e1ce0df9-923e-424a-8cbf-aa7acfc1e8fa · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated                                                                                                        CivilinÄ byla Nr. 2A-1077-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-22623-2009-2                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 29.2.; 128.2.; 128.15.1. (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsÄjo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisÄjų Loretos LipnickienÄs, Jadvygos MardoseviÄ,      sekretoriaujant Silvijai Dovgerd, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui M.
Legislator headnote
AI generatede1ce0df9-923e-424a-8cbf-aa7acfc1e8fa · Vilniaus apygardos teismas: Å iuose dokumentuose nÄra identifikuoti jokie kiti garažų savininkai ar naudotojai, tik LTSR DailÄs fondas, Vilniaus miesto Statybos valdyba Nr. 6 ir Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto KapitalinÄs statybos skyrius. Vilniaus miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1957 m. vasario 16 d. potvarkyje Nr. 106p nÄra minimas garažų perdavimas kitiems asmenims, todÄl nÄra pagrindo teigti, kad garažai buvo perduoti LTSR Dailininkų sÄ jungos nariams. LTSR Dailininkų sÄ jungos valdybos 1957 m. sausio 14 d. posÄdžio protokole Nr. 3 nÄra duomenų, jog bÅ«tų buvÄs svarstomas garažų priskirtinumo klausimas, taipogi nÄra nurodyta, kad I.
Full text
                                                                                                        CivilinÄ byla Nr. 2A-1077-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-22623-2009-2                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 29.2.; 128.2.; 128.15.1. (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsÄjo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisÄjų Loretos LipnickienÄs, Jadvygos MardoseviÄ,      sekretoriaujant Silvijai Dovgerd, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui M.
B., pareiÅ¡kÄjo atstovei advokatei Fainai Kukliansky,suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos atstovei Daivai Giedraitei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybÄs apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo M. B. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybÄ, ValstybinÄ planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Dailininkų sÄ junga.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ ,             n u s t a t Ä :
             PareiÅ¡kÄjas M. B. pareiÅ¡kimu praÅ¡Ä nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad I. N. statybos bÅ«du įsigijo ir nuosavybÄs teise valdÄ 19,2 kv.m. ploto garažo 26 boksÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir, kad 1982 m. rugsÄjo 30 d. namine sutartimi jį įgijo M. B.. NurodÄ, kad 1982 m. rugsÄjo 30 d. I. N., gavusi LTSR DailÄs fondo sutikimÄ , garaÅ¾Ä namine sutartimi pardavÄ pareiÅ¡kÄjui M. B.. PareiÅ¡kÄjas Å¡iuo garažu naudojasi kaip savu, taÄiau paaiÅ¡kÄjo, kad nekilnojamojo turto registre jo nuosavybÄs teisÄs į garažo boksÄ neįregistruotos.
DÄl daiktinių teisių registracijos kreipÄsi į VÄ® Registrų centras Vilniaus filialÄ , taÄiau 2007 m. rugsÄjo 13 d. sprendimu atsisakyta įregistruoti nuosavybÄs teises, nes nepateikÄ statinį identifikuojanÄių dokumentų. Dokumentai, patvirtinantys I. N. nuosavybÄs teises į garaÅ¾Ä neiÅ¡liko. PraÅ¡omas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas susietas su subjektinÄs teisÄs atsiradimu. NuosavybÄs teisių patvirtinanÄių dokumentų pareiÅ¡kÄjas negali gauti arba atkurti kitokia, t.y. neteismine tvarka.
             Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija praÅ¡Ä pareiÅ¡kimo netenkinti. NurodÄ, jog kelia abejonių naminÄ nekilnojamojo daikto pardavimo sutartis, ji buvo įforminta netinkamai, nes reikÄjo, kad tokį susitarimÄ patvirtintų notaras. TodÄl pareiÅ¡kÄjas pardavimo fakto neįrodÄ. Pats pareiÅ¡kÄjas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, kad tinkamai įformintų įsigytÄ nekilnojamojo turto nuosavybÄ.              Suinteresuotas asmuo ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodÄ, jog neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimo patenkinimui, kadangi pareiÅ¡kÄjas pateikÄ Ä¯rodymus, jog I.
N., kaip garažo bokso savininkÄ, mokÄjo mokesÄius už paslaugas, draudimo mokestį, elektros mokestį ir pareiÅ¡kÄjas įrodÄ, jog jis, kaip savininkas naudojasi Å¡iuo garažu, todÄl pareiÅ¡kimas turÄtų bÅ«ti patenkintas.              Suinteresuotas asmuo Lietuvos Dailininkų sÄ junga atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodÄ, jog su pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimu sutinka.             Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino.
NurodÄ, kad vieÅ¡asis valstybÄs interesas reikalauja, kad valstybÄje nebÅ«tų pastatų, neturinÄių teisÄto valdytojo, naudotojo. Vilniaus miesto savivaldybÄ, vykdydama teisÄs aktų jai priskirtas funkcijas (statinių naudojimo priežiÅ«ra ir kt.), nesiÄmÄ jokių realių veiksmų dÄl minÄtų garažų boksų savininkų (naudotojų, valdytojų) nustatymo, nuosavybÄs teisių įregistravimo. Klausimas dÄl minÄtų garažų boksų teisÄtų savininkų įregistravimo vieÅ¡ame registre daugelį metų visiÅ¡kai nebuvo sprendžiamas.
Duomenų apie minÄtų garažų boksų įtraukimÄ Ä¯ beÅ¡eimininkių daiktų apskaitÄ byloje nepateikta. Å ie faktai patvirtina aplinkybÄ, kad nei Vilniaus miesto savivaldybÄ, nei kiti asmenys nepretenduoja bÅ«ti garažų valdytojais. Remiantis aukÅ¡Äiau nurodytais argumentais, byloje esanÄiais raÅ¡ytiniai įrodymais, darytina iÅ¡vada, jog I. N. statybos bÅ«du įsigijo ir nuosavybÄs teise valdÄ 19,2 kv.m. ploto garažo boksÄ Nr.26, esantį (duomenys neskelbtini), ir kad 1982 m. rugsÄjo 30 d. namine sutartimi jį įgijo M.
B..Suinteresuotas asmuo Vilniaus savivaldybÄ pateikÄ apeliacinį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad nÄra žinoma apie jokius susitarimus tarp Dailininkų sÄ jungos ir I. N. siekiant pastatyti garažus, taip pat nÄra jokių duomenų, kad Dailininkų sÄ jungai ar/ir I. N. naudodama savo lÄÅ¡as pirko medžiagas, reikalingas garažų statybai, mokÄjo už statybos darbus ar pati juos atliko. LTSR Ministrų tarybos 1954 m. lapkriÄio 20 d. potvarkis Nr. 2147-p nenurodo kokių nors požymių, kuriais bÅ«tų galima nustatyti aplinkybÄ, kad garažai buvo pastatyti, kas bus garažų naudotojai ir ar jie bus skiriami Dailininkų sÄ jungos nariams.
DÄl Å¡ios priežasties neturÄtų bÅ«ti vertintinas LTSR dailÄs fondo direktoriaus pavaduotojo J. K. 1966 m. sausio 31 d. raÅ¡tas Nr. 220 Vilniaus miesto Vyriausiajam architektui, kadangi toks susiraÅ¡inÄjimas negalÄjo sukurti teisių ar pareigų I. N.. PareiÅ¡kÄjas iÅ¡vis neįrodo, kad I. N. bÅ«tų buvusi LTSRS Tarybinių dailininkų sÄ jungos nare. IÅ¡ pateiktų dokumentų negalima daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad garažai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti teisÄtai, nes pateiktas aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas projektinei užduoÄiai LTSR tarybinių dailininkų sÄ jungos žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymui, kuriame numatyta, jog yra planuojama pastatyti 10 garažų boksų, iÅ¡ kurių 6 skirti lengviesiems automobiliams, 4 sunkvežimiams, taÄiau nÄra jokių duomenų apie likusius garažus, į kuriuos savo turtines teises yra pareiÅ¡kÄs pareiÅ¡kÄjas. 1958 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tas Nr. 1685 jau yra minimas 14 vietų garažas.
Å iuose dokumentuose nÄra identifikuoti jokie kiti garažų savininkai ar naudotojai, tik LTSR DailÄs fondas, Vilniaus miesto Statybos valdyba Nr. 6 ir Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto KapitalinÄs statybos skyrius. Vilniaus miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1957 m. vasario 16 d. potvarkyje Nr. 106p nÄra minimas garažų perdavimas kitiems asmenims, todÄl nÄra pagrindo teigti, kad garažai buvo perduoti LTSR Dailininkų sÄ jungos nariams. LTSR Dailininkų sÄ jungos valdybos 1957 m. sausio 14 d. posÄdžio protokole Nr. 3 nÄra duomenų, jog bÅ«tų buvÄs svarstomas garažų priskirtinumo klausimas, taipogi nÄra nurodyta, kad I.
N. bÅ«tų paskirtas butas. Ä®rodomosios galios neturi pareiÅ¡kÄjo pateiktos I. N. apmokÄtų kvitų kopijos, kadangi iÅ¡ jų negalima nustatyti, už kurį bÅ«tent objektÄ mokestis buvo mokamas. PabrÄžtina, kad teismas klaidingai vertino byloje pateiktus įrodymus, nes nÄra duomenų, kad I. N. statybos bÅ«du bÅ«tų įgijusi nuosavybÄs teises į garažo boksÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 1964 m. CK 58 str. 2 d. laikytina, kad sutarties sudarytos tarp I. N. ir M. B. sudarymo faktas negali bÅ«ti grindžiamas Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo sprendimais, priimtais civilinÄse bylose Nr. 2-3494-656/2008 ir Nr. 2-933-619/2009.
PažymÄtina, jog minÄtose bylose nebuvo nagrinÄjamos tarp pareiÅ¡kÄjo ir I. N. 1982 m. rugsÄjo 30 d. sudarytos naminÄs sutarties sudarymo aplinkybÄs. Remiantis 1964 m. CK 255 str. pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ vykdomojo komiteto vedamos Å«kinÄs knygos iÅ¡rašų ir neįrodÄ, kad 1982 m. garažo bokso sandoris bÅ«tų sudarytas ir įregistruotas. Atsižvelgiant į 1964 m. CK 255 str. ir CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. ginÄo sandoris negalÄtų bÅ«ti pripažintas galiojanÄiu, nes sandorio galiojimui turi reikÅ¡mÄs ne tik notarinis patvirtinimas, bet ir sandorio teisinÄ registracija.
Sandorio teisinÄ registracija taip pat buvo bÅ«tina teisÄto ir galiojanÄio sandorio sÄ lyga. PažymÄtina, kad pagal VyriausybÄs 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 âDÄl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sÄ raÅ¡o patvirtinimoâ 2.1. p. asmenys, norÄdami įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ , privalo pateikti pažymÄ iÅ¡ savivaldybÄs ar archyvo apie įraÅ¡us Å«kinÄse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d., taÄiau pareiÅ¡kÄjo pateiktuose dokumentuose tokių įrašų iÅ¡vis nebuvo.PareiÅ¡kÄjas M.
B. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimÄ nepakeistu bei priteisti iÅ¡ apelianto bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad byloje yra įrodytos visos sÄ lygos, bÅ«tinos praÅ¡ymui patenkinti, t.y. I. N. nuosavybÄ Ä¯gijo statybos bÅ«du; turÄjo tai patvirtinanÄius dokumentus, taÄiau jie dingo iÅ¡vykus vienam iÅ¡ savininkų S. R.; pareiÅ¡kÄjas negali kitu, o tik teisminiu bÅ«du gauti nuosavybÄs teisÄ patvirtinanÄius dokumentus; kitų pretendentų į garažų boksus nÄra; garažai pastatyti teisÄtai.
PabrÄžia, kad iki 1959 m. apskritai nebuvo statybos leidimų iÅ¡davimo tvarkos. Garažų statybos teisÄtumo klausimui pats svarbiausias yra LTSR Ministrų tarybos 1949 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 14, kuriuo yra patvirtinta instrukcija dÄl tvarkos teisinei pastatų registracijai atlikti LTRS miestuose, vasarvietÄse ir kurortuose, kadangi Vilniaus miesto savivaldybÄs 1966 m. lapkriÄio 25 d. sprendimo pagrindu Vilniaus miesto Lenino rajono finansų skyrius atleido garažo savininkÄ I. N. nuo trobesių mokesÄio, t.y. savivaldos institucija pripažino jÄ garažo savininke.
Apeliantas nesupranta įstatymų reikalavimų, nes pagal 1964 m. CK reikalavimas notariÅ¡kai patvirtinti sandorį lietÄ tik gyvenamuosius namus, tuo tarpu garažas nÄra gyvenamasis namas ir tuo metu, kai pareiÅ¡kÄjas ânamineâ sutartimi įsigijo garaÅ¾Ä , neegzistavo įstatymo, kuris reikalautų tokį sandorį patvirtinti notariÅ¡kai.              Suinteresuotas asmuo ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Nurodo, kad byloje esantys dokumentai, t.y. LTSR Ministrų tarybos 1954 m. lapkriÄio 20 d. potvarkis Nr. 2147-p, Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos 1954 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. 245/2, ArchitektÅ«ros reikalų valdybos 1954 m. rugsÄjo 29 d. raÅ¡tas, 1955 m. lapkriÄio 23 d. sutartis pasiraÅ¡yta TSRS Meno fondo Vilniaus skyriaus ir TSRS miesto ir kaimo statybos ministerijos projektavimo instituto âLitgiprogostrojâ, netiesiogiai įrodo, jog garažai buvo statomi teisÄtai iÅ¡skirtame žemÄs sklype.
IÅ¡ 1958 m. gruodžio 10 d. DailÄs fondo raÅ¡to darytina iÅ¡vada, kad garažai jau buvo pastatyti. Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1966 m. lapkriÄio 25 d. sprendimas buvo pagrindas Lenino rajono finansų skyriui atleisti I. N. nuo trobesių mokesÄio ir tuo paÄiu pripažinti jÄ garažo savininke. I. N. buvimÄ LTSR Tarybinių dailininkų sÄ jungos nare netiesiogiai įrodo LTSR Tarybininių dailininkų sÄ jungos valdybos 1957 m. sausio 14 d. posÄdžio protokolas Nr.
3. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Apeliacijos tikslas â neįsiteisÄjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, o tai reiÅ¡kia, kad apeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde iÅ¡dÄstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliuÄius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).
CPK 176 str. 1 d. ir 185 str. įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esanÄius įrodymus, nustatyti objektyviÄ tiesÄ , priimti teisÄtÄ Â ir visapusiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ .TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylos medžiagÄ ir skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas pareiÅ¡kÄjo reikalavimus, netyrÄ bei nenustatinÄjo reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui faktinių aplinkybių, motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje neiÅ¡dÄstÄ iÅ¡vadų, kurios bÅ«tų pagrįstos bylos medžiagos analize, ir argumentų, kodÄl priima arba atmeta kuriuos nors reikalavimus, atsikirtimus ar įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 1 - 3 punktai).
Tuo teismas pažeidÄ CPK 327 str. 1 d. 2 p. nuostatÄ , t.y. neatskleidÄ bylos esmÄs ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme negalima. DÄl Å¡io pažeidimo teismo sprendimas pripažįstamas neteisÄtu ir panaikintinas. PareiÅ¡kÄjas savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ nekilnojamojo daikto valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktines teisÄs, teisinių santykių, reglamentuojamų CK 4.22 - 4.24 straipsniuose. Bylos dÄl valdymo faktų patvirtinimo, kuomet nÄra ankstesniojo nekilnojamojo daikto savininko bei dÄl to nÄra galimas ir ginÄas dÄl turto su ankstesniu turto savininku, yra nagrinÄjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK 524 - 529 straipsnių nuostatas (CPK 442 str. 1 d. 9 p.).
Tam, kad toks faktas ypatingosios teisenos tvarka bÅ«tų teismo patvirtintas, yra bÅ«tina nustatyti Å¡ių sÄ lygų visumÄ : asmuo faktiÅ¡kai turi daiktÄ , į kurį jam nuosavybÄs teisÄ nepriklauso, turÄdamas tikslÄ valdyti jį kaip savo; asmuo šį daiktÄ valdo teisÄtai; asmuo neturi valdymo faktÄ patvirtinanÄių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų; valdomas daiktas neturi kito teisÄto jo savininko. Pirmosios instancijos teismas nei dÄl vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų buvimo ar nebuvimo skundžiamame sprendime nepasisakÄ ir tokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡ viso nenustatinÄjo, jų egzistavimÄ galinÄių patvirtinti ar paneigti įrodymų neanalizavo ir nevertino, taigi iÅ¡ esmÄs nepasisakÄ dÄl pareiÅ¡kÄjo pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumo ar nepagrįstumo, nustatydamas pareiÅ¡kÄjui garažo valdymo nuosavybÄs teise juridinį faktÄ pagal CPK 444 str. 2 d. 5 p., dÄl ko pareiÅ¡kÄjas net nesikreipÄ Ä¯ teismÄ , neįvardijo konkretaus nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagrindo ir garažo valdymo bÅ«tent nuosavybÄs teise neįrodinÄjo.
PažymÄtina, kad Å¡ių dviejų bylų kategorijų teisminio nagrinÄjimo dalykas yra skirtingas. Å is CPK normų pažeidimas lÄmÄ, kad pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimas pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmÄs nebuvo iÅ¡sprÄstas, nes pagal CPK 444 str. 2 d. 5 punktÄ daikto valdymo faktas negali bÅ«ti patvirtintas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr.56 âDÄl teisÄs normų, reglamentuojanÄių juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikojeâ 10 p.).
Bylos dÄl valdymo fakto patvirtinimo, dÄl nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatymo ir dÄl daikto pripažinimo beÅ¡eimininkiu nagrinÄjamos pagal CPK XXXIV skyriaus taisykles. SusiklosÄius tokiai situacijai teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso. ApeliacinÄs instancijos teismas turÄtų dÄl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio nagrinÄti reikalavimus visa apimtimi naujais aspektais. TaÄiau byloms nagrinÄti įtvirtinta instancinÄ teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas.
Atskleisti bylos esmÄ bei priimti sprendimÄ dÄl pareikÅ¡tų konkreÄių reikalavimų pagal konkreÄias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukÅ¡tesnÄs instancijos teismai dÄl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. PrieÅ¡ingu atveju apeliacinÄs instancijos teismas pažeistų byloje dalyvaujanÄių asmenų teisÄ pasinaudoti viena (pirmÄ ja) teismine instancija.Visa tai sudaro pagrindÄ panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d.).
BylÄ nagrinÄjant iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas turÄtų įvertinti I. N. teisÄs statyti garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) buvimo pagrindÄ , kadangi byloje nebuvo pateikta įrodymų, leidžianÄių sprÄsti, jog Dailininkų sÄ junga ir I. N. susitarÄ dÄl garažo statybos, atitinkamai I. N. atliko garažo statybos darbus. NÄra įvertinta, kokiais įrodymais remiantis, darytina iÅ¡vada, jog garažas buvo pastatytas, kas yra jo naudotojas, ir kokias konkreÄias teisines pasekmes sukelia LTSR DailÄs fondo direktoriaus pavaduotojo 1966-01-31 raÅ¡tas Nr. 220 Vilniaus miesto vyriausiajam architektui.
Pirmosios instancijos teismas taip pat turÄtų iÅ¡ naujo įvertinti, kad Vilniaus miesto DŽTD Vykdomojo komiteto 1957-02-16 potvarkyje Nr. 106p nenurodyta, jog butai kartu su dirbtuvÄmis (duomenys neskelbtini) buvo priimti eksploatuoti, o garažai buvo perduoti LTSR Dalininkų sÄ jungos nariams ir tuo tarpu I. N. bÅ«tų buvusi Lietuvos dailininkų sÄ jungos nare. Be to, LTSR Tarybinių dailininkų sÄ jungos valdybos 1957-01-14 posÄdžio protokolo Nr. 3 nenurodyta apie garažų priskyrimo klausimo svarstymÄ , o taip pat nÄra nurodyta, jog I.
N. bÅ«tų paskirtas butas (duomenys neskelbtini). PažymÄtina, jog vertintina ir ta aplinkybÄ, jog pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ pakankamai duomenų apie trobesių pirkimo-pardavimo sutarties notariÅ¡kÄ patvirtinimÄ ir įregistravimo atitinkamame komunaliniame Å«kyje, kaip to reikalavo iki 1965 m. sausio 1 d. galiojusio 1922 metų RTFSR civilinio kodekso 185 str. ir 1964 m. CK 255 straipsnis, numatantis gyvenamojo namo ar jo dalies pirkimo-pardavimo (dovanojimo) sutartis patvirtinimÄ notariÅ¡kai ir įregistravimo vietinÄs Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete (atitinkamo vykdomojo komiteto vedamosiose Å«kinÄse knygose), buvimÄ ar nebuvimÄ .
Priklausomai nuo minÄtų aplinkybių įvertinimo, vertintinas ir pareiÅ¡kÄjui suteikto garažo bokso, esanÄio (duomenys neskelbtini) teisinio statuso klausimas, jo teisÄto savininko buvimas ar nebuvimas ir atitinkamai jo perleidimo teisÄtumo klausimas. Å iuo konkreÄiu atveju byloje nÄra nustatytos aplinkybÄs, ar ginÄo garažas nuosavybÄs teise realiai priklausÄ I. N., ar buvo jos valdomas kitu teisiniu pagrindu. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino reikÅ¡mingos byloje aplinkybÄs, jog 1982-09-30 naminÄs sutarties sudarymo metu 1964 m CK 58 straipsnio 2 dalis numatÄ, jog reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinÄs formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisÄ, esant ginÄui remtis sandoriui patirtinti liudytojų parodymais, todÄl teismas be pagrindo sprendimÄ grindÄ taip pat ir Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo sprendimais, priimtais civilinÄse bylose Nr. Nr. 2-3494-656/2008 ir Nr. 2-933-619/2009.
Be to, kaip teisingai pažymÄjo apeliantas, minÄtuose sprendimuose nebuvo nagrinÄjamas I. N. ir M. B. 1982-09-30 sutarties sudarymo aplinkybÄs.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r Ä : Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ tam paÄiam pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. TeisÄjai                                                                                                                     Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                   Loreta LipnickienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Jadvyga MardoseviÄ