2025-06-18 Nr. AB-10615-3-63-3-00823-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-251-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00823-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.13; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo skundą atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai, (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. Š.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubas (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 4 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. (toliau – ir ūkininkas) 2023 m. gruodžio 23 d. Komisijai pateikė prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai).

2.2. Komisija 2023 m. balandžio 12 d. apžiūrėjo Žemės sklypuose augančius žieminius rapsus ir surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 1 (toliau – ir Apžiūros aktas), kuriame konstatavo, kad iš 48,75 ha žieminių rapsų ploto 5,74 ha plote nustatyti pažeidimai, iš kurių 2,81 ha yra sunaikinti žieminiai rapsai. Teigiama, kad žala padaryta elnių. Vadovaudamasi Apžiūros akte pateiktais duomenimis, Komisija 2023 m. balandžio 26 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkio pasėliams apskaičiavimo akte (toliau – ir Apskaičiavimo aktas) nurodė, jog ūkininkui padarytos žalos piniginė išraiška yra 4 229,94 Eur ir Sprendimu įpareigojo Klubą atlyginti ūkininko patirtą žalą.

2.3. Skundžiamas Sprendimas ir administraciniai aktai, kurių pagrindu jis priimtas, yra neteisėti bei nepagrįsti. Komisijos pasamdyta agronomė, kuri dalyvavo Žemės sklypų apžiūroje, yra šališka, kadangi ji dirba įmonėje, kuri tiekia ūkininkui sėklas, trąšas ir iš jo superka užaugintą produkcija. Komisija į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl faktinė apžiūra atlikta bei pirminė Sprendimo medžiaga surinkta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2.4. Komisija priimdama Sprendimą vadovavosi Skuodo rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2022 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-843 „Dėl Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-843) patvirtintais Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kurie laikytini norminiu administraciniu aktu. Nuostatai nėra paskelbti teisės aktų registre, todėl šio teisės akto pagrindu priimti individualus administraciniai sprendimai privalo būti pripažinti neteisėtais.

2.5. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą privalo nedelsdami pranešti atitinkamai seniūnijai ir per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsti rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną informuoti medžioklės plotų naudotoją ir per 7 dienas suorganizuoti žalos įvertinimą. Pareiškėjas apie galbūt elnių padarytą žalą žieminiams rapsams nebuvo informuotas.

2.6. Medžioklės įstatyme taip pat nustatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu pasėlių savininkas juos augina pagal agrotechninius reikalavimus ir naudojasi pasėlių apsaugojimo nuo gyvūnų daromos žalos priemonėmis. Ūkininkas nenurodė, ko ėmėsi, jog žieminiai rapsai būtų apsaugoti nuo laukinių gyvūnų. T. y. ūkininkas, žinodamas, jog Žemės sklypai yra miško apsuptyje, nesiimdamas atitinkamų priemonių bei neapdrausdamas pasėlių nuo medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos, elgėsi neatsakingai. Sprendime minimos garsinės patrankos Žemės sklypuose buvo pastatytos tik 2022 m. gruodžio 20 d., todėl akivaizdu, kad ūkininkas nebuvo suinteresuotas pasėlių apsauga.

2.7. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis matyti, kad 70–80 proc. Žemės sklypų supa miškai. Atsakomybė atlyginti žalą žemės ūkio pasėliams, augantiems iki 3 ha ploto žemės sklype, esančiame miškų apsuptyje, kyla tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora. Komisija nustatė, jog žieminiai rapsai sunaikinti 2,81 ha plote, todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nekilo pareiga atlyginti ūkininko patirtą žalą.

2.8. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl apskaičiuojant ūkininko patirtos žalos dydį buvo remiamasi 2022 m. spalio mėn. antrosios savaitės 1 t rapsų kaina, kai ūkininkas dėl padarytos žalos į Skuodo rajono savivaldybės administracijos Aleksandrijos seniūniją (toliau – ir Seniūnija) kreipėsi tik 2022 m. gruodžio 21 d., todėl Apskaičiavimo akte pateikti duomenys yra neaiškūs ir netikslūs. Pabrėžtina, jog tauriųjų elnių medžioklė yra limituojama, o Klubas 2022–2023 metais jam skirtą 24 vnt. limitą išnaudojo.

3. Atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Administracija atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Klubas nepagrįstai teigia, kad Nuostatai yra norminis administracinis aktas, kadangi jie nustato Komisijos darbo tvarką, t. y. reglamentuoja konkrečios komisijos darbą, nėra taikytinas neapibrėžtam subjektų ratui, todėl neprivalėjo būti skelbiamas teisės aktų registre.

4.2. Atsižvelgiant į 2022 m. gruodžio 23 d. gautą ūkininko prašymą, Komisija nepraleisdama procedūrinio termino 2022 m. gruodžio 29 d. atliko pirminę apžiūrą vietoje bei surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktus Nr. 7 ir Nr. 8. Minėtos apžiūros metu bendrame žieminių rapsų 48,75 ha plote pažeidimas nustatytas 6 ha plote, sunaikinta 34,95 proc. pasėlio. Komisija nustatė, kad dalis pasėlio nuskabyti elnių, žieminiai rapsai atitiko agrotechninius reikalavimus, juose buvo pastatytos trys garsinės patrankos. Po 2022 m. gruodžio 29 d. vykusios apžiūros Komisijos nariai negalėjo įvertinti, ar dėl pažeistų dalių augalas gali atsigauti bei nustatyti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį, todėl buvo nuspręsta atlikti pakartotinę apžiūrą prasidėjus žieminio rapso vegetacijos laikotarpiui.

4.3. Klubas apie gautą ūkininko prašymą ir planuojama atlikti apžiūrą vietoje buvo informuotas telefonu, tačiau apžiūros dieną Klubo atstovas neatvyko ir nedalyvavo medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinime. Minėti 2022 m. gruodžio 29 d. apžiūros aktai pareiškėjui buvo išsiųsti elektroniniu paštu.

4.4. Komisija 2023 m. balandžio 12 d. pakartotinai įvertino gyvūnų padarytos žalos dydį. Patikros vietoje rezultatai pateikti Apžiūros akte, kuriame buvo konstatuota, kad žieminių rapsų 48,75 ha bendrame plote pažeidimai nustatyti 5,74 ha plote – sunaikinta 48,99 proc. pasėlio arba 2,81 ha. Pasėlių dalies pakenkimo intensyvumas nustatytas skaičiuojant sveikų ir pažeistų augalų skaičių 1 kv. m. Minėtoje apžiūroje be Komisijos narių dalyvavo ūkininko įgaliotas atstovas, Klubo vadovas ir agronomė.

4.5. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad apžiūroje dalyvavusi agronomė buvo šališka, todėl Sprendimas yra neteisėtas iš esmės. Apžiūros metu agronomė konsultavo Komisijos narius, paaiškino, kuris, nors ir pažeistas augalas, dar turi galimybę atsigauti ir duoti derlių. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų, jog agronomė buvo šališka, tokie teiginiai yra grindžiami išskirtinai subjektyviu vertinimu.

4.6. Komisija ūkininko patirtos žalos dydį apskaičiavo remdamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (toliau – ir Metodika) nustatytu teisiniu reguliavimu. Metodikoje įtvirtinta, kad derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto arba savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas. Skuodo rajono savivaldybės 2022 metų žieminio rapso derlingumas – 2,21 t iš vieno ha. Kadangi ūkininkas prašymą pateikė 2022 metais, žala patirta taip pat 2022 metais, todėl apskaičiuojant patirtos žalos dydį buvo remiamasi 2022 metų statistiniais duomenimis.

4.7. Pareiškėjo teiginiai, jog jis jau buvo išnaudojęs tauriųjų elnių sumedžiojimo limitą, yra teisiškai nereikšmingi. Medžioklės įstatyme nėra nustatyta, jog medžioklės plotų naudotojas yra atleidžiamas nuo pareigos atlyginti medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytą žalą, jeigu yra išnaudojamas medžioklės plotų naudotojui nustatytas kanopinių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad:

5.1. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar agronomė perka produkciją iš ūkininko, neturi teisinės reikšmės. Minėta specialistė padėjo Komisijai apskaičiuoti patirtos žalos dydį. Produkcijos pirkimas iš ūkininko negalėjo daryti jokios įtakos, kadangi patirta žala yra apskaičiuojama vadovaujantis objektyviais duomenimis, o Klubas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog dėl potencialaus agronomės šališkumo nebuvo tinkamai apskaičiuotas patirtos žalos dydis.

5.2. Nepagrįsti Klubo teiginiai, kad Komisija priimdama Sprendimą negalėjo vadovautis Nuostatais, kadangi jie nėra paskelbti teisės aktų registre. Sprendime aiškiai nurodyta, kad žalos dydis apskaičiuotas remiantis Metodikoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, o ne Nuostatais. Be to, Nuostatai yra paviešinti Skuodo rajono savivaldybės internetiniame tinklalapyje.

5.3. Siekdamas apsaugoti žieminius rapsus nuo laukinių gyvūnų, ūkininkas Žemės sklypuose naudojo garsines patrankas. Vadovaujantis Metodika, jis neturėjo prievolės imtis kokių nors priemonių apsaugoti žieminius rapsus nuo medžiojamųjų gyvūnų, tačiau vis tiek ėmėsi papildomų pasėliams apsaugoti. Klubo s teiginiai, jog ūkininkas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas yra atmestini kaip nepagrįsti.

5.4. Komisija nagrinėdama ūkininko prašymą, tinkamai taikė Medžioklės įstatymo, Metodikos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo jį panaikinti.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo skundą atmetė ir priteisė iš Klubo trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. 1 610,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1. Ūkininkas 2022 m. gruodžio 23 d. Seniūnijai pateikė prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog iš privačių asmenų nuomojasi apie 50 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose augina žieminius rapsus. Teigė, kad medžiojamieji gyvūnai padarė žalos pasėliams, todėl prašė įvertinti patirtos žalos dydį.

7.2. Komisija, atsižvelgdama į ūkininko 2022 m. gruodžio 23 d. prašymą, 2022 m. gruodžio 29 d. nuvyko į Žemės sklypus ir atliko medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams vertinimą. Komisijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 7 konstatuota, kad Žemės sklypuose auga žieminis rapsas, bendras pasėlio plotas – 48,75 ha, pažeidimai nustatyti 6 ha plote, iš viso sunaikinta 2,10 ha žieminio rapso. Konstatuojama, kad dalis žieminio rapso daigų yra nuskabyti elnių, pasėlio tankumas atitinka reikalavimus, apžiūros metu Žemės sklypuose buvo įrengtos trys garsinės patrankos.

7.3. Administracija 2023 m. sausio 13 d. raštu Nr. R2-128 „Dėl nuomonės pateikimo“ kreipėsi į Vytauto Didžiojo universitetą su prašymu suteikti konsultaciją. Rašte, be kita ko, prašoma pateikti nuomonę, ar siekiant objektyviai nustatyti padarytos žalos dydį Komisija turėtų vykti į Žemės sklypus kai prasidės žieminio rapso vegetacija.

7.4. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija 2023 m. vasario 14 d. rašte Nr. ŽŪA-SR-7 „Dėl nuomonės pateikimo“ Administracijai rekomendavo žieminio rapso pažeidimus įvertinti ir pavasarį, prasidėjus augalų vegetacijai. Paaiškino, kad rapsai yra ypatingai gyvybingi augalai ir jei jie nukąsti virš šaknies kaklelio, jie atželia išlesdami šonines šakas, kurios subrandina sėklas; dažnu atveju derliaus nuostoliai būna nedideli.

7.5. Komisija 2023 m. kovo 22 d. vykusio posėdžio metu (jame dalyvavo ir Klubo atstovas) nutarė vykti į Žemės sklypus pavasarį, kai prasidės žieminio rapso vegetacija ir pakartotinai įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį.

7.6. Komisija 2023 m. balandžio 12 d. atliko pakartotinę apžiūrą vietoje ir Apžiūros akte nurodė, kad žieminis rapsas pasėtas 48,75 ha plote, pažeidimai nustatyti 5,74 ha plote, iš viso sunaikinta 2,81 ha pasėlio. Nurodoma, kad žieminiai rapsai pasėti naudojant beariminės žemdirbystės technologiją, dalis pasėlio nuskabyti elnių, piktžoliškumas itin mažas, derliui įtakos neturi. Konstatuojama, kad žieminio rapso pasėlis atitinka agrotechninius reikalavimus – vidutinis tankumas 29,18 augalų 1 kv. m, ūkininkas Žemės sklypuose yra įrengęs 3 garsines patrankas. 2023 m. balandžio 12 d. vykusios apžiūros vietoje metu dalyvavo Komisijos nariai, pareiškėjo atstovas ir ūkininko įgaliotas atstovas.

7.7. Komisija, atsižvelgdama į Apžiūros akte nurodytas aplinkybes, 2023 m. balandžio 26 d. priėmė Apskaičiavimo aktą, kuriame nurodė, kad ūkininkui medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams piniginė išraiška siekia 4 229,94 Eur; minimas žalos dydis apskaičiuotas remiantis Metodikoje pateikta formule.

7.8. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, Komisija priėmė Sprendimą kuriuo nusprendė įpareigoti pareiškėją per vieną mėnesį nuo žalos apskaičiavimo dienos atlyginti ūkininkui medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą – 4 229,94 Eur. Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas –Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas, Metodikos 6.1 papunktis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15.2.2 papunktis.

8. Teismas, visų pirma, akcentavo argumentus, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjo skundas, ir, vadovaudamasis Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 ir 52 straipsniais, nurodė, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise tikslinti skundą, todėl nenagrinės teismo posėdžiu metu išdėstytų argumentų, kurie nebuvo nurodyti skunde.

9. Įvertinęs Nuostatų, reglamentuojančių Komisijos darbo tvarką, turinį, teismas vertino, kad Nuostatai nelaikytini norminiu administraciniu aktu, be to, jie yra viešai paskelbti Skuodo rajono savivaldybės internetiniame tinklalapyje, o Klubas turėjo galimybę su jais susipažinti.

10. Vadovaudamasis Medžioklės įstatymo 18 straipsniu ir Metodika, teismas konstatavo, kad medžioklės plotų naudotojas turi pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytą žalą, jeigu nustatoma, kad žala yra padaryta kanopinių žvėrių ar bebrų, jeigu juos nėra uždrausta medžioti ištisus metus.

11. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo, kad ūkininkui žalą padarė taurieji elniai. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pagal Taisyklių 15.2.2 punktą tauriųjų elnių patinus galima medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d., o pateles bei jauniklius – nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d. Teismas darė išvadą, kad teisės aktai nedraudžia medžioti tauriuosius elnius ištisus metus, o Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nenustatyta, kad medžioklės plotų naudotojas, išnaudojęs medžioklės limitus yra atleidžiamas nuo prievolės atlyginti žemės ūkio pasėliams tauriųjų elnių padarytą žalą. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad Klubas išnaudojo jam skirtų sumedžiotinų tauriųjų elnių limitą neturi teisinės reikšmės, be to, pažymėjo, kad tokia teisminė praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinat Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatuojant, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija; minėtoje nuostatoje, nėra nurodoma, kad pareiškėjui nekyla pareiga atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, jeigu jis išnaudojo visą jam skirtą medžiojamųjų gyvūnų limitą (žr. 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-478-525/2023).

12. Teismas analizavo Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, Metodikos 12–13 punktus ir pažymėjo, kad ūkininkas Žemės sklypuose augina žieminius rapsus, todėl Metodikos 13 punkte įtvirtinti ūkininkams taikytini reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo aktualūs. Teismo vertinimu, pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, leidžiančių abejoti Apžiūros akte ir Sprendime padaryta išvada, kad žieminiai rapsai yra auginami nepažeidžiant agrotechninių reikalavimų.

13. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų buvo nustatyta, kad ūkininkas nuomos sutarčių pagrindu disponuoja 7 žemės sklypais (žemės sklypų plotai siekia 1,6 ha, 12,9 ha, 13,60 ha, 6 ha, 2,48 ha, 1,91 ha ir 10,45 ha). Iš pateikto žemėlapio fragmento teismas nustatė, kad minėti žemės sklypai yra vienas kito gretimybėje, t. y. sudaro vieną žemės sklypų masyvą, kuriame ūkininkas augina žieminius rapsus. Taip pat iš interneto tinklalapyje www.regia.lt pateiktų ginčo teritorijos grafinių sprendinių buvo matyti, jog miško paskirties žemė yra tik Žemės sklypų pietinės pusės gretimybėje, todėl, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Žemės sklypai yra miškų apsuptyje ir ūkininkas privalėjo Žemės sklypus aptverti tvora ar įsirengti elektrinį piemenį.

14. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad ūkininkas nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos taikyti Metodikos 12 punkte nustatytas priemones nuo medžiojamųjų gyvūnų, kartu pabrėžė, kad bylos duomenimis ūkininkas Žemės sklypuose įsirengė tris garsines patrankas, t. y. jis naudojo laukinius gyvūnus atbaidančias priemones, nors teisės aktai jam tokios prievolės nenustatė. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, jog ūkininkas elgėsi aplaidžiai ar netinkamai vykdė savo pareigas, todėl minėti skundo argumentai atmestini.

15. Vertindamas Klubo argumentą, kad Sprendimas neteisėtas dėl to, kad apžiūrose vietoje dalyvavo šališka agronomė, teismas nurodė, kad Administracijos direktorius 2022 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-843 patvirtino Komisijos sudėtį, į kurią įėjo išskirtinai Administracijoje dirbantys valstybės tarnautojai, t. y. priimant Sprendimą pareiškėjo minima agronomė balsavimo teisės neturėjo. Buvo atkreiptas dėmesys, kad Nuostatų 17 punktas leidžia Komisijai į apžiūrą vietoje ar posėdį pasikviesti nepriklausomą specialistą ar ekspertą, o atsakovas paaiškino, kad 2023 m. balandžio 12 d. vykusios apžiūros vietoje metu dalyvavusi agronomė konsultavo Komisijos narius, kuris augalas gali atsigauti po elnių padarytos žalos ir duoti derlių. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde plačiau nepaaiškino, kaip pasireiškė agronomės šališkumas ir kaip tai galėjo turėti įtakos Sprendimo priėmimui, todėl šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmetė.

16. Atsižvelgęs į Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje ir Nuostatų 9 punkte įtvirtintus procedūrinius terminus, teismas darė išvadą, jog Medžioklės įstatymo nuostatos įpareigoja seniūnijos seniūną, kuris gavo prašymą įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, nedelsiant apie tai pranešti medžioklės plotų naudotojui; Nuostatuose tokia prievolė taip pat yra nustatyta ir Komisijos pirmininkui.

17. Dėl skundo teiginių, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie 2022 m. gruodžio 29 d. vykdytą pirminę apžiūrą vietoje, teismas nurodė, kad atsakovas paaiškino, jog Komisijos narys apie planuojamą atlikti apžiūrą vietoje pranešė pareiškėjo atstovui telefonu, tačiau apžiūros dieną Klubo atstovas į apžiūrą neatvyko, tačiau byloje esančių rašytinių įrodymų nepakanka, kad būtų patvirtinta ši aplinkybė. Teismo įsitikinimu, bylos duomenys aptvirtinto, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo 2023 m. kovo 20 d. vykusiame Komisijos posėdyje bei 2023 m. balandžio 12 d. vykusioje pakartotinėje Žemės sklypų apžiūroje, todėl Klubo teisė susipažinti su ūkininko 2022 m. gruodžio 23 d. prašymo pagrįstumo vertinimo metu surinkta informacija nebuvo apribota. Teismas sprendė, kad net ir nustačius, jog Seniūnija ir Komisija nedelsiant neinformavo pareiškėjo apie gautą ūkininko prašymą, toks procedūrinis pažeidimas nelėmė Sprendimo neteisėtumo.

18. Vadovaudamasis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktais ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, teismas vertinant Sprendimo turinį ir konstatavo, jog jis (kartu su tarpiniais dokumentais) atitinka VAĮ reikalavimus, nes Sprendimas yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas teisės aktų nuostatomis ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nurodyta jo apskundimo tvarka, Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas. Teismas darė išvadą, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl Klubo argumentus šiuo aspektu atmetė.

III. 19. Pareiškėjas Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ nuostatas, kadangi netyrė visų reikšmingų aplinkybių, o savo sprendimą grindė prielaidomis.

20.2. Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama, yra ir elniai, t. y. elnių, kurie neva padarė žalą ūkininko žieminiams rapsams, medžioklė yra limituojama. Teismas sprendime rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-478-525/2023 (žr. minimos nutarties 41 p.), tačiau nesigilino į tai, koks yra bendras elnių sumedžiojimo limitas ir ar buvo apskritai prielaidos iki trečiojo asmens pranešimo apie ginčo įvykį spręsti dėl individualaus limito didinimo. Byloje nebuvo nustatyta, kad ginčo vietoje elnių tankumas apskritai viršijo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-162 parvirtinto Medžioklės tvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo 4 priede nurodytas didžiausias leistinas elninių žvėrių tankumo orientacines normas.

20.3. Teismas darė akivaizdžiai Taisyklėms prieštaraujančią išvadą, jog teisės aktai nedraudžia elnius medžioti ištisus metus, kadangi jose nustatyta, jog tauriuosius elnius galima medžioti ne ištisus metus, o tik ribotu laikotarpiu.

20.4. Teismas akivaizdžiai nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog ūkininkas elgėsi aplaidžiai ar netinkamai vykdė savo pareigas, kaip ir nepagrįstai vertino Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, kad medžioklės plotų naudotojas, išnaudojęs medžioklės limitus nėra atleidžiamas nuo prievolės atlyginti žemės ūkio pasėliams tauriųjų elnių padarytą žalą. Atkreiptinas, dėmesys, kad teismas visiškai nieko nepasisako apie ūkininko veiksmus, t. y. kokių veiksmų jis ėmėsi, siekdamas apsaugoti pasėlius. Pareiškėjas išnaudojo tauriųjų elnių bendrą medžiojimo limitą ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Tuo tarpu ūkininkas nesiėmė jokių veiksmų tam, kad apsaugotų pasėlius – teismas sprendė, kad ūkininkas neturi pareigos apsaugoti pasėlius.

20.5. Teismas neatsižvelgė į Medžioklės į statymo 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sąlygas, kada atlyginama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, todėl savo sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ūkininkas neturėjo pareigos vykdyti pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones. Teismas neįvertino ir tai, kad nors garsinės raketos aktualioje teritorijoje buvo pastatytos tik 2022 m. gruodžio 20 d., t. y. po nurodomos žalos atsiradimo, t. y. pats ūkininkas tokiais veiksmais pripažino, jog pasėlių apsaugos nuo laukinių gyvūnų priemonės buvo ir yra reikalingos toje vietovėje, tačiau jų ėmėsi tik po nurodomo įvykio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 str. 5d.). Pastebėtina ir tai, kad ūkininkas net nesiėmė priemonių apdrausti pasėlius (Metodikos 5 p.). Taigi, teismas neįvertino esminių aplinkybių, jog ūkininkas nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų apsaugoti žieminiai pasėliai, taip pat kokius neteisėtus veiksmus, lemiančius žalos atsiradimą, atliko pareiškėjas.

20.6. Nors teismas konstatavo, kad teisės aktai nedraudžia medžioti tauriųjų elnių ištisus metus, visgi, teismas neatsižvelgė į tai, jog tauriųjų elnių bendras limitas negali viršyti nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje. Pareiškėjas buvo išnaudojęs visus limitus, leidžiančius medžioti tauriuosius elnius, t. y. pareiškėjas įvykdė savo pareigas. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas ir toliau galėjo vykdyti tauriųjų elnių medžioklę. Įstatymai nenustato pareiškėjui prievolės saugoti už ūkininką jo pasėlius, ar vykdyti pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones išskyrus limituojamo gyvūnų kiekio sumedžiojimą.

20.7. Byloje pareiškėjas kėlė klausimą apie tai, kad žala apskritai nepadaryta ir neįrodyta, tačiau teismas šiuo aspektu atsisakė nagrinėti bylą, nes tiesiog net neargumentuodamas atsisakė byloje tirti pareiškėjo pateiktus įrodymus apie ginčo teritorijos negerą agrarinę būklę, šalnas bei sausras, kurios lėmė rapsų būklę prieš derliaus nuėmimą. Pareiškėjas teikė į bylą specialistų išvadą, jog rapso būklė ankstyvojoje stadijoje visiškai nereiškia, kad žala yra, nes reikalinga augalą įvertinti jo vėlyvojoje brendimo stadijoje, kadangi šis augalas turi savybę atauginti sėklų brandinimui būtinas ataugas. Vien tai, kad rapsas gali būti nuskabytas ankstyvojoje stadijoje, savaime nereiškia, kad jo būklė liks ta pati derliaus metu. Nagrinėjamu atveju byloje žala visiškai neįrodyta. Pareiškėjas taip pat neįrodinėjo tai, kad rapsų derlingumas apskritai sumažėjo ir kad tai nutiko dėl pareiškėjo kaltų veiksmų. Teismas visiškai netyrė esminių aplinkybių apie tai, kokia žiemą fiksuotų rapsų būklė buvo vėlyvojoje sėklų brandinimo stadijoje, bei neįvertino agrarinės būklės bei meteorologinių sąlygų, turėjusių esminės reikšmės augalų vystymuisi. Todėl teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnį.

20.8. Vytauto Didžiojo universiteto Komisijai pateiktoje nuomonėje taip pat pažymėta, kad rapsai yra ypatingai gyvybingi augalai ir pan. Teismas neįvertino, jog ūkininko nurodoma žala galėjo atsirasti, jei tokia apskritai buvo, ne dėl tauriųjų elnių, o visai nuo kitų žieminiams rapsams nepalankių aplinkybių (žemės agrarinės būklės, šalnų, sausros ir kt.). Pažymėtina, kad šios priežastys fiksuotos pareiškėjo pateiktoje specialisto išvadoje ir nebuvo nuginčytos bei paneigtos, tačiau teismas jų netyrė.

20.9. Teismas neįvertino, kad pasėlio vidutinis derlingumas gali būti mažinamas įvertinus pasėlio būklę, t. y. piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą. Žala visiškai neapskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių (Metodikos 9 p.).

20.10. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas buvo pateikęs teismui viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro ataskaitą dėl žieminių rapsų pasėlio gyvybingumo vertinimo panaudojant bepilotę skraidyklę (droną) ir Sentinel palydovą (toliau – ir Ataskaita). Faktinėms aplinkybėms apie rapso būklę skirtingais laikotarpiais surinkti buvo panaudotos ypatingo tikslumo ir objektyvumo technologijos. Ataskaitoje buvo pateikta išvada, kad palydovo Sentinel duomenimis, pagal Normalizuotos augmenijos skirtumo (toliau – ir NDVI) indeksų paskirstymą lauke, matyti, jog žieminiai rapsai pasėlyje išderėjo netolygiai, taip pat esant žemam NDVI indeksui augalai mažai gyvybingi. Išvadoje nurodyta ir tai, kad kai kuriuose lauko vietose buvo išplitusios piktžolės, o tai darė įtaką aukštam NDVI indeksui. Žieminių rapsų pasėlis auga netolygiai, tame pačiame lauke yra subrendusių ir vis dar žaliuojančių rapsų. Ataskaitoje nurodyta, kad pasėlio netolygumui ir derliui įtaką galėjo padaryti ne tik piktžoliškumas (netinkama agrarinė būklė), bet ir meteorologinės sąlygos -šalnos ir sausra. Taigi, teismas atsisakęs tirti esminės reikšmės turinčias aplinkybes nepagrįstai savo spendime darė išvadas, kad pareiškėjas neteikė įrodymų ir kad skundas neva nepagrįstas.

20.11. Teismas sprendime nurodė duomenis apie ūkininko disponuojamus žemės sklypus, Atkreiptinas dėmesys į Metodikos 12 punktą bei tai, kad byloje pareiškėjas akcentavo, jog yra problema ta, kad Komisija netinkamai sureguliavo žalos atvejį, kadangi neidentifikavo žemės sklypų ir atsakovas teisme metu patvirtino, jog nėra galimybės nustatyti, kuriame konkrečiai žemės sklype Komisija fiksavo apgadintus pasėlius. Žemės ir žemės sklypo sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (2 str. 15 d.). Todėl vien jau iš Metodikos 12 punkto nuostatos apie 3 ha ploto žemės sklypą yra akivaizdu, kad apskaičiuojant žalą, privaloma identifikuoti konkretų žemės sklypą. Todėl teismas iš esmės netinkamai išnagrinėjo bylą remdamasis atsakovo neinformatyviais duomenimis apie bendrą pasėlių plotą, nesiaiškinant aplinkybių apie tai, kokiame konkrečiai žemės sklype ir koks plotas pasėlių sunyko ir ar apskritai sunyko bei dėl kokių priežasčių tai atsitiko (žr. Ataskaitos išvadas).

20.12. Šiuo atveju nėra aišku, kur tiksliai yra padaryta žala. Komisija bei teismas konstatavo, jog yra padaryta žala, t. y. Komisija nustatė 5,74 ha pažeidimus iš kurių 2,81 ha yra sunaikinti pasėliai, tačiau niekas negali tiksliai identifikuoti žemės sklypų, kuriose buvo padaryta žala. Nors prie Sprendimo yra pridėtos pažeistų pasėlių fotonuotraukos, tačiau iš nuotraukų visiškai nėra įmanoma suprasti, kokioje tiksliai vietoje yra padaryta žala. Negana to, niekur nėra nurodyta, kodėl buvo nuspręsta, jog būtent taurieji elniai padarė žieminiams rapsams žalą, o ne meteorologinės sąlygos. Teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad nei atsakovas, nei ūkininkas neginčijo Ataskaitos, o tai tik patvirtina, kad žala galėjo atsirasti būtent dėl nepalankių meteorologinių sąlygų.

20.13. Teismas apie Ataskaitą savo sprendime visiškai nieko net neužsiminė, nors pareiškėjas pateikė Sprendimo nepagrįstumą įrodančius dokumentus. Teismas bylos neišnagrinėjo iš esmės, o formalus bylos išnagrinėjimas neatitinka teisingumo vykdymo principų.

20.14. Nepagrįsti teismo argumentai dėl Nuostatų, kaip administracinio akto pobūdžio vertinimo. Nuostatais vadovautasi priimant individualų administracinį aktą, t. y. nuostatai skirti daugkartiniam naudojimui į ateitį ir plačiam subjektų ratui ir jie laikyti norminiu administraciniu aktus. Nuostatai buvo paskelbti tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, o Sprendimas, kuris priimtas vadovaujantis Nuostatais, yra neteisėtas.

20.15. Akcentuotina, kad Klubas apie galbūt tauriųjų elnių padarytą žalą žieminiams rapsams nebuvo informuotas, kaip nustatyta Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje. Skunde buvo nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklypus supa 70–80% miškų, kad žieminiai rapsai buvo pasodinti į buvusių kviečių ražienų lauką, ko agronomai nerekomenduoja daryti dėl žemo balų našumo žemėse. Akivaizdu, kad šie sklypai yra žemo balų našumo. Tokias aplinkybes patvirtina ir Ataskaita, tačiau teismas visiškai į tai neatsižvelgė.

20.16. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad tariamą žalą Komisija skaičiavo pagal Metodikos 10 punktą Tačiau ūkininkas į Komisiją kreipėsi 2022 m. gruodžio 23 d., o derliaus duomenys paaiškėjo tik 2023 metais spalį, nes byloje nustatyta, kad Komisija 2022 m. gruodžio 29 d. atlikus apžiūrą vietoje nurodė, jog nėra galimybės nustatyti žalą ir kreipėsi į Vytauto didžiojo universitetą, kuris rekomendavo stebėti pasėlius iki sėklų brandinimo laikotarpio. Todėl nagrinėjamu ginčo atveju Metodikos 10 punktas ginčijamame Sprendime taip pat buvo taikytas netinkamai, tačiau teismas žalos apskaičiavimo aspektu aplinkybių visiškai netyrė, nors Pareiškėjas skundu ginčijo Sprendimą pilna apimtimi ir įsitikinęs, kad Sprendimas neteisėtas (ABTĮ 91 str. 1 d.).

20.17. Dėl įrodymų vertinimo pastebėtina, kad neaiški teismo išvada, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu reikalavimą grindė skunde nenurodytais pagrindais ir jų teismas nevertins. Pažymėtina, kad pareiškėjo teismui pateikta Ataskaita yra ne pagrindas, o viena iš įrodinėjimo priemonių, kurią teismas priėmė į bylą, tačiau, kaip minėta, visiškai nevertino. Pareiškėjas skundo netikslino, ginčo šalis turi teisę teikti įrodymus ir jais remtis bylos nagrinėjimo metu. Visi argumentai bei duomenys yra susiję su skundo reikalavimu panaikinti Sprendimą.

20.18. Teismo sprendimas yra priimtas visiškai neanalizavus susiklosčiusios situacijos, neįsigilinus ir nenagrinėjus bylai svarbių aplinkybių. Teismas visiškai nevertino pareiškėjo pateiktų duomenų, o tai lėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingų įrodymų, neištyrė visų esminių aplinkybių ir padarė esminių proceso ir materialiosios teisės normų taikymo pažeidimų, todėl tokių pažeidimų šalinimas apeliacinėje instancijoje reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo ir priėmus sprendimą Pareiškėjas netektų teisės į apeliaciją. Todėl nagrinėjamu atveju Pirmos instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir byla perduotina nagrinėti Pirmos instancijos teismui iš naujo.

21. Atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Administracija atsiliepime pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamas Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, ir nurodo, kad:

21.1. Nuostatai viešai paskelbti 2020 m. rugsėjo 23 d., t. y. iki ginčo iškėlimo teisme dienos. Atsakovas atsiliepime buvo paaiškinęs, kad Seniūnijos seniūnė V. N. ir Komisijos narys V. S. informavo pareiškėją (S. Ž.) telefonu apie gautą V. Š. prašymą, tačiau apžiūros dieną pareiškėjas neatvyko ir nedalyvavo medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinime. Pareiškėjas ir jo atstovas galėjo pateikti teismui telefono išklotinę, paprašyti iškviesti liudytojais seniūnę ir Komisijos narį Vaidą Simaitį.

21.2. Teismas išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus, leido teikti prašymus ir sprendime išsamiai pasisakė ir dėl faktinių aplinkybių, ir dėl įrodymų. Atsakovo nuomone, visi įrodymai buvo pateikti byloje, proceso šalių nuomonės, replikos ir baigiamosios kalbos išklausytos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas nepakankamai gilinosi į bylos esmę ar netinkamai taikė teisės normas.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

23.1. Sprendimas priimtas vadovaujantis medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį panaikinti. Sprendimas atitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – Sprendime yra detaliai nurodyta, kokio dydžio žala buvo nustatyta, kaip ji buvo nustatyta, kaip ji buvo apskaičiuota, detaliai pasisakyta dėl to, ar trečiasis suinteresuotas asmuo pats saugojo pasėlius, detaliai pasisakyta, kokie metodai buvo taikomi nustatant ir apskaičiuojant žalą, į kokius specialistus buvo kreipiamasi, pasisakyta dėl agrotechninių reikalavimų laikymosi. Sprendime pateikti išsamūs Komisijos motyvai.

23.2. Dėl apelianto argumento, kad jis yra išnaudojęs limitą tauriųjų elnių medžioklei, o pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, pastebėtina, kad nėra ginčo, jog tauriųjų elnių medžioklė nėra uždrausta visus metus. Kaip ir nėra ginčo, kad taurieji elniai yra kanopiniai gyvūnai, kad trečiojo suinteresuoto asmens naudojami žemės sklypai patenka į pareiškėjo naudojamą medžioklės plotų vienetą. Pati nuostata (Medžioklės įstatymo 18 str. 3 d. 1 p.) yra labai konkreti ir aiški, todėl teismas visiškai teisingai konstatavo, kad tokia aplinkybė, jog pareiškėjas yra išnaudojęs limitą tauriųjų elnių medžioklei, neturi jokios teisinės reikšmės ir neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Be to, pareiškėjas be pagrindo vadovaujasi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kuri nėra aktuali, o pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja sąlygos (išimtys), kai žala neatlyginama. Pareiškėjas gali taikyti ir kitas priemones, be medžiojamųjų gyvūnų medžioklės limitų išnaudojimo, siekdamas sumažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą žemės ūkio pasėliams.

23.3. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad ūkininkas naudojo garsines patrankas pasėliams apsaugoti. Minėta, kad pareiškėjui ir jo medžiotojams nėra uždrausta medžioti trečiojo suinteresuoto asmens pasėliuose, tačiau pats pareiškėjas nenurodė, kad jis ėmėsi kokių nors priemonių siekiant sumažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą pasėliams. Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaujantis Metodikos reikalavimais, neprivalėjo imtis specialių priemonių, kadangi tokios, kurios galėtų būti taikoms šio ginčo atvejui, nėra nustatytos Metodikoje. Pareiškėjas tokių Metodikoje numatytų priemonių, kurių nenaudojo trečiasis suinteresuotas asmuo, nors jam tai buvo privaloma, taip pat nenurodė, kas tik patvirtina, jog šie pareiškėjo teiginiai apie netinkamą pasėlių saugojimą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti

23.4. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad pasėlių auginimas miško apsuptyje reiškia neatsakingą ūkininko elgesį, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo, kadangi jokiu byloje esančiu įrodymu tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Taip pat be pagrindo tvirtinama, kad žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro išrašai parodo, kad juos supa 70–80 proc. miškų. Tokia informacija išrašuose nėra nurodyta, tokių duomenų nei nenurodė, nei pateikė ir pareiškėjas Komisijai surašant apžiūros aktą ar teikiant skundą teismui.

23.5. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės (Medžioklės įstatymo 18 str. 8 d., Metodikos 9 p.), kai medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neskaičiuojama. Kadangi pareiga atlyginti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą ūkininkų pasėliams imperatyviai yra nustatyta medžioklės plotų vieneto naudotojui, t. y. pareiškėjui, todėl ir pasėlių draudimo sutartį gali sudaryti pareiškėjas.

23.6. Nesutiktina su apelianto pozicija, kad žala galėjo atsirasti ne dėl tauriųjų elnių, o dėl žieminių rapsų augimui nepalankių aplinkybių. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų Komisijos padarytą išvadą, kad žemės ūkio pasėliams žalą padarė taurieji elniai. Trečiojo suinteresuoto asmens pasėlių apžiūroje dalyvavo ir Klubo pirmininkas S. Ž., kuris jokių pastabų dėl Komisijos vertinimo surašant apžiūros aktą, kad žalą pasėliams padarė kokie nors kiti gyvūnai, kurių medžioklė yra uždrausta ištisus metus, nenurodė. Šiuo atveju jis nurodė tik tai, kad tauriųjų elnių sumedžiojimo limitas buvo išnaudotas, tačiau šio aplinkybės neturi teisinės reikšmės.

23.7. Tik bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pradėjo kelti prielaidas, jog žieminiai rapsai buvo pažeisti dėl kitų priežasčių (pvz., gamtinių sąlygų). Vis dėl to pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Komisijos išvadas, kad žalą žemės ūkio pasėliui padarė taurieji elniai, ką patvirtino Klubo atstovas, dalyvavęs pasėlių apžiūroje. Šiuo atveju pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu tik kėlė įvairias abstrakčias versijas, dėl ko galėjo būti pažeistas žemės ūkio pasėlis, nors dalyvaujant žemės ūkio pasėlių apžiūroje pareiškėjo atstovas akivaizdžiai patvirtino, kad žalą žemės ūkio pasėliui padarė taurieji elniai. Tokiu būdu Teismas neturėjo pareigos tikrinti kiekvieną pareiškėjo abstrakčiai iškeltą versiją

23.8. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad Komisija negalėjo vadovautis Nuostatais (kurie pasak apelianto nebuvo viešai paskelbti) ar kad pareiškėjas nebuvo laiku informuotas apie galbūt padarytą žalą ūkininko pasėliams. Nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė dalyvauti žemės ūkio pasėlių apžiūroje ir žalos nustatymo procedūrose. Komisija žalos piniginę išraišką teisingai apskaičiavo vadovaudamasi 2022 metų duomenimis (Metodikos 10 p.).

23.9. Kaip nepagrįsti turėtų būt vertinami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad žala apskritai nepadaryta ir neįrodyta, tačiau teismas atsisakė nagrinėti bylą, nes neargumentuodamas atsisakė byloje tirti pareiškėjo pateiktus įrodymus apie ginčo teritorijos negerą agrarinę būklę, šalnas bei sausras. Vadovaujantis Metodikos 7.2 punktu, pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. T. y. Komisija nustatė, koks pasėlis yra nepakenktose vietose, o tik tada vertino pakenktas vietas ir vadovaujantis šiais duomenimis nustatė pakenkimo intensyvumą. Trečiojo suinteresuoto asmens pasėlis nėra lyginamas su kokiu nors idealias auginimo sąlygas atitinkančiu pasėliu, o su tuo pačiu trečiojo suinteresuoto asmens pasėliu. Be to, žalos dydžio apskaičiavime, remiantis rajono vidutiniu derlingumu, vidutinis derlingumas apima visus vertinamus atvejus.

23.10. Nagrinėjamu atveju pasėlių apžiūros ir žalos apskaičiavimo aktuose ir jų pagrindu priimtame Sprendime yra nurodyti pasėlių bendri plotai, pakenkti plotai, pakenkimo intensyvumo procentas, kultūros, derlingumas, taip pat konkrečiai įvardinti gyvūnai, padarę žalą, t. y. medžiojamieji žvėrys, nustatyta, kad pasėliai auginami laikantis agrotechninių reikalavimų, kad išimčių, šalinančių žalos atlyginimą, nėra, nurodytas žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydis pinigine išraiška, apskundimo tvarka. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas individualus administracinis aktas neatitinka VAĮ ir Metodikos keliamų reikalavimų. Tokio pobūdžio ginčai įrodinėjimo aspektu pasižymi specifika ir lemia laikinės gyvūnijos išteklių naudotojo pareigą įrodyti, kad faktinių aplinkybių jų nustatymo metu nebuvo ar jos buvo kitokios ir pan. Teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir bylą išnagrinėjo tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo patvirtinta ūkininko V. Ž. žieminių rapsų pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padaryta 4 229,94 Eur žala ir pareiškėjui nurodyta šią žalą sumokėti per vieną mėnesį nuo žalos apskaičiavimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. 6 p.) buvo pateiktas apeliacinis skundas (žr. 19 p.), kuriame nurodama, kad: 1) nebuvo atsižvelgta į elnių limito aspektą (žr. 20.2 p.–20.4 p., 20.6 p.); 2) nebuvo atsižvelgta į Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sąlygas, kada atlyginama žala (žr. 20.5 p.); 3) neįvertinta, jog ūkininkas nesiėmė veiksmų apsaugoti pasėlius (20.4–20.5 p.); 4) žala neįrodyta (žr. 20.7–20.10 p.); 5) apskaičiuojant žalą neidentifikuoti žemės sklypai (20.11–20.12 p.); 6) Sprendimas, kuris priimtas vadovaujantis Nuostatais, yra neteisėtas (žr. 20.14 p.); 7) nesilaikyta Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies (žr. 20.15 p.); 8) nepagrįstai vadovautasi Metodikos 10 punktu (žr. nutarties 20.16 p.); 9) pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingų įrodymų, neištyrė visų esminių aplinkybių ir padarė esminių proceso ir materialiosios teisės normų taikymo pažeidimų (žr. nutarties 20.18 p.).

26. Dėl 1) argumento (25 p.) – Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi 2022 m. ) nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas tais atvejais, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus (Medžioklės įstatymo 18 str. 3 d. 1 p.).

27. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisė į žalos atlyginimą paneigiama tik tuo atveju, kai žalą žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus. Taigi įstatymų leidėjui įtvirtinus tokio pobūdžio sąlygą apeliacinio skundo argumentas dėl kanopinių žvėrių limito neturi teisinės reikšmės – esminė aplinkybė, jog elnių medžiojimo draudimas visus metus nebuvo įtvirtintas, kas suteikia galimybę teisinei kvalifikacijai pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 41 punkte (redakcija nuo 2002 m. rugsėjo 30 d., patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 511) yra nurodoma, kad medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio šernų, stirnų, briedžių ir tauriųjų elnių tankumo pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat kiti medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatytą medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių yra būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kad būtų skirtos papildomos licencijos šiems gyvūnams sumedžioti. Kartu su tokiu prašymu turi būti pateikiamas ir Komisijos posėdžio, kuriame buvo pritarta prašymui, protokolas. Medžioklės plotų naudotojams pageidaujant, Komisija turi teisę iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje, t. y. pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis dėl papildomo elnių sumedžiojimo limitų nustatymo, bet nurodyta išimtimi nepasinaudota ( taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-478-525/2023).

29. Dėl 2) argumento (žr. 25 p.) – pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalį medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.

30. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė dėl žalos paneigimo siejama su poįstatyminiu reguliavimu. Siekiant šios normos pritaikymo turi būti nurodyta, kokių agrotechninių reikalavimų nebuvo laikytasi, kokių pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių nepaisyta. Pareiškėjas apsiriboja bendro pobūdžio paaiškinimais, nenurodydamas konkretaus poįstatyminio reguliavimo nesilaikymo, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu. Pasėlių draudimo klausimas yra aktualus tiek kiek tai susiję tik su žalos atlyginimu – iš žalos atlyginimo sumos atimama draudimo išmoka (Metodikos 5 p.).

31. Dėl 3) argumento (žr. 25 p.) – apelianto tvirtinimas dėl ūkininko veiksmų stokos apsaugant pasėlius teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Nenurodyta, kokių konkrečiai teisinių pareigų, sietinų su žalos atlyginimu, neįvykdė trečiasis suinteresuotas asmuo (taip pat žr. nutarties 29 p.).

32. Dėl 6) argumento (žr. 25 p.) – iš viešoje erdvėje esančios informacijos (https://skuodas.lt/veiklos-sritys/zemes-ukis/medziojamuju-gyvunu-padarytos-zalos-pskaiciavimas/) matyti, kad Komisijos sudėtis bei Nuostatai buvo skelbti 2020 m. rugsėjo 23 d., taip pat vėliau atlikti ir šių teisės aktų pakeitimai, o tai reiškia, jog aptariamas apeliacinio skundo argumentas, ką teisingai nurodo ir atsakovas (žr. 21.1 p.), turi būti pripažintas nepagrįstu bei nebereikalauja išsamesnės teisinės analizės.

33. Dėl 5) argumento (žr. nutarties 25p.) – Komisijos Sprendime nurodoma, kad 2023 m. balandžio 26 d. atvirame posėdyje buvo išnagrinėtas V. Š. 2022 m. gruodžio 23 d. prašymas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo žemės sklypams ir yra išvardijami tų sklypų unikalūs numeriai, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl neidentifikuotų žemės sklypų niekuo neparemtas. Taip pat reikia pastebėti, kad ir Apskaičiavimo akte nurodomi, kokie konkretūs žemės sklypai, dalyvaujant Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo pirmininkui, buvo apžiūrėti įvertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žieminiams rapsams.

34. Dėl 7) argumento (žr. nutarties 25 p.) – Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje buvo nurodyta, jog žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.

35. Nėra pagrindo nesiremti atsakovo paaiškinimais apie Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymąsi (žr. nutarties 21.1 p.), todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra atmestinas kaip niekuo nepagrįstas. Be kita ko, būtina pastebėti ir tai, kad Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo pirmininkas dalyvavo apžiūrint bei įvertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žieminiams rapsams, todėl teisė į žinojimą dėl galbūt padarytos žalos, galimybė apsiginti nuo pat galimos žalos atsiradimo pradžios, t. y. suinteresuoto asmens teisės, įtvirtintos Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje, nebuvo paneigtos.

36. Dėl 4) argumento (žr. nutarties 25 p.) – Metodika nustato, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams yra žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami (Metodikos 6.1 p.).

37. Medžioklės įstatymas ir Metodika nepreziumuoja medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos fakto, ji turi būti nustatyta žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo pagrindu inicijuotos administracinės procedūros metu, kuri užbaigiama Komisijos, kaip viešojo administravimo sistemos subjekto, įformintu galutiniu sprendimu.

38. Komisija, spręsdama klausimą dėl žalos dydžio apskaičiavimo, rėmėsi Apžiūros akte nustatytomis aplinkybėmis, nes būtent šiame akte po to, kai trečiojo suinteresuoto asmens žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žala, buvo užfiksuotos teisiškai reikšmingos aplinkybės tam, kad būtų apskaičiuota patirta žala. Pažymėtina, kad nustatant šias aplinkybes dalyvavo ir pareiškėjo atstovas, kuris nėra Apžiūros akte nurodęs jokių pastabų dėl nustatytų žalos aplinkybių.

39. Metodikos 2 punkte numatyta, kad vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas (1 priedas). Metodikos 1 priedas, kuriuo nustatyta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto forma, įtvirtina, jog šis aktas sudaromas dalyvaujant komisijos nariams, pareiškėjui (t. y. žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkui, valdytojui ar naudotojui), medžioklės plotų naudotojo atstovui. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas yra dokumentas, kuriame fiksuojamos visos reikšmingos faktinės aplinkybės žalos padarymo vietoje, kuriomis remiantis yra apskaičiuojamas padarytos žalos dydis.

40. Kaip jau buvo minėta, Apžiūros akte nėra jokių pastabų, išskyrus dėl tauriųjų elnių limito, kurios leistų suabejoti padaryta žala ūkininko pasėliams. Prie administracinės bylos nebuvo pridėti jokie faktiniai duomenys, paneigiantys Apžiūros akte fiksuotas aplinkybes, todėl nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad žala nebuvo padaryta.

41. Dėl 8) argumento (žr. nutarties 25 p.) – Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 p.); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (Metodikos 7.2 p.).

42. Metodikos 8 punkte nustatyta, kad derliaus netekimas (tonomis) apskaičiuojamas padauginant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas. <...> Derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas, kuris, įvertinus pasėlio būklę (piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą), gali būti mažinamas. <...>.

43. Metodikos 10 punkte buvo išdėstyta, kad einamaisiais metais patirta žala apskaičiuojama ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita). Kai derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas, einamaisiais metais padaryta žala apskaičiuojama ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 30 d.

44. Taigi Metodikos 10 punkte, be kita ko, įtvirtinta, iki kada turi būti apskaičiuota patirta žala. Bendra nuostata, jog einamaisiais metais patirta žala apskaičiuojama ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., o kai derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas einamaisiais metais padaryta žala apskaičiuojama ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 30 d.

45. Administracinėje byloje tiriamu atveju Komisijos Sprendimas buvo priimtas 2023 m. balandžio 26 d. Laikantis gero administravimo principo, siekiant visapusiško bei objektyvaus sprendimo priėmimo, t. y. stengiantis kuo tiksliau nustatyti padarytą žalą, Sprendimas buvo priimtas ne einamaisiais žalos padarymo metais, tačiau ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 30 d. Atsižvelgiant į Metodikos paskirtį bei konkrečias aptariamas nuostatas, nėra pagrindo teigti ir apie Metodikos 10 punkto nesilaikymą.

46. Ataskaita, į kurią apeliuoja pareiškėjas, surašyta 2023 m. liepos 10 d., todėl negalėjo būti įvertinta apskaičiuojant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Reikia pastebėti, kad pagal nustatytas teisės normas padarytos žalos dydis turi būti įvertinamas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms dienoms (šiuo atveju laikotarpį, kada žala yra geriausiai matoma ir ją įmanoma įvertinti, pasirenka savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti; Metodikos 2 p). Taigi žalos nustatymas turi būti pakankamai operatyvus ir žalos dydis apskaičiuojamas, laikantis teisės aktų leidėjų įtvirtintų taisyklių. Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (Metodikos 7.2 p.).

47. Nepaneigtina, kad derlingumui įtaką gali padaryti ir paskesni, jau po žalos atsiradimo, kilę veiksniai, tokie kaip agrotechninių reikalavimų nepaisymas, gamtos reiškiniai (sausra ir kt.), tačiau tai neturi būti siejama su nagrinėjamu dalyku, nes medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos metu yra atliekamas tikėtino derliaus netekimo apskaičiavimas, esant normalioms/vidutinėms ūkininkavimo sąlygomis.

48. Dėl 9) argumento (žr. 25 p.) – teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo inicijuotam ginčui išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais bei ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Atsižvelgus į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų, vertinimo atmetami. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, sutiko su atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens argumentais ir rėmėsi jų pateiktais faktiniais duomenimis, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius ir pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, įvertino ir nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes tam, kad būtų išnagrinėtas ginčas dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją, peticijos Nr. 30544/96; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr.34/1996/753/952). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prie Olandiją, peticijos Nr. 16034/90; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

50. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. prašo priteisti 1 633,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

52. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.).

53. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuotina, kad byloje galutiniu teismo procesiniu sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės V. Š. teisės, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

54. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatų pagrindu išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis.

55. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

56. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą yra realiai patirtos ir pagrįstos, bylinėjimosi išlaidų suma iš esmės neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (liet. be kita ko) į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, spręstina, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažintina iki 1 000 Eur. T. y trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. iš pareiškėjo priteisiama 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. iš Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius