2024-04-29 Nr. AB-6882-3-61-3-04318-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-352-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04318-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. Z.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas politinė partija „Laisvė ir teisingumas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. Sp-76 „Dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo juridinių asmenų lėšomis“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti teismo išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. VRK 2022 m. liepos 25 d. surašė išvadą Nr. 3-31(1.2) „Dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo juridinių asmenų lėšomis“ (toliau – ir Išvada).

2.2. Sprendimu VRK patvirtino dalį Išvados projekto Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir A. Z. 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis, informavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie nustatytus pažeidimus.

2.3. VRK neturėjo jokios teisės patvirtinti Išvadą Sprendimu vien dėl to, kad buvo praleisti imperatyvūs terminai tyrimui atlikti ir sprendimui priimti, nes VRK tyrimą dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos pradėjo 2020 m. kovo 10 d. pagal www.lrt.lt paskelbtą žurnalistinę publikaciją, o ginčo sprendimą priėmė 2022 m. rugsėjo 6 d., t. y. tyrimą vykdė daugiau nei 2 metus ir 6 mėnesius. VRK tyrimą politizuoja, nes buvęs partijos pirmininkas A. Z. 2022 m. liepos 24 d. (sekmadienį) paskelbė apie savo kandidatavimą į būsimus 2023 m. mero rinkimus, savo ruožtu VRK 2022 m. liepos 25 d. (kitą dieną) atsiuntė Išvados projektą elektroniniu paštu.

2.4. VRK tyrimo atlikimo metu galiojo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas (toliau – ir VRKĮ) su pakeitimais (2019 m. lapkričio 29 d.), kurio 121 straipsnis numatė naujus naikinamuosius terminius, todėl yra savarankiškas pagrindas panaikinti Sprendimą dėl jo priėmimo pažeidžiant imperatyvius, VRKĮ nustatytus tyrimo atlikimo ir Sprendimo priėmimo naikinamuosius, esminius terminus.

2.5. Išvadoje nėra pateikta motyvų, kaip ir kada pareiškėjas panaudojo Vyčio dėlionę 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose, šį renginį atsakovas savaime prilygino būsimos politinės kampanijos išlaidomis. VRK nenurodo jokių motyvų apie „Vyčio“ dėlionės naudojimą politinės kampanijos metu, kuri vyko gerokai vėliau. Pareiškėjas niekada nenaudojo „Vyčio“ dėlionės jokios politinės kampanijos metu, tokių duomenų nepateikė ir VRK. Iš viešų pranešimų aišku, kad 2018 m. liepos 5 d. „Vyčio“ dėlionė buvo skirta Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti, tačiau ne 2019 m. rinkiminei kampanijai finansuoti ar organizuoti, todėl, teisiškai ydinga ir nelogiška teigti, kad vienkartinis „Vyčio“ dėlionės sudėliojimas 2018 m. liepos 5 d. reiškia partijos naudą 2019 m. savivaldos rinkimuose. „Vyčio“ dėlionės net techniškai nebūtų įmanoma sudėlioti žiemą vykstančių savivaldos rinkimų metu dėl gamtinių sąlygų, be to, pareiškėjas nebuvo idėjos autorius. Sprendimu sukurtas pavojingas precedentas priskirti politinės kampanijos išlaidomis, kurios visiškai nesusijusios su rinkimais. Šios išlaidos nesusijusios ir su įprasta partijos veikla, Sprendimas nemotyvuotas, nesuprantamas ir neteisėtas.

2.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad išlaidų priskyrimas arba nepriskyrimas politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti yra fakto klausimas vertinant surinktus įrodymus. Teismas kartu nurodė, kad įrodinėjant aukos priėmimą būtina įrodyti, ar politinės kampanijos dalyvis priima jam skirtą auką. Pareiškėjas nepriėmė jokios aukos politinės kampanijos ar ne politinės kampanijos metu, taip pat neįgijo jokios nuosavybės teisės į „Vyčio“ dėlionę ar kitus daiktus. Tokia VRK logika reikštų, kad visi renginiai ar visos partijos narių veikimas iki politinės kampanijos yra politinės partijos išlaidos, nes partijos nariai gauna „naudą“. Tai, kad dalis partijos narių buvo pakviesti ir dalyvavo renginyje, kurioje vieną kartą buvo sudėliota dėlionė, kuri nebuvo partijos nuosavybė, nėra ir negali būti laikoma auka partijai.

2.7. Pareiškėjas buvo užsakęs apklausą, kuri buvo apmokėta ir teisės aktų nustatyta tvarka apskaityta uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Baltijos tyrimai“ išrašius 2019 m. sausio 17 d. sąskaitą. Būtent 2019 m. apklausos rezultatai buvo aktualūs, o pareiškėjas negavo jokios „naudos“ iš 2017 m. apklausos. Išvadoje patvirtinama, kad apie pareiškėją nėra jokių individualizuotų klausimų, neišskiriama partija, tik pateikiama bendro pobūdžio informacija. 2017 m. nebuvo aišku, kas dalyvaus 2019 m. savivaldos rinkimuose, kokiu pavadinimu (partija keitė savo pavadinimą), todėl visiškai nesuprantamas teiginys, kad pareiškėjas turėjo tariamą naudą, ir jam neva tokia apklausa buvo aktuali, nors pareiškėjui apskritai nebuvo žinoma apie šią apklausą. Be to, iš Išvados projekto akivaizdu, kad apklausos užsakovas buvo viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Azzara“, atstovaujama direktoriaus E. S.

2.8. A. A. (buv. Z.) tyrimo vykdymo metu iniciavo santuokos nutraukimo bylą su buvusiu pirmininku A. Z., viešai kaltino A. Z., tačiau partija negali būti tapatinama su jos buvusiu pirmininku A. Z. ar jo skyrybų procesu ir santykių aiškinimusi su buvusia sutuoktine. Pagrindinis „šaltinis“, kuriuo grindžiamas VRK pažeidimas yra A. Z. buvusios sutuoktinės A. A. (buv. Z.) atsiųstos skaidrės, kurios cituojamos Išvadoje, tačiau Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. vasario 14 d. sprendimu (toliau – ir VTEK Sprendimas) pripažinta, kad A. A. (buv. Z.), spręsdama šeimyninius nesutarimus (skyrybos su sutuoktiniu) ir norėdama neigiamai paveikti sutuoktinį A. Z. neteisėtai naudojosi savo pareigomis, pažeidė įstatymo reikalavimus. VšĮ J. M. fondo dalininkė buvo VšĮ „Azzara“, todėl A. A. (buv. Z.) buvo suinteresuota šių įstaigų kontrole, nes, kaip nurodė VTEK įstaigos veiklos rezultatus naudojo norėdama neigiamai paveikti sutuoktinį A. Z.. Apie savo planus teikti nepagrįstus skundus ji be užuolankų pasakojusi ir spaudai. Todėl, panaudotas Išvados tyrimo šaltinis (A. A. (buv. Z.) teiginiai) yra nepatikimas, neteisėtas bei neatitinka įrodymų leistinumo ir sąsajumo reikalavimų.

2.9. Išvados projekte tiek bendrai, tiek konkrečiai nėra analizuota, kokia apimtimi, kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis priėmė auką ir kt. 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose pareiškėjas dalyvavo kartu su koalicijos partnere „Jaunoji Lietuva“, tačiau, kvalifikuojant atsakomybę, pastaroji organizacija net nevertinta, išskyrus tai, kad turėjo mažesnį politinės partijos narių skaičių. UAB „Baltijos tyrimai“ 2017 m. vykdytos apklausos atveju nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas priėmė šią auką, naudojo ar kt., nėra jokių įrodymų, kad šią apklausą užsakė pareiškėjas, nėra duomenų, kad ši apklausa kaip auka būtų naudota, nėra duomenų, kad bent vienas partijos narys šią apklausą matė. Pareiškėjas buvo savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, todėl klausimas apie A. Z. savaime nesuteikia jokios naudos partijai, taip pat neleidžia teigti, kad tokį klausimą uždavus visiškai su partija nesusijusiai VšĮ „Azzara“ būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas naudoja apklausą, kuri jam visiškai neaktuali. Apklausos turinys neturi nieko bendra su pareiškėju, nėra jokių jam pritaikytų ar individualizuotų klausimų. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad 2017 m. apklausa naudota politinei kampanijai organizuoti pareiškėjo naudai, nes pareiškėjas atliko savo apklausą 2019 m.

2.10. Turi būti paneigti VRK teiginiai, kad UAB „Civitta“ studijų pagrindu pareiškėjas gavo naudą, nes A. Z., kaip buvęs pareiškėjo pirmininkas, dar 2018 m. kovo 15 d. viešai skelbė visus savo analitinius duomenis (studiją), susijusius su nemokamu viešuoju transportu, analizavo Talino, kitų valstybių pavyzdžius. A. Z. tuo metu buvo ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsniu, gaudavo visą informaciją iš savivaldybės ir jo kontroliuojamų įstaigų, tame tarpe ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“.

Rinkiminės kampanijos laikotarpiu pareiškėjo nariai vykdė apklausą, kurioje klausė, ar savo deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravę gyventojai pritaria, kad viešasis transportas būtų nemokamas. 2019 m. vasario 20 d. UAB „Garsų pasaulis“ atspausdino skrajutės / balsavimo biuletenio pavyzdį, kuris buvo pateikiamas vilniečiams prabalsuoti (2019 m. vasario 20 d. UAB „Garsų pasaulis“ sąskaita faktūra L Nr. 83388). Šios išlaidos įtrauktos į politinės kampanijos išlaidas. Išvadoje cituojamos UAB „Civitta“ studijos skaidrės nesusijusios su savarankiška Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atlikta apklausa.

Klaidinantis teiginys, kad gyventojų apklausos vykdymas reiškia pasinaudojimą UAB „Civitta“ studija, kai pačioje Išvadoje net nenurodoma, kad tokią akciją pasiūlė UAB „Civitta“. Toks vertinimas yra iš esmės neteisėtas pareiškėjo nubaudimas, nors jokios studijos jis neužsakė iš UAB „Civitta“, vilniečių apklausos vykdymas nėra draudžiamas ir savo turiniu visiškai skirtinga veikla nei apklausa; pareiškėjas negavo jokios naudos, nėra jokio akivaizdaus tokio „rezultato“ panaudojimo; visos nemokamo viešojo transporto idėjos buvo viešai išskeltos A.

Z. iki UAB „Civitta“ studijos atlikimo, todėl tokie nemotyvuoti Išvados teiginiai ne tik yra neteisėti, bet ir nepaaiškinami. Pačią idėją įgyvendinti nemokamą viešąjį transportą Vilniaus mieste 2019 m. rinkiminės kampanijos laikotarpiu siūlė ir kitos politinės partijos. Atsakomybės skirstymas partijai prieštarauja Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymui (toliau – ir PKFFKĮ), taip pat pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus objektyvumo, išsamumo, skaidrumo, teisėtumo principus, Išvados projektas yra nemotyvuotas bei nepagrįstas faktiniais duomenimis, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.

3. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Sprendimo sudedamoji dalis yra Išvada, kurioje yra nurodytos Sprendimui priimti nustatytos aplinkybės, jų teisinis vertinimas bei motyvai. Tyrimas buvo pradėtas VRK iniciatyva visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos informacijos pagrindu vadovaujantis PKFFKĮ 19 straipsnio 2 dalies 7 punktu.

4.2. PKFFKĮ nereglamentuoja kokiais terminais turi būti atliekama patikrinimo procedūra dėl galimo įstatymo pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1981-438/2020 yra išaiškinęs, kad „nei šis teisės aktas nei Viešojo administravimo įstatymas nenumato senaties, naikinamųjų ar kitokio pobūdžio terminų, kurių pasibaigimas draustų atsakovui priimti sprendimą aptariamų teisinių santykių srityje“. Šio tyrimo trukmę lėmė objektyviai pateisinamos aplinkybės – tyrimas yra ypač didelės apimties ir sudėtingas, dalis tyrimui reikalingų duomenų nebuvo gauta dėl to, kad tyrime dalyvavę asmenys jų nepateikė. Paskutinė tyrimui reikalinga informacija buvo renkama dar 2022 m. II pusmetyje. Be šios informacijos tyrimo nebuvo galima užbaigti. Gavus reikiamą informaciją, buvo surašyta Išvada ir pateikta susipažinti asmenims, kurie galimai padarė Išvadoje nurodytus pažeidimus.

4.3. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tyrimas buvo pradėtas 2020 m. kovo 10 d. (VRK protokoliniu sprendimu) dėl pažeidimų, padarytų 2017, 2018, 2019 metais. VRKĮ pataisos, kurios numatė tyrimo terminus, buvo priimtos 2019 m. lapkričio 29 d. (įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.). Pažeidimų padarymo metu tokie terminai nustatyti nebuvo, Sprendimas priimtas 2022 m. rugsėjo 6 d., t. y. jau galiojant naujam Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taikant VAĮ normas, yra suformuota jurisprudencija dėl procedūrinių terminų – procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, tai yra tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti. Todėl, terminai tyrimui atlikti yra instrukcinio pobūdžio, o ne naikinamieji terminai. Tyrimo terminų praleidimas neatleidžia institucijos nuo pareigos priimti sprendimą. Ilgas tyrimo terminas jokių neigiamų pasekmių suinteresuotiems asmenims nesukėlė, jie turėjo teisę skųsti VRK neveikimą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

4.4. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad VšĮ „Azzara“ apmokėtos išlaidos pagal 2018 m. birželio 28 d. UAB „VIP Spauda“ sąskaitą faktūrą serija VPS Nr. 0007711 (suma 1 331 Eur) už reklaminį „Vyčio“ stendą (dėlionę) negali būti priskirtos pareiškėjo išlaidoms, nes dėl „Vyčio“ dėlionės kaip rekordo fiksavimo į agentūrą „Factum“ kreipėsi būtent A. Z. ir pareiškėjas, o dėl 2018 m. liepos 5 d. renginio organizavimo į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi pareiškėjo atstovė rinkimams Greta Šukytė, pareiškėjas platino pranešimą spaudai, kuriame buvo nurodyta, kad renginį iniciavo Lietuvos laisvės sąjunga. Socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškėjas kvietė atvykti į renginį ir „statyti Vytį“. Renginio metu atvykusiems buvo dalinamos mažesnės Vyčio dėlionės vaikams ir suaugusiems. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas kartu su A. Z. buvo šio renginio iniciatoriai ir vykdytojai, šio renginio išlaidos pagrįstai laikytinos pareiškėjo išlaidomis. Šios išlaidos pagal PKFFKĮ nėra priskirtos politinės kampanijos išlaidomis, todėl tai yra neteisėtas partijos finansavimas, kuris yra draudžiamas.

4.5. Nėra teisingi pareiškėjo teiginiai susiję su atliktais apklausos tyrimais bendrovėje „Baltijos tyrimai“ 2017 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, nes apklausa buvo skirta rinkimams, tačiau išskirtinis dėmesys joje yra skirtas A. Z. (pirmas / antras rinkėjų pasirinkimas; 3 geriausi apibūdinimai; ar balsuotumėte už A. Z. nepartinių vilniečių koaliciją). VšĮ „Azzara“ nepateikė paaiškinimo, kokiu tikslu užsakė šį tyrimą, tačiau jis yra aktualus A. Z. ir nepartinių vilniečių koalicijai, kurie dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, kurių kampanija prasidėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Bendrovės „Baltijos tyrimai“ sąskaitą faktūrą BTL001389 VšĮ „Azzara“ apmokėjo 2018 m. vasario 13 d., t. y. tais pačiais metais, kai prasidėjo ir rinkimų politinė kampanija, todėl šios išlaidos pagrįstai buvo priskirtos 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis – Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir A. Z. (po 1 875,50 Eur, iš viso 3 751 Eur) ir įvertintos kaip nepiniginė auka pagal PKFFKĮ.

4.6. Pagal PKFFKĮ 19 straipsnio dalies nuostatas VRK atsakinga už nuolatinį informacijos apie politinių kampanijų finansavimo pažeidimus teikimą laiku Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, taip pat VRK turėjo teisinį ir faktinį pagrindą kreiptis į STT ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Šis kreipimasis nėra susijęs su A. A. (buvusios Z.) bylomis.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. VRK 2020 m. kovo 10 d. protokoliniu sprendimu pradėjo A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo patikrinimą už 2017, 2018, 2019 metus.

6.2. VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius, atlikęs tyrimą, įvertinęs surinktus įrodymus, 2022 m. liepos 25 d. parengė Išvadą, kurioje yra nurodytos nustatytos aplinkybės, jų teisinis vertinimas, motyvai.

6.3. VRK, posėdyje išnagrinėjusi pateiktą Išvadą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 31 straipsnio 3 punktu ir 44 straipsniu, PKFFKĮ 2 straipsnio 3 ir 11 dalimis, 7 ir 8 straipsniais, 12 straipsnio 2 dalimi, 14 straipsnio 5 dalimi, 17 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 19 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 19, 24, 29 straipsniais, Sprendimu pripažino 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis: Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir A. Z. (po 1 875,50 Eur, iš viso 3 751 Eur) – VšĮ „Azzara „2018 m. vasario 28 d. bendrai Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos tyrimai“ apmokėtą 3 751 Eur sumą pagal 2018 m. vasario 13 d. sąskaitą faktūrą BTL001389 už gyventojų apklausą apie 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimus;

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir A. Z. (po 6 050 Eur, iš viso 12 100 Eur) – VšĮ „Azzara“ apmokėtas nemokamo Vilniaus viešojo transporto studijos atlikimo išlaidas (12 100 Eur) pagal UAB „Civitta“ 2018 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą CIV1806-0052; A. Z.– VšĮ „Azzara“ (2 100 Eur) ir VšĮ J. M. fondo (1 000 Eur) lėšomis J. L. apmokėtas teksto, kuris (jo dalis) panaudotas žurnalui „Z. Įsimylėjęs Vilnių“ rengimo ir redagavimo išlaidas. Taip pat pripažino nepiniginėmis aukomis šio sprendimo 1 punkte nurodytas juridinių asmenų apmokėtas (patirtas) politinės kampanijos išlaidas.

Taip pat pripažino Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) išlaidomis VšĮ „Azzara“ apmokėtas išlaidas pagal 2018 m. birželio 28 d. UAB „VIP Spauda“ sąskaitą faktūrą serija VPSNr. 0007711 (suma 1 331 Eur) už reklaminį „Vyčio“ stendą (dėlionę), kuris buvo naudotas kaip vienas pagrindinių Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2018 m. liepos 5 d. Lukiškių aikštėje, Vilniuje, organizuoto renginio akcentų. Pripažino šio sprendimo 3 punkte nurodytas, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) naudai VšĮ „Azzara“ apmokėtas išlaidas, neteisėtu Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) finansavimu.

Pripažino, kad juridiniams asmenims (VšĮ „Azzara“, VšĮ J. M. fondui) apmokėjus politinės kampanijos išlaidas, tai yra suteikus nepinigines aukas A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinėms kampanijoms finansuoti, buvo pažeistos PKFFKĮ 7 straipsnio 3 dalis bei 8 straipsnio 3 dalis. Pripažino, kad, juridiniam asmeniui (VšĮ „Azzara“) apmokėjus išlaidas Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) naudai, buvo pažeista Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 9 dalis. Pripažino, kad, pažeidžiant tuo metu galiojusią PKFFKĮ 12 straipsnio 2 dalį, A.

Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansuotos per trečiuosius asmenis: VšĮ „Azzara“ šio sprendimo 1 punkte nurodytas išlaidas apmokėjus panaudojant paramą, gautą iš kitų juridinių asmenų (2 000 Eur iš UAB „Armitana“, 3 751 Eur iš UAB „Inaksas“, 2 500 Eur iš UAB „International METBALTA Invest Group“, 1 000 Eur iš UAB „Mediashop“ ir (ar) UAB „GVGroup“, 1 604 Eur iš VšĮ „ART2B“, iš viso – 10 855 Eur ), ir paskolas, gautas iš VšĮ J.

M. fondo (3 000 Eur), jam prieš tai gavus paramą iš juridinių asmenų (6 000 Eur paskolinta gavus VšĮ „ART2B“ paramą, 2 500 Eur – UAB „Armitana“, 2 500 Eur – UAB „Tugva“). Pavedė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui papildyti A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitas ir finansinės apskaitos žiniaraščius šio sprendimo 1 punkte nurodytomis nepiniginėmis aukomis politinei kampanijai ir atitinkamomis išlaidomis.

Taip pat informavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie nustatytus pažeidimus ir perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai surinktą medžiagą vertinimui tais atvejais, kai nebuvo gauta visa informacija, dėl kurios trūkumo darbo grupė negalėjo pasisakyti dėl viešųjų įstaigų pirktų ar suteiktų paslaugų sąsajų su politine kampanija ar Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) veikla, galimu paslėptu finansavimu ar finansavimu per trečiuosius asmenis.

7. Teismas, apžvelgęs Rinkimų kodekso nuostatas (31 str. 3 p., 44 str.), PKFFKĮ nuostatas (2 str. 3 d., 11 d., 7 str., 8 str., 12 str. 2 d., 23 str.), Politinių partijų įstatymo nuostatas (24 str.), konstatavo, kad šių įstatymų tikslas – užtikrinti politinių kampanijų demokratiškumą, politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, reglamentuoti politinių kampanijų finansavimo tvarką ir finansavimo kontrolę, įstatymas draudžia partijų politines kampanijas, partijos veiklą finansuoti juridinių asmenų lėšomis, partijos, jos vadovai (imperatyviai) privalo glaudžiai bendradarbiauti su VRK atliekant įvairius tyrimus bei patikrinimus.

8. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Išvada, todėl sprendė, kad Išvada laikoma Sprendimo sudedamąja dalimi, todėl, vertindamas Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, vertino, ar Išvadoje pateiktas Sprendimo pagrindimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad neturi jokio ryšio su VšĮ „Azzara“, nes A. Z. yra buvęs Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovas, VšĮ „Azzara“ vadovas, o A. Z. buvusi sutuoktinė A. A. (buv. Z.) vadovavo šiai bendrovei. Pagal tuo metu galiojantį Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalį VšĮ „Azzara“, kaip juridiniam asmeniui, buvo draudžiama finansuoti politines partijas, o pareiškėjas neturėjo teisės priimti ir naudoti juridinio asmens VšĮ „Azzara“ užsakytų ir apmokėtų ir partijai perduotų gaminių, tai laikoma neteisėtu partijos finansavimu, kuris yra draudžiamas.

10. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. vasario 28 d. VšĮ „Azzara“ pervedė 3 751 Eur bendrovei „Baltijos tyrimai“ pagal 2018 m. vasario 13 d. sąskaitą faktūrą BTL001389 už tai, kad bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2017 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais atliko Vilniaus miesto gyventojų apklausą apie politines pažiūras, artėjančius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, A. Z., jo galimą dalyvavimą rinkimuose su „A. Z. nepartinių vilniečių koalicija“, tuometinio mero R. Š. veiklos vertinimą. 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose pareiškėjas su partija „Jaunoji Lietuva“ buvo sudarę A. Z. ir vilniečių koaliciją „Laimingas Vilnius“. Teismas, įvertinęs apklausos klausimų pobūdį, jos rezultatų pateikimą, sprendė, kad ši apklausa buvo rengta A. Z. ir 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose Vilniaus mieste dalyvavusios A. Z. ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“, kurios kandidatų daugumą sudarė pareiškėjo kelti kandidatai, interesais. Be to, apklausoje išskirtinis dėmesys buvo skiriamas A. Z.. Teismas padarė išvadą, kad tyrimas yra aktualus A. Z. ir nepartinių vilniečių koalicijai, kurie dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, kurių kampanija prasidėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Sąskaitą faktūrą BTL001389 VšĮ „Azzara“ apmokėjo 2018 m. vasario 13 d., t. y. tais pačiais metais, kai prasidėjo rinkimų politinė kampanija, todėl teismas konstatavo, kad šios išlaidos pagrįstai buvo priskirtos 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis, t. y. Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir A. Z. (po 1 875,50 Eur, iš viso 3 751 Eur) ir įvertintos kaip nepiniginė auka pagal PKFFKĮ.

11. Teismas nurodė, kad UAB „Baltijos tyrimai“ 2017 m. apklausa daryta pagal VšĮ „Azzara“ užsakymą, kuriai praeityje vadovavo A. Z. ir A. A. (buv. Z.), o pačios apklausos tikslas yra išsiaiškinti respondentų pasirinkimus A. Z. ir A. Z. nepartinių vilniečių koalicijos atžvilgiu, todėl ši apklausa yra susijusi su ateinančiais rinkimais, nes joje buvo klausiama už ką balsuotų rinkėjai savivaldybės tarybos rinkimuose, todėl tokios išlaidos yra laikytinos A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos organizavimo išlaidomis, nes A. Z. ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ beveik visi nariai buvo iš Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) partijos. Iš VRK pateiktos UAB „Baltijos tyrimai“ 2017 m. darytos apklausos teismas nustatė, kad apklausa daryta 2017 metais prieš vykusius 2019 metais savivaldybių rinkimus. VRK pateikta 2017 m. UAB “Baltijos tyrimai“ gyventojų apklausa, 2018 m. vasario 13 d. sąskaita faktūra BTL001389, UAB „Civitta” Nemokamo visuomeninio transporto Vilniuje socialinio-ekonominio modelio ataskaita bei 2018 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra CIV1806-0052 patvirtina nurodytas aplinkybes.

12. Teismas nustatė, kad iš VšĮ „Azzara“ direktorės A. Z. pateiktos informacijos dėl bendrovės „Civitta“ atliktos studijos matyti, kad parengta studija nebuvo naudojama VšĮ „Azzara“ veikloje, tačiau VšĮ „Azzara“ už ją sumokėjo 12 100 Eur. Studija buvo remiamasi 2019 metų A. Z. koalicijos rinkiminėje programoje. 2020 m. birželio 23 d. el. paštu A. Z. atsiųstoje A. Z. koalicijos „Vilnius – laimingų žmonių miestas“ 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų programoje (9–11 skaidrėse) matyti bendrovės „Civitta“ 2018 m. atliktos studijos medžiaga: įvardytos nemokamo visuomeninio transporto naudos, pateikti 3 galimi gyventojų ir miesto pajamų augimo scenarijai po nemokamo visuomeninio transporto įvedimo bei pateiktas tuometinės situacijos ir situacijos, kuri būtų įvedus nemokamą visuomeninį transportą, palyginimas. A. Z., teikdamas kandidato į Vilniaus miesto merus pareiškinius dokumentus, privačių interesų deklaracijoje nurodė, kad 2017 m. liepos 30 d. – 2018 m. lapkričio 15 d., bendrovės „Civitta“ viešojo transporto studijos atlikimo metu, jis buvo VšĮ „Azzara“ ekspertas (viešai prieinamais duomenimis, tuo metu VšĮ „Azzara“ dirbo 4-5 asmenys). Išvados 33–39 punktuose yra išsamiai aprašyta, kaip A. Z. naudojo bendrovės „Civitta“ atliktos studijos intelektinės veiklos rezultatus savo politinei programai, idėjoms propaguoti 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų politinėje kampanijoje. Bendrovės „Civitta“ viešojo transporto studijos rezultatais taip pat naudojosi ir politinė partija Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), kurie šios studijos rezultatus skelbė savo svetainėje, apmokėjo už žurnalą „Z. Įsimylėjęs Vilnių“, kuriame skelbiama apie bendrovės „Civitta“ atliktą tyrimą, šios studijos rezultatus skelbė prie savo rinkimų programos Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 57 išleistame informaciniame leidinyje „2019 m. kovo 3 d. savivaldybių merų ir tarybų rinkimai“.

13. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės aiškiai parodo, jog pareiškėjui buvo žinoma apie bendrovės „Civitta“ viešojo transporto studiją ir jis ją naudojo savo rinkiminėje programoje. Todėl ši studija buvo panaudota A. Z. ir jo koalicijos „Laimingas Vilnius“ dalyvavimo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose tikslais, o studijos atlikimo išlaidos yra laikytinos A. Z. ir jį kėlusios Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis. Išvadoje išsamiai aprašyta, kaip A. Z. (taip pat dalyvavo rengiant studiją kaip ekspertas) ir politinė partija Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) aktyviai naudojo UAB „Civitta“ viešojo transporto studijos intelektinės veiklos rezultatus savo programai ir idėjų sklaidai 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių merų ir tarybų rinkimuose, todėl šios išlaidos privalo būti priskirtos politinės kampanijos išlaidoms pagal PKFFKĮ 2 straipsnio 3 dalį. Teismas taip pat sprendė, kad A. Z. ir politinė partija Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) UAB „Civitta“ intelektinės veiklos rezultatais pasinaudojo nemokamai ir tokiu būdu išvengė politinės kampanijos išlaidų, kurias būtų patyrę, jeigu už šiuos intelektinės veiklos rezultatus būtų apmokėta.

14. Teismas konstatavo, kad VRK tinkamai nustatė PKFFKĮ ir Politinių partijų įstatymų pažeidimus, nes A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimas vyko per trečiuosius asmenis, todėl VRK Sprendime pagrįstai dėl minėtų įstatymų pažeidimų privalėjo informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą apie nustatytus pažeidimus. Tyrimo metu nebuvo gauta dalies prašytos informacijos, todėl VRK pagrįstai nusprendė perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai surinktą medžiagą vertinimui tais atvejais, kai nebuvo gauta visa informacija, dėl kurios trūkumo darbo grupė negalėjo pasisakyti dėl viešųjų įstaigų pirktų ar suteiktų paslaugų sąsajų su politine kampanija ar Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) veikla, galimu paslėptu finansavimu ar finansavimu per trečiuosius asmenis.

15. Teismas nurodė, kad tyrimo trukmę lėmė objektyviai pateisinančios aplinkybės, nes tyrimas buvo ypač didelės apimties, sudėtingas, nebuvo laiku gauta reikalinga informacija bei dokumentai, o negavus prašytos informacijos VRK ieškojo viešuose šaltiniuose, todėl teismas padarė išvadą, kad ilgas tyrimo terminas jokių neigiamų pasekmių suinteresuotiems asmenims nesukėlė, jie turėjo teisę skųsti VRK neveikimą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

16. Teismas konstatavo, kad VRK, priimdama Sprendimą, tinkamai taikė PKFFKĮ, Politinių partijų įstatymą, tinkamai nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą Sprendimą, kurio naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad VRK Sprendimą priėmė neturėdama visos galimo pažeidimo medžiagos, nepaneigia Sprendimo teisėtumo. Teismas, įvertinęs Išvadoje nurodytus argumentus VAĮ 10 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų aspektu, konstatavo, kad jie yra pakankami PKFFKĮ ir Politinių partijų įstatymo nuostatų pažeidimams konstatuoti. Išvadoje nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas jų teisinis vertinimas ir padarytos atitinkamos išvados.

III. 18. Pareiškėjas politinė partija „Laisvė ir teisingumas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pažeidimų padarymo metu naikinamieji terminai nebuvo nustatyti, o ir Sprendimas buvo priimtas 2022 m. rugsėjo 6 d., t. y. jau galiojant Rinkimų kodeksui. Teismas visiškai neteisėtai remiasi Rinkimų kodeksu ir nepagrįstai netaikė tyrimo metu galiojusio VRKĮ 121 straipsnio ir jame nustatytų terminų. Tiek 2020 m. kovo 10 d. pradedant tyrimą, tiek jį užbaigus 2022 m. liepos 25 d., priėmus Išvadą, Rinkimų kodeksas negaliojo ir jo normos negali būti taikomos.

19.2. Nėra pagrindo teigti, kad VRKĮ nustatyti terminai yra tik instrukcinio pobūdžio. VRK nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojusia VRKĮ 121 straipsnio redakcija buvo įpareigota pranešimą išnagrinėti ir sprendimą priimti per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos. Pranešimo išnagrinėjimo terminas galėjo būti pratęsiamas iki 6 mėnesių. Aiškinamajame šio įstatymo rašte nurodyta, kad vieno pranešimo nagrinėjimas gali tęstis 9 mėnesius. VRK nepriėmė sprendimo per imperatyvų ir VRKĮ 121 straipsnyje nustatytą 9 mėnesių terminą, nors sprendimą turėjo priimti iki 2020 m. gruodžio 10 d. Net ir vadovaujantis Rinkimų kodeksu, kuris galiojo Sprendimo priėmimo metu, matyti, kad Rinkimų kodekse yra iš esmės nustatyti tokie patys VRK tyrimo atlikimo terminai, kurie atsakovui yra privalomi.

19.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas turėjo skųsti VRK neveikimą, nes pareiškėjas nežinojo apie tebevykstantį tyrimą, kol negavo Išvados. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su atsakovu, nes pareiškėjas pateikė visus turimus duomenis, o kitų duomenų, kuriais nedisponavo, pateikti negalėjo.

19.4. Pareiškėjas nepriėmė jokios aukos politinės kampanijos ar ne politinės kampanijos metu, taip pat neįgijo jokios nuosavybės teisės į „Vyčio“ dėlionę ar kitus daiktus. Tokia VRK logika reikštų, kad visi renginiai ar visos partijos narių veikimas iki politinės kampanijos yra in corpore politinės partijos išlaidos, nes partijos nariai gauna „naudą“. Tai, kad dalis partijos narių buvo pakviesti ir dalyvavo renginyje, kurioje vieną kartą buvo sudėliota dėlionė, kuri nebuvo partijos nuosavybė, nėra ir negali būti laikoma auka partijai.

19.5. Pareiškėjas neturi jokio ryšio su VšĮ „Azzara“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. Z. ir jo sutuoktinė buvo VšĮ „Azzara“ vadovais, nes tai neatitinka tikrovės. A. Z. niekuomet nebuvo VšĮ „Azzara“ vadovu, o jo tuometinė sutuoktinė A. A. (buv. Z.) VšĮ „Azzara“ direktore paskirta tik 2019 m. rugpjūčio 8 d., t. y. jau po aptariamo Vyčio dėlionės pirkimo 2018 metais. 2018 metais VšĮ „Azzara“ vadovu buvo E. S., kurio nesieja jokie ryšiai nei su pareiškėju, nei su A. Z.

19.6. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) negavo jokios „naudos“ iš 2017 m. apklausos. Išvadoje patvirtinama, kad apie Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) nėra jokių individualizuotų klausimų, neišskiriama partija. Pateikiama bendro pobūdžio informacija. 2017 m. nebuvo aišku, kas dalyvaus 2019 m. savivaldos rinkimuose, kokiu pavadinimu (partija keitė savo pavadinimą), todėl visiškai nesuprantamas teiginys, kad partija Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) turėjo tariamą naudą ir jai neva tokia apklausa buvo aktuali. Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) nebuvo žinoma apie šią apklausą iki Išvados. Jokio logiškai paaiškinamo ryšio su 2017 m. apklausa nenurodė ir šios apklausos rengėjas UAB „Baltijos tyrimai“ ar VšĮ „Azzara“ vadovas E. S.

19.7. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017 m. apklausa rengta A. Z. ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ naudai, nes tokia koalicija 2017 m. neegzistavo nei teisiškai, nei jokia kita forma jos užsakymo metu. Koalicinis sąrašas sukurtas po 2018 m. lapkričio 7 d., t. y. prasidėjus politinei kampanijai ir jos dalyviams įgijus teisę registruotis 2019 m. savivaldos rinkimuose, taigi, VRK nepagrindžia UAB „Baltijos tyrimo“ apklausos poreikio ir naudojimo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) veikloje.

19.8. Apklausa nėra rengta politinės kampanijos laikotarpiu. Atvirkščiai, VRK minimas 2017 m. apklausos turinys analizuojamas likus 1,5 metų iki būsimų rinkimų. Apklausa nėra daiktas ar kitas turtas, kaip nurodoma PKFFKĮ, ši apklausa nėra ir negalėjo būti naudota 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimams, nes Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) turėjo apklausą, kurią atliko 2019 m.

19.9. A. Z. 2019 m. rinkimuose į merus dalyvavo kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis (išsikėlė pats). Vadovaujantis PKFFKĮ 17 straipsniu, savarankiškas politinės kampanijos dalyvis teises ir pareigas prisiima savarankiškai, taip pat savarankiškos politinės kampanijos dalyvio atsakomybė vertinama savarankiškai ir negali būti deleguojama kitiems savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams, šiuo atveju pareiškėjui.

19.10. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl šiuo atveju yra pateisinamas VRK, kaip viešojo administravimo subjekto, tapačių aplinkybių skirtingas kvalifikavimas. VRK 2023 m. sausio 20 d. atsakymas parodo, kad VRK nelygiaverčiai traktuoja analogiškas situacijas, vadovaujasi „dvigubais standartais“ bei pažeidžia gero viešojo administravimo principą ir vien šiuo pagrindu VRK Sprendimo dalis dėl VšĮ „Azzra“ apmokėtos 3751 Eur sumos pripažinimo nepinigine auka yra naikintina kaip neteisėta.

19.11. Dėl Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir UAB „Civitta“ viešojo transporto studijos pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjas neužsakinėjo jokios studijos ir partijos nario veiksmai prilyginami partijos atsakomybei net neanalizuojant faktinių aplinkybių. Nemokamo viešojo transporto idėja ir analize rūpinosi fizinis asmuo A. Z., kuris rinkimuose į merus visų pirmą dalyvavo kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis (išsikėlė pats), rinko tam reikiamus parašus. Pareiškėjas negali ir neprivalo užtikrinti ir tai, kad partijos nariai ar jos buvęs pirmininkas, šiuo atveju A. Z., nevykdytų rinkiminės ar visuomeninės veiklos. A. Z. kaip fizinis asmuo dar 2018 m. kovo 15 d. atliko studiją „Laisvė judėti. Nemokamas viešasis transportas vilniečiams. A. Z.“.

19.12. VRK formuoja pavojingą precedentą, kuriuo visiškai neanalizavus pareiškėjo kaltės, „matematiniu“ būdu dalinama atsakomybė už veiksmus, kuriuos atliko ne politinė partija. Atsakomybės skirstymas partijai prieštarauja PKFFKĮ, taip pat pažeidžia VAĮ nustatytus objektyvumo, išsamumo, skaidrumo, teisėtumo principus.

19.13. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir savo priimtame sprendime nemotyvavo kaip šiuo atveju prie UAB „Civitta“ studijos naudojimo prisidėjo pareiškėjas, nepagrįstai konstatavo, jog studijos atlikimo išlaidos yra laikytinos A. Z. ir jį kėlusios Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis, nors 2019 m. A. Z. išsikėlė pats, t. y. dalyvavo kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes bei neatskleidė bylos esmės.

20. Atsakovas VRK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atsakovas taip pat akcentuoja, kad Išvadoje detaliai ir išsamiai aprašyti Sprendimo motyvai.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino VRKĮ 121 straipsnyje nurodyto termino naikinamuoju, neatsižvelgė į tai, kad „Vyčio“ dėlionės pareiškėjas nenaudojo jokios politinės kampanijos metu, todėl Sprendimo 3 punktas yra neteisėtas, nepateikė jokio logiškai paaiškinamo pareiškėjo ryšio su 2017 m. apklausa, todėl Sprendimo dalis dėl VšĮ „Azzara“ apmokėtos 3 751 Eur sumos pripažinimo nepinigine auka yra neteisėta, nebuvo įvertinta tai, kad A. Z. 2019 m. rinkimuose dalyvavo kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis (išsikėlė pats), atsakovas skirtingai traktuoja identiškas situacijas. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad UAB „Civitta“ studija nesinaudojo, šios studijos neužsakinėjo ir A. Z. veiksmai prilyginami pareiškėjo atsakomybei.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Byloje nustatyta, kad VRK, vadovaudamasi Rinkimų kodekso 31 straipsnio 3 punktu ir 44 straipsniu, PKFFKĮ (galiojusio iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., tai yra tyrime nagrinėtu laikotarpiu) 2 straipsnio 3 ir 11 dalimis, 7 ir 8 straipsniais, 12 straipsnio 2 dalimi (2015 m. sausio 1 d. 2019 m. gruodžio 31 d. redakcija), 14 straipsnio 5 dalimi, 17 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 19 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalimi, Politinių partijų įstatymo 19, 24, 29 straipsniais ir atsižvelgdama į Išvadą, priėmė Sprendimą. Sprendimu nuspręsta:

25.1. Pripažinti 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis:

25.1.1. Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir A. Z. (po 1 875,50 Eur, iš viso 3 751 Eur) – VšĮ „Azzara“ 2018 m. vasario 28 d. bendrai Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos tyrimai“ apmokėtą 3 751 Eur sumą pagal 2018 m. vasario 13 d. sąskaitą faktūrą BTL001389 už gyventojų apklausą apie 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimus;

25.1.2. Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir A. Z. (po 6 050 Eur, iš viso 12 100 Eur) – VšĮ „Azzara“ apmokėtas nemokamo Vilniaus viešojo transporto studijos atlikimo išlaidas (12 100 Eur) pagal UAB „Civitta“ 2018 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą CIV1806-0052;

25.1.3. A. Z. – VšĮ „Azzara“ (2 100 Eur) ir VšĮ J. M. fondo (1 000 Eur) lėšomis J. L. apmokėtas teksto, kuris (jo dalis) panaudotas žurnalui „Z. Įsimylėjęs Vilnių“, rengimo ir redagavimo išlaidas.

25.2. Pripažinti nepiniginėmis aukomis Sprendimo 1 punkte nurodytas juridinių asmenų apmokėtas (patirtas) politinės kampanijos išlaidas.

25.3. Pripažinti Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) išlaidomis VšĮ „Azzara“ apmokėtas išlaidas pagal 2018 m. birželio 28 d. UAB „VIP Spauda“ sąskaitą faktūrą serija VPS Nr. 0007711 (suma 1 331 Eur) už reklaminį „Vyčio“ stendą (dėlionę), kuris buvo naudotas kaip vienas pagrindinių Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2018 m. liepos 5 d. Lukiškių aikštėje, Vilniuje, organizuoto renginio akcentų.

25.4. Pripažinti šio sprendimo 3 punkte nurodytas, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) naudai VšĮ „Azzara“ apmokėtas išlaidas, neteisėtu Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) finansavimu.

25.5. Pripažinti, kad juridiniams asmenims (VšĮ „Azzara“, VšĮ J. M. fondui) apmokėjus politinės kampanijos išlaidas, tai yra suteikus nepinigines aukas A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinėms kampanijoms finansuoti, buvo pažeistos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalis bei 8 straipsnio 3 dalis.

25.6. Pripažinti, kad, juridiniam asmeniui (VšĮ „Azzara“) apmokėjus išlaidas Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) naudai, buvo pažeista Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 9 dalis.

25.7. Pripažinti, kad, pažeidžiant tuo metu galiojusią Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansuotos per trečiuosius asmenis: VšĮ „Azzara“ šio sprendimo 1 punkte nurodytas išlaidas apmokėjus panaudojant paramą, gautą iš kitų juridinių asmenų (2 000 Eur iš UAB „Armitana“, 3 751 Eur iš UAB „Inaksas“, 2 500 Eur iš UAB „International METBALTA Invest Group“, 1 000 Eur iš UAB „Mediashop“ ir (ar) UAB „GV Group“, 1 604 Eur iš VšĮ „ART2B“, iš viso – 10 855 Eur ), ir paskolas, gautas iš VšĮ J. M. fondo (3 000 Eur), jam prieš tai gavus paramą iš juridinių asmenų (6 000 Eur paskolinta gavus VšĮ „ART2B“ paramą, 2 500 Eur – UAB „Armitana“, 2 500 Eur – UAB „Tugva“).

25.8. Pavesti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui papildyti A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitas ir finansinės apskaitos žiniaraščius šio sprendimo 1 punkte nurodytomis nepiniginėmis aukomis politinei kampanijai ir atitinkamomis išlaidomis.

25.9. Informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie nustatytus pažeidimus.

25.10. Perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai surinktą medžiagą vertinimui tais atvejais, kai nebuvo gauta visa informacija, dėl kurios trūkumo darbo grupė negalėjo pasisakyti dėl viešųjų įstaigų pirktų ar suteiktų paslaugų sąsajų su politine kampanija ar Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) veikla, galimu paslėptu finansavimu ar finansavimu per trečiuosius asmenis.

Dėl termino

26. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad VRK tyrimą pradėjo 2020 m. kovo 10 d., galiojant VRKĮ 121 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatoms. Pagal VRKĮ 121 straipsnio 1 dalį pranešimas, skundas ar prašymas dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pažeidimų (toliau – pranešimas) Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateiktas raštu per trejus metus nuo galimų pažeidimų atsiradimo dienos. Pagal VRKĮ 121 straipsnio 2 dalį VRK pranešimą išnagrinėja ir sprendimą priima per 3 mėnesius nuo pranešimo VRK gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Pagal VRKĮ 121 straipsnio 3 dalį dėl pranešime nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio VRK sprendimu šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimo išnagrinėjimo terminas gali būti pratęsiamas iki 6 mėnesių. Apie pranešimo nagrinėjimo termino pratęsimą pranešimą pateikęs asmuo informuojamas raštu. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. Sp-11 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimu komisijos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto VRK reglamento (redakcija, galiojusi tyrimo vykdymo metu) 66 ir 67 punktuose buvo įtvirtintos analogiškos nuostatos.

27. Nagrinėjamu atveju VRK tyrimą pradėjo 2020 m. kovo 10 d., o baigė 2022 m. rugsėjo 6 d., priimdama Sprendimą.

28. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar praleistas terminas yra naikinamasis, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1981-438/2020 ir nurodė, kad PKFFKĮ ir VAĮ nereglamentuoja kokiais terminais turi būti atliekama patikrinimo procedūra dėl galimo įstatymo pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1981-438/2020 buvo vertinamos faktinės aplinkybės, įvykusios iki VRKĮ 121 straipsnio atsiradimo, t. y. nesant nustatytiems terminams VRK sprendimui priimti. VRKĮ 121, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte (toliau – ir Aiškinamasis raštas) nurodyta, kad „<...> siūloma nustatyti galimybę pranešimo (skundo) nagrinėjimo terminą pratęsti iki 3 mėnesių. Tuo būdu maksimalus pranešimo nagrinėjimo terminas būtų 6 mėnesiai, kas leistų sumažinti galimas biurokratizmo apraiškas ir greičiau pateikti atsakymą pareiškėjui.“

29. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012, 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-537-525/2017, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3590-520/2019).

30. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad VRK, grįsdama ilgą tyrimo trukmę, nurodė, kad tokią tyrimo trukmę nulėmė objektyvios aplinkybės, nes tyrimas buvo ypač didelės apimties, sudėtingas, nebuvo laiku gauta reikalinga informacija bei dokumentai, o, negavus prašytos informacijos, VRK ieškojo jos viešuose šaltiniuose. VRK pabrėžė, kad paskutinė tyrimui reikalinga informacija buvo reikalauta 2022 m. birželio 23 d., Išvada buvo parašyta ir įregistruota 2022 m. liepos 25 d., tačiau A. Z. dėl atostogų 2022 m. liepos 26 d. pateikė prašymą atidėti 2022 m. rugpjūčio 11 d. suplanuotą VRK posėdį vėlesniam laikui. Teisėjų kolegija, įvertinusi tyrimo apimtį, medžiagos kiekį (vien Išvadą sudaro 93 puslapiai), atsakovo elgesį (atsakovas nuosekliai kreipėsi tiek į pareiškėją, tiek į kitas įstaigas ir institucijas, siekdamas gauti tyrimui būtiną informaciją), pareiškėjo elgesį (pareiškėjas nepateikė visų atsakovo prašomų duomenų) sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovas sąmoningai vilkino tyrimo eigą ar elgėsi nepagrįstai neoperatyviai. Pasisakydama dėl Aiškinamojo rašto, teisėjų kolegija pažymi, kad iš jo turinio matyti, jog esminis VRKĮ 121 straipsnio tikslas yra užkirsti biurokratizmo apraiškas, t. y. užkirsti kelią nepagrįstam tyrimo vilkinimui. Kaip jau buvo konstatuota, VRK nagrinėjamu atveju veikė pakankamai operatyviai, atsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes. Apibendrindama tai, kas išdėstytai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatytas terminas yra instrukcinio pobūdžio, o ne naikinamasis, todėl jo praleidimas nedaro Sprendimo negaliojančiu.

31. Pagal PKFFKĮ 2 straipsnio 3 dalį aukos – tai aukų gavėjams neatlygintinai perduoti pinigai, kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, skirti savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti. Pagal PKFFKĮ 2 straipsnio 11 dalį politinės kampanijos išlaidos – šiame įstatyme nurodytos išlaidos, skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti, neatsižvelgiant į sandorio, kurį vykdant turėta išlaidų, sudarymo dieną. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad aplinkybės, jog sandoriai buvo sudaryti iki rinkimų kampanijos pradžios, neturi reikšmės vertinant, ar dėl šių sandorių patirtos išlaidos gali būti priskirtos politinės kampanijos išlaidoms. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ne tik politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos gali būti pripažintos politinės kampanijos išlaidomis, t. y. įstatymų leidėjas įtvirtino pakankamai plačią politinės kampanijos išlaidų sampratą, o svarbiausias kriterijus sprendžiant dėl išlaidų priskyrimo politinės kampanijos išlaidoms yra jų tikslas – šios išlaidos, nors ir patirtos ne rinkiminės kampanijos laikotarpiu, turi būti skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti. Aplinkybė, ar išlaidos yra skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti, yra fakto klausimas, todėl vertintini šiuo klausimu byloje surinkti įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-3-552/2017).

32. Pagal PKFFKĮ 7 straipsnio 1 dalį politinių partijų politinės kampanijos finansuojamos tik iš šių šaltinių: 1) politinės partijos lėšų, gautų iš politinės partijos finansavimo šaltinių ir skirtų politinės partijos, kandidatų ir kandidatų sąrašų politinėms kampanijoms finansuoti; 2) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamų pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų politinei kampanijai; 3) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, gaunamų paskolų; 4) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas. Pagal PKFFKĮ 7 straipsnio 2 dalį politinės partijos lėšas politinei kampanijai finansuoti privalo laikyti politinės kampanijos sąskaitoje. Politinės kampanijos sąskaitai negali būti taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės. Pagal PKFFKĮ 7 straipsnio 3 dalį finansuoti politinių partijų politines kampanijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama.

33. Pagal PKFFKĮ 12 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis draudžiama.

34. Pagal PKFFKĮ 14 straipsnio 5 dalį politinės kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos ne politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos, atitinkančios šio straipsnio 4 dalyje, išskyrus 4 dalies 7 ir 9 punktus, nustatytą paskirtį, jeigu 4 dalyje nurodyti daiktai ir kitas turtas yra skirti politinei kampanijai arba jeigu paslaugos yra gautos politinės kampanijos laikotarpiu. Politinės kampanijos dalyviai privalo apie tai pranešti VRK ir kartu pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. Prireikus VRK gali pareikalauti papildomos informacijos.

35. Pagal PKFFKĮ 17 straipsnio 6 dalį visos politinės kampanijos pajamos, politinės partijos gautos iš šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, o kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių gautos iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų šaltinių, ir politinės kampanijos išlaidos ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai registruojami politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje. Pagal PKFFKĮ 17 straipsnio 7 dalį politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje, vadovaujantis VRK patvirtintu Politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pildymo ir pateikimo tvarkos aprašu, nurodomos visos politinės kampanijos pajamos ir išlaidos bei prisiimti įsipareigojimai (pagal išlaidų grupes). Atskirai pateikiamas aukų ir jų aukotojų sąrašas ar aukų sumos pagal aukotojų grupes.

36. Pagal Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalį politinės partijos finansavimo šaltiniai yra tik:1) politinės partijos nario mokesčiai; 2) valstybės biudžeto asignavimai; 3) lėšos, politinės partijos gautos iš šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos; 4) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, paskolos politinei partijai; 5) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas; 6) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis; 7) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti. Pagal Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 9 dalį finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama.

Dėl „Vyčio“ dėlionės

37. Išvadoje nurodyta, kad juridinio asmens VšĮ „Azzara“ lėšomis apmokėjus 2018 m. birželio 28 d. UAB „VIP Spauda“ sąskaitą faktūrą (serija VPS Nr. 0007711. suma 1 331 Eur) už reklaminio „Vyčio“ stendo (dėlionės), kuris buvo naudotas kaip vienas pagrindinių partijos organizuoto renginio akcentų, gamybą, pareiškėjas išlaidų nepatyrė, tai yra politinei partijai (pareiškėjui) buvo suteikta nauda, todėl pagal Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 ir 9 dalis VšĮ „Azzara“ apmokėta suma (1 331 Eur) laikytina neteisėtu pareiškėjo finansavimu.

38. Išvadoje nuspręsta pripažinti pareiškėjo išlaidomis VšĮ „Azzara“ apmokėtas išlaidas (1 351 Eur) už „Vyčio“ dėlionės parengimą ir laikyti tai neteisėtu pareiškėjo finansavimu.

39. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog neturi jokio ryšio su VšĮ „Azzara“, nes A. Z. yra buvęs pareiškėjo ir VšĮ „Azzara“ vadovas, o A. Z. buvusi sutuoktinė A. Z. vadovavo VšĮ „Azzara“. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalį VšĮ „Azzara“, kaip juridiniam asmeniui, buvo draudžiama finansuoti politines partijas, o pareiškėjas neturėjo teisės priimti ir naudoti juridinio asmens VšĮ „Azzara“ užsakytų ir apmokėtų ir partijai perduotų gaminių, nes tai laikoma neteisėtu partijos finansavimu, kuris yra draudžiamas.

40. Pareiškėjas nesutinka su nurodytomis išvadomis, teigdamas, kad 2018 m. liepos 5 d. renginio („Vyčio“ dėlionės atidarymo) metu nebuvo vykdyta politinė agitacija ar kalbama apie rinkimų programą, šis renginys buvo visiškai nesusijęs su rinkimais, todėl VRK nepagrįstai išplėtė politinės kampanijos sąvoką. Pareiškėjas taip pat teigia, kad neįgijo jokios nuosavybės teisės į „Vyčio“ dėlionę ir / ar kitus daiktus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad A. Z. buvo VšĮ „Azzara“ vadovas.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sistemiškai aiškinant ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog neteisėtu laikytinas politinės partijos ar kandidato finansavimas juridinių asmenų aukomis (pinigais, neatlygintinai suteiktomis paslaugomis, kitu turtu ir kt.) tiek politinių kampanijų laikotarpiu, tiek laikotarpiu tarp politinių kampanijų.

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje skelbiamame renginių kalendoriuje buvo nurodyta, kad 2018 m. liepos 5 d. (12 val. – 13 val. 30 min.) Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos minėjimo organizatorius yra pareiškėjas, taip pat naujienų portalų skelbtuose pranešimuose apie renginį ir paties pareiškėjo skelbtoje informacijoje aiškiai nurodyta, kad akcijos sumanytojas yra pareiškėjas ir renginys yra pareiškėjo (Išvados 84.1 p.–84.2.3 p.). Juridinio asmens VšĮ „Azzara“ lėšomis apmokėjus 2018 m. birželio 28 d. UAB „VIP Spauda“ sąskaitą faktūrą (serija VPS Nr. 0007711, suma 1 331 Eur) už reklaminio „Vyčio“ stendo (dėlionės), kuris buvo naudotas kaip vienas pagrindinių partijos organizuoto renginio akcentų, gamybą, pareiškėjas išlaidų nepatyrė.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina, jog „Vyčio“ dėlionės renginio organizatorius buvo pareiškėjas, nes būtent pareiškėjas buvo nurodytas renginio organizatoriumi, o „Vyčio“ dėlionės parengimo išlaidas apmokėjo VšĮ „Azzara“ (dėl to ginčo nėra). Įvertinus Politinių partijų įstatymo nuostatas (19 str. 1 d., 9 d.), VRK pagrįstai pareiškėjo naudai VšĮ „Azzara“ apmokėtas išlaidas pripažino neteisėtu pareiškėjo finansavimu.

Dėl 2017 m. apklausos

44. Išvadoje, įvertinus 2017 m. apklausos klausimų pobūdį ir jos rezultatų pateikimą (pvz., kaip geriau A. Z. dalyvauti rinkimuose. A. Z. potencialų balsų „nutekėjimą“ ar „pritekėjimą“, A. Z. ir jo pagrindinio konkurento R. Š. veiklos vertinimą), konstatuota, kad 2017 m. apklausa buvo rengta A. Z. ir 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose Vilniaus mieste dalyvavusios A. Z. ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“, kurios kandidatų daugumą (99 iš 101) sudarė pareiškėjo kelti kandidatai, interesais. Išvadoje pripažinta, kad VšĮ „Azzara“ apmokėta suma už 2017 m. studijos parengimą (3 751 Eur) priskirtina politinės kampanijos išlaidoms ir yra nepiniginė auka pareiškėjo ir A. Z. naudai.

45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2017 m. apklausos klausimų pobūdį, jos rezultatų pateikimą, padarė išvadą, kad ši apklausa buvo rengta A. Z. ir 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose Vilniaus mieste dalyvavusios A. Z. ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“, kurios kandidatų daugumą sudarė pareiškėjo kelti kandidatai, interesais, šioje apklausoje išskirtinis dėmesys buvo skiriamas A. Z.. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2017 m. apklausa daryta pagal VšĮ „Azzara“ užsakymą, kuriai praeityje vadovavo A. Z. ir A. Z., o pačios 2017 m. apklausos tikslas – išsiaiškinti respondentų pasirinkimus A. Z. ir A. Z. nepartinių vilniečių koalicijos atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad 2017 m. apklausa yra susijusi su ateinančiais rinkimais, nes joje klausiama už ką balsuotų rinkėjai savivaldybės tarybos rinkimuose, todėl tokias išlaidas priskyrė A. Z. ir pareiškėjo politinės kampanijos organizavimo išlaidomis, nes A. Z. ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ beveik visi nariai buvo iš pareiškėjo partijos.

46. Pareiškėjas nesutinka su nurodytomis išvadomis, teigdamas, kad Išvadoje patvirtinta, jog apie pareiškėją nėra jokių individualizuotų klausimų, pareiškėjas niekaip nėra išskiriamas, 2017 m. apklausoje pateikta bendro pobūdžio informacija, ši apklausa rengta likus 1,5 metų iki 2019 m. rinkimų. Išvadoje nepagrįstai teigiama, kad 2017 m. apklausa rengta A. Z. ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ naudai, nes tokia koalicija 2017 m. neegzistavo jokia forma. Pareiškėjas pabrėžia, kad A. Z. 2019 m. rinkimuose į Vilniaus merus dalyvavo kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis (išsikėlė pats), todėl VRK nepagrįstai sutapatina pareiškėjo ir A. Z. veiksmus, iš Sprendimo nėra aišku, kokius veiksmus atliko pareiškėjas, o kokius – A. Z..

47. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar pagrįstai išlaidos už 2017 m. apklausos parengimą buvo pripažintos politinės kampanijos išlaidomis, taip pat nustatyti, ar pagrįstai šios išlaidos pripažinto nepinigine auka.

48. Pagal PKFFKĮ 14 straipsnio 4 dalį politinės kampanijos išlaidomis pripažįstami politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos ir prisiimti įsipareigojimai, skirti: 1) politinei reklamai ar kitai agitacinei medžiagai gaminti ar platinti bet kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis ar bet kokiu kitu viešu būdu; 2) politinės kampanijos iždininko atlyginimui mokėti ir funkcijoms atlikti; 3) politinės kampanijos audito įmonės arba auditoriaus paslaugoms apmokėti; 4) nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, reikalingų vykdant politinę kampaniją, nuomai; 5) politinei kampanijai naudojamoms transporto priemonėms nuomoti, eksploatuoti; 6) politinės kampanijos savanorių, politinės partijos ar kandidato atstovų rinkimams ar rinkimų (referendumo) stebėtojų ryšio, maitinimo, apgyvendinimo ir transporto paslaugoms apmokėti; 7) politinių partijų, pretendentų, kandidatų, referendumo iniciatorių, referendumo oponentų, visuomeninių rinkimų komitetų išlaidoms, turėtoms pagal teisinių paslaugų sutartis; 8) politinių partijų, pretendentų, kandidatų, referendumo iniciatorių, referendumo oponentų, visuomeninių rinkimų komitetų išlaidoms, turėtoms pagal politinės kampanijos organizavimo, konsultavimo ir mokymo paslaugų sutartis; 9) pretendento, kandidato kelionėms (transporto ir apgyvendinimo išlaidoms) į rinkimų apygardą; 10) kitoms šiame įstatyme nustatytoms reikmėms, susijusioms su politine kampanija.

49. Pagal PKFFKĮ 14 straipsnio 5 dalį politinės kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos ne politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos, atitinkančios šio straipsnio 4 dalyje, išskyrus 4 dalies 7 ir 9 punktus, nustatytą paskirtį, jeigu 4 dalyje nurodyti daiktai ir kitas turtas yra skirti politinei kampanijai arba jeigu paslaugos yra gautos politinės kampanijos laikotarpiu. Politinės kampanijos dalyviai privalo apie tai pranešti VRK ir kartu pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. Prireikus VRK gali pareikalauti papildomos informacijos.

50. Byloje nėra ginčo, kad 2017 m. apklausa vyko ne politinės kampanijos metu, todėl būtina įvertinti, ar 2017 m. apklausa skirta politinei kampanijai (PKFFKĮ 14 str. 5 d.).

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2017 m. apklausoje yra tokie klausimai kaip „Jeigu rinkimuose į Vilniaus tarybą dalyvautų A. Z. nepartinių vilniečių koalicija, ar Jūs už ją balsuotumėte?“, „Už kurią partiją, politinį judėjimą ar nepartinių sąrašą jūs balsuotumėte, jei kitą sekmadienį vyktų Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimai?“, kurie akivaizdžiai susiję su pareiškėju ir jo perspektyvomis 2019 m. rinkimuose, be to, kaip teisingai nurodyta Išvadoje, A. Z. ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ kandidatų daugumą sudarė pareiškėjo kelti kandidatai. Aplinkybė, kad 2019 m. pareiškėjas užsakė kitą apklausą, išlaidas už kurią teisės aktų nustatyta tvarka užregistravo, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad 2017 m. apklausoje daugiau dėmesio skirta būtent A. Z., o ne pareiškėjui, nesudaro pagrindo teigti, kad ši apklausa nebuvo daroma pareiškėjo naudai, nes, kaip minėta, 2017 m. apklausoje buvo klausimai, susijęs su pareiškėjo perspektyvomis 2019 m. rinkimuose. Pažymėtina, kad Išvadoje taip pat išskirta, jog A. Z. ir pareiškėjas 2019 m. rinkimuose buvo savarankiški politinės kampanijos dalyviai (Išvados 23 p.).

52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad PKFFKĮ 10 ir 11 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad auka gali būti piniginė ir nepiniginė. Sąlygų neatlygintinai pasinaudoti aukos apibrėžime nurodytomis vertybėmis (kilnojamaisiais, nekilnojamaisiais daiktais, informacija, turtinėmis teisėmis, intelektinės veiklos rezultatais, turtinėmis, neturtinėmis vertybėmis, neatlygintinai atliktais veiksmais ir savanoriškais darbais, veiksmų rezultatais) sudarymas laikytinas nepinigine auka, o pasinaudojimas tokiomis vertybėmis traktuotinas kaip nepiniginės aukos priėmimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-3-552/2017). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuota, kad formalus paslaugos užsakymas, organizavimas, derinimas ar kontroliavimas nėra privaloma sąlyga tam, kad subjektas būtų pripažintas aukos gavėju, šiuo aspektu teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, ar politinės kampanijos dalyvis priima jam skirtą auką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-3-552/2017).

53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju VRK pagrįstai konstatavo, jog VšĮ „Azzara“ apmokėjus 2017 m. apklausos rengimo išlaidas (3 751 Eur), pareiškėjui ir A. Z. buvo suteiktos nepiniginės aukos, o tai, remiantis PKFFKĮ nuostatomis (7 str. 1 d. ir 3 d., 8 str. 1 d. ir 3 d.), yra draudžiama, nes auka gauta iš neteisėto finansavimo šaltinio.

Dėl UAB „Civitta“ viešojo transporto studijos

54. Išvadoje nurodyta, kad, nors A. Z. savo atsakyme nurodė, kad UAB „Civitta“ studijos jis neužsakė ir ši studija buvo viešai prieinamas dokumentas, atsižvelgiant į tai, kad studijos atlikimo metu A. Z. dirbo ją užsakiusioje VšĮ „Azzara“, atliekant studiją bendravo su ją atlikusiais ekspertais, viešai yra nurodęs, kad yra susijęs su studijos užsakymu ar dalyvavo ją atliekant, nemokamas viešasis transportas buvo viena pagrindinių A. Z. ir jo koalicijos politinės kampanijos temų, viešai nepavyko rasti informacijos, kad VšĮ „Azzara“ būtų naudojusi šią studiją. Atsižvelgiant į tai, Išvadoje konstatuota, kad UAB „Civitta“ atlikta studija, kurią užsakė ir apmokėjo juridinis asmuo VšĮ „Azzara“, galimai dalyvaujant jos darbuotojui (ekspertui) A. Z., panaudota A. Z. ir jo koalicijos „Laimingas Vilnius“ dalyvavimo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose tikslais. Remiantis PKFFKĮ nuostatomis (2 str. 11 d., 14 str. 5 d.), Išvadoje konstatuota, kad UAB „Civitta“ studijos atlikimo išlaidos (12 100 Eur) laikytinos A. Z. ir jį kėlusios pareiškėjo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis. Išvadoje pripažinta, kad VšĮ „Azzara“ apmokėta suma už UAB „Civitta“ studijos parengimą (12 100 Eur) yra priskirtina politinės kampanijos išlaidoms ir yra nepiniginė auka pareiškėjo ir A. Z. naudai. Atsakovas atsiliepime į skundą pareiškėjo ryšį su UAB „Civitta“ studija grindžia Išvados 39.2 ir 39.3 punktais.

55. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjui buvo žinoma apie UAB „Civitta“ viešojo transporto studiją ir jis ją naudojo savo rinkiminėje programoje, todėl UAB „Civitta“ studija buvo panaudota A. Z. ir jo koalicijos „Laimingas Vilnius“ dalyvavimo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose tikslais, o UAB „Civitta“ studijos atlikimo išlaidos yra A. Z. ir jį kėlusio pareiškėjo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis. Išvadoje išsamiai aprašyta, kaip A. Z. (taip pat dalyvavo rengiant studiją kaip ekspertas) ir pareiškėjas aktyviai naudojo UAB „Civitta“ viešojo transporto studiją intelektinės veiklos rezultatus savo programai ir idėjų sklaidai 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių merų ir tarybų rinkimuose, todėl šias išlaidas priskyrė politinės kampanijos išlaidoms pagal PKFFKĮ 2 straipsnio 3 dalį.

56. Pareiškėjas nesutinka su nurodytomis išvadomis, teigdamas, kad pareiškėjas neužsakinėjo jokios studijos ir A. Z. veiksmai prilyginami pareiškėjo veiksmams, neanalizuojant faktinių aplinkybių. Pareiškėjas pabrėžia, kad Išvadoje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas naudojo UAB „Civitta“ studiją, visos nurodytos studijos panaudojimo aplinkybės susijusios su A. Z., todėl jokios aukos pareiškėjo naudai šioje situacijoje nebuvo.

57. Teisėjų kolegija nustatė, kad Išvados 39.2 punkte nurodyta, jog straipsnis „A. Z.. Jau 200 miestų pasaulyje veža nemokamai. Ar prisijungs ir Vilnius?“ interneto archyvo duomenimis, buvo skelbtas ir pareiškėjo interneto svetainėje, tačiau vėliau galimai buvo pašalintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, patikrinus nuorodas, kuriomis grindžiamas šis Išvados teiginys, jose nebuvo rasta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo svetainėje buvo paskelbtas nurodytas straipsnis.

58. Išvados 39.3 punkte nurodyta, kad 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinei kampanijai išleistame žurnalo „Z. Įsimylėjęs Vilnių“, kuris buvo apmokėtas iš A. Z. ir pareiškėjo politinės kampanijos sąskaitų 47, 48 puslapiai ir dalis 49 puslapio skirti nemokamam viešajam transportui, ten rašoma apie UAB „Civitta“ atliktą tyrimą (studiją). Išvados 65 punkte nurodyta, kad už žurnalo „Z. Įsimylėjęs Vilnių“ spausdinimą parengimą įsipareigojo sumokėti tiek A. Z., tiek pareiškėjas, nurodydami, kad tai yra „rinkimų agitacija“ ir kad apmokėta iš pareiškėjo ir A. Z. politinės kampanijos sąskaitų.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas žurnalą „Z. Įsimylėjęs Vilnių“ vertino kaip „rinkimų agitaciją“, atitinkamai visas turinys jame taip pat vertintinas kaip „rinkimų agitacija“, todėl pareiškėjo argumentai, kad UAB „Civitta“ studijos rinkimų kampanijos metu jis nenaudojo, paneigti byloje esančia medžiaga. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, remiantis PKFFKĮ nuostatomis (2 str. 11 d., 14 str. 5 d.), UAB „Civitta“ studijos atlikimo išlaidos (12 100 Eur) laikytinos A. Z. ir pareiškėjo politinių kampanijų išlaidomis.

60. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad VRK matematiškai padalino išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius, jog ginčijami pažeidimai nustatyti tiek A. Z., tiek pareiškėjo atžvilgiu, nėra pagrindo teigti, jog VRK nepagrįstai prie politinės kampanijos išlaidų priskyrė Sprendime nurodytas išlaidas.

61. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino proceso šalių argumentus bei į bylą pateiktus įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė