KT44-A-N4/2026 · Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Nuasmeninta

Byla Nr. 11-A/2025

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO 83 STRAIPSNIO 3 PUNKTO (2024 M. GEGUŽĖS 7 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2026 m. birželio 11 d. Nr. KT44-A-N4/2026

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Artūro Drigoto, Artūro Driuko, Aurelijaus Gutausko, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Stasio Šedbaro,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2026 m. gegužės 28 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 11-A/2025 pagal pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-24/2025 ištirti, ar Konstitucijos 29, 31, 109 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 3 punktas (2024 m. gegužės 7 d. redakcija), nustatantis, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Pareiškėjo argumentai

1. Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi po to, kai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, įvertinę tai, kad pareiškėjas atlieka bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, remdamiesi Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 83 straipsnio 3 punktu (2024 m. gegužės 7 d. redakcija), netenkino jo prašymo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

2. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas pažymi, kad BVK 83 straipsnio 3 punktas (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) įtvirtina absoliutų draudimą taikyti lygtinį paleidimą visiems asmenims, kurie yra nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Ginčijamas teisinis reguliavimas nesudaro galimybės individualiai įvertinti konkretų atvejį, todėl visiems už minėtus nusikaltimus nuteistiems asmenims taikomas identiškas ribojimas, nepriklausomai nuo jų elgesio bausmės atlikimo metu, resocializacijos potencialo, keliamos grėsmės visuomenei ar kitų reikšmingų aplinkybių. Tai, pareiškėjo teigimu, lemia, kad minėta norma ne tik išskiriami šie asmenys iš visų kitų nuteistųjų, kurie turi lygtinio paleidimo galimybę, bet ir eliminuojama bet kokia tos pačios kategorijos asmenų diferencijavimo galimybė, neatsižvelgiant į jų keliamą riziką. Pasak pareiškėjo, įstatymų leidėjo teisė diferencijuoti teisinį reguliavimą nėra neribota, diferencijavimas turi būti grindžiamas ne formaliais, o realiais kriterijais, susijusiais su teisingumo įgyvendinimu. Pareiškėjo teigimu, įtvirtinęs draudimą taikyti lygtinį paleidimą vien tik pagal padaryto nusikaltimo pobūdį, be jokios galimybės individualiai vertinti nuteistojo elgesį, pastangas keistis arba riziką visuomenei, įstatymų leidėjas pasirinko automatinį eliminavimo mechanizmą, kuris yra nesuderinamas su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu.

2.2. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijama norma iš asmens, atliekančio bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, atimama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos galimybė, remiantis vien tik padaryto nusikaltimo pobūdžiu, neatsižvelgiant į individualią situaciją, be kita ko, resocializacijos galimybes, o tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės neturi reikšmės nei asmens elgesys bausmės atlikimo metu, nei jo pastangos integruotis į visuomenę, nei jo asmenybės charakteristika. Pareiškėjo nuomone, toks teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucijos 31 straipsnio, kuriame įtvirtinta asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, pasak pareiškėjo, suponuojanti ne tik proceso garantijas, bet ir sprendimo individualizavimo pareigą. Pareiškėjo manymu, teisminės valdžios vykdomas individualus teisinis vertinimas negali būti apribotas iš anksto įstatymu nustatyta imperatyvia taisykle, eliminuojančia teismo diskreciją. Pareiškėjo teigimu, teismas turi priimti sprendimą, atitinkantį bylos aplinkybes, o ne taikyti teisės normą, paneigiančią individualų teisingumo įgyvendinimą. Teismo vertinimo eliminavimas, pareiškėjo nuomone, pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą teisingo teismo garantiją.

2.3. Pareiškėjo įsitikinimu, įstatymų leidėjui iš anksto nusprendus, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas ginčijamoje nuostatoje nurodytiems asmenims, nepriklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, rizikos vertinimo rezultatų ar kitų reikšmingų duomenų, teismas negali vykdyti teisingumo. Pareiškėjo manymu, pagal Konstituciją negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuris absoliučiai ir be jokių išimčių paneigtų asmens teisę į individualų vertinimą pagal objektyvius kriterijus, ypač kai tai susiję su asmens laisvės suvaržymu. Teisės aktas, kuris teismui nepalieka jokios diskrecijos ar vertinimo galimybės, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui.

2.4. Pareiškėjas pažymi, kad proporcingumo principas įpareigoja įstatymų leidėją užtikrinti, jog net ir reaguojant į itin pavojingas nusikalstamas veikas teisinis reguliavimas nepažeistų pagrindinių teisių esmės, inter alia jų suvaržymo srityje. Nagrinėjamu atveju nustatytas absoliutus draudimas taikyti lygtinį paleidimą asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, ir nėra numatyta individualaus vertinimo, todėl, pareiškėjo manymu, paneigiama teisingumo samprata.

II

Suinteresuoto asmens atstovų argumentai

3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo atstovų Seimo nario Vitalijaus Gailiaus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjų Kristinos Capel Cuevas, Dianos Šataitytės-Molienės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.

3.1. Pasak suinteresuoto asmens atstovų, BVK 83 straipsnyje nustatytas pagrindų, kada lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas, baigtinis sąrašas. Iš BVK 83 straipsnyje reglamentuojamų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo negalimumo pagrindų matyti, kad net trys iš jų (numatyti BVK 83 straipsnio 1–3 punktuose) yra susiję su padarytų nusikaltimų pobūdžiu: akcentuojama tų teisinių gėrių, į kuriuos nusikalstama veika yra kėsinamasi, svarba. Ginčijamo teisinio reguliavimo tikslas – stiprinti vaikų (t. y. nepilnamečių asmenų iki 18 metų) konstitucinių teisių į apsisprendimo laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą apsaugą ir sugriežtinti bausmių atlikimo tvarką asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Suinteresuoto asmens atstovai pažymi, kad seksualinė prievarta prieš vaikus yra esminis vaiko teisių pažeidimas. Būtinumas apsaugoti vaikus nuo seksualinės prievartos ir stiprinti prevenciją šioje srityje akcentuojamas kaip vienas iš svarbiausių tarptautinės bendruomenės prioritetų. Kaip tinkamos kovos su šio pobūdžio nusikaltimais, jų prevencijos ir pakartotinumo mažinimo priemonės, išskiriamos priemonės, skirtos nusikaltimą padariusiems asmenims, pavyzdžiui, tinkamų (atgrasomųjų) bausmių skyrimas ir papildomų ribojimų taikymas šio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims (galimybės dirbti tiesiogiai su vaikais susijusius darbus ribojimas, atitinkamo registro sudarymas ir pan.). Suinteresuoto asmens atstovų manymu, lygtinio paleidimo instituto taikymo negalimumas tokio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims taip pat laikytinas prevencijos ir pakartotinumo mažinimo priemone.

3.2. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, vaiko teisių apsauga yra tiek tarptautinės teisės, tiek nacionalinės teisėkūros prioritetas. Valstybės priedermė apsaugoti vaikus nuo itin žalojančios patirties – seksualinės prievartos lemia poreikį nustatyti griežtesnį tokio pobūdžio nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinės padėties reguliavimą. Taigi absoliutus draudimas taikyti lygtinį paleidimą asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, yra susijęs su itin svarbia visuomeninių santykių reguliavimo sritimi – vaikų interesais, kurių apsauga yra įstatymo leidėjo konstitucinė pareiga.

Pasak suinteresuoto asmens atstovų, ginčijamu teisiniu reguliavimu yra išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Įstatymų leidėjas BVK 83 straipsnio 3 punktu (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) nenustatė tokio teisinio reguliavimo, kuris eliminuotų galimybę asmenis vertinti pagal jų individualias savybes, elgesį, pastangas keistis arba riziką visuomenei, nesant tam atskiro pagrindo. Kaip pažymi suinteresuoto asmens atstovai, asmenims, patenkantiems į BVK 83 straipsnio 3 punkto (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) reguliavimo sritį, yra taikomos BVK 52 straipsnio 3 dalyje nurodytos nuteistųjų resocializacijos priemonės, taip pat jiems gali būti skiriamos skatinimo priemonės, jei atitinka BVK 77 straipsnyje nurodytus pagrindus. Be to, pagal BVK 68 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, atitinkantys šiame straipsnyje nustatytas imperatyvias sąlygas, turi teisę tam tikram laikui be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais. Taigi, suinteresuoto asmens atstovų nuomone, įstatyme įtvirtintos priemonės leidžia bausmių vykdymą įgyvendinančioms institucijoms reaguoti į atitinkamus bausmę atliekančio nuteistojo elgesio pokyčius, vertinant ir skatinant teigiamą pokytį, resocializacijos pastangas.

3.3. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, įstatymų leidėjas BVK 83 straipsnio 3 punkte (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu įgyvendino savo diskreciją, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pavojingumą, mastą, nusikalstamumo prevencijos prioritetus, kitas reikšmingas aplinkybes, suteikiančias teisę spręsti valstybės baudžiamosios politikos uždavinius – nustatyti bausmių vykdymo teisinį reguliavimą.

Suinteresuoto asmens atstovai pažymi, kad pareiškėjas, argumentuodamas BVK 83 straipsnio 3 punkto (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) galimą prieštaravimą Konstitucijos 31, 109 straipsniams ir teisinės valstybės principui, atkreipia dėmesį į 2013 m. liepos 9 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimą byloje Vinter ir kt. prieš Jungtinę Karalystę. Ši byla buvo susijusi su asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme už bet kokio pobūdžio nusikaltimą, galimybėmis tikėtis lygtinio paleidimo ateityje, formuluojant jų „teisę į viltį“. Pasak suinteresuoto asmens atstovų, EŽTT pripažino, kad nacionalinėje teisėje nustatytas absoliutus draudimas paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų asmenis, nuteistus laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, nėra suderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Priėmus šį sprendimą Lietuvoje buvo inicijuoti BVK pakeitimai: BVK (2022 m. birželio 28 d redakcija) 83 straipsnyje neliko draudimo taikyti lygtinio paleidimo institutą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Suinteresuoto asmens atstovai mano, kad įstatymų leidėjas atliko pakankamai BVK korekcijų siekdamas užtikrinti nuteistų asmenų „teisę į viltį“. Pasak jų, per platus EŽTT jurisprudencijos traktavimas šios konstitucinės justicijos bylos kontekste, t. y. atsisakant ribojimo taikyti lygtinį paleidimą ne tik asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bet ir BVK 83 straipsnio 3 punkte (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) nurodytiems asmenims, nuteistiems terminuota laisvės atėmimo bausme, paneigtų bet kokią įstatymų leidėjo galimybę nustatyti, kad, siekiant tam tikrų konstituciškai pagrįstų tikslų, lygtinio paleidimo instituto taikymas apskritai gali būti ribojamas.

3.4. Įvertinę oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, pabrėžiančias tinkamos vaikų teisių apsaugos svarbą, taip pat tai, kad seksualinė prievarta daro didelę žalą vaiko psichinei ir fizinei sveikatai, normaliam jo vystymuisi ir kad veikimas paisant geriausių vaiko interesų yra kiekvienos valstybės institucijos pareiga, suinteresuoto asmens atstovai mano, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas absoliutų ribojimą taikyti lygtinį paleidimą asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, įgyvendino savo konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį vaikystė, kaip konstitucinė vertybė, būtų visokeriopai puoselėjama ir saugoma.

III

Byloje gauta medžiaga

4. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gautos rašytinės nuomonės iš Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto.

4.1. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės rašytinėje nuomonėje pažymima, kad valstybės pareiga apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto kyla ne tik iš Konstitucijos, bet ir iš tarptautinių Lietuvos Respublikos įsipareigojimų. Seksualiniai nusikaltimai vaikams dėl savo pobūdžio, latentiškumo ir ilgalaikių pasekmių vaikų fizinei ir psichinei raidai laikytini itin pavojingais, todėl valstybė turi plačią diskreciją nustatyti griežtesnes prevencines ir apsaugos priemones šioje srityje. Lygtinio paleidimo netaikymas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečių seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, yra pateisinamas siekiant apsaugoti vaikus nuo pakartotinės viktimizacijos, bauginimo, nesaugumo jausmo ir kitų žalingų pasekmių. Nuomonėje taip pat pažymima, kad, nors tarptautiniai dokumentai skatina intervencines programas ir nusikaltusių asmenų resocializaciją, jų veiksmingumas turi būti grindžiamas vidine nuteistojo motyvacija keisti savo elgesį, atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką prisiėmimu, o ne vien siekiu pasinaudoti ankstesnio paleidimo galimybe, todėl absoliutus minėtų asmenų lygtinio paleidimo ribojimas neprieštarauja geriausių vaiko interesų prioriteto principui.

4.2. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus mokslo darbuotojo dr. Mindaugo Lankausko rašytinėje nuomonėje pabrėžiama, kad nei Konstitucija, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nesuteikia nuteistiesiems subjektinės teisės būti lygtinai paleistiems, tačiau, jeigu valstybė įtvirtina lygtinio paleidimo institutą, jo ribojimai turi atitikti iš Konstitucijos kylančius reikalavimus. Seksualinius nusikaltimus nepilnamečiams padariusiems asmenims galima taikyti griežtesnį režimą, tačiau BVK 83 straipsnio 3 punkto problemiškumas kyla ne iš paties griežtesnio režimo, o iš jo absoliutaus pobūdžio, neleidžiančio individualaus vertinimo, nes visiškai eliminuojama galimybė individualiai vertinti nuteistojo elgesio pokyčius, resocializacijos pažangą, rizikos sumažėjimą ir kitus svarbius veiksnius. Nuomonėje pabrėžiama, kad nepilnamečių apsauga nuo seksualinio smurto yra konstituciškai itin svarbus tikslas, pateisinantis griežtesnes lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau absoliutus draudimas nėra būtinas, nes įstatymų leidėjas galėtų taikyti griežtas, bet mažiau ribojančias priemones (ilgesnę privalomai atliktinos bausmės dalį, specializuotą rizikos vertinimą, privalomas programas, intensyvią priežiūrą ir kitus individualizuotus ribojimus), kurios leistų išlaikyti aukštą nepilnamečių apsaugos lygį ir nepašalintų individualaus vertinimo galimybės.

4.3. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesoriaus dr. Andriaus Neveros rašytinėje nuomonėje pažymima, kad kuo ilgiau žmogus būna laisvės atėmimo sąlygomis, tuo didesnė yra recidyvo tikimybė, būtent dėl šios priežasties baudžiamuosiuose įstatymuose yra įtvirtintos tam tikros priemonės – viena iš jų yra lygtinis paleidimas: jas taikant siekiama užkirsti kelią recidyviniam nusikalstamumui. Lygtinio paleidimo esmę sudaro tai, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, tam tikromis sąlygomis gali būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tolimesnis jų gyvenimas per likusį bausmės laikotarpį yra stebimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos. Ginčijamas teisinis reguliavimas, be jokio aiškaus ir pateisinamo pagrindo išskyręs nuteistuosius, atliekančius bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, iš kitų nuteistųjų, kurie tam tikrais atvejais objektyviai yra net ir pavojingesni, ir iš anksto užkirtęs kelią jų lygtiniam paleidimui, paneigia individualaus vertinimo galimybę ir neleidžia atsižvelgti į nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nors būtent tai sudaro lygtinio paleidimo esmę. Nuomonėje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumas jau yra įvertintas įstatymų leidėjo kriminalizuojant veiką ir nustatant sankciją, taip pat teismo – skiriant bausmę konkrečiam asmeniui, todėl nusikaltimo pavojingumu grindžiamas draudimas taikyti lygtinį paleidimą yra nepagrįstas.

4.4. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docento dr. Gintauto Sakalausko rašytinėje nuomonėje pažymima, kad visi asmenys turi turėti vienodą teisę į resocializaciją, nepriklausomai nuo padaryto nusikaltimo, o viena iš sėkmingos resocializacijos prielaidų yra lygtinis paleidimas, todėl visiems įkalintiems asmenims turėtų būti sudaryta teisinė lygtinio paleidimo galimybė. Kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas BVK 82 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, turėtų būti sprendžiama, ar įkalintiems asmenims galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Nusikalstamo elgesio nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui atvejais yra ypač svarbu turėti galimybę patikrinti nuteistojo, prižiūrimo ir gaunančio probacijos tarnybos pagalbą, elgesį laisvėje. Tokią galimybę panaikinus, asmenys paleidžiami į laisvę tik atlikę visą bausmę: tai reiškia, kad jiems išėjus iš įkalinimo įstaigos probacijos tarnybos neprižiūri jų elgesio, o jie patys praranda bet kokią motyvaciją siekti savo elgesio pokyčių.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

Tyrimo ribos

5. Kaip minėta, šioje Konstitucinio Teismo pagal individualų konstitucinį skundą nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjas prašo ištirti BVK 83 straipsnio 3 punkto (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) atitiktį inter alia Konstitucijos 31, 109 straipsniams.

5.1. Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta:

„Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas.

Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.

Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.

Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.“

Pareiškėjas, grįsdamas savo abejones ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijos 31 straipsniui, pabrėžia, kad ginčijama norma iš asmens, atliekančio bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, atimama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos galimybė, remiantis vien tik padaryto nusikaltimo pobūdžiu, neatsižvelgiant į individualią situaciją, be kita ko, resocializacijos galimybes, ir taip neužtikrinant asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

Taigi, nors pareiškėjas prašo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį visam Konstitucijos 31 straipsniui, iš jo prašyme pateiktų argumentų visumos matyti, kad jis abejoja ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi ne visam Konstitucijos 31 straipsniui, o tik šio straipsnio 2 daliai, kurioje įtvirtintas reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą.

5.2. Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta:

„Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.

Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.“

Pareiškėjas, grįsdamas savo abejones ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijos 109 straipsniui, be kita ko, pabrėžia, kad ginčijama norma nepalieka jokios diskrecijos ar vertinimo galimybės teismui.

Taigi, nors pareiškėjas prašo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį visam Konstitucijos 109 straipsniui, iš jo prašyme pateiktų argumentų visumos matyti, kad jis abejoja ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi ne visam Konstitucijos 109 straipsniui, o tik šio straipsnio 1 daliai, iš kurios teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas.

5.3. Atsižvelgdamas į tai, šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo prašymą tirs, ar Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja BVK 83 straipsnio 3 punktas (2024 m. gegužės 7 d. redakcija).

II

Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas

6. Seimas 2002 m. birželio 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymą, kuriuo patvirtino Bausmių vykdymo kodeksą (1 straipsnis); BVK įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.

6.1. Šio kodekso 158 straipsnyje „Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymas“ buvo nurodytos asmenų grupės, kurioms negalėjo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų.

BVK 158 straipsnis buvo ne kartą keičiamas ir (arba) pildomas, inter alia Seimo 2012 m. birželio 5 d. priimtu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymu, kuriuo BVK 158 straipsnis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) buvo papildytas nauju 2 punktu, pagal kurį iš pataisos įstaigų negalėjo būti lygtinai paleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Iš Seimo 2012 m. birželio 5 d. priimto Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo travaux préparatoires matyti, kad tokiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį iš pataisos įstaigų negalėjo būti lygtinai paleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, buvo siekiama, be kita ko, „stiprinti vaikų (t. y. nepilnamečių asmenų iki 18 m.) konstitucinių teisių į apsisprendimo laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą apsaugą ir sugriežtinti bausmių atlikimo tvarką asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui“.

6.2. Seimo 2022 m. birželio 28 d. priimtu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu BVK išdėstytas nauja redakcija (1 straipsnis); ji įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. (2 straipsnio 1 dalis).

6.2.1. BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (1 straipsnio 1 dalis); jo paskirtis – nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad atlikę bausmę nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (1 straipsnio 2 dalis). Minėta BVK paskirtis iš esmės atitinka vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) įtvirtintų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, skiriamos teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, tikslų – paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Paminėtina, kad, be šio bausmės tikslo, BK įtvirtina ir kitus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo (41 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (41 straipsnio 2 dalies 2 punktas), atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (41 straipsnio 2 dalies 3 punktas), užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

6.2.2. BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnyje yra įtvirtinti principai, kuriais grindžiamas bausmių vykdymas. Vienas iš šiame straipsnyje įtvirtintų bausmių vykdymo principų yra bausmių vykdymo individualizavimo principas, kurio esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes (1 dalies 4 punktas).

7. BVK 83 straipsnyje „Atvejai, kuriais lygtinis paleidimas netaikomas“ (su 2024 m. gegužės 7 d. pakeitimu), kurio 3 punkte (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas yra ginčijamas šioje konstitucinės justicijos byloje, nustatyta:

„Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas:

1) asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus;

2) asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;

3) asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui;

4) asmenims, atliekantiems bausmę už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu;

5) asmenims, atliekantiems nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalį arba 92 straipsnio 3 dalį.“

Taigi BVK 83 straipsnyje (su 2024 m. gegužės 7 d. pakeitimu) nustatytos penkios asmenų grupės, kurioms negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

7.1. Pagal BVK 83 straipsnį (su 2024 m. gegužės 7 d. pakeitimu), trys asmenų grupės, kurioms negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra išskirtos pagal BK specialiojoje dalyje įtvirtintas nusikalstamų veikų rūšis. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, nustatytus BK specialiosios dalies XV skyriuje (1 punktas), nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, nustatytus BK specialiosios dalies XVI skyriuje (2 punktas), taip pat, pagal šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamą BVK 83 straipsnio 3 punktą (2024 m. gegužės 7 d. redakcija), lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, nustatytus BK specialiosios dalies XXI skyriuje tiek, kiek jame numatyta atsakomybė už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Pagal BVK 83 straipsnį (su 2024 m. gegužės 7 d. pakeitimu), lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taip pat negali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (4 punktas), t. y. asmenims, kurie, būdami laikinai sulaikyti ar suimti ar atlikdami arešto arba laisvės atėmimo bausmę, vėl nusikalsta – įvykdo tyčinį nusikaltimą, taip pat asmenims, atliekantiems nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai kitos dalies bausmės vykdymas jiems yra iš dalies atidėtas (5 punktas), t. y. asmenims, kuriems nebereikia vykdyti dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

7.2. Pažymėtina, kad šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamame BVK 83 straipsnio 3 punkte (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas yra iš esmės tapatus nustatytam anksčiau galiojusiame BVK 158 straipsnio 2 punkte (2012 m. birželio 5 d. redakcija). Pagal BVK 83 straipsnio 3 punktą (2024 m. gegužės 7 d. redakcija), lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau negali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Pažymėtina ir tai, kad BK specialiosios dalies XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“ yra numatyta atsakomybė už šiuos nusikaltimus asmens, inter alia nepilnamečio asmens, seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui: už išžaginimą (149 straipsnis), seksualinį prievartavimą (150 straipsnis), privertimą lytiškai santykiauti (151 straipsnis), lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (1511 straipsnis), jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimą (1521 straipsnis), jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą (153 straipsnis).

Kaip minėta, tokiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį iš pataisos įstaigų negali būti lygtinai paleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, siekiama, be kita ko, „stiprinti vaikų (t. y. nepilnamečių asmenų iki 18 m.) konstitucinių teisių į apsisprendimo laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą apsaugą ir sugriežtinti bausmių atlikimo tvarką asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui“.

Taigi, pagal BVK 83 straipsnio 3 punktą (2024 m. gegužės 7 d. redakcija), priskirdamas nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui prie nusikaltimų, kuriuos padariusiems asmenims netaikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, įstatymų leidėjas siekė padidinti teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi tokiomis nusikalstamomis veikomis, t. y. nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvės ir (ar) neliečiamumo, apsaugą.

8. Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamas BVK 83 straipsnio 3 punkte (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas aiškintinas BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 82 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindus, taip pat kitų BVK nuostatų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą, kontekste.

8.1. Pagal BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 82 straipsnio 1 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius (jiems šio straipsnio 2 dalyje yra nustatytos kitokios lygtinio paleidimo sąlygos), gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį:

– vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo;

– pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

– du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Taigi BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 82 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos: tam, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji galėtų būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jie turi būti atlikę tam tikrą bausmės dalį ir kalinimo metu įrodyti, kad jų nusikalstamo elgesio rizika yra maža arba kad jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, t. y. jų elgesio prognozė turi leisti daryti išvadą, kad asmuo nepadarys naujo nusikaltimo.

Pažymėtina, kad, pagal BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 82 straipsnio 2 dalį, kitokios lygtinio paleidimo sąlygos yra nustatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo pasiųsti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, – jie gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami ir nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą vykdymo pradžios yra atlikę vienus metus laisvės atėmimo bausmės.

8.2. Pagal BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 82 straipsnio 6 dalį, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems nuteistiesiems (t. y. asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiams ir kitiems nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko lygtinio paleidimo komisija, o pagal BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 82 straipsnio 7 dalį, šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems (t. y. nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo.

Pagal BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 82 straipsnio 3 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, taip pat tuos, kurių nusikalstamo elgesio rizika didelė ir kurie nedaro pažangos, kad ją sumažintų, ir nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius ir tam tikrus sunkius nusikaltimus), atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jiems taikoma intensyvi priežiūra (šioje dalyje yra įtvirtintas vadinamasis automatinis lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos). Pagal BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 87 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo vietų įstaiga, lygtinai paleidusi nuteistąjį pagal šio kodekso 82 straipsnio 3 dalį, teismo nuosprendį su patvarkymu pateikia probacijos tarnybai.

Taigi Bausmių vykdymo kodekse numatyti trys subjektai, BVK nustatytais atvejais taikantys lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos: laisvės atėmimo vietų įstaiga, lygtinio paleidimo komisija ir vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, teismas.

8.3. Aiškinant šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamą BVK 83 straipsnio 3 punkte (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą kartu su minėtomis BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 82 straipsnio 1–3, 6, 7 dalių, 87 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pažymėtina, kad pagal jį lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikantys subjektai negali jo taikyti asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, nepriklausomai nuo to, kokią bausmės dalį jie yra atlikę ir koks yra jų nusikalstamo elgesio rizikos lygis.

9. Apibendrinant šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamą BVK 83 straipsnio 3 punkte (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) įtvirtintą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad:

– lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikantys subjektai negali jo taikyti asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, nepriklausomai nuo to, kokią bausmės dalį jie yra atlikę ir koks yra jų nusikalstamo elgesio rizikos lygis;

– priskirdamas nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui prie nusikaltimų, kuriuos padariusiems asmenims negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, įstatymų leidėjas, be kita ko, siekė padidinti teisinių gėrių, į kuriuos tokiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi, t. y. nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvės ir (ar) neliečiamumo, apsaugą.

10. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, pagal BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 82 straipsnio 8 dalį, likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdoma probacija; probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

10.1. Pagal Probacijos įstatymą (2019 m. birželio 27 d. redakcija):

– probacija – alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (2 straipsnio 5 dalis (2022 m. birželio 28 d. redakcija)); jos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją (imantis priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija (2 straipsnio 10 dalis)), ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (4 straipsnio 1 dalis);

– yra nustatytos lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistųjų specialiosios pareigos (15 straipsnio (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalis), kaip antai: intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose (1 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programose (2 punktas), nesilankyti tam tikrose vietose (4 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų (5 punktas), nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis (6 punktas);

– bausmių vykdymo sistemos pareigūnas, vykdantis probaciją, sudaro individualų probuojamojo priežiūros planą (18 straipsnio 1 dalis); individualus probuojamojo priežiūros planas sudaromas atsižvelgiant į šio įstatymo nustatytas ir teismo paskirtas probacijos sąlygas, probuojamojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius; lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems sudarant individualų priežiūros planą, taip pat atsižvelgiama į jų elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę ir šios bausmės atlikimo metu jiems taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus (18 straipsnio 2 dalis (2022 m. birželio 28 d. redakcija));

– nustatytos probuojamojo resocializacijos priemonės (19 straipsnis), kaip antai individualus ir grupinis darbas su probuojamuoju, kurio metu ugdomi probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir skatinama jo socialinė integracija (1 punktas), socialinių įgūdžių lavinimas ir pozityvaus užimtumo skatinimas (4 punktas), elgesio pataisos programų įgyvendinimas (5 punktas), atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama sutaikyti probuojamąjį ir nukentėjusįjį ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas), kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų probuojamajam socialiai integruotis (9 punktas);

– probuotojai padeda probuojamiesiems spręsti asmenines ir socialines problemas (20 straipsnis): konsultuoja ir tarpininkauja asmens ar kitų dokumentų tvarkymo, būsto paieškos klausimais (1 punktas); nukreipia į socialinių paslaugų įstaigas, taip pat įstaigas, teikiančias paslaugas asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, informuoja apie socialines lengvatas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos paleistiems asmenims (2 punktas (2022 m. birželio 28 d. redakcija)); padeda įsidarbinti, inicijuoja susitikimus su galimais darbdaviais, informuoja apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas (3 punktas); motyvuoja ir skatina įgyti išsilavinimą (4 punktas); motyvuoja ir skatina dalyvauti elgesio pataisos programose (5 punktas); teikia informaciją ir konsultuoja kitais probuojamųjų socialinės integracijos klausimais ir teikia kitą reikalingą asmeninę ar socialinę pagalbą (6 punktas);

– kai nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, probuojamajam uždedamas elektroninio stebėjimo įtaisas ir prireikus teismo ar probacijos tarnybos nustatytoje nuteistojo buvimo vietoje sumontuojama elektroninio stebėjimo įranga (25 straipsnio 1 dalis (2022 m. birželio 28 d. redakcija);

– probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas (30 straipsnio (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) 3 dalis);

– probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo ar laisvės atėmimo bausmės paskutinę dieną, jeigu probuojamasis yra lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nėra pagrindų jį pasiųsti atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar likusios jos dalies (31 straipsnio 1 dalis (2022 m. birželio 28 d. redakcija)).

10.2. Taigi, kartu aiškinant BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 82 straipsnio 8 dalies, Probacijos įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 2 straipsnio 5 dalies (2022 m. birželio 28 d. redakcija), 10 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 2 dalies (2022 m. birželio 28 d. redakcija), 19 straipsnio, 20 straipsnio (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu), 25 straipsnio 1 dalies (2022 m. birželio 28 d. redakcija), 30 straipsnio (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) 3 dalies, 31 straipsnio 1 dalies (2022 m. birželio 28 d. redakcija) nuostatas, pažymėtina, kad:

– lygtinio paleidimo atveju asmuo lieka nuteistas laisvės atėmimo bausme, keičiasi tik jos vykdymo forma;

– lygtinis paleidimas yra tam tikros (paprastai paskutinės) laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ne laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o laisvėje, laikantis tam tikrų sąlygų (pareigų, draudimų) ir prižiūrint probacijos tarnybai (be kita ko, taikant elektroninį stebėjimą), siekiant mažinti pakartotinį nusikalstamumą ir užtikrinti tolesnę asmens resocializaciją, t. y. paskatinti probuojamojo gebėjimus gyventi nenusikalstant ir jo socialinę integraciją;

– lygtinio paleidimo metu lygtinai paleistiems asmenims teikiama pagalba jiems sprendžiant su perėjimu iš įkalinimo vietos į gyvenimą laisvėje susijusias asmenines ir socialines problemas;

– lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos asmuo, nesilaikantis probacijos sąlygų (pareigų, draudimų), gali būti grąžinamas atlikti likusią uždaromis sąlygomis neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį;

– asmenims, kurie atliko visą paskirtą bausmę, priešingai nei lygtinai paleidžiamiems asmenims, nėra taikoma probacijos tarnybos vykdoma priežiūra.

11. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad BVK 83 straipsnio 3 punkte (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) nurodytiems asmenims, kaip ir kitiems nuteistiesiems, yra taikomos BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 52 straipsnyje numatytos įvairios nuteistųjų resocializacijos, grindžiamos nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu, priemonės: individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kurio metu ugdomi nuteistųjų gebėjimai gyventi nenusikalstant ir skatinama jų resocializacija (3 dalies 1 punktas); nuteistųjų dvasinių ir socialinių poreikių tenkinimo priemonės (3 dalies 2 punktas); pagalba sprendžiant nuteistųjų asmenines ir socialines problemas (3 dalies 3 punktas); socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo skatinimo priemonės (3 dalies 4 punktas); laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotų elgesio pataisos programų įgyvendinimas (3 dalies 5 punktas); individuali ar grupinė psichoterapija (3 dalies 6 punktas); psichologinė pagalba (3 dalies 7 punktas); atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama sutaikyti nuteistąjį ir nukentėjusįjį bei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (3 dalies 8 punktas); kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems sėkmingai resocializuotis (3 dalies 9 punktas). Už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką jiems pagal BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 77 straipsnį gali būti skiriamos skatinimo priemonės: paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimas (1 punktas); pasivaikščiojimo laiko pailginimas (2 punktas); maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma (3 punktas); leidimas iki aštuonių valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos pasimatyti su artimaisiais arba švietimo, dalyvavimo resocializacijos priemonėse, kultūros, sporto ar kituose ne bausmės atlikimo vietoje organizuojamuose renginiuose tikslais (4 punktas); papildomos trumpalaikės išvykos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus suteikimas (5 punktas).

Pagal BVK 68 straipsnio 1 dalį (2024 m. gegužės 7 d. redakcija), nuteistieji, atliekantys bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje, taip pat turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, jeigu atitinka šiame straipsnyje nustatytas imperatyvias sąlygas, be kita ko, ir sąlygą, kad jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant.

Taigi BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 52 straipsnyje, 68 straipsnio 1 dalyje (2024 m. gegužės 7 d. redakcija), 77 straipsnyje yra įtvirtintos įvairios laisvės atėmimo vietų įstaigoje bausmės atlikimo metu taikomos priemonės, kurios leidžia bausmių vykdymą įgyvendinančioms institucijoms reaguoti į nuteistųjų elgesio pokyčius, vertinant ir skatinant teigiamą pokytį, pastangas resocializuotis, šias priemones, be kita ko, taikant ir asmenims, kurie atlieka bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

III

Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina

12. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama BVK nuostatos, reglamentuojančios terminuoto laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui atliekančių nuteistųjų lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atitiktis Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

13. Kaip minėta, nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje ginčijama nuostata buvo įtvirtinta siekiant sustiprinti nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvės ir (ar) neliečiamumo apsaugą. Taigi šios konstitucinės justicijos bylos kontekste yra aktualios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, susijusios su vaikystės, kaip konstitucinės vertybės, apsauga.

13.1. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, taip pat šio straipsnio 2 dalį, pagal kurią valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, yra konstatavęs, kad jomis yra įtvirtinti bendro pobūdžio konstituciniai principai; šiomis nuostatomis išreiškiamas valstybės įsipareigojimas įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2018 m. sausio 24 d., 2025 m. gruodžio 23 d. nutarimai).

13.2. Konstitucinis Teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutarime, atskleisdamas Konstitucijos suponuojamus reikalavimus užtikrinti vaikystės, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, be kita ko, konstatavo, kad Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė, atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia nepakankamos fizinės ir socialinės brandos); valstybės globa vaikystei, kaip ypač saugomai ir puoselėjamai konstitucinei vertybei, yra svarbi prielaida įgyvendinti Konstitucijos preambulėje įtvirtintą atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekį.

13.3. Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti vaikystę aiškintinas kartu su 39 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta: „Nepilnamečius vaikus gina įstatymas.“

Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalies nuostata reiškia, kad nepilnamečiams vaikams turi būti garantuojama pakankama ir efektyvi jų teisių ir teisėtų interesų apsauga, taip pat kad įstatymų leidėjas, kitos valstybės institucijos, teisės aktais reglamentuodami nepilnamečių būklę, reguliuodami kitus santykius, turi paisyti nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų (inter alia 2000 m. birželio 13 d., 2015 m. rugsėjo 22 d., 2025 m. gruodžio 23 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad vaikams yra būtina specifinė apsauga ir parama, kad būtų sudarytos sąlygos jiems sveikai ir visapusiškai vystytis, inter alia užaugti dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais (inter alia 2019 m. lapkričio 8 d., 2024 m. gegužės 20 d., 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimai); valstybės garantuojama apsauga ir globa įgyvendinama įvairiais būdais kuriant inter alia vaikystei, kaip konstitucinei vertybei, palankią aplinką (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2018 m. sausio 24 d., 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimai).

13.4. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, iš Konstitucijos, inter alia jos 38 straipsnio 2 dalies, kurioje, kaip minėta, vaikystė yra įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas; šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (inter alia 2019 m. lapkričio 8 d., 2024 m. gegužės 20 d., 2025 m. gruodžio 23 d. nutarimai).

13.5. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad valstybė, įgyvendindama savo konstitucinę priedermę kurti vaikystei palankią aplinką, privalo, be kita ko, užtikrinti nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvės ir (ar) neliečiamumo apsaugą, sukurdama tinkamo veikų, kuriomis kėsinamasi į šiuos teisės saugomus gėrius, kriminalizavimo, išsamaus ir veiksmingo tokių nusikalstamų veikų tyrimo ir asmenų, nuteistų už tokias nusikalstamas veikas, elgesio koregavimo sistemą bausmės vykdymo metu. Pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 2 dalį, įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti ir globoti šią itin socialiai jautrią ir ypač pažeidžiamą visuomenės dalį, turi diskreciją pasirinkti konkrečius būdus, kuriais būtų užtikrinama veiksminga nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvės ir (ar) neliečiamumo apsauga. Nustatydamas tokią apsaugą įtvirtinantį teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia konstitucinio vaiko interesų pirmumo imperatyvo, turi siekti, kad vaiko interesų apsauga būtų stiprinama realiai, o ne deklaratyviai.

14. Šioje konstitucinės justicijos byloje aktuali ne tik nepilnamečių, kaip itin jautrios ir ypač saugomos visuomenės grupės, bet ir visos visuomenės apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis suponuoja tai, kad privalu stengtis užtikrinti, kad kiekvienas asmuo ir visa visuomenė būtų saugūs nuo nusikalstamų kėsinimųsi (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. birželio 4 d., 2023 m. kovo 15 d. nutarimai). Užtikrinti tokį saugumą yra viena iš valstybės priedermių ir vienas iš prioritetinių uždavinių (inter alia 2000 m. gegužės 8 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2020 m. kovo 9 d. nutarimai).

14.1. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (inter alia 2000 m. gegužės 8 d., 2009 m. birželio 8 d., 2023 m. spalio 12 d. nutarimai). Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno asmens ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą inter alia nuo nusikalstamų kėsinimųsi (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2009 m. birželio 8 d., 2023 m. vasario 9 d. nutarimai). Viena iš žmogaus teisių ir laisvių, kitų konstitucinių vertybių apsaugos ir gynimo priemonių yra baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas (inter alia 2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d., 2020 m. kovo 18 d. nutarimai).

14.2. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d., 2023 m. spalio 12 d. nutarimai). Įstatymuose apibrėžiama, kokios veikos pripažįstamos nusikalstamomis, ir nustatomos bausmės už jų padarymą (inter alia 2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d., 2023 m. spalio 12 d. nutarimai). Įstatymais asmenys ir visuomenė saugomi nuo nusikalstamų kėsinimųsi grasinant bausmėmis ir nustatomi pagrindai, kuriais remiantis nusikaltę asmenys yra baudžiami norint juos pataisyti (inter alia 2000 m. gegužės 8 d., 2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste atsižvelgtina į tai, kad bausmė už nusikaltimo padarymą skiriama ne tik turint tikslą nubausti nusikaltimus padariusius asmenis, bet ir siekiant sudaryti realias prielaidas jiems keistis, mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką ir padėti jiems sėkmingai sugrįžti į visuomenę. Nusikaltimus padariusių asmenų elgesio koregavimas yra neatskiriamas ir labai svarbus bausmės, be kita ko, įkalinimo, elementas.

14.3. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu (inter alia 2001 m. spalio 2 d., 2011 m sausio 31 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas integruoja įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes, šio principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose; konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų (inter alia 2010 m. birželio 29 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Šis principas suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (inter alia 2001 m. spalio 2 d., 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (inter alia 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. sausio 21 d., 2025 m. gruodžio 23 d. nutarimai).

Taigi įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, be to, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (inter alia 2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2025 m. gruodžio 23 d. nutarimai).

Reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (inter alia 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d., 2023 m. vasario 9 d. nutarimai).

14.4. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pavojingumą, mastą, nusikalstamumo prevencijos prioritetus, kitas reikšmingas aplinkybes, turi plačią diskreciją spręsti valstybės baudžiamosios politikos, inter alia konkrečių veikų kriminalizavimo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, klausimus, be kita ko, nustatyti bausmių skyrimo ir vykdymo teisinį reguliavimą (2020 m. kovo 18 d. nutarimas).

14.5. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, siekdamas kuo veiksmingiau apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų, nustatydamas bausmių skyrimo ir vykdymo teisinį reguliavimą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, turi paisyti bausmės už nusikaltimų padarymą paskirties, apimančios skirtingus bausmės tikslus, kurių nė vieno negalima ignoruoti. Atsižvelgdamas į tai, kad, kaip minėta, bausmė skiriama ne vien tam, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas, bet ir, be kita ko, siekiant koreguoti jo elgesį, įstatymų leidėjas turi nustatyti tokią laisvės atėmimo bausmių vykdymo sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą nuteistų asmenų resocializacijos modelį, motyvuojantį nuteistuosius keistis ir sudarantį jiems sąlygas sėkmingai sugrįžti į visuomenę, gyventi joje nebenusikalstant. Priešingu atveju, nesudarius sąlygų nuteistų asmenų resocializacijai, ne tik būtų paneigiamas vienas iš bausmės už nusikaltimų padarymą tikslų – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nebūtų užtikrintas konstituciškai svarbus tikslas – veiksminga asmens ir visuomenės apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi.

Kaip 2024 m. birželio 4 d. nutarime yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, galimybės pasitaisyti, sėkmingai integruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų sudarymas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą nuo nusikalstamų kėsinimųsi.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad bausmės paskirties realizavimas ir bausmės individualizavimas, kaip itin svarbus teisingumo įgyvendinimo elementas, yra tęstinis procesas, apimantis tiek bausmės skyrimą, tiek ir bausmės vykdymą. Bausmės skyrimo metu bausmė individualizuojama skiriant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui baudžiamajame įstatyme numatytą sankciją, įvertinus jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, atsakomybę sunkinančias, lengvinančias ar kitas reikšmingas aplinkybes. Bausmės vykdymo metu bausmės individualizavimą lemia nuteistojo, be kita ko, įkaltino asmens, pastangos keisti savo nuostatas ir elgesį, taip sudarant prielaidas pagrįstai tikėtis, kad jis yra pasirengęs savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Viena iš svarbių priemonių, padedančių už nusikaltimą įkalinimo bausme nuteistam asmeniui koreguoti elgesį tokia linkme, yra lygtinio paleidimo institutas, kuriuo siekiama kiekvienam asmeniui pritaikyti konkrečias resocializacijos ir socialinės pagalbos priemones, padedančias tokiam asmeniui suvaldyti nusikalstamą elgesį lėmusius rizikos veiksnius ir sudarančias sąlygas jam grįžti į visuomenę, viso šio proceso metu vykdant ir tokio asmens priežiūrą. Nustatydamas lygtinio paleidimo sąlygas, įstatymų leidėjas turi laikytis Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris ne tik suponuoja teisės pažeidimui proporcingų (adekvačių) ir siekiamus visuotinai svarbius tikslus atitinkančių poveikio priemonių už teisės pažeidimus nustatymą, bet ir įpareigoja įstatymų leidėją neriboti lygtinio paleidimo galimybių labiau, nei būtina teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams, inter alia užtikrinti visuomenės saugumą, pasiekti.

Taigi, nustatydamas lygtinio paleidimo sąlygas, įstatymų leidėjas gali atsižvelgti, be kita ko, į asmenų padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pobūdį ir nustatyti griežtesnes lygtinio paleidimo sąlygas tokius nusikaltimus padariusiems asmenims, kaip antai ilgesnę privalomai atliktinos bausmės dalį, reikalavimą, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika būtų žema, sustiprintą tolesnę paleisto asmens priežiūrą, ar susieti lygtinio paleidimo galimybę su nuteistojo dalyvavimu specialiose programose, kuriomis siekiama užkirsti kelią pakartotiniams nusikaltimams. Tačiau vien asmens padaryto nusikaltimo priskyrimas tam tikrai nusikaltimų rūšiai, kai lygtinio paleidimo galimybė visiškai nepriklauso nuo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jo pastangų, pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką ir jo faktinio pavojingumo (grėsmės visuomenei), negali lemti absoliutaus draudimo taikyti lygtinį paleidimą.

15. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą; vienas iš teisinių procesų yra teismo procesas; taigi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d., 2020 m. kovo 18 d. nutarimai).

15.1. Tam tikri reikalavimai teismo procesui kyla ir iš Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta: „Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas“ (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2016 m. birželio 27 d., 2020 m. kovo 18 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylanti asmens teisė į tinkamą teismo procesą yra būtina sąlyga bylai teisingai išspręsti; Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d., 2020 m. kovo 18 d. nutarimai).

15.2. Aiškindamas Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį kartu su šio straipsnio 4 dalimi, pagal kurią bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją, nepriklausomas ir nešališkas teismas, nagrinėdamas bylą ir tirdamas visas bylos aplinkybes, negali bausmės paskirti nesiremdamas įstatymu; konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę (inter alia 2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d., 2020 m. kovo 18 d. nutarimai); neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas (inter alia 2003 m. birželio 10 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2020 m. kovo 18 d. nutarimai).

16. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje taip pat ginčijama BVK 83 straipsnio 3 punkto (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) atitiktis Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad „teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“.

16.1. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimai); vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (inter alia 2006 m. kovo 28 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimai); teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (inter alia 2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimai).

16.2. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą (inter alia 2013 m. liepos 5 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2020 m. kovo 18 d. nutarimai); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. gruodžio 6 d., 2025 m. sausio 23 d. nutarimai); antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2023 m. kovo 15 d. nutarimai).

17. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje taip pat ginčijama BVK 83 straipsnio 3 punkto (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) atitiktis Konstitucijos 29 straipsniui.

Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta:

„Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“

17.1. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad šis konstitucinis principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai, ir įpareigoja valstybę vienodai veiksmingomis priemonėmis ginti kiekvieno asmens teises ir laisves (2000 m. birželio 30 d., 2026 m. vasario 12 d. nutarimai); asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2015 m. vasario 6 d., 2023 m. gruodžio 28 d., 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimai); diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (inter alia 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, 2021 m. vasario 12 d., 2026 m. vasario 12 d. nutarimai).

Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (inter alia 2015 m. rugsėjo 22 d., 2023 m. gruodžio 28 d., 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimai).

17.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad reguliuojant baudžiamojo proceso santykius privalu paisyti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo; šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą; pagal Konstituciją, teisinis reguliavimas turi būti toks, kad baudžiamojo proceso dalyviai, turintys tą patį procesinį teisinį statusą (nukentėjusieji, asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką, kaltinamieji, liudytojai, gynėjai ir kt.), būtų traktuojami vienodai (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d., 2026 m. vasario 12 d. nutarimai).

IV

Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualūs europiniai įkalinimo ir lygtinio paleidimo standartai

18. Šioje konstitucinės justicijos byloje aktualios Europos Tarybos aktuose įtvirtintos nuostatos, susijusios su lygtiniu paleidimu.

18.1. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ preambulėje teigiama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, padedančių užkirsti kelią pakartotiniams nusikaltimams ir skatinančių reintegraciją, suteikiančių kaliniui galimybę planuotai, padedamam ir prižiūrimam reintegruotis į visuomenę. Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad finansinės kalinimo išlaidos uždeda didelę naštą visuomenei; tyrimai rodo, kad laisvės atėmimas dažnai turi neigiamų pasekmių ir nepadeda resocializuoti nusikaltėlių. Atsižvelgiant į tai, pageidautina kuo labiau sumažinti laisvės atėmimo bausmių trukmę, o lygtinis paleidimas, kol bus atlikta visa bausmė, yra svarbi priemonė šiam tikslui pasiekti.

Pagal prie šios rekomendacijos pridėtą priedą, lygtinis paleidimas yra bendruomenės priemonė (2 punktas) ir reiškia nuteistųjų paleidimą anksčiau laiko pagal individualias paleidimo sąlygas (amnestija ir malonė į šį apibrėžimą neįtraukiamos) (1 punktas). Lygtinio paleidimo tikslas – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo visuomenėje laikantis įstatymų, sudarius tai skatinančias sąlygas ir numačius tolesnę paleisto asmens priežiūrą, taip pat prisidėti prie nusikalstamų veikų skaičiaus mažinimo ir visuomenės saugumo (3 punktas).

Siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti saugų kalinių įsiliejimą į visuomenę, įstatymais reikėtų numatyti lygtinį paleidimą visiems kaliniams, įskaitant nuteistus kalėti iki gyvos galvos (4a punktas). Jei laisvės atėmimo bausmės yra tokios trumpos, kad lygtinis paleidimas neįmanomas, reikėtų ieškoti kitų būdų šiems tikslams pasiekti (4b punktas).

Rekomendacijos priede taip pat nustatyta, kad, pradėdami atlikti bausmę, kaliniai turėtų žinoti, kada jie įgyja teisę į lygtinį paleidimą atlikę minimalią bausmės dalį, nustatytą absoliučiais terminais ir (arba) proporcingą bausmės dydžiui, ir atitikę kriterijus, kurie bus taikomi sprendžiant, ar jiems bus suteiktas paleidimas (diskrecinė paleidimo sistema), arba kada jie įgyja teisę į paleidimą atlikę nustatytą bausmės dalį, apibrėžtą absoliučiais terminais ir (arba) proporcingą bausmės dydžiui (privalomoji paleidimo sistema) (5 punktas).

Siekiant sumažinti lygtinai paleistų kalinių recidyvo riziką, jiems turėtų būti galima nustatyti individualias sąlygas, kaip antai:

– sumokėti kompensaciją arba atlyginti žalą aukoms;

– gydytis nuo narkotikų ar piktnaudžiavimo alkoholiu arba bet kokios kitos gydytinos būklės, akivaizdžiai susijusios su nusikaltimo padarymu;

– dirbti arba užsiimti kita patvirtinta profesine veikla, pavyzdžiui, mokytis arba dalyvauti profesinio mokymo programose;

– dalyvauti asmeninio tobulėjimo programose;

– negyventi tam tikrose vietose arba jų nelankyti (8 punktas).

Iš esmės, lygtinis paleidimas taip pat turėtų būti lydimas priežiūros, kurią sudaro pagalbos ir kontrolės priemonės. Priežiūros pobūdis, trukmė ir intensyvumas turėtų būti pritaikyti prie kiekvieno atskiro atvejo. Jos koregavimas turėtų būti galimas per visą lygtinio paleidimo laikotarpį (9 punktas).

Kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų paleisti lygtinai, turėtų būti aiškūs ir konkretūs. Jie taip pat turėtų būti realistiški, t. y. turėtų būti atsižvelgiama į kalinių asmenines savybes, socialines ir ekonomines aplinkybes, taip pat į galimybes pasinaudoti reintegracijos programomis (18 punktas).

Lygtinio paleidimo kriterijai turėtų būti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas būtų suteiktas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius reikalavimus, kad jie taptų įstatymus gerbiančiais piliečiais. Institucijos turėtų įrodyti, kad kalinys neatitinka šių kriterijų (20 punktas).

18.2. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijoje Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ įtvirtinta bendra nuostata, kad visas įkalinimas turėtų vykti taip, kad asmenys, kuriems buvo atimta laisvė, galėtų lengviau integruotis į laisvą visuomenę (6 punktas), o įvairios paleidimo iš įkalinimo įstaigų formos turi būti numatytos kaip sudedamoji laisvės atėmimo bausmės vykdymo dalis (103.6 punktas), įkalintų asmenų grįžimo į visuomenę tikslas gali būti pasiektas įkalinimo įstaigai įgyvendinant parengimo paleisti į laisvę programą arba taikant dalinį ar lygtinį paleidimą, derinant priežiūrą su veiksminga socialine pagalba (107.3 punktas).

Rekomenduojama kuo anksčiau iki paleidimo į laisvę taikyti priemones ir specialias programas, kurios suteiktų galimybę nuteistiesiems įveikti sunkumus, kylančius įsiliejant į gyvenimą visuomenėje, ir nebenusikalsti (107.1 punktas), o įkalinimo institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti su tarnybomis ir įstaigomis, kurios prižiūri ir padeda paleistiems kaliniams sugrįžti į bendruomenę, kreipti ypatingą dėmesį į jų šeimas ir įdarbinimą (107.4 punktas). Šių socialinių tarnybų ir agentūrų atstovams turi būti sudarytos visos reikalingos sąlygos dirbti su kaliniais tam, kad būtų parengtos jų paleidimo ir priežiūros programos (107.5 punktas).

18.3. Taigi, pagal minėtas Europos Tarybos aktuose įtvirtintas nuostatas, susijusias su lygtiniu paleidimu, visuomenės interesas yra integruoti bausmę atliekančius asmenis, kad, atlikę bausmę, jie savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, padedančių užkirsti kelią pakartotiniams nusikaltimams ir skatinančių reintegraciją, suteikiančių kaliniui galimybę planuotai, padedamam ir prižiūrimam reintegruotis į visuomenę, yra lygtinis paleidimas.

19. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste aktualios ir EŽTT jurisprudencijos nuostatos, susijusios su nuteistųjų resocializacija.

19.1. Savo praktikoje, susijusioje su kalinių teisėmis pagal įvairias Konvencijos nuostatas, EŽTT ypatingą dėmesį skiria resocializacijos principui, t. y. nuteisto asmens reintegracijai į visuomenę (Didžiosios kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas byloje Murray prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 10511/10, (toliau – 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas) 101 punktas). EŽTT pažymėjo, kad bausmė tebėra vienas iš įkalinimo tikslų ir kad pagrindinė laisvės atėmimo bausmės funkcija yra apsaugoti visuomenę, užkertant kelią nusikaltėliui pakartotinai nusikalsti ir taip padaryti dar daugiau žalos; kartu EŽTT pripažino teisėtą tikslą vykdyti laipsnišką nuteistųjų socialinės reintegracijos politiką; šiuo požiūriu jis pripažino priemonių, kaip antai laikino paleidimo, sudarančių galimybes socialinei kalinių reintegracijai, net jei jie buvo nuteisti už smurtinius nusikaltimus, privalumus (Didžiosios kolegijos 2002 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Mastromatteo prieš Italiją, peticijos Nr. 37703/97, 72 punktas).

19.2. Savo praktikoje, susijusioje su laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės taikymu, EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencija nedraudžia skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės asmenims, nuteistiems už ypač sunkius nusikaltimus, tačiau tam, kad tokia bausmė būtų suderinama su Konvencijos 3 straipsniu, ją turi būti galima de jure ir de facto sumažinti, o tai reiškia, kad turi būti numatyta galimybė tiek paleisti kalinį, tiek ir peržiūrėti bausmę; net ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atveju yra pabrėžiama resocializacijos, t. y. nuteisto asmens reintegracijos į visuomenę, pagrindo svarba, nes būtent tai dabar yra Europos baudžiamosios politikos akcentas, kaip matyti iš valstybių Konvencijos dalyvių praktikos, atitinkamų Europos Tarybos priimtų standartų ir atitinkamų tarptautinių dokumentų (2016 m. balandžio 26 d. sprendimo 102 punktas, Didžiosios kolegijos 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Hutchinson prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 57592/08, 42 punktas).

19.3. Taigi EŽTT jurisprudencijoje pažymima, kad, nors pagrindinė laisvės atėmimo bausmės funkcija tebėra apsaugoti visuomenę, užkertant kelią nusikaltėliui pakartotinai nusikalsti ir taip padaryti dar daugiau žalos, kartu pripažįstama priemonių, tokių kaip laikinas ir lygtinis paleidimas, sudarančių galimybes socialinei kalinių reintegracijai, svarba.

V

Bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 3 punkto (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) atitikties Konstitucijai vertinimas

20. Minėta, kad Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo prašymą tiria, ar Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja BVK 83 straipsnio 3 punktas (2024 m. gegužės 7 d. redakcija).

21. Pasak pareiškėjo, ginčijama norma iš asmens, atliekančio bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, atimama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos galimybė, remiantis vien tik padaryto nusikaltimo kategorija, neatlikus individualaus vertinimo, be kita ko, neįvertinus asmens elgesio bausmės atlikimo metu, jo pastangų integruotis į visuomenę, asmenybės charakteristikos. Toks teisinis reguliavimas, pareiškėjo manymu, be kita ko, pažeidžia proporcingumo principą, kaip vieną iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų.

22. Sprendžiant dėl ginčijamo BVK 83 straipsnio 3 punkto (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, pažymėtina, kad, kaip minėta:

– valstybė, įgyvendindama savo konstitucinę priedermę kurti vaikystei palankią aplinką, privalo, be kita ko, užtikrinti nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvės ir (ar) neliečiamumo apsaugą, sukurdama tinkamo veikų, kuriomis kėsinamasi į šiuos teisės saugomus gėrius, kriminalizavimo, išsamaus ir veiksmingo tokių nusikalstamų veikų tyrimo ir asmenų, nuteistų už tokias nusikalstamas veikas, elgesio koregavimo sistemą bausmės vykdymo metu; pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 2 dalį, įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti ir globoti šią itin socialiai jautrią ir ypač pažeidžiamą visuomenės dalį, turi diskreciją pasirinkti konkrečius būdus, kuriais būtų užtikrinama veiksminga nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvės ir (ar) neliečiamumo apsauga; nustatydamas tokią apsaugą įtvirtinantį teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia konstitucinio vaiko interesų pirmumo imperatyvo, turi siekti, kad vaiko interesų apsauga būtų stiprinama realiai, o ne deklaratyviai;

– įstatymų leidėjas, siekdamas kuo veiksmingiau apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų, nustatydamas bausmių skyrimo ir vykdymo teisinį reguliavimą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, turi paisyti bausmės už nusikaltimų padarymą paskirties, apimančios skirtingus bausmės tikslus, kurių nė vieno negalima ignoruoti; atsižvelgdamas į tai, kad, kaip minėta, bausmė skiriama ne vien tam, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas, bet ir, be kita ko, siekiant koreguoti jo elgesį, įstatymų leidėjas turi nustatyti tokią laisvės atėmimo bausmių vykdymo sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą nuteistų asmenų resocializacijos modelį, motyvuojantį nuteistuosius keistis ir sudarantį jiems sąlygas sėkmingai sugrįžti į visuomenę, gyventi joje nebenusikalstant; priešingu atveju, nesudarius sąlygų nuteistų asmenų resocializacijai, ne tik būtų paneigiamas vienas iš bausmės už nusikaltimų padarymą tikslų – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nebūtų užtikrintas konstituciškai svarbus tikslas – veiksminga asmens ir visuomenės apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi;

– viena iš svarbių priemonių, padedančių už nusikaltimą įkalinimo bausme nuteistam asmeniui koreguoti elgesį tokia linkme, kad jis būtų pasirengęs savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, yra lygtinio paleidimo institutas; nustatydamas lygtinio paleidimo sąlygas, įstatymų leidėjas turi laikytis Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris ne tik suponuoja teisės pažeidimui proporcingų (adekvačių) ir siekiamus visuotinai svarbius tikslus atitinkančių poveikio priemonių už teisės pažeidimus nustatymą, bet ir įpareigoja įstatymų leidėją neriboti lygtinio paleidimo galimybių labiau, nei būtina teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams, inter alia užtikrinti visuomenės saugumą, pasiekti; taigi, nustatydamas lygtinio paleidimo sąlygas, įstatymų leidėjas gali atsižvelgti, be kita ko, į asmenų padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pobūdį ir nustatyti griežtesnes lygtinio paleidimo sąlygas tokius nusikaltimus padariusiems asmenims, kaip antai ilgesnę privalomai atliktinos bausmės dalį, reikalavimą, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika būtų žema, sustiprintą tolesnę paleisto asmens priežiūrą, ar susieti lygtinio paleidimo galimybę su nuteistojo dalyvavimu specialiose programose, kuriomis siekiama užkirsti kelią pakartotiniams nusikaltimams; tačiau vien asmens padaryto nusikaltimo priskyrimas tam tikrai nusikaltimų rūšiai, kai lygtinio paleidimo galimybė visiškai nepriklauso nuo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jo pastangų, pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką ir jo faktinio pavojingumo (grėsmės visuomenei), negali lemti absoliutaus draudimo taikyti lygtinį paleidimą.

22.1. Kaip minėta, pagal ginčijamą BVK 83 straipsnio 3 punkte (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) įtvirtintą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą:

– lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikantys subjektai negali jo taikyti asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, nepriklausomai nuo to, kokią bausmės dalį jie yra atlikę ir koks yra jų nusikalstamo elgesio rizikos lygis;

– priskirdamas nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui prie nusikaltimų, kuriuos padariusiems asmenims negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, įstatymų leidėjas, be kita ko, siekė padidinti teisinių gėrių, į kuriuos tokiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi, t. y. nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvės ir (ar) neliečiamumo, apsaugą.

Minėta ir tai, kad, pagal Probacijos įstatymo nuostatas, lygtinio paleidimo atveju asmuo lieka nuteistas laisvės atėmimo bausme, keičiasi tik jos vykdymo forma; lygtinis paleidimas yra tam tikros (paprastai paskutinės) laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ne laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o laisvėje, laikantis tam tikrų sąlygų (pareigų, draudimų) ir prižiūrint probacijos tarnybai (be kita ko, taikant elektroninį stebėjimą), siekiant mažinti pakartotinį nusikalstamumą ir užtikrinti tolesnę asmens resocializaciją, t. y. paskatinti probuojamojo gebėjimus gyventi nenusikalstant ir jo socialinę integraciją; lygtinio paleidimo metu lygtinai paleistiems asmenims teikiama pagalba jiems sprendžiant su perėjimu iš įkalinimo vietos į gyvenimą laisvėje susijusias asmenines ir socialines problemas; lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos asmuo, nesilaikantis probacijos sąlygų (pareigų, draudimų), gali būti grąžinamas atlikti likusią uždaromis sąlygomis neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį; asmenims, kurie atliko visą paskirtą bausmę, priešingai nei lygtinai paleidžiamiems asmenims, nėra taikoma probacijos tarnybos vykdoma priežiūra.

Taip pat minėta, kad BVK (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 52 straipsnyje, 68 straipsnio 1 dalyje (2024 m. gegužės 7 d. redakcija), 77 straipsnyje yra įtvirtintos įvairios laisvės atėmimo vietų įstaigoje bausmės atlikimo metu taikomos priemonės, kurios leidžia bausmių vykdymą įgyvendinančioms institucijoms reaguoti į nuteistųjų elgesio pokyčius, vertinant ir skatinant teigiamą pokytį, pastangas resocializuotis, šias priemones, be kita ko, taikant ir asmenims, kurie atlieka bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo resocializacija yra nuoseklus ir tęstinis procesas, neapsiribojantis vien laisvės atėmimo vietų įstaigoje taikomomis priemonėmis. Resocializacija laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pirminis nuteistojo elgesio koregavimo ir pasirengimo gyvenimui visuomenėje etapas, kurio metu taikomos resocializacijos priemonės nėra tapačios ir nepakeičia priemonių, taikomų lygtinio paleidimo metu. Lygtinis paleidimas yra kokybiškai kitas resocializacijos etapas, kai nuteistajam taikant priežiūros, pagalbos ir integracijos priemones padedama realiomis gyvenimo visuomenėje sąlygomis pasirengti savarankiškam gyvenimui atlikus bausmę.

22.2. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, siekdamas konstituciškai svarbaus tikslo padidinti nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvės ir (ar) neliečiamumo apsaugą, ginčijamu BVK 83 straipsnio 3 punkte (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustatęs draudimą lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikantiems subjektams jį taikyti asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, uždraudė jiems taikyti BVK įtvirtintą ir Probacijos įstatyme detalizuotą priemonę, skirtą pakartotiniam nusikalstamumui mažinti ir tolesnei asmens resocializacijai užtikrinti, t. y. probuojamojo gebėjimams gyventi nenusikalstant ir jo socialinei integracijai paskatinti. Minėtas draudimas taikomas nesudarant galimybės kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, vien tik atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo priskyrimą nusikaltimams nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ir visiškai nepriklauso nuo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jo pastangų, pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką ir jo faktinio pavojingumo (grėsmės visuomenei). Taigi, kad ir kaip BVK 83 straipsnio 3 punkte (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) nurodyti asmenys elgtųsi laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nepriklausomai nuo jų elgesio bausmės atlikimo metu, kitų svarbių aplinkybių, jie neturi jokios realios galimybės būti paleisti lygtinai ir turi atlikti visą jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurią atlikę ir paleisti į laisvę šie asmenys, priešingai nei lygtinai paleidžiami asmenys, neturi laikytis Probacijos įstatyme numatytų lygtinio paleidimo sąlygų (pareigų, draudimų), kuriomis (kuriais) siekiama mažinti nuteistųjų pakartotinį nusikalstamumą, jiems taip pat nėra taikoma probacijos tarnybos vykdoma priežiūra (be kita ko, elektroninis stebėjimas).

Tokiu BVK 83 straipsnio 3 punkte (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu asmenys, atliekantys bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, nėra skatinami keisti savo elgesį, inter alia dėti pastangas ir daryti pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, faktinį pavojingumą (grėsmę visuomenei); taip apsunkinama minėtų nusikaltimus padariusių asmenų integracija į visuomenę atlikus bausmę ir gali didėti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Pabrėžtina, kad BVK 83 straipsnio 3 punkte (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu suponuojamas asmenų, atliekančių bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pasibaigus paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikui, netaikant Probacijos įstatyme numatytų lygtinio paleidimo sąlygų (pareigų, draudimų), taip pat netaikant probacijos tarnybos vykdomos priežiūros (be kita ko, elektroninio stebėjimo), t. y. pereinamojo laikotarpio kontrolės ir priežiūros mechanizmo, nors būtent šios priemonės yra skirtos pakartotinio nusikalstamumo rizikai mažinti ir sėkmingai nuteistųjų integracijai užtikrinti, yra mažiau palankus ne tik nepilnamečių asmenų, bet ir visos visuomenės saugumui nei kontroliuojamas, individualiu vertinimu grįstas, jų grįžimas į visuomenę taikant lygtinį paleidimą.

Taigi konstatuotina, kad BVK 83 straipsnio 3 punkte (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) įtvirtinus absoliutų draudimą priimti sprendimą dėl šiame punkte nurodytus nusikaltimus padariusių asmenų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nesudarant galimybės kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, atsižvelgiant į nuteisto asmens pastangas keisti savo elgesį ir pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, faktinį pavojingumą (grėsmę visuomenei) ir kitas svarbias aplinkybes, be kita ko, nuteistajam galimų taikyti probacijos priemonių veiksmingumą, nepaisoma iš konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui neriboti lygtinio paleidimo galimybių labiau, nei būtina teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams, inter alia užtikrinti visuomenės saugumą, pasiekti. Toks teisinis reguliavimas taip pat nesudaro prielaidų tinkamai įgyvendinti konstituciškai reikšmingus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį už nusikaltimus, inter alia jį izoliuojant nuo visuomenės, bet ir nusikaltusį asmenį resocializuoti, kad jis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, ir neatitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisingumo reikalavimo.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas turi būti organizuojamas taip, kad nuteistojo resocializacijos ir integracijos tikslai būtų suderinti su veiksminga nukentėjusiųjų ir visuomenės apsauga nuo pakartotinio nusikalstamumo. Lygtinis paleidimas neturi sudaryti prielaidų pakartotinei nepilnamečių asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, viktimizacijai, jų bauginimui, persekiojimui ar sukelti jiems kitokių žalingų pasekmių. Taigi, priimant sprendimus dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintos visos svarbios aplinkybės, be kita ko, pavojus, galintis kilti nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, ir tai, ar nuteistajam taikytinos priemonės, jeigu jis būtų paleistas lygtinai, būtų pakankamos šiai rizikai suvaldyti.

22.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad BVK 83 straipsnio 3 punkte (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

23. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas toliau netirs ginčijamo BVK 83 straipsnio 3 punkte (2024 m. gegužės 7 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 3 punktas (2024 m. gegužės 7 d. redakcija, TAR, 2024-05-13, Nr. 8758, identifikacinis kodas 2024-08758) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Tomas Davulis

Artūras Drigotas

Artūras Driukas

Aurelijus Gutauskas

Giedrė Lastauskienė

Vytautas Mizaras

Algis Norkūnas

Stasys Šedbaras