e1ce76a5-1bf9-4452-aed8-e8e456b7cc01 · Kauno apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-97-485/2019 Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00108-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal K. A. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo K. A. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. K. A. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį patrauktas dėl to, kad jis nuo 2018 m. birželio 9 d. 9 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 11.20 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas K. A. individualios įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido nelegaliai dirbti pagalbiniais darbininkais S. C. ir V. C., kurie darbo metu atliko geriamo vandens Å¡ulinio valymo darbus. K. A. darbuotojams leido dirbti ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ su jais nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimÄ Ä¯ darbÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus.

K. A., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad visi jo individualioje įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tuo K. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

2. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu K. A. už ANK  95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ paskirta 1 000 Eur dydžio bauda.

3. Apeliaciniu skundu K. A. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir posėdyje apklausti liudytojus A. R., R. R., R. D., M. J.. 3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo iÅ¡vados selektyvios ir Å¡aliÅ¡kos, jis nevertino byloje surinktų įrodymų kompleksiÅ¡kai, nepagrįstai atmetė K. A. argumentus. ANK 95 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į DK ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) nuostatas.

Å iuo atveju teismas tik deklaratyviai nustatė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimÄ , neįsigilino į teisinius santykius, susiklosčiusius tarp K. A., S. C. ir V. C.. 3.2. Pasak apelianto, iÅ¡ byloje esančių S. C. verslo liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir V. C. verslo liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) matyti, jog pastarieji vykdė vandentiekio, Å¡ildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimo veiklÄ , kas įrodo, jog K.

A. ir S. C. bei V. C. nesiejo darbo teisiniai santykiai, o tarp Å¡ių asmenų buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Nors teismas Å¡ias aplinkybes formaliai ir nurodė, tačiau nepagrįstai jų nevertino kaip paneigiančių K. A. atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Tai, kad įvykio dienÄ V. C. verslo liudijimas buvo negaliojantis, nepaÅ¡alina nubaustojo argumentų pagrįstumo, o rodo tik jo mokestinių prievolių pažeidimÄ . Tuo tarpu K. A., pažinodamas V. ir S. C. 15 metų, galėjo pagrįstai tikėtis, kad jie laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 11 d. turi galiojančius verslo liudijimus ir neprivalėjo jų tikrinti kiekvienÄ kartÄ . 3.3.

Pažymima, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus. Tariamai nelegaliai dirbusių asmenų, jiems žuvus, paaiÅ¡kinimų nėra, o kiti apklausti asmenys taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas. Liudytojos I. C. ir B. C. patvirtino, kad S. ir V. C. po darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo įsigiję leidimus vykdyti individualiÄ veiklÄ . Taigi, I. C. parodymai patvirtina K. A. teiginius apie susiklosčiusius jungtinės veiklos teisinius santykius, o B.

C. parodymai Å¡ių teiginių nepaneigia. Atkreipiamas dėmesys, jog ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros 2018 m. spalio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ konstatuota, kad tarp K. A., V. C. ir S. C. nebuvo susiklostę darbo santykiai, o juos siejo civiliniai – jungtinės veiklos santykiai. Tai, kad Å¡ie asmenys nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties, atsižvelgiant į aplinkybę, jog tokia sutartis, prieÅ¡ingai nei nelegalus darbas, jokios mokestinės atsakomybės neužtraukia, nepaneigia tarp jų susiklosčiusių civilinių santykių. 3.4.

Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiais K. A., ikiteisminiame tyrime dėl V. ir S. C. mirties fakto kaip liudytojo duotais parodymais, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas. 3.5. Be to, teismas rėmėsi prielaidomis, neva K. A. surasdavo darbus V. C. ir S. C.. Todėl prašoma apklausti buvusius klientus, kurie patvirtintų, kad nebuvo jokių pavaldumo santykių tarp V. ir S. C. bei K. A.. Tuo tarpu liudytojo E. N. parodymus teismas vertino selektyviai, nevertino jų visumos.

Å iuo atveju subordinacijÄ tarp minėtų asmenų paneigia E. N. parodymai, kad V. C. su K. A. dirbo dviese, liudytojas teigė nesupratęs, kuris vadovavo. Pokalbio, ar reikės atsiskaityti su vienu asmeniu, ar su visais, nebuvo. Apelianto manymu, jeigu bÅ«tų nustatytas nelegalus darbas, K. A. nebÅ«tų atlikęs lygiaverčių darbų V. ir S. C. atliktiems darbams. Apelianto vertinimu, teismo iÅ¡vadoms dėl K. A. administracinės atsakomybės visiÅ¡kai negalėjo turėti įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ užimamos pareigos.

4. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nubaustojo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. 4.1. Institucijos teigimu, liudytojo E. N. parodymai yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, jis nurodė, kad V. C. ir S. C. nepažinojo, su jais nesitarė dėl geriamo vandens Å¡ulinio remonto, pinigus už darbus bÅ«tų mokėjęs tik K. A.. Atliekant patikrinimÄ dėl nelegalaus darbo nustatyta, kad priemonėmis (vamzdžiais, adata ir kt.) pasirÅ«pino K. A.. Jis po nelaimingo atsitikimo iÅ¡ įvykio vietos pasiėmė likusį Å¡ulinio gręžinyje įrankį. Be to, S. ir V. C., atsižvelgiant į jų atžvilgiu K. A. užimamas vadovaujamas pareigas pagrindinėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, negalėjo pastarajam prieÅ¡tarauti. Teismas k o n s t a t u o j a :

5. Nubaustojo K. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs K. A. administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimÄ remiantis vien tik nubaustojo apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.

Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms.

Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi K. A., nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

8. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas bÅ«tų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už nelegalų darbÄ , kilti. 8.1.

Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, kÄ pagrįstai pažymėjo ir nubaustasis skunde, todėl jos taikymui bÅ«tina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų (Å¡io kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios.

Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasiraÅ¡ytinai supažindina darbuotojÄ su darbo sÄ lygomis, tvarkÄ darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas darbo sutartį sudaryti raÅ¡tu dviem egzemplioriais. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Taigi, nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių požymių: nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties; darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ . 8.2.

Ä®vertinus aptartus nelegalaus darbo požymius, remiantis vieningai formuojama teismų praktika, spręstina, kad kvalifikuojant asmens veikÄ pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbÄ pripažįstant nelegaliu, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ matyti, kad K. A. savo kaltės jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme nepripažino. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, kad protokole nurodytÄ dienÄ â€“ 2018 m. birželio 9 d. jis kartu su V. C. buvo (duomenys neskelbtini), o 2018 m. birželio 11 d. dirbo pagrindinėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl paprašė į minėtÄ objektÄ nuvykti V. ir S. C..

Pasak apelianto, Å¡ie asmenys dirbo su verslo liudijimais, o jis pats yra įsteigęs individualiÄ Ä¯monę, taigi tarp jo bei V. ir S. C. buvo susiklostę civiliniai jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Nubaustojo teigimu, tokiu bÅ«du jie siekė bendro tikslo kaip atskiri individualiÄ veiklÄ vykdantys asmenys, o ne veikė iÅ¡imtinai K. A. individualios įmonės naudai. 9.1. Sprendžiant iÅ¡ aptartų K. A. parodymų visumos, akivaizdu, kad iÅ¡ esmės jis neneigia, jog V. C. ir S. C. atliko tam tikrus darbus objekte, kuriame buvo vykdomas nubaustojo individualiai įmonei pateiktas E. N. užsakymas, tačiau teigia, jog minėti asmenys įmonėje nedirbo, jie buvo iÅ¡siėmę verslo liudijimus o tarp jų ir K.

A. individualios įmonės buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, atitinkantys jungtinės veiklos (partnerystės) esmę, dėl ko, pasak K. A., jo, kaip galimo darbdavio, administracinės atsakomybės klausimas analizuojamu atveju negali bÅ«ti sprendžiamas. Ir vis tik, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tinkamai iÅ¡tirtus įrodymus, sutikti su tokiais nubaustojo teiginiais bei jų pagrindu naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Tokio manymo nepaÅ¡alina ir tai, jog apylinkės teismas, iÅ¡reikalavęs nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, rėmėsi juose esančiais K. A., apklausto kaip liudytojo, parodymais, kadangi jų metu pastarasis nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Juo labiau, kad pagal vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais teisinio pagrindo nėra.

Neabejotina, jog siekdamas iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, o sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiu atveju, kÄ pagrįstai pažymėjo ir apeliantas skunde, siekiant patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamas įvykio versijas, bÅ«tinas kitų nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, tame tarpe ir liudytojų parodymų, įvertinimas.

10. Bylos duomenimis, K. A. inkriminuotas administracinis nusižengimas apima laikotarpį nuo 2018 m. birželio 9 d. iki birželio 11 d. Šis laikotarpis buvo įvertintas tiek iš paties K. A., tiek liudytojo E. N. parodymų bei objektyviai nustatytų aplinkybių, jog užsakymo vykdymo vietoje 2018 m. birželio 11 d. po įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo rasti žuvę S. ir V. C., o liudytojas E. N. patvirtino užsakymo vykdymo vietoje birželio 9 d. kartu su K. A. matęs V. C.. Abejonių dėl komentuojamo šių asmenų darbo laikotarpio (V. C. dirbant 2018 m. birželio 9 d. ir 11 d., o S. C. dirbant tik 11 d.) aukštesniajam teismui nekyla.

11. Šių duomenų kontekste vertinant K. A. apeliacinio skundo argumentus dėl jungtinės veiklos santykių, pažymėtina, jog tarp jo ir V. bei S. C. rašytinė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis nebuvo sudaryta. Nors nubaustasis skunde teigia, jog bendrus darbus su šiais asmenimis vykdė pasitikėjimo pagrindu, tačiau vien tik šios subjektyviai jo dėstomos aplinkybės, priešingai nei savo apeliaciniu skundu tai suvokia K. A., jo administracinės atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, nešalina. 11.1.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad nors bylos duomenimis V. C. ir S. C. atliko darbus užsakovo nurodytame objekte, tačiau K. A. individuali įmonė taip pat atliko darbus minėtoje vietoje. Å ios aplinkybės neneigė ir K. A., teigdamas, jog ir pats 2018 m. birželio 9 d. ten buvo nuvykęs. Sprendžiant iÅ¡ nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumos, tiek V. C., tiek S. C., atlikdami geriamo vandens Å¡ulinio valymo darbus, naudojosi K.

A. individualios įmonės darbo įrankiais ir priemonėmis. Nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu liudytojos B. C. ir I. C. parodė, jog jų sutuoktiniai V. ir S. C. laisvu po darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu darydavo geriamo vandens gręžinius, o užsakymus jiems surasdavo jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis vadovas K. A.. Abi šios liudytojos nurodė, jog į objektus žuvusieji vykdavo baltu mikroautobusu, priklausančiu K. A., kas neprieštarauja ir byloje nustatytoms aplinkybėms, jog įvykio vietoje 2018 m. birželio 11 d. taip pat buvo rastas K.

A. priklausantis mikroautobusas, kuriuo naudojosi V. ir S. C., vykdydami jiems pavestas užduotis. Pažymėtina, jog pats K. A. nurodė, jog jam priklausančiu automobiliu minėti asmenys galėjo naudotis nevaržomai, vykdami į darbų atlikimo vietas, kadangi jiems buvo žinoma šios transporto priemonės užvedimo raktelio buvimo vieta. B. C. taip pat patvirtino, jog vykdant užsakymus jos sutuoktinis S. C. naudodavosi K. A. įrankiais. Šių faktinių aplinkybių visuma, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai leidžia pagrįsti tarp K.

A. ir S. bei V. C. susiklosčiusių darbinių, o ne civilinių teisinių santykių, K. A. apeliaciniu skundu kildinamų iÅ¡ jungtinės veiklos, dėl kurios raÅ¡ytinis susitarimas nebuvo sudarytas, egzistavimÄ . 11.2. Å ios iÅ¡vados kontekste įvertintina ir tai, kad V. C. ir S. C. verslo liudijimus iÅ¡siimdavo tik tam tikrais laikotarpiais. S. C. paskutinį kartÄ iÅ¡duotas verslo liudijimas galiojo nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. birželio 11 d., o V. C. individualios veiklos laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 9 d. iki birželio 11 d. apskirtai nebuvo registravęs. Tai, kad ir anksčiau pagal poreikį K.

A. naudodavosi Å¡ių asmenų paslaugomis, vykdydamas užsakymus, kurių vienas įvykdyti negalėjo, neneigė ir pats nubaustasis. Be to, jis nurodė anksčiau tikrindavęs minėtų asmenų verslo liudijimus, kas patvirtina tam tikrÄ subordinacijÄ , K. A. veikiant kaip virÅ¡esnius įgalinimus tarpusavio bendradarbiavimo santykiuose turinčiam asmeniui. 11.3. Ä®vertinus tiek raÅ¡tiniuose dokumentuose esančius duomenis, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus matyti, kad V. bei S. C. darbo aplinkybes patvirtino ir E. N..

Å is liudytojas paaiÅ¡kino, kad 2018 m. birželio 9 d. matė V. C. ir K. A. vykdančius gręžinio bandymo darbus. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, tai, kad pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ matęs Å¡iuos asmenis E. N. negalėjo įvertinti, ar tarp jų susiklostę pavaldumo darbo santykiai, atsižvelgiant ir į paties K. A. parodymus, jog Å¡ulinio valymo darbus atlikti vienam asmeniui nėra galimybės, o įvykio vietoje tebuvo jis ir V. C., nepatvirtina aplinkybės, jog K. A. su V. C. ir S. C. darbus vykdė veikdami ne subordinacijos, o tarpusavio bendradarbiavimo ir pasitikėjimo santykių pagrindu.

Liudytojo E. N. suinteresuotumas nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigtimi nenustatytas. Jis patvirtino, jog dėl užsakymo vykdymo kreipėsi į jam rekomenduotÄ K. A. individualiÄ Ä¯monę, jam buvo patikinta, kad įmonė dirba legaliai, nebuvo jokios kalbos dėl S. C. ar V. C. persamdymo. Dėl užsakymo įvykdymo bÅ«do liudytojas nurodė taręsis iÅ¡imtinai su K. A., atsiskaityti ketino taip pat su juo, o su V. ir S. C. apskirtai nebuvo bendravęs. Pats K. A. patvirtino, jog sÄ skaitÄ už atliktus darbus apmokėjimo atveju jis bÅ«tų pateikęs bÅ«tent įformintÄ jo individualios įmonės apskaitoje, o su V. ir S. C. atsiskaitymas bÅ«tų vykdomas grynaisiais.

Å ie tiek liudytojo, tiek ir nubaustojo parodymai prieÅ¡tarauja skunde dėstomoms jam palankioms aplinkybėms. Pagrindo manyti, jog liudytojas E. N. galėjo turėti pakankamÄ motyvÄ nepagrįstai apkalbėti K. A., nėra. 11.4. Esant Å¡ių duomenų visumai, abejoti tarp K. A. individualios įmonės ir V. bei S. C. susiklosčiusiais darbo santykiais, tuo pačiu ir K. A., kaip minėtos įmonės savininko, kalte padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , teisinio pagrindo nėra. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas ne formaliai įvertino Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus, tačiau iÅ¡samiai ir objektyviai nustatė nelegalaus darbo požymių egzistavimÄ vertinamoje situacijoje.

Neabejotina, kad komentuojami darbo santykiai analizuojamu atveju buvo maskuojami prisidengiant aukščiau aptartu individualios veiklos vykdymų (verslo liudijimų įsigijimu), teigiant, jog tarp trijų individualiai dirbančių asmenų buvo susiklostę išimtinai civiliniai jungtinės veiklos santykiai, tokiu būdu siekiant išvengti darbdaviams Lietuvos Respublikos įstatymais numatytų prievolių. Šių duomenų visumoje, K. A. apeliacinio skundo motyvai, susiję su netinkamu ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymu, atmestini kaip nepagrįsti.

12. Pažymėtina, kad apeliantas skunde dėl apylinkės teismo nutarimo iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ skundÄ Kauno apygardos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti jo nurodomus asmenis – buvusius klientus, kuriems jo individuali įmonė teikė paslaugas. Tenkinti šį K. A. praÅ¡ymÄ nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tiek nubaustojo Kauno apygardos teismui pateiktame skunde, tiek ir jo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagal kuriuos teismas gali įvertinti skundo argumentus ir priimto procesinio sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , todėl Å¡is skundo praÅ¡ymas netenkinamas.

13. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumÄ , spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, K. A. veiksmų kvalifikavimas yra tinkamas, dėl ko jo apeliacinis skundas atmetamas, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimÄ paliekant nepakeistÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir K. A. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas Algirdas Remeika