e1ca2bab-d1be-4dbf-824a-8d80f28ff77e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                       Civilinė byla Nr. 2A-605/2012 Procesinio sprendimo kategorijos 21.4.1.1., 32.5, 32.6, 37, 63.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no, Danutės MilaÅ¡ienės ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R.

D., lengvatinės prekybos bendrovės „Javelin Finance“, akcinės bendrovės „Gubernija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1668-104/2011 pagal ieÅ¡kovų R. D., lengvatinės prekybos bendrovės „Javelin Finance“, T. S., L. A., akcinės bendrovės „Gubernija“ ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei Ūkio bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Respublikos investicija“ dėl reikalavimo teisių ir įkeitimo teisių perleidimo, turto įkeitimo lakÅ¡tų indosavimo pripažinimo negaliojančiais.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė AB „Gubernija“ pagal 2004-12-28 kreditavimo sutartį gavo 7 723 022, 12 eurų kreditÄ iÅ¡ AB SEB banko (buvusio AB „Vilniaus bankas“) ir AB „Swedbank“ (buvusio AB „Hansabankas“). Kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimui skolininkas įkeitė kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat bendrovės akcininkų (ieÅ¡kovų) akcijas. Minėti bankai kylančiÄ iÅ¡ kreditavimo sutarties reikalavimo teisę ir įkeitimo teisę perleido 2007-04-20 AB Ūkio bankui.AB Ūkio bankas ir UAB „Respublikos investicija“ 2007-04-20 sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kuriÄ AB Ūkio bankas įsipareigojo savo vardu ir lėšomis, tačiau UAB „Respublikos investicija“ rizika įsigyti visas reikalavimo teises, t.y. esamas ir bÅ«simas reikalavimo teises bei visas teises į jų užtikrinimo priemones pagal reikalavimo perleidimo sutartį į AB „Gubernija“ 6 005 100,60 eurų kreditÄ su priskaičiuotomis palÅ«kanomis, kurį 2004-12-28 AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ suteikė AB „Gubernija“ kreditavimo sutarties pagrindu. 2007-04-25 AB Ūkio bankas ir UAB „Respublikos investicija“ 2007-04-25 sudarė priėmimo-perdavimo aktÄ , kuriuo patvirtinto, jog AB Ūkio bankas perduoda UAB „Respublikos investicija“ esamas teises, kylančias iÅ¡ 2004-12-28 kreditavimo sutarties reikalauti iÅ¡ AB „Gubernija“ 5 984 917 EUR negrÄ Å¾into kredito dalį ir 20 183, 28 EUR palÅ«kanų bei bÅ«simas palÅ«kanas.IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1. pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2007-04-20 AB Ūkio banko ir UAB „Respublikos investicija“ bendradarbiavimo sutartį;2. pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2007-04-25 AB Ūkio banko ir UAB „Respublikos investicija“ priėmimo-perdavimo aktÄ ;

3. pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2007-04-27 hipotekos lakÅ¡to, kurio identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), įkeitimo lakÅ¡to, kurio identifikacinis numeris –(duomenys neskelbtini) bei papildomo įkeitimo lakÅ¡to, kurio identifikacinis numeris - (duomenys neskelbtini), indosamentus, kuriais minėtieji hipotekos lakÅ¡tas ir įkeitimo lakÅ¡tai buvo perduoti UAB „Respublikos investicija“.IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimus grindė tokiais argumentais:1. pagrindinė sutartis, iÅ¡ kurios kyla ir su kuria susiję reikalavimai keliais perleidimo sandoriais buvo perleisti atsakovui UAB „Respublikos investicija“, yra kreditavimo sutartis, kurios Å¡alimi privalo bÅ«ti bankas arba kita kredito įstaiga, turinti licencijÄ , kuri leidžia verstis kredito įstaigos veikla, o UAB „Respublikos investicija“ nėra kredito įstaiga;

2. AB „Gubernija“ negalėjo skolintis iÅ¡ neprofesionalaus rinkos dalyvio - atsakovo UAB „Respublikos investicija“ - sumÄ , virÅ¡ijančiÄ AB „Gubernija“ nuosavo kapitalo dydį, vadovaujantis Finansų įstaigų 3 str. 4 d. 2 p.;3. UAB „Respublikos investicija“ negalėjo skolinti AB „Gubernija“ sumos, virÅ¡ijančios jos nuosavo kapitalo dydį, vadovaujantis 1993 m. įstatymo „Dėl Å«kinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims“ 1 str.;4. ieÅ¡kovams yra svarbus kreditoriaus asmuo, todėl vykdant reikalavimų perleidimo sandorius turėjo bÅ«ti gautas ieÅ¡kovų sutikimas;5.

AB „Gubernija“ negalėjo skolintis iÅ¡ savo akcininkų, t.y. iÅ¡ V. T., kuris yra UAB „Respublikos investicija“ akcininkas ir vadovas;Atsakovas UAB „Respublikos investicija“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais argumentais:1. Atsakovas UAB „Respublikos investicija“ nekreditavo AB „Gubernija, nes UAB „Respublikos investicija“ neperdavė AB „Gubernija“ piniginių lėšų ir kreditavimo sutarties nesudarė, nevertino AB „Gubernija“ finansinės padėties ir kitų rodiklių, kurie reikÅ¡mingi suteikiant paskolÄ .

Piniginių lėšų skolinimas vyko tarp dviejų bankų, t. y. įstaigų, turinčių licencijÄ verstis kreditavimo veikla, ir AB „Gubernija“, bet ne tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Respublikos investicija“. Reikalavimo teises pagal kreditavimo sutartį UAB „Respublikos investicija“ įgijo kaip turtÄ , todėl tai negali bÅ«ti tapatinama su kreditavimo teisiniais santykiais. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties atsakovas, įgydamas reikalavimo teisę neprivalo bÅ«ti banku ar kita kredito įtaiga, nes, kaip minėta, reikalavimo perleidimas nėra ir negali bÅ«ti kreditavimas.

Taigi ieÅ¡kovai visiÅ¡kai nepagrįstai kreditavimo teisinius santykius sutapatina su reikalavimo perleidimo (cessio) teisiniais santykiais. Kadangi įstatymai ir kreditavimo sutartis nenumato imperatyvaus draudimo tokio reikalavimo perleidimui (netgi atvirkščiai – kreditavimo sutartis numato reikalavimo perleidimo galimybę), vadinasi, reikalavimas atsakovui perleistas teisėtai, laikantis atitinkamos formos ir tinkamai informavus apie tai patį skolininkÄ .2. IeÅ¡kovai nurodo, jog, vadovaujantis Finansų įstaigų įstatymo 3 str. 4 d. 2 p., tik kredito įstaiga turi iÅ¡imtinę teisę skolintis iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių virÅ¡ydama savo nuosavo kapitalo dydį.

Å iais teiginiais ieÅ¡kovai bando įrodyti, jog AB „Gubernija“ neturėjo teisės skolintis iÅ¡ neprofesionalaus rinkos dalyvio UAB „Respublikos investicija“, virÅ¡ydama savo nuosavo kapitalo dydį. Å ie teiginiai neteisingi, o minėta įstatymo norma netaikytina ieÅ¡kovo ir atsakovo teisiniams santykiams, nes, kaip jau minėta, UAB „Respublikos investicija“ nekreditavo ieÅ¡kovo AB „Gubernija“. Kadangi ieÅ¡kovas AB „Gubernija“ kreditavimo paskolos sutartį sudarė su dviem bankais, toks sandoris, kai skolinama suma virÅ¡ija AB „Gubernija“ nuosavÄ kapitalÄ , galėjo bÅ«ti sudaromas, nes bankai, vadovaujantis Finansų įstaigų įstatymu, yra laikytini profesionaliais rinkos dalyviais.

Sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, kreditavimo sutartis nebuvo sudaroma iÅ¡ naujo, keičiama ar pildoma, todėl perleidžiant reikalavimÄ atsakovui, nėra taikomas Finansų įstaigų įstatymo 3 str. 4 d. 2 p. Kitas ieÅ¡kovų nurodomas įstatymas - 1993 m. redakcijos „Dėl Å«kinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims“ - Å¡iuo metu yra naikinamas, kaip ekonominei rinkai visiÅ¡kai neaktualus įstatymas, kas lemia, jog jis nėra aktualus ir nagrinėjamai bylai.3.

IeÅ¡kovai nurodo, jog sudarant reikalavimų perleidimo sutartis, turėjo bÅ«ti gautas tiek skolininko, tiek įkaito davėjų sutikimas.Pirma, kaip numatyta CK 6.101 str. 5 d., be skolininko sutikimo yra draudžiama perleisti reikalavimÄ , jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės. Tačiau minėta teisės norma nenumato draudimo perleisti įkeitimu užtikrinto reikalavimo ar jo dalies, jeigu kreditoriaus asmuo turi esminės reikÅ¡mės ne skolininkui, bet įkaito davėjui. Be to, CK 6.101 str. 5 d. yra taikytina tik tuomet, kai esminės reikÅ¡mės skolininkui turi pradinis kreditorius (cedentas), o ne tokiu atveju, kai skolininko dėl subjektyvių priežasčių netenkina naujasis reikalavimo įgijėjas (cesionierius).

Darytina išvada, jog ieškovų teiginiai, neva kreditoriams AB SEB bankui ir AB „Swedbank“ bankui būtų buvę draudžiama AB Ūkio bankui, o pastarajai UAB „Respublikos investicija“ perleisti teises, kylančias iš 2004 m. gruodžio 28 d. kreditavimo sutarties ir jos vykdymo užtikrinimui sudaryto įkeitimo sandorio, yra nepagrįsti.Antra, nors ieškovai teigia, kad reikalavimo perleidimo metu turėjo būti gautas ne tik skolininko, bet ir įkaito davėjo sutikimas dėl tokio sandorio sudarymo nei CK 4.223 str., nei CK 6.101 str., nei 2004 m. gruodžio 28 d. kreditavimo sutartis nagrinėjamu atveju neįpareigojo nei vieno iš kreditorių gauti skolininko ir/ar ieškovų, kaip įkaito davėjų, sutikimo dėl reikalavimo perleidimo.

PrieÅ¡ingai, 2004 m. gruodžio 28 d. kreditavimo sutarties 19.2. p. Å¡alys, t.y. kreditoriai ir skolininkas AB „Gubernija“, atstovaujama generalinio direktoriaus, susitarė, kad kiekvienas kreditorius turi teisę perleisti visas ar dalį savo teisių ir pareigų pagal sutartį kitiems asmenims be kredito gavėjo, t.y. skolininko, sutikimo. CK 6.101 str. 1 d. įtvirtinta sÄ lyga, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, reiÅ¡kia tai, kad naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sÄ lygų.

Pabrėžtina, jog AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ bankas perleidžiant įkeitimu užtikrintÄ reikalavimÄ AB Ūkio bankas, o Å¡iai vėliau perleidžiant tÄ patį reikalavimÄ UAB „Respublikos investicija“, pastaroji neįgijo ir negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradiniai kreditoriai AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ pagal 2004 m. gruodžio 28 d. kreditavimo sutartį. AB Ūkio bankas ir UAB „Respublikos investicija“ prievolės įvykdymo sÄ lygų taip pat nekeitė.

PrieÅ¡ingai, reikalavimų perleidimo sandoriais buvo perleista vien tik esamos ir bÅ«simos reikalavimo teisės pagal 2004 m. gruodžio 28 d. kreditavimo sutartį bei visos teisės į jų užtikrinimo priemones pagal atitinkamas prievolių įvykdymo užtikrinimo sutartis. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų, kaip skolininko ir kaip įkaito davėjų, teisės perleidžiant įkeitimu užtikrintÄ reikalavimÄ pažeistos ir labiau suvaržytos nebuvo, t.y. nesikeitė jų teisinė padėtis.Trečia, ieÅ¡kovai visiÅ¡kai nepagrįstai tapatina juridinį asmenį UAB „Respublikos investicija“ su fiziniu asmeniu V.

T., kuris yra AB „Gubernija“ akcininkas. ABÄ® 15 str. 5 d. įtvirtina normÄ , draudžiančiÄ bendrovei, besiskolinančiai iÅ¡ savo akcininkų, įkeisti jiems savo turtÄ . Ä®statymas draudžia įmonei, besiskolinančiai iÅ¡ akcininkų, įkeisti jiems savo turtÄ , tačiau nedraudžia įkeisti turto kitiems asmenims, nesantiems įmonės akcininkais. Taip yra ir su UAB „Respublikos investicija“, kuri neturi AB „Gubernija“ akcijų. Nors ieÅ¡kovai kreditoriaus asmenį tapatina su V.

T., svarbu paminėti, jog Å¡is fizinis asmuo aptariamoje situacijoje nėra AB „Gubernija“ kreditorius.Atsakovas AB Ūkio bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. AtsiliepimÄ grindė iÅ¡ esmės tapačiais argumentais kaip ir atsakovas UAB „Respublikos investicija“. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis po 1 016,40 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (iÅ¡ viso 5 082 Lt) atsakovui UAB „Respublikos investicija“, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis po 52 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų (iÅ¡ viso 259 Lt) valstybei.Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ginčo sandorius.Nurodė, kad ieÅ¡kovai ginčija 2007-04-20 AB Ūkio banko ir UAB „Respublikos investicija“ sudarytÄ bendradarbiavimo sutartį ir Å¡ios sutarties pagrindu sudarytÄ 2007-04-25 AB Ūkio banko ir UAB „Respublikos investicija“ priėmimo-perdavimo aktÄ , kuriuo AB Ūkio bankas perdavė UAB „Respublikos investicija“ esamas teises, kylančias iÅ¡ 2004-12-28 Kreditavimo sutarties reikalauti iÅ¡ AB „Gubernija“ 5 984 917 EUR negrÄ Å¾into kredito dalį ir 20 183,28 EUR palÅ«kanų bei bÅ«simas palÅ«kanas tuo pagrindu, kad naujasis kreditorius UAB „Respublikos investicija“ neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų kreditavimo įmonei, nes CK 6.881 str. 1 d. nustatyta, kad kreditoriumi tokiuose sandoriuose yra bankas ar kita kredito įstaiga.

Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 23 d. nustatyta, kad kredito įstaiga - įmonė, kuri turi licencijÄ verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu arba elektroninių pinigų iÅ¡leidimu ir tvarkymu.Teismo manymu, ieÅ¡kovų nurodytos teisės normos negali bÅ«ti taikomos sprendžiant Å¡ios bylos ginÄÄ , nes byloje neginčytinai nustatyta, kad ieÅ¡kovui AB „Gubernija“ kreditÄ suteikė bankai, o atsakovas UAB „Respublikos investicija“, nors ir tapo ieÅ¡kovo AB „Gubernija“ kreditoriumi pagal ginčo sandorius, tačiau reikalavimo perleidimo sutartimi neperėmė bankų įsipareigojimų suteikti kreditÄ , o perėmė tiktai teisę reikalauti kredito grÄ Å¾inimo.Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiÅ¡kas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 str. 1 d.), todėl gali bÅ«ti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 str. 2 d.).

Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, iÅ¡skyrus įstatymo ar sutarties nustatytas iÅ¡imtis (CK 6.101 str. 1, 5 d.). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų. Cesijos sutartimi cedantas perduoda cesionarijui tam tikrÄ teisę sutarties arba įstatymo pagrindu. Teismas nurodė, jog, kadangi įstatymai ir pagrindinė sutartis nenumato imperatyvaus draudimo tokio reikalavimo perleidimui, atvirkščiai - pagrindinė sutartis numato reikalavimo perleidimo galimybę - Kreditavimo sutarties 19.2. p. Å¡alys, t.y. kreditoriai ir skolininkas AB „Gubernija“, susitarė, kad kiekvienas kreditorius turi teisę perleisti visas ar dalį savo teisių ir pareigų pagal sutartį kitiems asmenims be kredito gavėjo, t.y. skolininko, sutikimo, tai laikoma, kad reikalavimas atsakovui perleistas teisėtai, laikantis atitinkamos formos ir tinkamai informavus apie tai patį skolininkÄ .Nustačius, kad ieÅ¡kovas AB „Gubernija“ paėmė kreditÄ iÅ¡ profesionalių kredito įstaigų bankų, teismas vertino, kad neturi teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kovų teiginiai, kad ieÅ¡kovas AB „Gubernija“ negalėjo skolintis iÅ¡ neprofesionalaus rinkos dalyvio - atsakovo UAB „Respublikos investicija“ - sumÄ , virÅ¡ijančiÄ AB „Gubernija“ nuosavo kapitalo dydį, vadovaujantis Finansų įstaigų 3 str. 4 d. 2 p. ir kad UAB „Respublikos investicija“ negalėjo skolinti AB „Gubernija“ sumos, virÅ¡ijančios jos nuosavÄ kapitalo dydį, vadovaujantis 1993 m.

įstatymo „Dėl Å«kinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims“ 1 str. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai teigia, jog sudarant reikalavimų perleidimo sutartis, turėjo bÅ«ti gautas tiek skolininko, tiek įkaito davėjų sutikimas. Taip pat nurodė, kad kreditoriaus svarbÄ skolininkui ieÅ¡kovui AB „Gubernija“ ieÅ¡kovai grindžia tuo, kad UAB „Respublikos investicija“ direktorius bei akcininkas buvo ir yra V. T. ir kad V. T. buvo vienas iÅ¡ pagrindinių AB „Gubernija“ akcininkų ir reikalavimo perleidimo UAB „Respublikos investicija“ metu V.

T. tiesiogiai kontroliavo kitÄ , vienÄ pagrindinių AB „Gubernija“ akcininkų - UAB „Respublikos spaustuvė“ ir veikdami kartu Å¡ie asmenys 2007-03-30 dienai valdė 62,98 proc. AB „Gubernija“ akcijų, o 2010-05-06 dienai Å¡ie susiję asmenys valdo 38,53 proc. AB „Gubernija“ akcijų.Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 6.101 str. 5 d., nustato, kad be skolininko sutikimo yra draudžiama perleisti reikalavimÄ , jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės. Teismo manymu, ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės dėl atsakovo UAB „Respublikos investicijos“ vadovo V.

T. galimybės kontroliuoti skolininkÄ negali bÅ«ti vertinamos kaip kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės, nes V. T. nėra ieÅ¡kovo AB „Gubernija“ kreditorius. Teismas pažymėjo, kad kokių nors įrodymų, kad V. T. nesÄ Å¾iningai pasinaudojo savo galimybėmis arba piktnaudžiavo savo, kaip kreditoriaus UAB „Respublikos spaustuvė“ vadovo teisėmis, byloje nėra. Dėl Å¡ios priežasties teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai neįrodė aplinkybės, kad naujojo kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės.Be to, pažymėjo, kad minėta teisės norma nenumato draudimo perleisti įkeitimu užtikrinto reikalavimo ar jo dalies, jeigu kreditoriaus asmuo turi esminės reikÅ¡mės įkaito davėjui.

Atkreipė dėmesį, kad tokio draudimo nenustato nei ieÅ¡kovų nurodyti CK straipsniai, nei 2004 m. gruodžio 28 d. kreditavimo sutartis. Nurodė, jog CK 6.101 str. 1 d. įtvirtinta sÄ lyga, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, reiÅ¡kia tai, kad naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sÄ lygų. Pabrėžė, jog AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ bankas perleidžiant įkeitimu užtikrintÄ reikalavimÄ AB Ūkio bankui, o Å¡iam vėliau perleidžiant tÄ patį reikalavimÄ UAB „Respublikos investicija“, pastarasis neįgijo ir negalėjo įgyti daugiau teisių nei jų turėjo pradiniai kreditoriai AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ pagal 2004 m. gruodžio 28 d. kreditavimo sutartį.

Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų, kaip skolininko ir kaip įkaito davėjų, teisės perleidžiant įkeitimu užtikrintÄ reikalavimÄ pažeistos ir labiau suvaržytos nebuvo, t.y. nesikeitė jų teisinė padėtis.IeÅ¡kovų teiginys, jog pagal ABÄ® 15 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrovė, skolindamasi iÅ¡ savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto, teismo nuomone, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai sutapatino naujÄ jį kreditorių UAB „Respublikos investicija“ su įmonės vadovu V.

T., kuris yra AB „Gubernija“ akcininku. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimo teisė perleista įmonei. Nurodė, kad įstatymas draudžia įmonei, besiskolinančiai iÅ¡ akcininkų, įkeisti jiems savo turtÄ , tačiau nedraudžia įkeisti turto kitiems asmenims, nesantiems įmonės akcininkais. UAB „Respublikos investicija“, kuri neturi AB „Gubernija“ akcijų, kaip nurodė ieÅ¡kovai, 2010-05-06 dienai V. T. ir jam priklausanti įmonė UAB „Respublikos spaustuvė“ valdo tik 38,53 proc.

AB „Gubernija“ akcijų, todėl, teismo vertinimu, priimti savarankiÅ¡kų sprendimų neturi galimybės.Pabrėžė, kad CK 6.104 str. 2 d. nustato, kad pradinis kreditorius privalo perduoti turimÄ Ä¯keistÄ turtÄ naujajam kreditoriui, todėl naikinti Hipotekos lakÅ¡to, Ä®keitimo lakÅ¡to ir Papildomo įkeitimo lakÅ¡to indosamentus, kuriais minėtieji hipotekos lakÅ¡tas ir įkeitimo lakÅ¡tai buvo perduoti UAB „Respublikos investicija“, teismo manymu, nėra teisinio pagrindo.Atsižvelgdamas į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų reikalavimai yra nepagrįsti, todėl tenkinti ieÅ¡kinį nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovai R. D., lengvatinės prekybos bendrovė „Javelin Finance“, AB „Gubernija“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Taip pat praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmos instancijos teismas neįvertino, jog cesija nėra abstraktus savarankiÅ¡kas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t.y. su sutartimi, kuri yra cesijos esmė, Å¡iuo konkrečiu atveju - kreditavimo sutartimi.

Taigi, akivaizdu, kad teisė sudaryti cesijos sutartį yra tiesiogiai susijusi su naujojo kreditoriaus teise prisiimti ir vykdyti pagrindinės sutarties sÄ lygas, t.y. bÅ«ti pagrindinės sutarties Å¡alimi. Todėl vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumÄ , bÅ«tina įvertinti prievolę, iÅ¡ kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vertinti kreditavimo sutarties specifikÄ ir naujojo kreditoriaus - atsakovo UAB „Respublikos investicija” teisines galimybes prisiimti ir vykdyti pagrindinės sutarties sÄ lygas, t.y. bÅ«ti pagrindinės sutarties Å¡alimi.

Vadovaujantis CK 6.881 str. ir FĮĮ 2 str. 23 d., 2 str. 42 d. nuostatomis, viena iÅ¡ kreditavimo sutarties Å¡alių turi bÅ«ti bankas arba įmonė, turinti licencijÄ verstis ir besiverčianti indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, t.y. kredito įstaiga. Todėl konstatuotina, kad kreditavimo teisiniuose santykiuose įstatymai nustato specialų kreditoriaus asmenį, kuriuo gali bÅ«ti bankas arba kredito įstaiga. Tuo atveju, jei minėtos imperatyvios įstatymų nuostatos yra pažeidžiamos sudarant (keičiant) kreditavimo sutartį, sutartis (jos pakeitimas) nuo jos sudarymo (pakeitimo) momento (ab initio) pripažintina niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis).

UAB „Respublikos investicija“ nėra kredito staiga ir, vadovaujantis CK 6.881 str. nuostatomis, neturi teisės bÅ«ti kreditoriumi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiuose kreditavimo teisiniuose santykiuose.2. Pažymėtina, kad FĮĮ 3 str. 4 d. 2 p. nustatyta imperatyvi norma, pagal kuriÄ tik kredito įstaiga turi iÅ¡imtinę teisę skolintis iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių virÅ¡ydama nuosavo kapitalo dydį. To paties įstatymo 2 str. 29 d.nustatyta, kad neprofesionalÅ«s rinkos dalyviai yra visi asmenys, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ , finansų įstaigas, draudimo įmones, taip pat kitus asmenis, kurie gali kvalifikuotai įvertinti skolinimosi rizikÄ .

Taigi akcinė bendrovė (uždaroji akcinė bendrovė), kuri nėra kredito įstaiga, t.y. įmonė, kuri neturi atitinkamos licencijos ir nesiverčia indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių, gali tik skolintis iÅ¡ tokių asmenų, tačiau nevirÅ¡ijant nuosavo kapitalo. Toks akcinių bendrovių (uždarųjų akcinių bendrovių), neturinčių licencijų kredito įstaigos veiklai, teisnumo apribojimas yra leistinas CK 2.75 str. 1 d. ir 2.77 str. 1 d. nuostatų prasme bei atitinka CK 1.2 str. 2 d. reikalavimus.

Tuo atveju, jei minėtos imperatyvios įstatymų nuostatos, nustatančios akcinių bendrovių (uždarųjų akcinių bendrovių) teisnumo ribojimÄ yra pažeidžiamos sudarant (keičiant) kreditavimo sutartį, sutartis (jos pakeitimas), nuo jos sudarymo momento (ab initio) pripažintina niekine ir negaliojančia (CK 1.80 str.). Apelianto AB „Gubernija” nuosavas kapitalas bendradarbiavimo sutarties bei reikalavimo perleidimo akto sudarymo laikotarpiu buvo 11 793 026 Lt, o patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo pirmos instancijos teismui metu buvo 7 456 552 Lt, kai tuo tarpu UAB „Respublikos investicijai” minėta sutartimi ir aktu yra perleistos teisės į 6 005 100,60 eurų kreditÄ su 2007 m. balandžio 20 dienai priskaičiuotomis palÅ«kanomis, t.y. daugiau kaip 20 734 441 Lt.

Taigi AB „Gubernija” kreditas, kurį ji pagal kreditavimo sutarties sÄ lygas privalo grÄ Å¾inti bendradarbiavimo sutartimi bei reikalavimo perleidimo aktu kreditoriaus teises perėmusiai UAB „Respublikos investicija”, kelis kartus virÅ¡ija jos nuosavo kapitalo dydį, kas prieÅ¡tarauja F ĮĮ 3 str. 4 d. 2 p. įtvirtintai imperatyviai nuostatai.3. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Å«kinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims” 1 str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad „ūkiniai subjektai, užsiimantys komercine - Å«kine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali bÅ«ti didesnė už nuosavo kapitalo dydį”.

Vadovaujantis Å¡ia nuostata, konstatuotina, kad juridiniam ar fiziniam asmeniui suteikiamo kredito suma negali virÅ¡yti paties kreditoriaus nuosavo kapitalo dydžio. Tuo atveju, jei minėta imperatyvi įstatymų nuostata yra pažeidžiama sudarant (keičiant) kreditavimo sutartį, sutartis (jos pakeitimas) nuo jos sudarymo momento (ab initio) pripažintina niekine ir negaliojančia (CK 1.80 str.). Reikalavimo perleidimo UAB „Respublikos investicija” metu UAB „Respublikos investivija” nuosavas kapitalas buvo 17 458 498 Lt, o pagal paskutinę (patikslino ieÅ¡kinio teikimo metu) Juridinių asmenų registre skelbiamÄ finansinę atskaitomybę (2008 m.) - 17 502 137 Lt, kai tuo tarpu UAB „Respublikos investicija” minėta sutartimi ir aktu yra perleistos teisės į 6 005 100,60 eurų kreditÄ su 2007 m. balandžio 20 dienai priskaičiuotomis palÅ«kanomis, t.y. daugiau kaip 20 734 441 Lt.

Taigi naujasis kreditorius UAB „Respublikos investicija” ginčijamais sandoriais įgytas finansinis reikalavimas yra beveik du kartus didesnis už pačios UAB „Respublikos investicijos” nuosavÄ kapitalÄ . Todėl bendradarbiavimo sutartis ir reikalavimo perleidimo aktas prieÅ¡tarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Å«kinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims” 1 str. įtvirtintai imperatyviai normai. Pažymėtina, kad iki Å¡iol minėtas įstatymas nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas netekusiu galios, jo galiojimas nėra sustabdytas, todėl konstatuotina, jog nėra jokio teisinio pagrindo netaikyti Å¡io įstatymo nuostatų.4.

CK 6.157 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė - nacionalinė ar tarptautinė - Å¡ias normas nustato. Todėl ta aplinkybė, jog kreditavimo sutarties 19 p. sÄ lygose yra nustatyta kreditoriaus teisė perleisti savo teises ar pareigas (ar jų dalį) kitam asmeniui be skolininko sutikimo, negali bÅ«ti laikoma pagrindu netaikyti imperatyvių įstatymo nuostatų, nustatančių konkrečius kreditavimo teisinių santykių subjektus bei jiems keliamus reikalavimus.

Å iuo konkrečiu atveju skolininkui kreditoriaus asmuo turi esminės reikÅ¡mės. Todėl konstatuotina, kad pirmos instancijos teismo padaryti materialinės teises pažeidimai sÄ lygojo neteisėtÄ ir nepagrįstÄ teismo iÅ¡vadÄ , neva ieÅ¡kovai neįrodė, jog naujojo kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės.5. ABÄ® 15 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrovė, skolindamasi iÅ¡ savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Tuo atveju, jei minėta imperatyvi įstatymo nuostata yra pažeidžiama sudarant (pakeičiant) kreditavimo sutartį, sutartis (jos pakeitimas) nuo jos sudarymo momento (ab initio) pripažintina niekine negaliojančia (CK 1.80 str.).

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog V. T. yra vienintelis UAB „Respublikos investicija“ akcininkas bei vadovas ir jokių kitų valdymo organų UAB „Respublikos investicija“ faktiškai neegzistuoja. Dėl išvardytų priežasčių UAB „Respublikos investicija“ turimas turtas vienasmeniškai yra valdomas jos akcininko V. T.. Todėl pripažintina, jog UAB „Respublikos investicija“ tik de jure veikia tarp bylos šalių susiklosčiusiuose santykiuose. De facto šių santykių dalyvis yra UAB „Respublikos investicija“ vienintelis akcininkas ir vienasmenis valdymo organas V.

T.. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju pirmos instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai atsisakė taikyti minėtas ABÄ® nuostatas, neteisingai įvertino faktines aplinkybes bei įrodymus ir ginčijamu sprendimu faktiÅ¡kai pripažino teisėtais veiksmus, kuriais, pasinaudojant juridiniu asmeniu, siekiama iÅ¡vengti draudimų ir apribojimų, nustatytų imperatyviomis įstatymo normomis.6. Hipotekos bei įkeitimo reikalavimų perleidimÄ reglamentuoja atitinkamai CK 4.189 ir 4.223 straipsniai, nustatantys, jog sandoriai dėl hipotekos reikalavimo ar jo dalies bei įkeitimu užtikrinto reikalavimo ar jo dalies perleidimo turi bÅ«ti sudaromi laikantis taisyklių, numatytų CK Å¡eÅ¡tosios knygos normose, nustatančiose reikalavimo teisės perleidimÄ , t.y. kreditoriaus teisiniams santykiams tiek su pagrindiniu skolininku, tiek ir su papildomais skolininkais (hipotekos ar įkaito davėjais), turi bÅ«ti taikomos CK 6.101 - 6.110 straipsnių nuostatos.

Be to, ir teismų praktikoje įkaito ar hipotekos davėjai vienareikÅ¡miai pripažįstami asmenimis, turinčiais skolininko teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai neteisėtai ir nepagrįstai ginčijamame sprendime susiaurina skolininko, civiliniuose teisniuose santykiuose, sampratÄ ir teigia, kad CK 6.101 str. 5 d. norma negali bÅ«ti taikoma įkaito davėjų atžvilgiu.Atsakovas UAB „Respublikos investicija“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ .

Atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas atsiliepime iÅ¡ esmės pakartoja savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytus argumentus. Papildomai nurodo aplinkybę, kad ieÅ¡kovų apeliacinis skundas yra pasiraÅ¡ytas jų atstovo (advokato), tačiau, atsakovo nuomone, lengvatinės prekybos bendrovė „Javelin Finance“ įgaliojimų pasiraÅ¡yti ir pateikti teismui ieÅ¡kinį advokatui nesuteikė.

Vadovaujantis CPK 315 str., lengvatinės prekybos bendrovės „Javelin Finance“ vardu teismui pateiktas apeliacinis skundas yra paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti, todėl apeliacinis procesas Å¡ioje dalyje nutrauktinas. Atsakovas AB Ūkio bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas atsiliepime iÅ¡ esmės pakartoja savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytus argumentus.

Papildomai nurodo aplinkybę, kad AB „Gubernija“ atsiskaitinėja su UAB „Respublikos investicija“ už perleistÄ reikalavimÄ , t. y. reikalavimo perleidimÄ pripažįsta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 28 d. AB ,,Vilniaus bankas“ (AB SEB bankas) ir AB bankas ,,Hansabankas“ (AB ,,Swedbank“) bendrai lygiomis dalimis suteikė AB ,,Gubernija“ 7 723 022,12 EUR kreditÄ iki 2010 m. gruodžio 31 d. Minėti bankai ir AB Ūkio bankas 2007 m. balandžio 23 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ atlygintinai perleido AB Ūkio bankui reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ kreditavimo sutarties, 2007 m. balandžio 23 d. buvo indosuoti hipotekos lakÅ¡tas, įkeitimo lakÅ¡tas bei papildomas įkeitimo lakÅ¡tas.

Å iuo pagrindu kreditoriumi pagal minėtus lakÅ¡tus tapo AB Ūkio bankas.AB Ūkio bankas ir UAB „Respublikos investicija“ 2007 m. balandžio 20 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kuriÄ AB Ūkio bankas įsipareigojo savo vardu ir lėšomis, tačiau UAB „Respublikos investicija“ rizika įsigyti visas reikalavimo teises, t. y. esamas ir bÅ«simas reikalavimo teises bei visas teises į jų užtikrinimo priemones pagal reikalavimo perleidimo sutartį į AB „Gubernija“ 6 005 100,60 EUR kreditÄ su priskaičiuotomis palÅ«kanomis, kurį 2004 m. gruodžio 28 d.

AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ suteikė AB „Gubernija“ kreditavimo sutarties pagrindu. 2007 m. balandžio 25 d. AB Ūkio bankas ir UAB „Respublikos investicija“ sudarė priėmimo-perdavimo aktÄ , kuriuo patvirtinto, jog AB Ūkio bankas perduoda UAB „Respublikos investicija“ esamas teises, kylančias iÅ¡ 2004 m. gruodžio 28 d. kreditavimo sutarties reikalauti iÅ¡ AB „Gubernija“ 5 984 917 EUR negrÄ Å¾into kredito dalį ir 20 183, 28 EUR palÅ«kanų bei bÅ«simas palÅ«kanas.Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino tiek cesijos, kaip sutarties rÅ«Å¡ies, institutÄ , tiek ir Lietuvos Respublikos CK 6.101 str. 5 d. nuostatÄ , kuri reglamentuoja kreditoriaus teisę perleisti reikalavimÄ kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui AB ,,Gubernija“ kreditÄ suteikė ne atsakovas UAB ,,Respublikos investicija“, o minėti bankai AB SEB bankas ir AB „Swedbank“. Pažymėtina, kad atsakovas nors ir tapo AB ,,Gubernija“ kreditoriumi pagal nurodytus sandorius, tačiau reikalavimo perleidimo sutartimi neperėmė bankų įsipareigojimų suteikti finansinį kreditÄ , o perėmė tiktai teisę reikalauti kredito grÄ Å¾inimo. Tokiu atveju jam negali bÅ«ti taikomas finansinių įstaigų 3 str. 4 d. 2 p. reikalavimas, nes UAB ,,Respublikos investicija“, kaip minėta, neperdavė AB ,,Gubernija“ piniginių lėšų, nevertino bendrovės finansinės padėties ir kitų rodiklių, kurie yra reikÅ¡mingi suteikiant kreditÄ , pradinis sandoris vyko tik tarp AB SEB banko ir AB ,,Swedbank“ bei AB ,,Gubernija“.

Akivaizdu, kad sudarant cesijos sutartį ir perleidžiant reikalavimo teisę į AB ,,Gubernija“ skolÄ pagal pagrindinę sutartį nevyko kreditavimas, atsakovas UAB ,,Respublikos investicija“ tik įgijo reikalavimo teises pagal pagrindinę sutartį.Sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, pagrindinė sutartis nėra ir negali bÅ«ti keičiama, kadangi reikalavimo perleidimo sandorio esmė yra tik paties reikalavimo perleidimas, naujasis kreditorius Å¡iuo atveju neįgyja daugiau teisių nei jų turėjo pradinis kreditorius.IÅ¡imtis, kada perleidžiant reikalavimo teisę yra reikalingas skolininko sutikimas, nustato įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.101 str. 1 ir 5 p.).

Nagrinėjamu atveju įstatymas ir pagrindinės sutarties nuostatos nenumato imperatyvaus draudimo reikalavimo perleidimui, konkrečiai pagal sutarties 19.2 p. sutarties Å¡alys - kreditoriai ir skolininkas AB ,,Gubernija“, susitarė, kad kiekvienas kreditorius turi teisę perleisti visas ar dalį savo teisių ir pareigų pagal sutartį kitiems asmenims be kredito gavėjo sutikimo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo iÅ¡reikÅ¡ta nuomone, kad apeliantai visiÅ¡kai nepagrįstai kreditavimo teisinius santykius sutapatina su reikalavimo perleidimo (cessio) teisiniais santykiais.Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiÅ¡kas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali bÅ«ti perleista kitam asmeniui bendrais įstatymo nustatytais pagrindais (Lietuvos Respublikos CK 1.112 str. 1 ir 2 d.).Apeliantai teigia, kad tik kredito įstaiga turi iÅ¡imtinę teisę skolintis iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių virÅ¡ydama savo nuosavo kapitalo dydį, tokį teisinį reguliavimÄ nustato Finansų įstaigų įstatymo 3 str. 4 d. 2 p., t. y. neprofesionalus rinkos dalyvis UAB ,,Respublikos investicija“ negalėjo skolinti AB ,,Gubernija“ sumos, virÅ¡ijančios atsakovo nuosavÄ kapitalÄ .

Kaip minėta, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iš naujo, ji taip pat nebuvo keičiama ar pildoma. UAB ,,Respublikos investicija“ nekreditavo AB ,,Gubernija“. Šiuo atveju ieškovas AB ,,Gubernija“ lėšas skolinosi būtent iš profesionalių rinkos dalyvių AB SEB banko ir AB ,,Swedbank“, t. y. apeliantų nurodyti įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Dėl ieškovų nurodyto 1993 m. redakcijos įstatymo ,,Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims“ pasakytina tai, kad jis yra panaikintas ir negaliojantis (,,Valstybės žinios“, 2011 m.

Nr. 68-3217).Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai atsisakė taikyti Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. ir Lietuvos Respublikos CK 6.101 str. 5 d. nuostatÄ , kuri draudžia perleisti reikalavimÄ , jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB ,,Respublikos investicija“ santykiuose su AB ,,Gubernija“ veikia formaliai (de jure), o iÅ¡ tikrųjų (de facto) veikia V. T., kuris yra ir AB ,,Gubernija“ akcininkas.Å iuo požiÅ«riu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės dėl atsakovo UAB ,,Respublikos investicija“ vadovo V.

T. galimybės kontroliuoti skolininkÄ negali bÅ«ti vertinama, kad kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės (CK 6.101 str. 5 d.), nes V. T. nėra ieÅ¡kovo AB ,,Gubernija“ kreditorius. Pažymėtina, kad nei 2004 m. gruodžio 28 d. kreditavimo sutartyje Nr. 0640404060817-20, nei kitame susijusiame dokumente, nebuvo įtvirtinta, jog kreditoriai AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ turėtų esminę reikÅ¡mę įkaito davėjams. Å alių tarpusavio santykiai ar kitos aplinkybės taip pat to neatskleidė.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog netgi esant tęstiniam AB ,,Gubernijos“ įsiskolinimui naujajam kreditoriui UAB ,,Respublikos investicija“, Å¡is nesiėmė priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų.Kaip minėta, įstatymas draudžia įmonei, besiskolinančiai iÅ¡ akcininkų, įkeisti jiems savo turtÄ , tačiau nedraudžia įkeisti turto kitiems asmenims, nesantiems įmonės akcininkais, UAB ,,Respublikos investicija“ neturi AB ,,Gubernija“ akcijų. Nors apeliantai kreditoriaus asmenį tapatina su V.

T., akivaizdu, kad Å¡is fizinis asmuo aptariamoje situacijoje nėra AB ,,Gubernija“ kreditorius.Dėl Å¡ių priežasčių apeliantų teiginiai, kad teismas susiaurina skolininko sampratÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir netinkamai aiÅ¡kina Lietuvos Respublikos CK 6.101 str. 5 d., yra nepagrįsti.        Apeliantai nepateikė duomenų, kad atsakovas UAB ,,Respublikos investicija“ yra ieÅ¡kovo AB ,,Gubernija“ akcininkas, todėl nagrinėjamoje byloje Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 5 d. nuostatos nėra pažeidžiamos.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui.

Dėl procesinio klausimo Atsakovas mano, kad apeliantų pateiktas apeliacinis skundas yra pasirašytas neįgalioto asmens. Civilinėje byloje (b. l. 7, T.

5) yra notaro patvirtintas įgaliojimas, kuriuo lengvatinės prekybos bendrovė ,,Javelin Finance“ įgaliojo UAB ,,Linos namai“ atlikti veiksmus, susijusius su bendrovės turimomis AB ,,Gubernija“ akcijomis. Å iame įgaliojime nėra numatyta teisė įgaliotiniui (atstovui) pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir pateikti jį vykdymui, gauti turtÄ , paduoti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo (CPK 59 str.). Nepaisant to, lengvatinės prekybos bendrovė ,,Javelin Finance“ vardu UAB ,,Linos namai“ 2010 m. lapkričio 9 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, suteikdamas daugiau teisių, nei buvo numatyta įgaliotiniui.

Nustatyta, kad Šiaulių m. pirmo notarų biuro 2008 m. rugpjūčio mėn. 29 d. išduotu įgaliojimu lengvatinės prekybos bendrovė ,,Javelin Finance“ įgaliojo UAB ,,Linos namai“ savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti bendrovės ,,Javelin Finance“ nuosavybę, taip pat atstovauti teisme. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CPK 59 str. numato, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis nurodytas įgaliojime (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d.

įstatymo Nr. XI-1480 2011 m. spalio 1 d. redakcija). Ä®statymas numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo lengvatinės prekybos bendrovės ,,Javelin Finance“ atstovas turėjo teisę teikti apeliacinį skundÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Nagrinėjamu atveju apeliantai ir atsakovas UAB „Respublikos investicija“ prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, netenkinus ieškovų apeliacinio skundo ir bylos rezultatui esant palankiam atsakovams, galimybė priteisti bylinėjimosi išlaidas yra tik atsakovui UAB „Respublikos investicija“. Visgi atsakovas UAB „Respublikos investicija“ nenurodo, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas jis patyrė, ir nepateikia bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Dėl Å¡ios priežasties bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovui UAB „Respublikos investicija“ nėra priteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Kazys KailiÅ«nas Danutė MilaÅ¡ienė Vytas Milius