2019-03-27 Nr. AB-7508-3-61-3-02601-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-217-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02601-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas, Vilniaus TM) 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 10000410719 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ arba pakeisti teismo sprendimą sustabdant Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 10000410719 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ vykdymą iki Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-574/2019; 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, sustabdant Vilniaus TM 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 10000410719 iki teismo sprendimo įsigaliojimo šioje administracinėje byloje.

Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 16 d. atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį dalyje ir tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas 2019 m. sausio 18 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) panaikinti Vilniaus TM 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 10000410719 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ (toliau – ir Sprendimas) arba pakeisti teismo sprendimą stabdant Vilniaus TM 2018 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 10000410719 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ vykdymą iki Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamoje byloje Nr. 1-10-574/2019; 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, stabdyti Vilniaus TM 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 10000410719 iki teismo sprendimo įsigaliojimo šioje administracinėje byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą priėmė ir perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netenkino.

III. Pareiškėjas padavė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –sustabdant Vilniaus TM 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 10000410719 – lėšų nurašymo nuo pareiškėjo sąskaitos kredito įstaigose vykdymą.

Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnis muitinei suteikia teisę išieškoti mokesčius. Juo remiantis yra besąlygiškai nuskaitomos visos lėšos iš pareiškėjo sąskaitų. Toks lėšų nuskaitymas neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Teismas priėmė netinkamą sprendimą, tai yra pažeidė teismui suteiktas teises ir pareigas, pažeidė šalies interesų pusiausvyrą, viešą interesą. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog nuo pareiškėjo banko sąskaitos yra nurašomi pinigai, nėra pagrindas daryti išvadą, kad tokiu būdu jam yra daroma neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Tokia išvada nepagrįsta, nes neįvertintos visos aplinkybės. Besąlyginis lėšų nurašymas turi pasekmes. Pareiškėjo pajamos nulinės. Be maisto, aprangos, higienos priemonių, komunalinių paslaugų, buto šildymo, elektros energijos, vandens pirkimo, ryšio priemonių gyvenimas yra neįmanomas. Mokestinė nepriemoka nurašoma nuo mokesčio mokėtojo sąskaitų, o tai reiškia, kad lėšos nurašomos ne iš vienos, o iš bet kokios kredito įstaigos sąskaitos. Pareiškėjo turtas Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 5MA-34-2012 yra areštuotas. Turto pareiškėjas negali parduoti, įkeisti, negali gauti ir pajamų iš turto. Pareiškėjas turi pirkti vaistus ir išlaikyti nepilnametį sūnų. Teismo išvada, kad panaikinus ginčijamą sprendimą išieškotos lėšos iš pareiškėjo banko sąskaitų galės būti grąžintos, yra nepagrįsta, nes nesprendžia šiuo metu daromos neatitaisomos žalos. Teismas pasisakė, kad sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės yra priėmęs anksčiau. Pareiškėjo finansinė padėtis blogėja, didėja kaina už buto šildymą, elektros energiją, dujas. Sūnus nustojo lankyti Druskininkų sporto centrą, Druskininkų M.K. Čiurlionio meno mokyklą (pažymą iš Druskininkų sporto centro byloje). Už 2018 m. gruodžio mėnesį UAB „Litesko“ už buto šildymą ir karštą vandenį bei interneto paslaugas sumokėta 149,80 eurų.

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis funkcinio teismingumo taisyklėmis, yra paskirstoma teismų kompetencija instancijų sistemoje, t. y. nustatoma, koks teismas turi teisę nagrinėti bylas kaip pirmoji, apeliacinė ir kasacinė instancija. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 29 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai, o šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų ir nutarčių.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas kaip pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. išnagrinėjo administracinę bylą ir paskelbė sprendimą. Taigi bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme baigėsi, todėl pirmosios instancijos teismas išnagrinėtoje byloje galėjo atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kuriuos tiesiogiai suteikia teisę atlikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ).

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą 2018 m. gruodžio 21 d. padavė apeliacinį skundą, kuriame vienas iš reikalavimų – prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme baigėsi, Vilniaus apygardos administracinis teismas, išsprendęs apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pareiškėjo pareikštą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, adresuotą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nors jis ir pateiktas per pirmosios instancijos teismą, privalėjo persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau to nepadarė, o pats išsprendė šiuo atveju jam neteismingą pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, tokiu būdu pažeisdamas funkcinio teismingumo taisykles.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažeidė proceso teisės normas, kurios galėjo turėti reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis dalyje, kurioje pareiškėjui atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, naikinama ir pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių perduodamas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti.

Pareiškėjo A. G. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė