e1cb1f2c-e3e2-46b5-a5e2-ae312c7ce469 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1308-1100/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37106-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui, kaltinamajam V. G. (V. G.), nukentėjusiajai A. K., vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės V.

G. 2021 m. spalio 23 d. apie 22.06 val. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto suplanavęs padaryti nusikalstamÄ veikÄ , slapta patekęs į bendrabutį ir pasislėpęs antro aukÅ¡to koridoriuje, ten prabuvo iki tol, kol 2021 m. spalio 24 d. apie 3.19 val., nuėjęs į pirmame aukÅ¡te esantį budėtojo postÄ , paėmė iÅ¡ ten kambario Nr. (duomenys neskelbtini) raktÄ , kuriuo atsirakino ir taip įsibrovė į kambarį bei pagrobė A. K. priklausantį neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį „HP“, 230 Eur vertės, ir jo kroviklį, 20 Eur vertės, po to su pagrobtu turtu pasiÅ¡alino iÅ¡ bendrabučio, taip pagrobė nukentėjusiajai A.

K. priklausantį 250 Eur vertės turtÄ . V. G. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad neturėjo tikslo pagrobti svetimÄ turtÄ . TÄ naktį jį iÅ¡metė iÅ¡ namų, neturėjo kur eiti ir apie 23–24 val. nuėjo į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), pernakvoti. Kompiuterį paėmė bÅ«damas labai girtas.

Buvo pametęs telefonÄ ir neturėjo kaip susisiekti su draugais, todėl norėjo paimti kompiuterį. Ten nebuvo interneto, todėl manė, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ susiraÅ¡ys su draugais ir atiduos kompiuterį. Kaltinamojo teigimu, kompiuterio nepardavė, jį iÅ¡ karto atidavė, net nenaudojo, nes nebuvo kroviklio. Ä®vykis nutiko rudenį, galėjo bÅ«ti 2021 m. spalio 23 d. Ä® bendrabutį pateko pernakvoti, kad nesuÅ¡altų, o ne su tikslu paimti kompiuterį. IÅ¡ pradžių miegojo bendrabučio koridoriuje, atsikėlęs sugalvojo paimti raktÄ iÅ¡ budėtojo ir atrakinti kambarį 3 aukÅ¡te.

BÅ«tent į šį kambarį sugalvojo nueiti, nes anksčiau gyveno prieÅ¡ais tÄ kambarį. Įėjęs į kambarį nuėjo miegoti ir prabuvo iki kitos dienos pietų, kol prablaivėjo. Tai buvo gyvenamasis kambarys, jame buvo daiktų, buvo kompiuteris „HP“ ant stalo. Paėmė tik kompiuterį, kroviklio neėmė. Dėl to neįsijungė kompiuterio. Po to nuvyko pas pažįstamos senelį, kol susitaikė su drauge. Kompiuterį laikė namie, nežinojo, kur jį dėti. Norėjo grÄ Å¾inti kompiuterį, bet pabijojo budėtojų, kad pamatys.

Faktas, kad suprato, jog tai svetimas daiktas. Kroviklio nebuvo, jei bÅ«tų turėjęs, bÅ«tų atidavęs. Gal ne taip nukentėjusioji apsižiÅ«rėjo, tačiau negali jos kaltinti, pats yra kaltas. Kompiuterį atidavė policijos pareigÅ«nams. Nežinojo, kas gyvena kambaryje. Savo elgesį vertina blogai, padarė iÅ¡vadas, dabar yra įsidarbinęs. Ä® prokuroro klausimÄ , kodėl po 5 valandų pramiegojus koridoriuje, nusprendė įeiti į kambarį, kaltinamasis V. G. parodė, kad neturėjo kur grįžti, kur miegoti, nuėjo į kambarį, kad budėtojai nepamatytų.

Po 5 valandų budėtojai pamatytų, nes paryčiais jie ateina ir atrakina virtuvę. Žalos neatlygino, bet atlygins. Neturėjo galimybės jos atlyginti. Kompiuteris greit iÅ¡sikrovė, kai tik įjungė. Kaltinamojo teigimu, paėmė kompiuterį, bet neturėjo tikslo jo pasisavinti. NuoÅ¡irdžiai viskÄ pasakė, pripažįsta, kad paėmė, bet neturėjo tikslo pasipelnyti ir pagrobti svetimo turto. Po nukentėjusios apklausos kaltinamasis parodė, kad atsiminė, jog pasiėmė kroviklį. Pripažįsta kaltę ir labai gailisi.

Po liudytojo apklausos V. G. parodė, kad prasmuko pro budėtojÄ . Atsitiktinai pasiėmė to kambario raktÄ , žinojo, kad jis gyvenamas yra. Anksčiau bendravo su G. V., prieÅ¡ metus iki įvykio, nes jis gyveno bendrabutyje. Ä® teisėjo klausimÄ , iÅ¡ kur jis žinojo, gyvenęs prieÅ¡ metus, kad kambarys po metų gyvenamas, kaltinamasis V. G. parodė, kad tuo metu logiÅ¡kai nemÄ stė, darė ir tiek. Nėra buvęs tame kambaryje. Nukentėjusioji A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad grįžusi į bendrabutį nerado rakto.

Budėtojas pasakė jai, kad rakto nėra, galbÅ«t sesuo pasiėmė. Tačiau sesuo pasakė, kad ji neturi rakto. Budėtojas ieÅ¡kojo rakto, bet niekur nerado, todėl atrakino atsarginiais raktais. Įėjusi į kambarį su drauge, keletÄ minučių pajuokavo ir paskui suprato, kad nėra kompiuterio. Paskambinusi administratorei, Å¡i siÅ«lė kreiptis į policijÄ . Atvykusi policija pasiėmė visus įkalčius, nes buvo pradarytas sumuÅ¡tinio pakelis ir paliktas vienkartinis puodelis. Ä®vykis įvyko 2021 m. rudenį bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), trečiame aukÅ¡te.

Tuo metu gyveno viena. Savaitgalį buvo iÅ¡vykusi, bendrabutyje nebuvo 2–3 dienas. Kompiuteris buvo prie lovos ant komodos. Paprastai atėjusi į bendrabutį papraÅ¡o budėtojo rakto, o kai iÅ¡eina, raktÄ palieka. TÄ kartÄ raktÄ budėtojui paliko sesuo, nes iÅ¡važiavo paskutinė. Nukentėjusios teigimu, dingo ir kompiuterio kroviklis, kuris buvo prie kompiuterio prijungtas. Kompiuteris buvo veikiantis, bet su krovikliu. Kai iÅ¡važiuodavo, iÅ¡jungdavo kompiuterį, bet kroviklį palikdavo kiÅ¡tukiniame lizde.

V. G. yra mačiusi, jis irgi gyveno bendrabutyje, bet su juo nebendravo. Matė jį, kai sesuo bendravo su V. G., kai dar jis gyveno bendrabutyje. Pasak nukentėjusios, tame kambaryje iki įvykio ji gyveno gal pusę metų, gal daugiau. Nežino, ar V. G. yra buvęs jos kambaryje, nebent, kai jos ten nebÅ«davo. Å iuo metu kompiuterį yra atgavusi, bet dar nebuvo įsijungusi. Yra tikra, kad dingo kroviklis. Neturi pagrindo sakyti netiesÄ . Be gyventojo leidimo ten negyvenantis asmuo neturi teisės patekti į bendrabutį.

Kompiuteris be kroviklio neveikia. Pasilieka prie savo pareikÅ¡to 250 Eur dydžio sumos civilinio ieÅ¡kinio. Liudytoja G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tÄ dienÄ iÅ¡sikraustė iÅ¡ kambario bendrabutyje, esančio (duomenys neskelbtini). Sesuo vakare jai parašė, kad nėra kompiuterio, paklausė, ar ji turi raktÄ , nes nerado rakto. Paprašė draugo apžiÅ«rėti namus, bet jis nerado rakto. Sesuo parašė, kad kompiuterio nėra, pasakė, kad ji neturi kompiuterio. Pasakė seseriai, kad paskambintų policijai.

Ä®vykis vyko 2021 m. spalio mėn. pabaigoje. Su seserimi gyveno tame kambaryje daugiau nei pusmetį. Ji paliko raktÄ budėtojui, paskutinė paliko kambarį. Kambaryje viskas buvo vietoje, kompiuteris ir jo kroviklis buvo ant jos miegamojo staliuko. V. G. yra mačiusi, su juo bendravo paskutinį kartÄ iki įvykio prieÅ¡ metus. V. G. gyveno prie jų kambario, eidavo su drauge su jais pakalbėti. Liudytojos teigimu, V. G. jų kambaryje nėra buvęs. Visi raktai bÅ«davo padėti ant stalvirÅ¡io pas budėtojÄ , kur asmuo pasiima savo kambario raktÄ .

PrieÅ¡ karantinÄ buvo žurnalas, kuriame užraÅ¡ydavo vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ , pažymėdavo kada asmuo ateina ir kada iÅ¡eina. Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl kokio įvykio atvyko. Neatsimena parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įvykis vyko 2021 m. spalio mėn. Kiek pamena, jo budėjimo metu apvogė kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Paskambino iÅ¡ administracijos, klausė, kas nutiko. Jis nieko nežinojo, po to iÅ¡siaiÅ¡kino, kai policija ėmė duomenis iÅ¡ apsaugos kamerų.

Paskui važiavo į komisariatÄ duoti parodymų, po kiek laiko nuvežė vaizdo įraÅ¡o iÅ¡traukas, kuriose buvo V. G., anksčiau gyvenęs Å¡iame bendrabutyje. Liudytojo teigimu, kai peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä , atsiminė, kad atėjo žmogus, apsigaubęs su gaubtuvų. Kai sėdi prie paradinių durų ir žiÅ«ri televizorių, jis nemato ateinančių žmonių. Tas žmogus pasilenkė ir nubėgo į koridorių. Tada nežinojo, kad tai buvo V. G., nepažino jo. Nubėgo vaikinui iÅ¡ paskos iki koridoriaus galo, bet toliau nematė jo.

Jis dirba budėtoju tame bendrabutyje nuo 20 val. iki 8 val. Buvo apie 22 val. vakaro, kai pastebėjo žmogų, duris rakina apie 24 val. Kai grįžo namo, apie pietus paskambino ir pasakė, kad jo budėjimo metu įvyko įvykis. PaÅ¡aliniai asmenys laisvai gali patekti. Pagal tvarkÄ kiekvienas turėtų pateikti savo pažymėjimÄ , bet kai klausi, jie bÅ«na jį užmiršę. Kai iÅ¡eina iÅ¡ kambario, raktÄ grÄ Å¾ina, bet nepasiraÅ¡o. Raktai laikomi stalčiuose. Norint paimti raktÄ , reikia stalčių atidaryti.

Žino, kad raktas buvo paimtas, kai peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä . Apie 3 val. nakties V. G. atsėlino iÅ¡ kitos pusės, kelias minutes ėjo 30 metrų, o jis buvo kitame kambariuke. V. G. pasilenkęs pasiekė raktÄ . V. G. gyveno bendrabutyje, todėl žino jį. Kai vyko vagystė, V. G. bendrabutyje nebegyveno, bet gal buvo porÄ kartų prasmukęs ir sakydavo, kad dar gyvena. Pasak liudytojo, jo paties jau nebuvo, kai išėjo V. G., tai matė tik vaizdo įraÅ¡e, nes jis išėjo iÅ¡ bendrabučio gal dienos metu ar prieÅ¡ pietus.

PaÅ¡aliniai asmenys neturi teisės eiti į bendrabutį. Asmuo, nepalikęs savo duomenų, neturi teisės patekti į bendrabutį. Jis apžiÅ«ri patalpas, kai bÅ«na triukÅ¡mas, bet kiekvienÄ kartÄ patalpų neapžiÅ«ri. Policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡e užfiksuotas 2021 m. spalio 24 d. 19.40 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. K. praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), neaiÅ¡kiomis aplinkybės iÅ¡ jos kambario dingo kompiuteris „HP“, kas galėjo pavogti, neaiÅ¡ku (1 t., b. l. 3–4). 2021 m. spalio 25 d. patalpų apžiÅ«ros protokole užfiksuota kambario Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra.

Įėjimas į pastatÄ yra iÅ¡ gatvės pusės. Tiesiai prieÅ¡ais įėjimÄ , pakilus laipteliais, yra budėtojo darbo vieta, atskirta organiniu stiklu. Kairėje ir deÅ¡inėje pusėse yra ilgi koridoriai, kurių pabaigose įrengti nedidelio dydžio fojė patalpos. Pirmame aukÅ¡te, koridorių pradžioje ir fojė, yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, viena yra nukreipta į laiptus, vedančius į kitus pastato aukÅ¡tus. Laiptais pakilus iki trečio aukÅ¡to, yra durys Nr. (duomenys neskelbtini).

Durys medinės, rakinamos viena spyna, kuri yra be matomų pažeidimų. Užėjus į vidų, yra nedidelis prieÅ¡kambaris, kuriame yra tualeto ir vonios patalpa. Kampe po kriaukle, ant grindų, stovi Å¡iukÅ¡lių dėžė, kurioje yra tuščias vienkartinis baltos spalvos popierinis puodelis (su galimais biologiniais ir pirÅ¡tų pėdsakais). Tiesiai nuo įėjimo durų yra kambarys. Jame prie sienos stovi spintelė ir stalas, prie kitos sienos – lova su paklota patalyne. Prie sienos deÅ¡inėje pusėje stovi Å¡aldytuvas, už jo – skalbinių džiovykla, toliau prie sienos yra spintelė, o tolimajame kampe – lova, pastatyta palei langÄ , esantį prieÅ¡ais įėjimÄ Ä¯ kambarį.

Kambaryje ant grindų, prie Å¡aldytuvo guli permatomas celofaninis maiÅ¡elis (įpakavimas) nuo „kruasano“ su likučiais (su galimais pirÅ¡tų pėdsakais). Ant spintelės yra įjungtas ilgintuvas su įjungto mobiliojo ryÅ¡io krovikliu. ApžiÅ«ros metu daugiau jokių pažeidimų, paÅ¡alinių daiktų ar nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (1 t., b. l. 5–12). 2021 m. spalio 24 d. pareiÅ¡kėjos A. K. protokole–pareiÅ¡kime nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 23 d. 9.18 val. iki 2021 m. spalio 24 d. 18.30 val. (duomenys neskelbtini), parinkus raktÄ , iÅ¡ bendrabučio kambario Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas jai priklausantis neÅ¡iojamas kompiuteris „HP“ su kroviklių, kurių vertė 250 Eur (1 t., b. l. 15). 2021 m. gruodžio 7 d. daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rimas neÅ¡iojamas kompiuteris „HP 250 G6“ (model: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), pateiktas savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų patiekimo protokolu.

Kompiuterio korpusas yra juodos spalvos. Atlenkus kompiuterį, matomas juodos spalvos ekranas, klaviatūra, jutiklinio valdymo dalis. Kompiuteris turi apibraižymų, nusidėvėjimo požymių, ekranas neįskilęs. Nešiojamas kompiuteris neįsijungia (1 t., b.1. 50–53, 99). 2021 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Vaizdo įrašai iš laiptinės aikštelės įvardyti Nr. 1 – Nr. 68, vaizdo įrašai iš budėtojo posto įvardyti Nr. 68 – Nr. 135.

Tyrimui reikšminga informacija yra užfiksuota vaizdo įraše Nr.

24. Jame matoma minėto pastato laiptinės aikÅ¡telė ir patalpos. Vaizdo įraÅ¡o virÅ¡uje matoma informacinė juosta su vaizdo įraÅ¡inėjimo data ir laiku. Laiptinės aikÅ¡telėje matomas įėjimas į pastatÄ , kairėje baltos spalvos durys. Laiptinės aikÅ¡telėje matomi turėklai ir laiptai vedantys į viršų. Laiptinės aikÅ¡telėje matomi laiptais, kartais įeina ir iÅ¡eina žmonės. Kai žmonės eina laiptinės aikÅ¡tele, matoma įsijungianti Å¡viesa. 22:06:02 val. koridoriuje matoma užsideganti Å¡viesa. 22:06:26 val. matomas iÅ¡ koridoriaus iÅ¡einantis vaikinas, kuris deÅ¡inę rankÄ laiko striukės kiÅ¡enėje, kairiÄ ja ranka prisidengęs veidÄ , dėvi tamsios spalvos, juodÄ striukę su gobtuvu, kuris uždėtas ant galvos, juodus džinsus, kurie yra plėšyti per kelius, avi tamsius batus.

Jo veido nematyti. Vaikinas, eidamas link laiptinės laiptų aikÅ¡telės, ima bėgti, nubėga laiptais aukÅ¡tyn. 22:06:40 val. iÅ¡ koridoriaus matomas atbėgantis vyras. Jis yra stambus, žilstelėjęs, su Å«sais, vyras dėvi mėlynÄ megztinį ir tamsias kelnes, yra basas. Vyras pribėga prie laiptinės aikÅ¡telės ir taip pat užbėga laiptais, vejasi vaikinÄ . 22:07:14 val. vyras, kuris yra apsirengęs mėlynu megztiniu, nulipa laiptais ir nueina koridoriumi. Vaizdo įraÅ¡o Nr. 49 11:01:32 val. matomas praeinantis žmogus.

Kurį laikÄ niekas nevyksta. 11:10:42 val. matomas laiptais besileidžiantis pirmiau minėtas vaikinas, kuris dėvi tuos pačius drabužius, gobtuvÄ , ant burnos ir nosies yra užsidėjęs Å¡alikÄ arba kaukę, kuri yra juodos spalvos. Vaikinas kairiojoje rankoje neÅ¡asi juodai baltÄ , su langeliais, maiÅ¡elį, ant kurio raudonomis raidėmis paraÅ¡yta „New Yorker“. Lipdamas laiptais, vaikinas eina atsargiai, dairosi. Nulipęs laiptais, jis bando atidaryti duris, esančias laiptų apačioje, tačiau durys neatsidaro, tuomet vaikinas paslepia veidÄ po gobtuvu ir nueina koridoriumi, esančiu vaizdo fiksavimo deÅ¡inėje.

Vaizdo įraÅ¡o Nr. 50 11:10:42 val. matomas laiptais besileidžiantis pirmiau minėtas vaikinas, kuris kairiojoje rankoje neÅ¡asi minėtÄ juodai baltÄ , su langeliais, maiÅ¡elį. Lipdamas laiptais vaikinas eina atsargiai, dairosi. Nulipęs laiptais jis bando atidaryti duris ,esančias laiptų apačioje, tačiau durys neatsidaro, tuomet vaikinas paslepia veidÄ po gobtuvu ir nueina koridoriumi, esančiu vaizdo fiksavimo deÅ¡inėje. Vaizdo įraÅ¡o Nr. 92 22:06:05 val. pro stiklines pastato duris matomas įeinantis pirmiau nurodytas vaikinas.

Įėjęs į pastatÄ 22:06:12 val., vaikinas eina pritÅ«pęs ir pasilenkęs Å¡onu, kad jo nepastebėtų už stalo sėdintis budintis darbuotojas. Vaikinas nueina vaizdo fiksavimo deÅ¡inėje esančiu koridoriumi pro stiklines duris. IÅ¡ budėtojo posto iÅ¡eina pirmiau nurodytas vyras, kuris nuseka vaikinÄ koridoriumi. Vėliau vyras grįžta į postÄ . Vaizdo įraÅ¡o Nr. 103 3:17:30 val. ant grindinio, budinčiojo posto kairėje, matomas žmogaus Å¡ešėlis. 3:17:49 val. iÅ¡ už sienos, esančios budėtojo posto kairėje, matomas pasislėpęs jaunuolis.

Tai tas pats vaikinas, kuris matomas vaizdo įraše Nr.

24. Vaikinas labai lėtai eina link budėtojo posto, kur sudėti raktai nuo kambarių. Vaikinas eina lėtai, Å¡viesa užgesta, nes jis nedaro staigių judesių, kartais vėl užsidega. Vaikinas kažkÄ paima iÅ¡ budėtojo posto, tačiau kÄ , įraÅ¡e nematyti, ir greitai nubėga koridoriumi kairėje. 3:20:25 val. matoma koridoriuje kairėje užsideganti Å¡viesa, tačiau žmonių nesimato. 3:21:33 val. vėl matoma užsideganti Å¡viesa, kairėje, koridoriuje, tačiau žmonių nesimato.

Vaizdo įraÅ¡o Nr. 118 matomas budėtojo postas ir išėjimas iÅ¡ pastato. Vaizdo apatinėje dalyje matomas budėtojo posto stalas, ant jo kompiuteris, žurnalas, raÅ¡iklis prie žurnalo, kiti smulkÅ«s daiktai. Vaizdo įraÅ¡e retsykiais matomi iÅ¡ koridoriaus iÅ¡einantys, įeinantys žmonės, pasirašę žurnale jie iÅ¡eina pro stiklines duris iÅ¡ pastato. Bendrabutyje vaikÅ¡to žmonės. 11:11:17 val. matomas iÅ¡ koridoriaus pro stiklines duris iÅ¡einantis pirmiau minėtas vaikinas, kuris kairiojoje rankoje neÅ¡asi juodai baltÄ , su langeliais, maiÅ¡elį, ant kurio raudonomis raidėmis paraÅ¡yta „New Yorker“.

Jo veido nesimato (1 t., b. l. 57–74). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ . Ä®sibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokiÄ tiek gyvenamÄ jÄ , tiek negyvenamÄ jÄ patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ . BK 178 straipsnio 2 dalyje esanti vagystės iÅ¡ patalpos sudėtis įsibrovimo į patalpÄ bÅ«dų nedetalizuoja, tačiau įstatymo loginis ir sisteminis aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vagystės veika gali bÅ«ti padaroma tiek įveikiant esamas kliÅ«tis fizinėmis pastangomis, tiek panaudojant technines priemones, tiek smurtÄ .

Vagystės dalyku gali bÅ«ti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimÄ daiktÄ , numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to nori.

Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtÄ , nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtÄ . Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas pažymi, kad vienas iÅ¡ įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas iÅ¡skirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymÄ .

V. G. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bylai reikÅ¡mingu laiku įsibrovęs į bendrabučio kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobęs kaltinime nurodytus daiktus – neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį „HP“ ir jo kroviklį. BylÄ nagrinėjant teisme, V. G., iÅ¡ pradžių duodamas parodymus, pripažino, kad pagrobė tik neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį, tačiau neigė grobęs Å¡io daikto kroviklį (2022 m. balandžio 26 d. teisiamasis posėdis).

Kita vertus, po nukentėjusiosios A. K. apklausos teisme kaltinamasis prisipažino taip pat pagrobęs kompiuterio kroviklį (2022 m. gegužės 10 d. teisiamasis posėdis). Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jos gyvenamame kambaryje buvo kompiuteris, prie kurio buvo prijungtas kroviklis, ir abu šie daiktai dingo. Kroviklis reikalingas, nes tik su juo veikia kompiuteris. A. K. ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pačius parodymus dėl dingusių daiktų iš kambario (1 t., b. l. 29–31, 32–33).

Tai, kad nukentėjusioji kambaryje laikė kompiuterį ir kroviklį, patvirtino taip pat liudytoja G. V.. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti A. K. ir G. V. ar manyti, kad jos suinteresuotos apkalbėti V. G.. Taigi teismas pripažįsta, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis pagrobė nukentėjusiai priklausančius abu daiktus – neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį ir kroviklį. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti pagrobtų daiktų verte.

V. G. bylÄ nagrinėjant teisme neigė, kad jis iÅ¡ anksto turėjo tyčiÄ pagrobti svetimÄ turtÄ . Kaltinamasis tvirtino, kad jis pateko į A. K. kambarį bendrabutyje, nes norėjo iÅ¡simiegoti. BÅ«damas bute paėmė kompiuterį, nes buvo pametęs mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir neturėjo, kaip susisiekti su draugais. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl V. G. tyčios, visų pirma remiasi byloje esančiais vaizdo įraÅ¡ais. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „ch05_20211023215104“ matyti, kad kaltinamasis gana vėlai vakare (22.06 val.), kai paprastai bÅ«na mažiau žmonių ir yra mažiausia tikimybė bÅ«ti pastebėtam, slapta (pasilenkęs, kad jo nematytų budėtojas, taip pat užsidengęs galvÄ kapiÅ¡onu) įėjo į bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas (vaizdo įraÅ¡o 14.57–15.09 min).

V. G., norėdamas susisiekti su draugais, galėjo kreiptis į bendrabučio budėtojÄ su praÅ¡ymu leisti paskambinti, juolab byloje nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau gyveno bendrabutyje. Kita vertus, jis nedarė to. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ aptarto V. G. elgesio matyti, kad jo pagrindinis tikslas buvo nepastebėtam patekti į bendrabučio vidų. Remiantis vaizdo įraÅ¡u pavadinimu „ch05_20211024030312“, kaltinamasis nakties metu atėjo prie budėtojo darbo vietos ir gana ilgÄ laikÄ (nuo 03.18 iki 03.19 val.) pasilenkęs ieÅ¡kojo kambario rakto (vaizdo įraÅ¡o 15.14–15.52 min).

Pastebėtina, kad V. G. ne vaikščiojo budėtojo darbo vietoje, o iÅ¡ karto pradėjo ieÅ¡koti kambario rakto. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamajam buvo žinoma, kur budėtojas laiko kambarių raktus. Be to, atsižvelgiant į gana ilgÄ ieÅ¡kojimo laikÄ , nėra abejonių, kad kaltinamasis ieÅ¡kojo bÅ«tent konkretaus kambario rakto, t. y. nuo nukentėjusiosios A. K. kambario. Akivaizdu, kad V. G., norėdamas pasinaudoti bet kokiu bendrabučio kambariu, imtų pirmÄ pasitaikiusį kambario raktÄ , tačiau jis nedarė to.

PrieÅ¡ingai, kaltinamasis, rizikuodamas bÅ«ti netikėtai pastebėtas budėtojo, užtruko ilgesnį laikÄ . Toks V. G. elgesys rodo ir tai, kad jis, dar prieÅ¡ paimdamas A. K. kambario raktÄ , žinojo, kad jame tuo metu nėra kitų asmenų. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į paties V. G. parodymų nenuoseklumÄ viso baudžiamojo proceso metu. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 5 d. apklausiamas kaip įtariamasis V. G., duodamas parodymus, teigė, kad „pagalvojo, kad yra tuščių kambarių ir galėtų ten nueiti bei pernakvoti. <...> Įėjus į kambarį (Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatė, kad kambarys yra gyvenamas“ (1 t., b. l. 91–93).

Tuo tarpu, apklausiamas 2022 m. balandžio 26 d. teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis iÅ¡ pradžių teigė, kad „bÅ«tent į šį kambarį sugalvojo nueiti, nes anksčiau gyveno prieÅ¡ais tÄ kambarį. Įėjęs į kambarį nuėjo miegoti ir prabuvo iki kitos dienos pietų, kol prablaivėjo. <...> Tai buvo gyvenamasis kambarys, jame buvo daiktų, buvo kompiuteris „HP“ ant stalo. Po to, tos pačios apklausos metu V. G. nurodė, kad „nežinojo, kas gyvena kambaryje“. Apklausiamas 2022 m. gegužės 10 d. teisme, po nukentėjusios ir liudytojų apklausų V.

G. pakeitė pozicijÄ ir tvirtino, kad jis žinojo, jog kambarys yra gyvenamas, nes anksčiau bendravo su liudytoja G. V.. Kaltinamasis į teisėjo klausimÄ , „iÅ¡ kur jis žinojo, gyvenęs prieÅ¡ metus, kad kambarys po metų gyvenamas?“, atsakė, kad tuo metu logiÅ¡kai nemÄ stė, darė ir tiek. Taigi, matyti, kad kaltinamasis, bÅ«damas nenuoseklus dėl nurodomų aplinkybių, ar žinojo, kad bendrabučio kambarys Nr. (duomenys neskelbtini) yra gyvenamas, ar ne, taip pat kas jame gyveno, akivaizdžiai derino savo parodymus prie byloje surinktų įrodymų.

Å iame kontekste pasakytina, kad nukentėjusioji A. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra mačiusi kaltinamÄ jį, nes Å¡is yra gyvenęs tame pačiame bendrabutyje. Liudytoja G. V. bylÄ nagrinėjant teisme taip pat patvirtino, kad ji iki nagrinėjamo įvykio prieÅ¡ maždaug metus bendravo su V. G., nes jis gyveno Å¡alia kambario Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, įvertinus visas aplinkybes, nėra abejonių, kad kaltinamasis, pasiimdamas kambario Nr. (duomenys neskelbtini) raktÄ , žinojo, kad jis yra gyvenamas ir kad jame gali bÅ«ti kitiems asmenims priklausančių daiktų.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „ch08_20211024105645“ matyti, kad V. G. dienos metu (11.10 val.) lipa laiptais žemyn vėl užsidėjęs striukės kapiÅ¡onÄ ir neÅ¡asi maiÅ¡elį (vaizdo įraÅ¡o 14.02– 14.19). Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis, iÅ¡eidamas iÅ¡ bendrabučio, bandė slėpti savo tapatybę, kad jo neatpažintų kiti asmenys. Teismo vertinimu, kaltinamojo keliama versija, kad jis iÅ¡sinešė kompiuterį, nes norėjo susisiekti su draugais, yra nelogiÅ¡kas.

Pirma, V. G. dienos metu galėjo tiesiog nuvykti pas draugus ir susitikti su jais. Antra, byloje nenustatyta, kad kaltinamasis apskritai žinojo, ar prie kompiuterio jis gali prisijungti ir apskritai juo pasinaudoti, ar ne (ar prisijungimas prie kompiuterio yra apsaugotas slaptažodžiu, ar ne). Todėl vien kompiuterio iÅ¡sineÅ¡imas ketinant neva pasinaudoti juo, kad bÅ«tų galima susisiekti su draugais, nors nežinoma minėta informacija, yra nelogiÅ¡kas V. G. elgesys. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, pripažįsta, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis suprato, jog pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Anksčiau aptartas V. G. elgesys iki patekimo į A. K. kambarį ir po to neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamojo tyčia pagrobti svetimÄ turtÄ susiformavo dar iki patenkant į minėtÄ patalpÄ , o ne jau bÅ«nant joje. Vien kaltinamojo nesutikimas su tuo savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje jam neteisingai pareikÅ¡tas kaltinimas. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro nusikalstamÄ veikÄ pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iÅ¡ jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL (50 Eur) bei nedidelės vertės turtÄ (nuo 150 Eur iki 250 Eur), veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iÅ¡skyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).

Taigi, teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje įrodyta, jog V. G. 2021 m. spalio 23 d. apie 22.06 val. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto suplanavęs padaryti nusikalstamÄ veikÄ , slapta patekęs į bendrabutį ir pasislėpęs antro aukÅ¡to koridoriuje, ten prabuvo iki tol, kol 2021 m. spalio 24 d. apie 3.19 val., nuėjęs į pirmame aukÅ¡te esantį budėtojo postÄ , paėmė iÅ¡ ten kambario Nr. (duomenys neskelbtini) raktÄ , kuriuo atsirakino ir taip įsibrovė į kambarį bei pagrobė A. K. priklausantį neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį „HP“, 230 Eur vertės, ir jo kroviklį, 20 Eur vertės, po to su pagrobtu turtu pasiÅ¡alino iÅ¡ bendrabučio, taip pagrobė nukentėjusiajai A.

K. priklausantį 250 Eur vertės turtÄ . Darytina iÅ¡vada, kad V. G. veiksmuose yra visi bÅ«tini nusikalstamos veikos (vagystės įsibrovus į patalpÄ ) sudėties požymiai, todėl nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. IV. Bausmės skyrimo motyvai BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas V. G. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ V. G. padarė vienÄ baigtÄ tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamÄ veikÄ nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Å iuo atveju pagrobtas 250 Eur vertės turtas. V. G. atsakomybę ir sunkinančių aplinkybių nėra.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. G. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 115). Jis iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos baustas administracine tvarka, nemoka paskirtų baudų, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 19–32). V. G. dirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybių ligų įskaitÄ . Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. G. nėra linkęs nusikalsti, taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, o padarytas nusikaltimas greičiausiai yra atsitiktinis.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus V. G. laisvės apribojimo bausmę (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų) be intensyvios priežiÅ«ros su skirtinais įpareigojimais, nustatytais BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose ir BK 48 straipsnio 6 dalyje. Teismo vertinimu, skirti baudos bausmę V.

G. nėra tikslinga, nes jis nemoka paskirtų baudų už administracinius nusižengimus, todėl tokia bausmės rÅ«Å¡is nebus efektyvi. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė leis pasiekti bausmės tikslus, padaryti kaltinamajam pakankamÄ poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir žalingumÄ kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui ir kartu leis kontroliuoti kaltinamojo elgesį kompetentingoms institucijoms.

Kita vertus, jei V. G. piktybiÅ¡kai nesilaikys laisvės apribojimo bausmės, probacijos tarnyba su teikimu turės teisę kreiptis į teismÄ dėl Å¡ios bausmės pakeitimo į areÅ¡to bausmę. Pastebėtina, kad ir prokuroras, palaikęs valstybinį kaltinimÄ byloje, baigiamosios kalbos metu prašė V. G. paskirti laisvės apribojimo bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . V. Kiti klausimai Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 250 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 34).

BylÄ nagrinėjant teisme, buvo tikslinamasi, kas sudaro minėtÄ turtinės žalos dydį. Nukentėjusioji nurodė, kad 230 Eur sudaro kompiuterio vertę, o 20 Eur – kroviklio. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai A. K., pažymi, kad byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. G., įsibrovęs į patalpÄ , pagrobė nukentėjusiajai A. K. priklausantį kompiuterį ir jo kroviklį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. sausio 29 d. pavogtas kompiuteris buvo nukentėjusiajai grÄ Å¾intas pakvitavimu, kuriame nurodyta, kad ji pretenzijų neturi (1 t., b. l. 54).

Apklausiama teisiamojo posėdžio metu A. K. nurodė, jog kompiuterį yra atgavusi, bet dar nebuvo įsijungusi. Nukentėjusios teigimu, kompiuteris be pakrovėjo neveikia. Pasilieka prie savo pareikÅ¡to 250 Eur dydžio sumos civilinio ieÅ¡kinio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusiajai kompiuteris buvo grÄ Å¾intas, byloje nėra duomenų, kad kompiuteris buvo sugadintas ar jis Å¡iuo metu yra apskritai neveikiantis, be to, A. K. nėra pateikusi civilinio ieÅ¡kinio dydį pagrindžiančių dokumentų, nebėra teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiajai 230 Eur, sudarančių kompiuterio vertę.

PrieÅ¡ingu atveju tenkinus Å¡iÄ nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio dalį, bÅ«tų gauta dviguba nauda. Vien A. K. praÅ¡ymas priteisti praÅ¡omÄ 250 Eur turtinės žalos dydį motyvuojant tuo, kad kompiuteris be kroviklio neveikia, savaime nesudaro pagrindo priteisti visÄ praÅ¡omÄ pinigų sumÄ , nes byloje nenustatyta, kad kompiuteris apskritai yra nefunkcionuojantis. Nėra paneigta, kad su kitu krovikliu nukentėjusioji galės tinkamai naudotis kompiuteriu. Todėl turtinė žala nustatytina tik už netektÄ kompiuterio kroviklį.

Teismo vertinimu, 20 Eur turtinės žalos suma, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atitiks kaltinamojo V. G. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai A. K. padarytÄ turtinę žalÄ . Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis atmetama. V. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 94–95). Ji paliktina galioti iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:

1) sunaikinti 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu perduotÄ saugoti vokÄ , kuriame yra puodelis ir maiÅ¡elis, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ (2021 m. gruodžio 23 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004452) (1 t., b. l. 48–49);

2) vokÄ , prisegtÄ prie bylos virÅ¡elio, kuriame yra kompaktiniai diskai su vaizdo įraÅ¡ais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ , o kitus vaizdo įraÅ¡us, kuriuose nėra fiksuota tyrimui reikÅ¡mingi duomenys, paliktus integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS), palikti saugoti Å¡ioje sistemoje. Byloje kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. G. (V. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros įpareigojant:

1) per 2 (du) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

2) bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) bausmės atlikimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis). Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. V. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nukentėjusiosios A. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – iÅ¡ V. G. nukentėjusiajai A. K. priteisti 20 Eur (dvideÅ¡imt eurų) turtinės žalos atlyginimo. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:

1) sunaikinti 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu perduotÄ saugoti vokÄ , kuriame yra puodelis ir maiÅ¡elis, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ (2021 m. gruodžio 23 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004452) (1 t., b. l. 48–49);

2) vokÄ , prisegtÄ prie bylos virÅ¡elio, kuriame yra kompaktiniai diskai su vaizdo įraÅ¡ais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ , o kitus vaizdo įraÅ¡us, kuriuose nėra fiksuota tyrimui reikÅ¡mingi duomenys, paliktus integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS), palikti saugoti Å¡ioje sistemoje. IÅ¡aiÅ¡kinti V. G., kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ , jeigu tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis