aktų, nurodančių transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarką, reikalavimų, tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma apie galimą šį pareiškėjo pažeidimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tokiu būdu atliko veiksmus, turinčius BK 226 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos (prekybos poveikiu) požymių ir todėl pažemino pareigūno vardą. Įvertinus šias aplinkybes, pagrįstai nuspręsta, jog pareiškėjui nesuteikiant teisės pateikti paaiškinimus dėl šio pažeidimo, buvo pažeistos jo teisės, todėl šis pažeidimas teisėtai pašalintas iš kaltinimo.

42.7. Byloje nenustatyta kitų duomenų, jog Tarnybinio patikrinimo išvadose būtų nurodyti nauji tarnybiniai pažeidimai, kurie nebuvo nurodyti pareiškėjui pateiktuose pranešimuose apie nusižengimus.

43. Dėl šios Nutarties 23.13-23.15 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų:

43.1. Pareiškėjas šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis vertinant byloje surinktus įrodymus.

43.2. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

43.3. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą ir konstatuodamas sprendime nurodytas pareiškėjo neteisėtas veikas, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

43.4. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams ir jų nekartoja.

43.5. Šiuo aspektu paminėtina Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo praktika, pagal kurią atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui (Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p.). Tačiau pareiškėjams keliant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo motyvų pakankamumo ypač svarbu, kad apeliacinės instancijos teismas pateiktų savo argumentus (2007 m. vasario 22 d. sprendimo byloje Tatishvili prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 1509/02) 62 p., 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49684/99) 32 p.). Teisė į teisingą teismą reikalauja, kad nacionalinis teismas, kuris pateikė nedidelės apimties motyvus, arba inkorporuodamas pirmosios instancijos teismo motyvus, arba kitu būdu, parodytų, jog iš tiesų išnagrinėjo esminius klausimus, kurie jam buvo pateikti, o ne nedelsdamas pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimo byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92) 60 p.).

43.6. Pareiškėjo argumentai, kad prieš tai bylą nagrinėjęs teismas kitaip vertino įrodymus, ir kad ginčijamo teismo sprendimo motyvai iš esmės sutampa su anksčiau panaikintame teismo sprendime nurodytais motyvais, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtą šioje byloje, toks sprendimas neįsigaliojo, taigi jokie šio panaikinto sprendimo argumentai nesukelia jokių teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, tyrė ir vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir tokio įrodymų vertinimo pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo neteisėtų veikų bei teisingai taikė teisę jas kvalifikuodamas kaip pareigūno vardo pažeminimą – kaltus pareigūno veikimus, akivaizdžiai žeminančius vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančius pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituojančius.

44. Dėl Nutarties 23.9 punkte išdėstytų apeliacinio skundo argumentų:

44.1. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., pvz., EŽTT1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83)). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr.

EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimų Nr. 21257/93, 21258/93, 21259/93)). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą Wettstein prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 33958/96); EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją (pareiškimo Nr. 19874/92)). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimą Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 45825/99, 45826/99, 45827/99); 2005 m. liepos 15 d. sprendimą Mežnarić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr.71615/01); kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr., EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93)). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. EŽTT 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96); 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 65518/01)).

Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Castillo Algar prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 28194/95)). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.

44.2. Iš teismo posėdžio garso įrašo spręstina, kad apeliaciniame skunde nurodomas teisėjos pasakytas tekstas neturi tiesioginio ryšio su bylos esme, vertintinas, kaip neprocesinio pobūdžio, neturintis realaus pagrindo replikavimas atsakovo atstovui dėstant savo poziciją dėl galimybių ginčą spręsti taikiai. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių teisėjos nešališkumu.

44.3. Baimė priimti objektyvų sprendimą, kad tai būtų įvertinta, kaip pagrindas ginčijamam sprendimui panaikinti dėl esminio teisės į teisingą teismą pažeidimo, turi būti įrodyta arba bent jau turi būti pagrįstų abejonių, kad teisėjas, priimdamas sprendimą, vykdė teisingumą nesivadovaudamas ABTĮ 6 straipsnyje įtvirtintais principais.

44.4. Minėta, kad byloje nenustatyta jokių teisėjos, nagrinėjusios bylą, šališkumą patvirtinančių aplinkybių, o pareiškėjo argumentai dėl teisėjos baimės priimti objektyvų sprendimą jos pasakytų žodžių teismo posėdžio metu kontekste yra niekuo nepagrįsti, hipotetinio ir deklaratyvaus pobūdžio.

44.5. Todėl Nutarties 23.9 punkte nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

45. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Gintaras Kryževičius Milda Vainienė Dalia Višinskienė