Legislator Case Law & Legislation
e1ce0df9-923e-424a-8cbf-aa7acfc1e8fa AI generated

e1ce0df9-923e-424a-8cbf-aa7acfc1e8fa · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e1ce0df9-923e-424a-8cbf-aa7acfc1e8fa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-1077-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-22623-2009-2                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 29.2.; 128.2.; 128.15.1. (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič,      sekretoriaujant Silvijai Dovgerd, dalyvaujant pareiškėjui M.

Legislator headnote

AI generated

e1ce0df9-923e-424a-8cbf-aa7acfc1e8fa · Vilniaus apygardos teismas: Å iuose dokumentuose nėra identifikuoti jokie kiti garažų savininkai ar naudotojai, tik LTSR Dailės fondas, Vilniaus miesto Statybos valdyba Nr. 6 ir Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos skyrius. Vilniaus miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1957 m. vasario 16 d. potvarkyje Nr. 106p nėra minimas garažų perdavimas kitiems asmenims, todėl nėra pagrindo teigti, kad garažai buvo perduoti LTSR Dailininkų sÄ jungos nariams. LTSR Dailininkų sÄ jungos valdybos 1957 m. sausio 14 d. posėdžio protokole Nr. 3 nėra duomenų, jog bÅ«tų buvęs svarstomas garažų priskirtinumo klausimas, taipogi nėra nurodyta, kad I.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-1077-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-22623-2009-2                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 29.2.; 128.2.; 128.15.1. (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič,      sekretoriaujant Silvijai Dovgerd, dalyvaujant pareiškėjui M.

B., pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Fainai Kukliansky,suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Daivai Giedraitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, Valstybinė planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Dailininkų sÄ junga.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė :

             PareiÅ¡kėjas M. B. pareiÅ¡kimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad I. N. statybos bÅ«du įsigijo ir nuosavybės teise valdė 19,2 kv.m. ploto garažo 26 boksÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir, kad 1982 m. rugsėjo 30 d. namine sutartimi jį įgijo M. B.. Nurodė, kad 1982 m. rugsėjo 30 d. I. N., gavusi LTSR Dailės fondo sutikimÄ , garaÅ¾Ä namine sutartimi pardavė pareiÅ¡kėjui M. B.. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo garažu naudojasi kaip savu, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad nekilnojamojo turto registre jo nuosavybės teisės į garažo boksÄ neįregistruotos.

Dėl daiktinių teisių registracijos kreipėsi į VÄ® Registrų centras Vilniaus filialÄ , tačiau 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises, nes nepateikė statinį identifikuojančių dokumentų. Dokumentai, patvirtinantys I. N. nuosavybės teises į garaÅ¾Ä neiÅ¡liko. PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas susietas su subjektinės teisės atsiradimu. Nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų pareiÅ¡kėjas negali gauti arba atkurti kitokia, t.y. neteismine tvarka.

             Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodė, jog kelia abejonių naminė nekilnojamojo daikto pardavimo sutartis, ji buvo įforminta netinkamai, nes reikėjo, kad tokį susitarimÄ patvirtintų notaras. Todėl pareiÅ¡kėjas pardavimo fakto neįrodė. Pats pareiÅ¡kėjas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, kad tinkamai įformintų įsigytÄ nekilnojamojo turto nuosavybę.              Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, jog neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo patenkinimui, kadangi pareiÅ¡kėjas pateikė įrodymus, jog I.

N., kaip garažo bokso savininkė, mokėjo mokesčius už paslaugas, draudimo mokestį, elektros mokestį ir pareiÅ¡kėjas įrodė, jog jis, kaip savininkas naudojasi Å¡iuo garažu, todėl pareiÅ¡kimas turėtų bÅ«ti patenkintas.              Suinteresuotas asmuo Lietuvos Dailininkų sÄ junga atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu sutinka.             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino.

Nurodė, kad viešasis valstybės interesas reikalauja, kad valstybėje nebūtų pastatų, neturinčių teisėto valdytojo, naudotojo. Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama teisės aktų jai priskirtas funkcijas (statinių naudojimo priežiūra ir kt.), nesiėmė jokių realių veiksmų dėl minėtų garažų boksų savininkų (naudotojų, valdytojų) nustatymo, nuosavybės teisių įregistravimo. Klausimas dėl minėtų garažų boksų teisėtų savininkų įregistravimo viešame registre daugelį metų visiškai nebuvo sprendžiamas.

Duomenų apie minėtų garažų boksų įtraukimÄ Ä¯ beÅ¡eimininkių daiktų apskaitÄ byloje nepateikta. Å ie faktai patvirtina aplinkybę, kad nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei kiti asmenys nepretenduoja bÅ«ti garažų valdytojais. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, byloje esančiais raÅ¡ytiniai įrodymais, darytina iÅ¡vada, jog I. N. statybos bÅ«du įsigijo ir nuosavybės teise valdė 19,2 kv.m. ploto garažo boksÄ Nr.26, esantį (duomenys neskelbtini), ir kad 1982 m. rugsėjo 30 d. namine sutartimi jį įgijo M.

B..Suinteresuotas asmuo Vilniaus savivaldybė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad nėra žinoma apie jokius susitarimus tarp Dailininkų sÄ jungos ir I. N. siekiant pastatyti garažus, taip pat nėra jokių duomenų, kad Dailininkų sÄ jungai ar/ir I. N. naudodama savo lėšas pirko medžiagas, reikalingas garažų statybai, mokėjo už statybos darbus ar pati juos atliko. LTSR Ministrų tarybos 1954 m. lapkričio 20 d. potvarkis Nr. 2147-p nenurodo kokių nors požymių, kuriais bÅ«tų galima nustatyti aplinkybę, kad garažai buvo pastatyti, kas bus garažų naudotojai ir ar jie bus skiriami Dailininkų sÄ jungos nariams.

Dėl Å¡ios priežasties neturėtų bÅ«ti vertintinas LTSR dailės fondo direktoriaus pavaduotojo J. K. 1966 m. sausio 31 d. raÅ¡tas Nr. 220 Vilniaus miesto Vyriausiajam architektui, kadangi toks susiraÅ¡inėjimas negalėjo sukurti teisių ar pareigų I. N.. PareiÅ¡kėjas iÅ¡vis neįrodo, kad I. N. bÅ«tų buvusi LTSRS Tarybinių dailininkų sÄ jungos nare. IÅ¡ pateiktų dokumentų negalima daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad garažai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti teisėtai, nes pateiktas aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas projektinei užduočiai LTSR tarybinių dailininkų sÄ jungos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymui, kuriame numatyta, jog yra planuojama pastatyti 10 garažų boksų, iÅ¡ kurių 6 skirti lengviesiems automobiliams, 4 sunkvežimiams, tačiau nėra jokių duomenų apie likusius garažus, į kuriuos savo turtines teises yra pareiÅ¡kęs pareiÅ¡kėjas. 1958 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tas Nr. 1685 jau yra minimas 14 vietų garažas.

Å iuose dokumentuose nėra identifikuoti jokie kiti garažų savininkai ar naudotojai, tik LTSR Dailės fondas, Vilniaus miesto Statybos valdyba Nr. 6 ir Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos skyrius. Vilniaus miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1957 m. vasario 16 d. potvarkyje Nr. 106p nėra minimas garažų perdavimas kitiems asmenims, todėl nėra pagrindo teigti, kad garažai buvo perduoti LTSR Dailininkų sÄ jungos nariams. LTSR Dailininkų sÄ jungos valdybos 1957 m. sausio 14 d. posėdžio protokole Nr. 3 nėra duomenų, jog bÅ«tų buvęs svarstomas garažų priskirtinumo klausimas, taipogi nėra nurodyta, kad I.

N. bÅ«tų paskirtas butas. Ä®rodomosios galios neturi pareiÅ¡kėjo pateiktos I. N. apmokėtų kvitų kopijos, kadangi iÅ¡ jų negalima nustatyti, už kurį bÅ«tent objektÄ mokestis buvo mokamas. Pabrėžtina, kad teismas klaidingai vertino byloje pateiktus įrodymus, nes nėra duomenų, kad I. N. statybos bÅ«du bÅ«tų įgijusi nuosavybės teises į garažo boksÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 1964 m. CK 58 str. 2 d. laikytina, kad sutarties sudarytos tarp I. N. ir M. B. sudarymo faktas negali bÅ«ti grindžiamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimais, priimtais civilinėse bylose Nr. 2-3494-656/2008 ir Nr. 2-933-619/2009.

Pažymėtina, jog minėtose bylose nebuvo nagrinėjamos tarp pareiškėjo ir I. N. 1982 m. rugsėjo 30 d. sudarytos naminės sutarties sudarymo aplinkybės. Remiantis 1964 m. CK 255 str. pareiškėjas nepateikė vykdomojo komiteto vedamos ūkinės knygos išrašų ir neįrodė, kad 1982 m. garažo bokso sandoris būtų sudarytas ir įregistruotas. Atsižvelgiant į 1964 m. CK 255 str. ir CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. ginčo sandoris negalėtų būti pripažintas galiojančiu, nes sandorio galiojimui turi reikšmės ne tik notarinis patvirtinimas, bet ir sandorio teisinė registracija.

Sandorio teisinė registracija taip pat buvo bÅ«tina teisėto ir galiojančio sandorio sÄ lyga. Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ 2.1. p. asmenys, norėdami įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ , privalo pateikti pažymÄ iÅ¡ savivaldybės ar archyvo apie įraÅ¡us Å«kinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d., tačiau pareiÅ¡kėjo pateiktuose dokumentuose tokių įrašų iÅ¡vis nebuvo.PareiÅ¡kėjas M.

B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimÄ nepakeistu bei priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad byloje yra įrodytos visos sÄ lygos, bÅ«tinos praÅ¡ymui patenkinti, t.y. I. N. nuosavybę įgijo statybos bÅ«du; turėjo tai patvirtinančius dokumentus, tačiau jie dingo iÅ¡vykus vienam iÅ¡ savininkų S. R.; pareiÅ¡kėjas negali kitu, o tik teisminiu bÅ«du gauti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus; kitų pretendentų į garažų boksus nėra; garažai pastatyti teisėtai.

Pabrėžia, kad iki 1959 m. apskritai nebuvo statybos leidimų iÅ¡davimo tvarkos. Garažų statybos teisėtumo klausimui pats svarbiausias yra LTSR Ministrų tarybos 1949 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 14, kuriuo yra patvirtinta instrukcija dėl tvarkos teisinei pastatų registracijai atlikti LTRS miestuose, vasarvietėse ir kurortuose, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės 1966 m. lapkričio 25 d. sprendimo pagrindu Vilniaus miesto Lenino rajono finansų skyrius atleido garažo savininkę I. N. nuo trobesių mokesčio, t.y. savivaldos institucija pripažino jÄ garažo savininke.

Apeliantas nesupranta įstatymų reikalavimų, nes pagal 1964 m. CK reikalavimas notariÅ¡kai patvirtinti sandorį lietė tik gyvenamuosius namus, tuo tarpu garažas nėra gyvenamasis namas ir tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas „namine“ sutartimi įsigijo garaÅ¾Ä , neegzistavo įstatymo, kuris reikalautų tokį sandorį patvirtinti notariÅ¡kai.              Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad byloje esantys dokumentai, t.y. LTSR Ministrų tarybos 1954 m. lapkričio 20 d. potvarkis Nr. 2147-p, Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos 1954 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. 245/2, Architektūros reikalų valdybos 1954 m. rugsėjo 29 d. raštas, 1955 m. lapkričio 23 d. sutartis pasirašyta TSRS Meno fondo Vilniaus skyriaus ir TSRS miesto ir kaimo statybos ministerijos projektavimo instituto „Litgiprogostroj“, netiesiogiai įrodo, jog garažai buvo statomi teisėtai išskirtame žemės sklype.

IÅ¡ 1958 m. gruodžio 10 d. Dailės fondo raÅ¡to darytina iÅ¡vada, kad garažai jau buvo pastatyti. Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1966 m. lapkričio 25 d. sprendimas buvo pagrindas Lenino rajono finansų skyriui atleisti I. N. nuo trobesių mokesčio ir tuo pačiu pripažinti jÄ garažo savininke. I. N. buvimÄ LTSR Tarybinių dailininkų sÄ jungos nare netiesiogiai įrodo LTSR Tarybininių dailininkų sÄ jungos valdybos 1957 m. sausio 14 d. posėdžio protokolas Nr.

3. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, o tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

CPK 176 str. 1 d. ir 185 str. įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyviÄ tiesÄ , priimti teisėtÄ Â ir visapusiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ ir skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimus, netyrė bei nenustatinėjo reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui faktinių aplinkybių, motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje neiÅ¡dėstė iÅ¡vadų, kurios bÅ«tų pagrįstos bylos medžiagos analize, ir argumentų, kodėl priima arba atmeta kuriuos nors reikalavimus, atsikirtimus ar įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 1 - 3 punktai).

Tuo teismas pažeidė CPK 327 str. 1 d. 2 p. nuostatÄ , t.y. neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme negalima. Dėl Å¡io pažeidimo teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir panaikintinas. PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ nekilnojamojo daikto valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktines teisės, teisinių santykių, reglamentuojamų CK 4.22 - 4.24 straipsniuose. Bylos dėl valdymo faktų patvirtinimo, kuomet nėra ankstesniojo nekilnojamojo daikto savininko bei dėl to nėra galimas ir ginčas dėl turto su ankstesniu turto savininku, yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK 524 - 529 straipsnių nuostatas (CPK 442 str. 1 d. 9 p.).

Tam, kad toks faktas ypatingosios teisenos tvarka bÅ«tų teismo patvirtintas, yra bÅ«tina nustatyti Å¡ių sÄ lygų visumÄ : asmuo faktiÅ¡kai turi daiktÄ , į kurį jam nuosavybės teisė nepriklauso, turėdamas tikslÄ valdyti jį kaip savo; asmuo šį daiktÄ valdo teisėtai; asmuo neturi valdymo faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų; valdomas daiktas neturi kito teisėto jo savininko. Pirmosios instancijos teismas nei dėl vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų buvimo ar nebuvimo skundžiamame sprendime nepasisakė ir tokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡ viso nenustatinėjo, jų egzistavimÄ galinčių patvirtinti ar paneigti įrodymų neanalizavo ir nevertino, taigi iÅ¡ esmės nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumo ar nepagrįstumo, nustatydamas pareiÅ¡kėjui garažo valdymo nuosavybės teise juridinį faktÄ pagal CPK 444 str. 2 d. 5 p., dėl ko pareiÅ¡kėjas net nesikreipė į teismÄ , neįvardijo konkretaus nuosavybės teisės įgijimo pagrindo ir garažo valdymo bÅ«tent nuosavybės teise neįrodinėjo.

Pažymėtina, kad Å¡ių dviejų bylų kategorijų teisminio nagrinėjimo dalykas yra skirtingas. Å is CPK normų pažeidimas lėmė, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės nebuvo iÅ¡spręstas, nes pagal CPK 444 str. 2 d. 5 punktÄ daikto valdymo faktas negali bÅ«ti patvirtintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“ 10 p.).

Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatymo ir dėl daikto pripažinimo beÅ¡eimininkiu nagrinėjamos pagal CPK XXXIV skyriaus taisykles. Susiklosčius tokiai situacijai teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso. Apeliacinės instancijos teismas turėtų dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio nagrinėti reikalavimus visa apimtimi naujais aspektais. Tačiau byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas.

Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukÅ¡tesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. PrieÅ¡ingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų byloje dalyvaujančių asmenų teisę pasinaudoti viena (pirmÄ ja) teismine instancija.Visa tai sudaro pagrindÄ panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d.).

BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti I. N. teisės statyti garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) buvimo pagrindÄ , kadangi byloje nebuvo pateikta įrodymų, leidžiančių spręsti, jog Dailininkų sÄ junga ir I. N. susitarė dėl garažo statybos, atitinkamai I. N. atliko garažo statybos darbus. Nėra įvertinta, kokiais įrodymais remiantis, darytina iÅ¡vada, jog garažas buvo pastatytas, kas yra jo naudotojas, ir kokias konkrečias teisines pasekmes sukelia LTSR Dailės fondo direktoriaus pavaduotojo 1966-01-31 raÅ¡tas Nr. 220 Vilniaus miesto vyriausiajam architektui.

Pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų iÅ¡ naujo įvertinti, kad Vilniaus miesto DŽTD Vykdomojo komiteto 1957-02-16 potvarkyje Nr. 106p nenurodyta, jog butai kartu su dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini) buvo priimti eksploatuoti, o garažai buvo perduoti LTSR Dalininkų sÄ jungos nariams ir tuo tarpu I. N. bÅ«tų buvusi Lietuvos dailininkų sÄ jungos nare. Be to, LTSR Tarybinių dailininkų sÄ jungos valdybos 1957-01-14 posėdžio protokolo Nr. 3 nenurodyta apie garažų priskyrimo klausimo svarstymÄ , o taip pat nėra nurodyta, jog I.

N. bÅ«tų paskirtas butas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog vertintina ir ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė pakankamai duomenų apie trobesių pirkimo-pardavimo sutarties notariÅ¡kÄ patvirtinimÄ ir įregistravimo atitinkamame komunaliniame Å«kyje, kaip to reikalavo iki 1965 m. sausio 1 d. galiojusio 1922 metų RTFSR civilinio kodekso 185 str. ir 1964 m. CK 255 straipsnis, numatantis gyvenamojo namo ar jo dalies pirkimo-pardavimo (dovanojimo) sutartis patvirtinimÄ notariÅ¡kai ir įregistravimo vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete (atitinkamo vykdomojo komiteto vedamosiose Å«kinėse knygose), buvimÄ ar nebuvimÄ .

Priklausomai nuo minėtų aplinkybių įvertinimo, vertintinas ir pareiÅ¡kėjui suteikto garažo bokso, esančio (duomenys neskelbtini) teisinio statuso klausimas, jo teisėto savininko buvimas ar nebuvimas ir atitinkamai jo perleidimo teisėtumo klausimas. Å iuo konkrečiu atveju byloje nėra nustatytos aplinkybės, ar ginčo garažas nuosavybės teise realiai priklausė I. N., ar buvo jos valdomas kitu teisiniu pagrindu. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino reikÅ¡mingos byloje aplinkybės, jog 1982-09-30 naminės sutarties sudarymo metu 1964 m CK 58 straipsnio 2 dalis numatė, jog reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, esant ginčui remtis sandoriui patirtinti liudytojų parodymais, todėl teismas be pagrindo sprendimÄ grindė taip pat ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimais, priimtais civilinėse bylose Nr. Nr. 2-3494-656/2008 ir Nr. 2-933-619/2009.

Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, minėtuose sprendimuose nebuvo nagrinėjamas I. N. ir M. B. 1982-09-30 sutarties sudarymo aplinkybės.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                                                     Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                   Loreta Lipnickienė                                                                                                                                   Jadvyga Mardosevič