2017-08-31 Nr. AB-15915-3-45-3-00024-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5005-662/2017

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00024-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija: 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant M. A. (M. A.), jo atstovui advokatui Andriejui Melkovui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

vertėjui G. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. A. (M. A.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl M. A. (M. A.) sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) 2017 m. liepos 18 d. teismui pateikė teikimą, prašydamas leisti sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. A. ilgiau nei 48 valandoms, sulaikymą pratęsiant iki 2017 m. spalio 25 d.

Centras paaiškino, kad M. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už suklastotos Danijos Karalystėje įgytos Šengeno vizos laikymą, gabenimą ir panaudojimą. 2017 m. gegužės 24 d. M. A. paleidus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, jis buvo sulaikytas 48 val. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu sulaikytas Centre. Centras kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) prašydamas pradėti užsieniečio perdavimo procedūrą atsakingai Europos Sąjungos valstybei. Migracijos departamentas 2017 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo Danijai. Centras pažymėjo, kad, M. A. apskundus minėtą sprendimą, jo vykdymas nebūtų sustabdytas, nes sprendimas sustabdomas tik tuo atveju, kai užsienietis siunčiamas į trečiąją valstybę.

II. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino.

Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis M. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu buvo sulaikytas Centre, nes jis Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai. Migracijos departamentas 2017 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (15/6-11 )-20PR-12 nusprendė M. A. perduoti Danijai. Užsienietis neturėjo jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, Lietuvoje jis nepateikė prašymo suteikti prieglobstį, todėl išliko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai.

Teismo vertinimu, iš M. A. asmens byloje esančių dokumentų galima pagrįstai spręsti, kad užsienietis, nebūdamas sulaikytas, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo į Daniją – iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžio matyti, kad teisiamajame posėdyje M. A. nurodė, jog, 2015 m. nesuteikus jam prieglobsčio Danijoje, jis pasislėpė nuo pareigūnų ir liko neteisėtai gyventi Danijoje, o sudarydamas santuoką Lietuvoje jis pateikė (duomenys neskelbtini) pasą su netikru dokumentu – jo vardu išduota Šengeno viza. Išlikus užsieniečio sulaikymo pagrindams ir esant pagrindui manyti, kad jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, pasislėps vengdamas išsiuntimo ir tuo trukdydamas įvykdyti Migracijos departamento sprendimą, teismas pratęsė sulaikymo terminą iki 2017 m. spalio 25 d.

III. M. A. apeliaciniu skundu prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir netenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimo.

M. A. nurodo, kad Migracijos departamento 2017 m. liepos 4 d. sprendimas yra apskųstas, šiam sprendimui pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, o asmens išsiuntimo į Daniją procedūra sustabdyta. M. A. pažymi, kad, spręsdamas dėl jo sulaikymo termino pratęsimo, teismas neatsižvelgė į konkrečią jo situaciją, susiklosčiusius šeiminius ryšius. M. A. yra Lietuvos Respublikos pilietės I. Š. sutuoktinis. M. A. dar iki santuokos sudarymo bendravo su I. Š., jai padėjo išlaikyti ir auginti mažamečius vaikus. Be to, šiuo metu jo tikroji tapatybė yra nustatyta. M. A. teigia nuo pat pradžių teikęs informaciją ir neslėpęs savo tapatybės duomenų, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą (su sutuoktine), yra sukūręs šeiminius ir socialinius ryšius. M. A. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, jis visiškai įvykdė skirtą bausmę. M. A. nebuvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, todėl neįmanoma spręsti apie jos nevykdymą, jis bendradarbiavo su kompetentingomis valstybės institucijomis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Be to, M. A. nuomone, jis atitinka sąlygas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl ji turėtų būti apsvarstyta šioje byloje.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepimu į M. A. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Centro nuomone, iš M. A. byloje sukauptų duomenų galima daryti prielaidą, kad, neteisėtai būdamas Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, jis „bet kuria kaina“ siekia įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje. Jo veiksmai yra iš anksto suplanuoti ir neteisėti. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendyje užfiksuoti M. A. ir jo sutuoktinės I. Š. paaiškinimai dėl jų susipažinimo bei santuokos sudarymo leido spręsti, kad užsienietis galbūt sudarė fiktyvią santuoką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. sulaikymo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą ir nusprendė pratęsti M. A. sulaikymą iki 2017 m. spalio 25 d.

M. A. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad toks sulaikymas neproporcingai suvaržo jo, kaip Europos Sąjungos piliečio šeimos nario, judėjimo laisvę ir trukdo įteisinti jo buvimą Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. – paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Pagal šio straipsnio 3 dalį, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir (arba) jo šeimos narys ar kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas tik šiais pagrindais: 1) jis serga epideminį potencialą turinčiomis ligomis, kurios apibrėžtos Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentuose, arba kitomis žmonių užkrečiamosiomis (infekcinėmis ar parazitinėmis) ligomis, kurioms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikomi kontrolės reikalavimai; 2) kai siekiama jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) pilietis M. A. ir Lietuvos Respublikos pilietė I. Š. Vilniaus musulmonų sunitų religinėje bendruomenėje 2016 m. gruodžio 27 d. sudarė santuoką (Vilniaus musulmonų sunitų religinės bendruomenės 2016 m. gruodžio 27 d. pranešimas apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką Nr. A2016018, Centro byla Nr. PK00547, b. l. 6). M. A. ir I. Š. 2017 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui (toliau – ir Civilinės metrikacijos skyrius) pateikė prašymą dėl santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, įtraukimo į apskaitą (Centro byla Nr. PK00547, b. l. 19). Civilinės metrikacijos skyrius 2017 m. sausio 20 d. informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių (toliau – ir Užsieniečių reikalų skyrius) apie tai, kad, siekdamas įregistruoti santuoką, M. A. pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą su Šengeno viza Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2016 m. spalio 12 d. Danijos Karalystės ambasadoje (duomenys neskelbtini). Civilinės metrikacijos skyriui įtarimus sukėlė tai, jog vizoje nurodytas galiojimo terminas buvo nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d., bet buvimo terminas – 90 dienų. Užsieniečių reikalų skyrius išsiaiškino, kad viza Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išduota ir Danijos institucijos negavo M. A. prašymo išduoti vizą (Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. sausio 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-3181, Centro byla Nr. PK00547, b. l. 10). M. A. buvo sulaikytas 2017 m. sausio 24 d., kai atvyko į Civilinės metrikacijos skyrių tvarkyti dokumentų (Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. sausio 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-3272, Centro byla Nr. PK00547, b. l. 11). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi (Centro byla Nr. PK00547, b. l. 3-5) M. A. skyrė kardomąją priemonę – suėmimą – dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos, nes užsieniečiui pareikštas įtarimas padarius nusikaltimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendyje (Centro byla Nr. PK00547, b. l. 20-22) konstatavo, kad M. A. 2016 m. lapkričio mėn. Danijos Karalystėje neteisėtai įgijo netikrą dokumentą – Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio-gruodžio mėn. neteisėtai pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją ir 2017 m. sausio 20 d. Civilinės metrikacijos skyriui pateikė pasą su jame esančiu žinomai netikru dokumentu – Šengeno viza Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas įregistruoti santuoką su I. Š.. M. A. savo kaltę dėl inkriminuojamų kaltinimų pripažino visiškai. M. A. teismui nurodė į Daniją atvykęs 2009 m. ir visą laiką ten gyvenęs, 2012 m. pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, kuris atmestas 2015 m. Sužinojęs apie sprendimą netenkinti jo prašymo, užsienietis pasislėpė nuo pareigūnų ir liko gyventi Danijoje. Teismas nusprendė, kad M. A. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas valstybės sienos perėjimas) ir 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). M. A. skirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. įskaitant į bausmės laiką.

Atsižvelgiant į tai, kad M. A. laisvės atėmimo bausmės pabaigos diena pripažinta 2017 m. gegužės 24 d., Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas 2017 m. gegužės 24 d. užsienietį pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kuriame jis buvo sulaikytas 48 valandoms (Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. sulaikymo 48 valandoms“, Centro byla Nr. PK00547, b. l. 26). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu (Centro byla Nr. PK00547, b. l. 40) M. A. buvo sulaikytas Centre iki kol bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2017 m. liepos 25 d. Migracijos departamentas 2017 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (15/6-11)-20PR-12 (Centro byla Nr. PK00547, b. l. 52) nusprendė M. A., kaip prieglobsčio prašytoją, grąžinti į Danijos Karalystę. 2017 m. liepos 21 d. M. A. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Migracijos departamento 2017 m. liepos 4 d. sprendimo, jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti šio sprendimo galiojimą – buvo patenkintas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-4610-815/2017, Centro byla Nr. PK00547, b. l. 61-62). Švenčionių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. liepos 25 d. sprendimu M. A. sulaikymo Centre terminą pratęsė iki 2017 m. spalio 25 d. Šiuo metu administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2017 m. liepos 4 d. sprendimo jį perduoti Danijai dar nėra išnagrinėta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, neatsižvelgė į jo konkrečią situaciją, susiklosčiusius šeiminius ryšius. M. A. pabrėžia, kad jis yra Europos Sąjungos pilietės I. Š. šeimos narys – sutuoktinis, jis jai padeda išlaikyti mažamečius vaikus, teikia paramą ir kartu juos augina. 2017 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio metu M. A. teismui pateikė: 2017 m. liepos 7 d. pažymą apie I. Š. deklaruotą gyvenamąją vietą; I. Š. 2017 m. rugpjūčio 29 d. prašymą paleisti M. A., nes jis padėtų jai auginti vaikus ir suteiktų visokeriopą pagalbą, ji jį myli ir jų šeimai jo labai trūksta; 2017 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo mokėtojas Andriejus Melkovas (M. A. atstovas) gavėjai I. Š. pervedė 100 Eur, mokėjimo paskirtis – „Sutuoktinio M. A. parama šeimai“; ir nenurodytos datos UAB „Mezban International“ pranešimą, kuriuo bendrovė sutinka priimti M. A. dirbti virėjo pareigose ir tarpininkauti įdarbinimo procese bei nacionalinės visos gavime darbo tikslu.

Dėl M. A. tvirtinimo, kad jo ir I. Š. santuoka tikra, teisėjų kolegija akcentuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendyje užfiksuoti užsieniečio paaiškinimai, kad jis su I. Š. pradėjo bendrauti 2017 m. rugsėjo mėn., per internetinę svetainę „Facebook“, su ja susitiko po to, kai 2016 m. lapkričio-gruodžio mėn. atvyko į Lietuvą, iki santuokos jie buvo susitikę gal 1-2 kartus. M. A. teigė įsimylėjęs ir pasiūlęs I. Š. tuoktis, jie susituokė 2016 m. gruodžio 27 d. I. Š. paaiškino, kad su M. A. buvo supažindinta Vilniuje, 2016 m. lapkričio mėn. pradžioje, po poros dienų jie susitiko vėl, toliau bendravo per „Facebook“, trečiojo susitikimo metu gruodžio mėn. M. A. pasiūlė jai susituokti. I. Š. teigė tikėjusis sėkmingai ištekėti ir išvykti į užsienį. Po santuokos sudarymo M. A. ir I. Š. nebendravo, iki kol 2017 m. sausio mėn. susitarė santuoką įregistruoti Civilinės metrikacijos skyriuje. I. Š. nurodė, kad jos anglų kalbos gebėjimai labai silpni, dažniausiai su M. A. bendravo naudodamasi „Google vertėjo“ programa, sulaikymo 2017 m. sausio 24 d. metu ji nežinojo tikslios M. A. gyvenamosios vietos, nežinojo, ar jis turėjo darbą, lėšų pragyvenimui ir pan., M. A. jai nieko apie save nepasakojo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad M. A. būtų bent kartą susitikęs su I. Š. vaikais (gim. 2011 m. ir 2016 m.) ar padėjęs juos auginti. Be 2017 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymo, kuriuo M. A. atstovas I. Š. pervedė 100 Eur sumą, byloje nėra duomenų apie užsieniečio sutuoktinei teiktą finansinę paramą. 2017 m. sausio 20 d. prašyme dėl santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, įtraukimo į apskaitą M. A. ir I. Š. nurodė skirtingas gyvenamąsias vietas. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad sutuoktiniai kuriuo nors laikotarpiu gyveno kartu, to neteigė ir M. A.. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina užsieniečio teiginių apie Lietuvos Respublikoje sukurtus tvirtus šeiminius santykius, kurie galėtų nukentėti jam skyrus sulaikymą.

Dėl užsieniečio galimybės įsidarbinti UAB „Mezban International“ virėju, kadangi, šios bendrovės teigimu, „M. A. išskirtiniai gebėjimai maisto ruošos procese pilnai atitinka mūsų ir klientų lūkesčius“, ir M. A. atstovo teiginių 2017 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio metu, kad UAB „Mezban International“ turi restoranus Vilniuje, o užsienietis pagal specialybę yra virėjas, teisėjų kolegija pastebi, kad 2017 m. gegužės 24 d. užsieniečio apklausos lape (Centro byla Nr. PK00547, b. l. 23-24) M. A. nurodė turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą buhalterijos srityje, jo profesija – buhalteris (13 ir 14 p.). Teismui nepateikti jokie užsieniečio išsilavinimą ar darbo patirtį kulinarijos srityje patvirtinantys įrodymai. Be to, byloje nėra duomenų apie realią UAB „Mezban International“ veiklą. Atlikus paiešką internete, duomenų apie UAB „Mezban International“ veiklą ir jai priklausančius restoranus nerasta, išskyrus dvejopo pobūdžio informaciją, jog bendrovė užsiima restoranų, kavinių ir barų įranga ir / arba nekilnojamuoju turtu, vertinimu. Juridinių asmenų registre pažymėta, kad 2014 m. kovo 7 d. buvo gautas patalpų, kuriose įregistruota buveinė, savininko prašymas dėl buveinės išregistravimo, naujas bendrovės adresas nenurodytas, paskutinįsyk metinės finansinės atskaitomybės dokumentai registrui buvo pateikti 2014 m. gegužės 19 d., už 2013 metus. Taigi, laikytina, kad M. A. ir UAB „Mezban International“ teiginiai apie užsieniečio galimybes teisėtai įsidarbinti Lietuvoje yra neįrodyti ir pateikti galbūt siekiant suklaidinti teismą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad M. A. visiškai atliko jam skirtą laisvės atėmimo bausmę ir, kol jam nebuvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, neįmanoma spręsti apie tai, ar užsienietis jos nevykdys, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į užsieniečio elgesį 2015 m. sužinojus, jog jam atsisakyta suteikti prieglobstį Danijos Karalystėje. Kaip 2017 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio metu teigė pats M. A., priėmus sprendimą netenkinti jo prašymo suteikti prieglobstį, Danijos institucijos jam nurodė per 15 dienų išvykti iš šalies, bet jis šio nurodymo neįvykdė ir slapstydamasis Danijoje gyveno iki 2016 m. pabaigos, kai įsigijo suklastotą Šengeno vizą ir neteisėtai atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsienietis nurodė visą laiką supratęs, kad jo veiksmai yra neteisėti, bet vis tiek jų ėmęsis. Nors M. A. išreiškė ketinimą įteisinti savo buvimą Lietuvoje gaunant Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, šie užsieniečio teiginiai nėra patvirtinti jokiais realiais veiksmais ir nėra aišku kiek laiko jis Lietuvoje būtų gyvenęs neteisėtai, jei nebūtų buvęs sulaikytas 2017 m. sausio 24 d., kai Civilinės metrikacijos skyriui pateikė suklastotus dokumentus, siekdamas įregistruoti santuoką su prieš, M. A. teigimu, 4 mėnesius, I. Š. teigimu, 2 mėnesius sutiktu asmeniu, su kuriuo iki santuokos sudarymo matėsi, M. A. teigimu, 1-2 kartus, I. Š. teigimu, 3 kartus. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, užsienietis, Danijos Karalystėje priėmus jam nepalankų sprendimą ir jį įpareigojus išvykti, bet nesiėmus jokių priemonių įpareigojimo įvykdymui užtikrinti, šio įpareigojimo neįvykdė ir pripažino slapstęsis. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog M. A. tokio elgesio modelio nepasirinks ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui ar Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (jei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas bus apskųstas apeliacine tvarka) atmetus jo skundą dėl Migracijos departamento 2017 m. liepos 4 d. sprendimo jį perduoti Danijai, arba iki atitinkamo teismo sprendimo priėmimo.

Dėl galimybės užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.). Pagal Įstatymo 112 straipsnį, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ir dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, taikomas užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Nagrinėjamoje byloje pabrėžtina, jog M. A., siekdamas likti Europos Sąjungos teritorijoje, jau ne kartą atliko neteisėtus veiksmus – neįvykdė įpareigojimo išvykti, neteisėtai buvo Danijos Karalystėje ir vėliau Lietuvos Respublikoje, įsigijo ir disponavo žinomai suklastotais dokumentais, – tokiu būdu pažeisdamas viešąją tvarką ir sudarydamas pagrindą išvadai, kad jis gali bandyti pasislėpti, jeigu galutiniu teismo sprendimu (nutartimi) Migracijos departamento 2017 m. liepos 4 d. sprendimas nebus panaikintas arba iki teisminio proceso dėl šio Migracijos departamento sprendimo pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. A. sulaikymas yra būtinas sprendžiant dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju neužtikrintų, kad užsienietis nebepažeis viešosios tvarkos ir nesislapstys nuo valstybės valdžios institucijų.

Apibendrindama išdėstytus argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas M. A. skirti sulaikymą šiuo metu yra proporcingas siekiamiems tikslams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

M. A. (M. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė