e1cce3f3-ede5-418d-bf2f-ebff8b1ec1de · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-248-288/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52633-19-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.1; 2.3.6.4.5; 1.2.25.4.3; 1.1.6.6;1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.1.16.1.8; 2.1.8 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 27 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Editai Ugianskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Å ukiui, kaltinamajam Ž. J., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Ž.

J., gimęs (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : Ž. J. 2019-12-12, apie 19.10 val. Kaune, Å iaurės pr. ties namu Nr. 39, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , numatantį draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, automobilį „Volvo XC90“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas mažiausias 1,87 promilės alkoholio neblaivumas. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis remontavo automobilį ir gėrė alkoholį. Nesijautė girtas, po to važiavo į namus, vairavo savo automobilį. Labai gailisi padaręs nusikaltimÄ . PraÅ¡o atiduoti jį mamai pagal laidavimÄ .

Ž. J. kaltė grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Å¡io kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ , teisme iÅ¡tirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumÄ , jų leistinumÄ , patikimumÄ ir pakankamumÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis bei iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės teisingai iÅ¡spręsti bylÄ . 2019-12-12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato vyresniojo tyrėjo M.

M. tarnybiniame pranešime dėl įvykio nurodytos aplinkybės, kad 2019-12-12 atvyko nurodytu adresu, kur rado Ž. J.. Vyras paaiškino, kad vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. J. patikrintas alkotesteriu Alcotest 7510, patikros Nr. 1171857. Pirmojo tikrinimo metu alkoholio matuokliu Ž. J. nustatytas 1,87 promilės girtumas, o antruoju – 1,92 promilės girtumas (b. l. 29). 2019-12-12 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta Šiaurės pr. ties namu Nr. 39, Kaune, nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudarytos fotolentelės. Apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nieko nepaimta (b. l. 10-17). 2019-12-12 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti automobiliai „Volvo XC90“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti automobilių sugadinimai, sudarytos fotolentelės (b. l. 18-27). VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ duomenų bazės nurodyta, jog automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra Ž. J. (b. l. 39). Liudytojas R. P.parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis registruotas mamos vardu, tačiau jį įsigijo už asmenines lėšas. 2019-12-12 jis vairavo paminėtÄ automobilį „Audi“ ir apie 17 val. pastatė jį Å iaurės pr. prie deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

BÅ«nant namuose apie 19.30 val. jam į mobilųjį telefonÄ paskambino vyras, prisistatęs policijos pareigÅ«nu ir pasakė, kad eismo įvykio metu apgadintas liudytojo automobilis, prašė ateiti iki automobilio. Atėjęs į vietÄ , kur buvo palikęs stovėti automobilį, pamatė, kad jis visas apgadintas ir tiesiog užvažiavęs ant stulpo, kuris nulaužtas. Ä®vykio vietoje sužinojo, kad neblaivus vairuotojas, vairavęs automobilį „Volvo“, atsitrenkė į jo stovintį automobilį.

Jis tÄ vakarÄ matė automobilio „Volvo“ vairuotojÄ , kuris jam nėra pažįstamas. Po įvykio buvo susitikę, vyras žadėjo atlyginti žalÄ , tačiau vėliau suprato, kad savo pažado neįvykdys. Jam iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje eismo įvykio metu buvo draustas eismo įvykį sukėlęs ir liudytojo automobilį sugadinęs automobilis „Volvo“ (b. l. 48-49). Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

IÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad kaltinimas Ž. J. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad Ž. J. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, automobilį „Volvo XC90“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas mažiausias 1,87 promilės alkoholio neblaivumas, veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumÄ ir norėjo taip elgtis. Tokie Ž. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. BK 40 straipsnio taikymas.

Sprendžiant klausimÄ dėl Ž. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumÄ (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas.

Ž. J. baudžiamojoje byloje pateiktas L. J. praÅ¡ymas perduoti kaltinamÄ jį jos atsakomybėn pagal laidavimÄ , galinti sumokėti ir užstatÄ , nurodydama, kad Ž. J. yra jos sÅ«nus. SÅ«nus apie padarytÄ nusikaltimÄ jai papasakojo pats, dėl to kas įvyko nuoÅ¡irdžiai gailisi, pats save labai smerkia, pažadėjo ateityje daugiau nenusižengti įstatymams. Ji įsitikinusi, kad taip ir bus, kad sÅ«nus laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Nurodė, kad su sÅ«numi ji palaiko labai artimus ryÅ¡ius, nors jie gyvena skirtinguose miestuose, daug bendrauja jos klauso, yra pensininkė (b. l. 80), neteista (b. l. 82), administracine tvarka nebausta (b. l. 81).

Mano, kad yra sÅ«nui autoritetas ir gali jam daryti teigiamÄ poveikį ir įtakÄ . Prokuroras prieÅ¡taravo kaltinamojo praÅ¡ymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Kaltinamasis BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė bÅ«damas neteistas (b. l. 50), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiÅ¡kai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo.

Taigi, dvi pirmosios sÄ lygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos, o atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , skirtinas užstatas. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis neteistas (b. l. 53-54), baustas administracine tvarka (b. l. 52), psichikos bei priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. l. 51). Ä®vertinus kaltinamojo Ž.

J. asmenybę teigiamai apibÅ«dinančias aplinkybes (praeityje neteistas, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ), jo požiÅ«rį į padarytÄ nusikaltimÄ â€“ prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje Ž. J. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieÅ¡kinių nėra pareikÅ¡ta (BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog L. J. – Ž. J. mama, yra tinkama bÅ«ti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sÄ lygas: anksčiau neteista, su sÅ«numi artima, bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti sÅ«nui teigiamÄ Ä¯takÄ , juo pasitiki ir tiki, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys. Esant Å¡ioms aplinkybėms, neabejotina, kad L. J. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetÄ savo sÅ«nui Ž. J. ir gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ , todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant L. J. sutikimui ir praÅ¡ymui, teismas konstatuoja, kad yra visos bÅ«tinos BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį Ž. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimÄ L. J. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumÄ , kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laiduotojo turtinę padėtį, laidavimas skirtinas su 1000 eurų užstatu.

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas. Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje. Å io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui naudotis specialiai teise taikymo klausimÄ .

Teismų praktikoje Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis speciali teise, skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Å iuo atveju matyti, kad Ž. J. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų- vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (koncentracija kraujyje 1,87 promilės), dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltininko veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytas Ž. J. padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju mažesnės už vidurkį atitinkančios trukmės (BK 68 straipsnio 2 dalis) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones, taikymas vienerių metų laikui atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

Kita baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Prokuroras prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamÄ veikÄ panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Å ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali bÅ«ti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Ž. J. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Volvo XC 90“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso Ž. J. (b. l. 39). Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo iÅ¡tirtus įrodymus, neabejotina, kad Ž. J. priklausančios transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra bÅ«tinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis, nuosavybės teise priklausantis Ž. J., saugomas UAB „Augena“ (b. l. 40-41), įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotinas. Iki nuosprendžio įvykdymo paliktinas prokuroro 2019-12-13 nutarimu paskirtas automobilio „Volvo XC90“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisių apribojimas.( b. l. 42). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė dokumento paėmimas (b. l. 62), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina ir dokumentas – vairuotojo pažymėjimas siųstinas VĮ „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, transporto priemonės registracijos liudijimas siųstinas turto konfiskavimÄ vykdančiai institucijai. Vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 293 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, BK 40 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : Ž. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimÄ su 1000 eurų (vieno tÅ«kstančio eurų) užstatu, perduodant jį L.

J. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ . BaudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Laidavimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä®pareigoti laiduotojÄ L. J. sumokėti teismo paskirtÄ užstatÄ per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ (Kauno apylinkės teismas, įmonės kodas 302942349, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. 95 7300 0100 0222 9831, AB bankas „Swedbank“, kodas 73000). Laiduotojai laiku nesumokėjus paskirto užstato bus laikoma, jog ji atsisakė laidavimo.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai L. J., kad užstatas grÄ Å¾inamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytÄ laidavimo terminÄ nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl užstato grÄ Å¾inimo, taip pat dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Skirti Ž.

J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus (BK 68 straipsnis). KardomÄ jÄ priemonę dokumento paėmimÄ , palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimÄ siųsti VÄ® „Regitra“. Automobilio registracijos liudijimÄ , įsiteisėjus nuosprendžiui, siųsti turto konfiskavimÄ vykdančiai institucijai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuoti Ž.

J. priklausantį turtÄ â€“ automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini),saugomÄ UAB „Augenas“ ir iki konfiskavimo įvykdymo palikti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ . Ž. J. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai L. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Liuba Kymantienė