e1cafcfb-db80-409c-9d2f-158afee22d5e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD983C76">Nr. I-825-815/2018</a> Administracinė byla Nr. I-2889-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01103-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis VieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėjas E. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2019 m. kovo 20 d. skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 100 Eur už netinkamas sÄ lygas, orumo pažeidimÄ , kankinimÄ , orių sÄ lygų neužtikrinimÄ 2019 m. vasario 15 d. konvojavimo metu transporto priemonėje (b. l. 1).

2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais. PareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 15 d. buvo konvojuojamas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) automobiliu, kuriame nebuvo saugos diržų, jame buvo 4–6 žmonės, pareiÅ¡kėjui teko nepatogiai sėdėti ant lentos, o kartais ir stovėti. Automobilyje nebuvo Å¡ildymo, ventiliacijos sistemos, nebuvo įrengtas avarinis išėjimas, stiklai buvo tamsinti, jame buvo tamsu, taip pat nebuvo radijo imtuvo.

Be to, pareiÅ¡kėjas skundžiasi, jog nebuvo iÅ¡vestas į tualetÄ . NežmoniÅ¡kos konvojavimo sÄ lygos, pareiÅ¡kėjo vertinimu, reiÅ¡kia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl jam atlygintina neturtinė žala. II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 6–13).

1. Tarnyba organizavo neplaninį konvojų iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į LukiÅ¡kių TI-K. Konvojavimas buvo vykdomas specialiuoju automobiliu Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimų vietų, skirtų konvojuojamiems). Neplaninis konvojus atvyko 09.50 val. į PravieniÅ¡kių PN-AK, visų priimtų konvojuojamųjų asmens bylų pažymose buvo perduodančios įstaigos medicinos darbuotojo pasiraÅ¡ytas įraÅ¡as, liudijantis, jog asmenys gali bÅ«ti konvojuojami ir nenurodytos jokios iÅ¡skirtinės konvojavimo sÄ lygos ar aplinkybės, nusiskundimų konvojuojamieji nepareiÅ¡kė.

Visiems konvojuojamiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Neplaninis konvojus išvyko 11.00 val. ir į Lukiškių TI-K atvyko 12.10 val. Kelionė truko 1 val. 10 min. Nei kelionės metu, nei perduodant konvojuojamuosius paskirties punkte, konvojuojamieji asmenys nepareiškė konvojaus viršininkui jokių prašymų, skundų ar pretenzijų. Jokių skundų ar pretenzijų nebuvo pareikšta taip pat konvojuotus asmenys priimančiam įstaigos budėtojui.

2. Dėl specialiojo transporto Tarnyba konvojavo asmenis specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Visas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas, remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu, specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama minėtais dokumentais.

Visam Tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus (toliau – ir NVSPL Tyrimo skyrius) dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl šių automobilių atitikties Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 146.4 punktui. NVSPL patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

PareiÅ¡kėjo konvojavimo metu naudotos specialiosios transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, naudotuose automobiliuose įrengtos ventiliacijos ir Å¡ildymo sistemos. PrieÅ¡ pradedant konvojavimÄ , konvojus tikrina specialiųjų automobilių bÅ«klę, jo tinkamumÄ konvojavimui atlikti, esant reikalui, transporto priemonė keičiama.

3. Dėl vietos stokos Teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų (normatyvų), vienam konvojuojamajam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Specialiojo automobilio, skirto konvojuojamųjų pervežimui, kėbulo kamerose nėra atliekamas suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas – konvojuojamieji trumpalaikiai lydimi iÅ¡ priėmimo punkto į perdavimo punktÄ , užtikrinant ginkluotÄ apsaugÄ . Sėdimos vietos bei kameros specialiuosiuose automobiliuose techniÅ¡kai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Tarnyba konvojavo pareiÅ¡kėjÄ tik specialiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atloÅ¡ais (kėdės). Konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ automobiliai perpildyti nebuvo.

4. Dėl saugos diržų Konvojavimo taisyklių 146 punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Reikalavimas prisegti kiekvienÄ konvojuojamÄ jį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Saugos diržų įrengimas N2 tipo transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas konvojavimas, neprivalomas. Visos Tarnybos naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiems pervežti, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas.

Tarnyba konvojuoja asmenis bendra tvarka, jeigu asmens konvojavimui reikalingos specifinės, iÅ¡skirtinės sÄ lygos, institucijos ar įstaigos priima kitokius sprendimus. Konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiÅ«ros specialisto iÅ¡vadÄ , įraÅ¡ytÄ konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas.

5. Dėl tualetų Konvojuojamieji į tualetÄ vedami pasikeitimo punktuose patiems praÅ¡ant, vadovaujantis Taisyklių 134 punktu, apie tai daromas įraÅ¡as konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. PareiÅ¡kėjo teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, nes tarnybinėje dokumentacijoje užfiksuota, kad konvojuojamieji buvo vedami į tualetÄ pasikeitimo punktuose, į pareigÅ«nus nesikreipė. Be to, jis turėjo teisę teikti skundus konvojaus virÅ¡ininkui ar pareigÅ«nui dėl jo netenkinančių sÄ lygų, tačiau skundų neteikė.

6. Dėl galimai netinkamo elgesio PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir jo teises, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus virÅ¡ininkui pateikti skundus žodžiu ar raÅ¡tu. Pagal Taisyklių 137 punktÄ konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, pateiktus žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti; jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, jį kartu su tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas asmuo, administracijai.

Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Tarnyba neturi duomenų, kad pareigÅ«nai pažeidė nurodyto teisės akto reikalavimus pareiÅ¡kėjo konvojavimo metu, o pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra hipotetinio pobÅ«džio.

7. Dėl civilinės atsakomybės BÅ«tinos sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai, žala bei tarp jų egzistuojantis priežastinis ryÅ¡ys, nenustačius bent vienos iÅ¡ jų, civilinė atsakomybė negalima. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, galima spręsti dėl žalos atlyginimo. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kilusios iÅ¡ Tarnybos pareigÅ«nų galimai neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala, bet bÅ«tina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) pareiÅ¡kėjui CK 6.270 straipsnio prasme.

Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo, ar būtų kilusios kitos neigiamos pasekmės. Tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu Taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, taigi, nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių, o todėl civilinė atsakomybė negalima.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: I Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas buvo konvojuojamas transporto priemone „Mercedes-Benz Atego“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (techninės apžiūros rezultatų kortelė, b. l. 14).

2. PareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 15 d. buvo konvojuojamas iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 1-o sektoriaus į LukiÅ¡kių TI-K (PravieniÅ¡kių PN-AK konvojuojamųjų sÄ raÅ¡as Nr. 60(1)181, b. l. 15; 2019 m. vasario 15 d. kelionės žiniaraÅ¡tis b. l. 19). II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas E. S. praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Å ioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra pagrįstas ir gali bÅ«ti tenkinamas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo: „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Teismas pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“ Teismas įvertins, ar Å¡ioje administracinėje byloje yra Tarnybos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir žalos faktai.

2. Å ioje administracinėje byloje bÅ«tina įvertinti, ar Tarnybos pareigÅ«nai atliko kokius nors prieÅ¡ingus teisei veiksmus, nes, pasak pareiÅ¡kėjo, jis buvo konvojuojamas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. 2.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis, negu yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte nustatyta, kad bendrÄ pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžiÄ Ä¯staigÄ ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus virÅ¡ininkas įraÅ¡o į konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis suraÅ¡o į konvojuojamųjų apskaitos žurnalÄ , praneÅ¡a apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus virÅ¡ininkui buvo perduoti iÅ¡ atvykusio konvojaus.

Pareiškėjas 2019 m. vasario 15 d. konvojuojamas Iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškių TI-K specialiuoju automobiliu „Mercedes-Benz Atego“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodytas specialusis transportas atitinka techninius reikalavimus (techninių apžiūrų rezultatų kortelės (ataskaitos) kopija, b. l. 14). Specialios paskirties automobilyje yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos; pažymėtina, kad minėtame automobilyje yra tinkama, efektyvi ventiliacija (b. l. 17), dirbtinė apšvieta (atsakovo pateikti duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti ir kurių pareiškėjas hipotetiniais ir nekonkretizuotais teiginiais nenuginčijo), todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl karščio, šalčio, apšvietimo nėra pagrįsti.

Remiantis bylos duomenimis, su pareiÅ¡kėju važiavusių asmenų skaičius įrodo, jog Konvojavimo taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos. Pabrėžtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 244 punktÄ kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi bÅ«ti su saugos diržais. Kadangi visos transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato gamintojas, tai konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės negalima. 2.2.

Konvojuojamieji į tualetÄ vedami pasikeitimo punktuose tik patiems praÅ¡ant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, apie tai įraÅ¡oma konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. Atsakovės atstovas nurodė, jog konvojuojamiems asmenims prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu. IÅ¡ kelionės žiniaraščio (b. l. 19–20) matyti, jog skundų ar pareiÅ¡kimų kelionės metu nebuvo gauta. Papildomai pažymėtina, jog konvojavimo truko neilgai – 1 val. 10 min., todėl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas negalėjo patirti itin didelių sukrėtimų dėl pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių (pvz., dėl netinkamos ventiliacijos ir temperatÅ«ros automobilyje, arba dėl tamsintų langų). 2.3.

Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentacijoje konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų.

3. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, pareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovei, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡sakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktÅ«s teiginiai apie psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ , nervinę įtampÄ ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo E. S. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Ernestas Spruogis