e1c5ea15-55ab-4d26-a3a8-e71db3d68cdf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-10489-820/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-05612-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.1.; 2.6.39.2.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 17 d., Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. R. ir jo atstovei advokato padėjėjai Olitai Remeikei, atsakovo atstovui Kęstučiui Gedvilui. trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atstovei advokatei AuÅ¡rai Ručienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

R. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. V. dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Teismas nustatė: I. IeÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindo santrauka 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir pareiÅ¡kė Å¡iuos reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykas): 1.1. Priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 EUR draudimo iÅ¡mokÄ . 1.2. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovas nurodė, jog 2013 m. spalio 16 d. tarp P. V. ir atsakovo vienerių metų laikotarpiui buvo sudaryta Nelaimingų atsitikimų draudimo sutartis (toliau tekste – Sutartis). Naudos gavėju šioje Sutartyje buvo nurodytas ieškovas V. R.. Sutartyje šalys sutarė, jog apdrausto asmens mirties atveju draudimo suma bus 10 000 EUR. Sutartis patvirtinta apdrausto asmens – P. V..

3. Sutartis buvo pratęsiama kiekvienais metais, visas draudimo įmokas mokėjo ieÅ¡kovas. Paskutinę, 2019 Sutartį taip pat pratęsė ieÅ¡kovas ir sumokėjo draudimo įmokÄ . 2019 Sutartyje naudos gavėjas taip pat yra nurodytas ieÅ¡kovas. 4. 2019 m. lapkričio 28 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu apdraustasis P. V. buvo sunkiai sužalotas ir (duomenys neskelbtini) mirė.

5. IeÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti ir nepagrįstai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ mirusiojo įpėdiniui – trečiajam asmeniui S. V..

6. Atsakovas savo atsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui nepagrįstai grindė aplinkybe, jog 2019 Sutartyje nėra raÅ¡tiÅ¡ko apdrausto asmens sutikimo, jog draudimo iÅ¡moka mokama kitam naudos gavėjui, o ne apdraustam asmeniui. IeÅ¡kovo nuomone, Sutartyje yra apdrausto asmens paraÅ¡as ir yra nurodytas naudos gavėju ieÅ¡kovas, todėl ieÅ¡kovui ir turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka.

7. Atsakovas netinkamai traktuoja teisės aktus, nes tarp P. V. ir UAB „SB draudimas“ taip pat buvo sudaryta draudimo sutartis ir joje naudos gavėju buvo nurodytas ieÅ¡kovas ir tai buvo pagrindas draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui.

8. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnį naudos gavėju laikomas draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba apdraustojo paskirtas asmuo. Nuo pat Sutarties sudarymo, naudos gavėju visose sutartyse eilę metų buvo nurodomas ieÅ¡kovas. Apdraustasis Sutartyje savo paraÅ¡u patvirtino, jog naudos gavėjas yra ieÅ¡kovas, todėl papildomo raÅ¡ytinio sutikimo reikalavimas yra perteklinis ir neatitinka teisės aktų nuostatų. Be to, nei sudarant Sutartį, nei jÄ pratęsiant eilę metų, apdraustajam atsakovas neiÅ¡aiÅ¡kino, jog papildomai reikalingas raÅ¡ytinis sutikimas, jog draudimo iÅ¡moka bÅ«tų iÅ¡mokama naudos gavėjui.

Sutartis sudaryta pagal atsakovo pateiktÄ formÄ , todėl aiÅ¡kintina atsakovo nenaudai ir ieÅ¡kovo naudai. Todėl atsakovas laikytinas atsakingu dėl visų sutartinių sÄ lygų tinkamo neiÅ¡aiÅ¡kinimo ir ieÅ¡kovas neturėtų dėl to nukentėti. II. Atsiliepimų santrauka 9. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Atsakovas nurodė, jog iÅ¡tyrė apdrausto P. V. mirties aplinkybes ir pagal 2019 Sutartį įvykį pripažino draudžiamuoju bei paveldėtojui – trečiajam asmeniui iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ .

11. Atsakovas neneigia, jog įvykis yra draudiminis ir draudimo išmoka išmokėtina, tačiau kyla ginčas, kas yra draudimo išmokos gavėjas.

12. Draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta pagal tęsiant draudimo sutartis sudarytÄ 2019 Sutartį, o pirmoji Sutartis buvo pasiraÅ¡yta P. V. 2013 m. spalio 10 d. Å ioje 2013 m. spalio 10 d. Sutartyje naudos gavėju nurodytas ieÅ¡kovas. Tačiau Sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, jog draudimo iÅ¡moka mokama Å¡ioje Sutartyje nurodytam naudos gavėjui tik tuomet, jei yra raÅ¡tiÅ¡kas apdraustojo sutikimas, duotas iki draudžiamojo įvykio atsitikimo. P. V. raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo nebuvo pasirašęs, todėl atsakovas privalėjo vadovautis 2019 Sutarties nuostatomis bei Draudimo įstatymo 119 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad skiriant arba keičiant naudos gavėjÄ , kuris nėra apdraustasis, bÅ«tinas apdraustojo raÅ¡ytinis sutikimas. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai naudos gavėjas paskirtas nesilaikant Draudimo įstatymo 119 straipsnio nuostatų, naudos gavėjo paskyrimas negalioja.

13. Draudimo taisyklių 1.1.8. punkte taip pat nustatyta, jog naudos gavėjas – draudimo sutartyje nustatytas ir/arba apdraustojo paskirtas asmuo, kuris draudžiamojo įvykio atveju įgyja teisę į draudimo iÅ¡mokÄ . Tais atvejais, kai naudos gavėjas nenurodytas, juo tampa apdraustasis (apdraustojo teisėtas paveldėtojas).

14. Draudikas neturi teisės ar pareigos pasiÅ«lyti draudėjui paskirti kÄ nors naudos gavėju. 2019 Sutartyje draudikas aiÅ¡kiai nurodė, jog reikalingas raÅ¡tiÅ¡kas apdraustojo sutikimas, o jo nesant, draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta paveldėtojui.

15. Tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, P. V. pateikė atsiliepimÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko.

16. Nurodė, jog atsakovas pagrįstai vadovaudamasis 2019 Sutartimi ir Draudimo įstatymo 119 straipsnio 5, 10 ir 11 dalimis, draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui. Atsakovas ieÅ¡kovui pateikė argumentuotÄ ir pagrįstÄ atsakymÄ dėl atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui.

17. Pagal Draudimo įstatymo 119 straipsnio 5 dalį tam, kad asmuo būtų laikomas naudos gavėju yra reikalingas apdraustojo rašytinis sutikimas, kurio šiuo atveju nebuvo, todėl ieškovas nelaikytinas naudos gavėju pagal 2019 Sutartį ir draudimo išmoka pagrįstai išmokėta trečiajam asmeniui.

18. Pirmoji draudimo Sutartis sudaryta 2013 m. spalio 10 d. ir ji buvo nuolat tęsiama. Sutartyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog draudimo iÅ¡moka mokama Å¡ioje draudimo sutartyje nurodyta naudos gavėjui tik tuomet, jei yra raÅ¡tiÅ¡kas apdraustojo sutikimas duotas iki draudžiamojo įvykio. Tokia pati sÄ lyga yra ir 2016 m. spalio 10 d. bei 2017 m. spalio 10 d. draudimo sutartyse. IeÅ¡kovas pats pratęsdavo draudimo sutartis, todėl apie minėtÄ sÄ lygÄ Å¾inojo ir nepagrįstai reikalauja, jog atsakovas dar papildomai jas aiÅ¡kintų.

19. Analogiška yra ir teismų praktika, suformuota Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-508-619/2016.

20. Pagal draudimo sutartį draudėju, apdraustuoju ir naudos gavėju gali būti paskirti asmenys, tačiau naudos gavėjo, kuris nėra apdraustasis, paskyrimui yra taikomos imperatyvios įstatymo nuostatos – būtinas apdraustojo raštiškas sutikimas.

21. IeÅ¡kovas nuo pirmosios Sutarties pasiraÅ¡ymo nebuvo naudos gavėju, nes nebuvo raÅ¡tiÅ¡ko apdraustojo sutikimo ir negalėjo bÅ«t pratęsiam sÄ lyga, kurios nebuvo pirmoje Sutartyje.

22. Tretysis asmuo prašė atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. IeÅ¡kovo dubliko santrauka 23. IeÅ¡kovas pateikė dublikÄ Ä¯ atsakovo atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovo argumentais.

24. Nurodė, ieškovas nuo pat pirmos Sutarties sudarymo buvo nurodomas naudos gavėju ir taip 7 metus iš eilės pratęsiant draudimo sutartis jis buvo nurodomas naudos gavėju.

25. Draudėjas yra vartotojas ir ginčo draudimo sutartys yra vartojimo sutarys. Draudimo sutarčių sÄ lyga, jog papildomai bÅ«tinas raÅ¡ytinis draudėjo sutikimas yra nesÄ Å¾ininga ir netikėta tiek ieÅ¡kovui, tiek draudėjui. Atsakovas neįrodė, jog Å¡i draudimo sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai. Lieka neaiÅ¡kus tikslas draudimo sutartyje asmenį nurodyti naudos gavėju, bet atsisakyti jį laikyti naudos gavėju nesant papildomo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo. Atsakovas pasiraÅ¡ant Sutartį nenurodė, jog reikalingas papildomas raÅ¡ytinis sutikimas, kad draudimo iÅ¡mokÄ gautų Sutartyje nurodytas naudos gavėjas, t. y. tai atsakovo kaltė, todėl atsakovas negali Å¡ia aplinkybe remtis. IV. Atsakovo tripliko santrauka 26. Atsakovas pateikė triplikÄ Ä¯ ieÅ¡kovo dublikÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais.

27. Aplinkybė, jog Sutartyje naudos gavėju nurodytas ieškovas, neatleidžia šalių nuo Draudimo įstatymo reikalavimų įvykdymo. Šios normos tikslas, kad tretieji asmenys neturėtų finansinio intereso į apdraustojo gyvybę.

28. Sutartis sudaryta ieškovo iniciatyva ir buvo partęsiama ieškovo, todėl būtina aiški apdraustojo valios išraiška dėl naudos gavėjo.

29. Draudimo polise didesniu ir paryÅ¡kinti Å¡riftu buvo nurodyta ginčo sÄ lyga, todėl nepagrįstai keliami atsakovo sÄ Å¾iningumo klausimai. Å i sÄ lyga nėra atsakovo dirbtinai sukurta, nes tai yra į sutartį perkelta imperatyvi įstatymo nuostata. V. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados Teismas konstatuoja :

30. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

31. AiÅ¡kindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali bÅ«ti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iÅ¡ teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo iÅ¡vadas nurodo kaip vienintelį logiÅ¡kÄ nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

33. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes. 34. 2013 m. spalio 10 d. P. V. ir atsakovas pasirašė Nelaimingų atsitikimų draudimo polisÄ Nr. 20/9009471 (tekste – Sutartis). Å iÄ Sutartį pasirašė asmeniÅ¡kai P. V.. Naudos gavėju Sutartyje nurodytas ieÅ¡kovas V. R.. Draudimo objektas – žala apdraustojo sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo. Å ioje Sutartyje nurodyta, jog pasiraÅ¡ydamas apdraustasis patvirtina, kad yra susipažinęs su Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėmis. Be to, Sutartyje yra dvi paryÅ¡kintu Å¡riftu užraÅ¡ytos pastabos. Antrojoje pastaboje nurodyta, jog „draudimo iÅ¡moka mokama Å¡ioje draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui tik tuomet, jei yra raÅ¡tiÅ¡kas apdraustojo sutikimas, duotas iki draudžiamojo įvykio atsitikimo“. Å ios Sutarties terminas - draudimo laikotarpis nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2014 m. spalio 15 d.

35. Sutartis buvo nuolat pratęsiama iki 2019 m. lapkričio 3 d. nelaimingo atsitikimo, kurio pasekmėje apdraustasis (duomenys neskelbtini) mirė.

36. IeÅ¡kovo teigimu, 2013 metų Sutartis buvo nuolat pratęsiama, draudimo sutartis pratęsdavo ieÅ¡kovas, kuris ir sumokėdavo draudimo įmokas bei pasiraÅ¡ydavo draudimo sutartis po pirmosios 2013 m. Sutarties pasiraÅ¡ymo, kuriÄ asmeniÅ¡kai buvo pasirašęs P. V..

37. Kaip matyti iš pateiktų 2013 – 2019 metų draudimo polisų, draudimo Sutartis nebuvo pratęsiama, bet kiekvienais metais buvo sudaroma nauja draudimo sutartis, kurioms galiojo kitos draudimo bendrovės patvirtintos Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės. Visuose draudimo polisuose naudos gavėju yra nurodomas ieškovas. Visuose 2013 – 2017 metų draudimų polisuose yra paryškintu šriftu parašyta pastaba, kad „draudimo išmoka mokama šioje draudimo sutartyje nurodyta naudos gavėjui tik tuomet, jei yra raštiškas apdraustojo sutikimas, duotas iki draudžiamojo įvykio atsitikimo“. 2018 ir 2019 metų draudimo polisuose šios pastabos nėra.

38. Atsižvelgiant į tai, jog draudimo polisai nebuvo pratęsiami, o buvo sudaromi nauji naujam draudiminiam laikotarpiui, darytina iÅ¡vada, jog apdraustasis P. V. nėra iÅ¡reiÅ¡kęs savo valios naudos gavėju paskirti ieÅ¡kovÄ .

39. Byloje kyla ginčas dėl apdraustojo valios iÅ¡raiÅ¡kos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ naudos gavėjui, kuris nėra apdraustasis.

40. Sudarant 2013 Sutartį galiojo Draudimo įstatymo 112 straipsnio nuostatos (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d) dėl apdraustojo valios iÅ¡raiÅ¡kos. Draudimo įstatymo 112 straipsnio 1 dalis nustatė, jog draudėjas gali sudaryti gyvybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių interesų. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, jog gyvybės draudimo sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama (apdraustojo), naudai, jei draudimo sutartyje nenurodytas kitas naudos gavėjas. To paties straipsnio 3 dalis nustatė, jog gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali bÅ«ti sudaryta tik gavus apdraustojo raÅ¡ytinį sutikimÄ . Jeigu apdraustajam nėra suėję 18 metų, jis yra pripažintas neveiksniu arba jo veiksnumas yra apribotas, draudimo sutartis gali bÅ«ti sudaryta tik apdraustojo naudai, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) apdraustajam nėra suėję 18 metų;

2) skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;

3) naudos gavėjas skiriamas apdraustojo iÅ¡gyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atveju. 41. 2013 Sutartyje buvo pasiraÅ¡yta P. V., tačiau raÅ¡ytinis apdraustojo sutikimas iÅ¡duotas nebuvo. IeÅ¡kovo teigimu turėjo pakakti apdraustojo paraÅ¡o ant Sutarties ir fakto, jog Sutartyje apdraustasis buvo nurodęs ieÅ¡kovÄ . Su Å¡iais teiginiais nesutiktina. Draudimo įstatymas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatė, jog bÅ«tinas apdraustojo raÅ¡ytinis sutikimas. Tik sudaręs draudimo sutartį asmuo tampa apdraustuoju, todėl tik po draudimo sutarties sudarymo jis gali iÅ¡duoti sutikimÄ dėl naudos gavėjo paskyrimo.

Be to, Sutartyje P. V. buvo aiškiai ir paryškintai išaiškinta, jog Sutartyje nurodytas naudos gavėjui, t. y. ieškovui, draudimo išmoka galės būti išmokėta, tik jeigu bus pateiktas apdraustojo rašytinis sutikimas duotas iki draudžiamojo įvykio. Tokio sutikimo byloje nėra, todėl pagal Sutartį ieškovui negalėjo būti išmokėta draudimo išmoka Sutartyje nurodytam naudos gavėju nurodytam ieškovui.

42. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Draudimo įstatymo redakcija, naudos gavėjo skyrimo ir keitimo tvarkÄ reglamentavo 119 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, jog skiriant arba pakeičiant naudos gavėjÄ , kuris nėra apdraustasis, bÅ«tinas apdraustojo raÅ¡ytinis sutikimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) apdraustajam nėra suėję 18 metų;

2) skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;

3) naudos gavėjas skiriamas apdraustojo iÅ¡gyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atvejui. To paties straipsnio 7 dalis nustatė, jog laikoma, kad naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atÅ¡auktas, jeigu draudikas iki draudžiamojo įvykio gavo draudėjo raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ apie naudos gavėjo paskyrimÄ , pakeitimÄ ar atÅ¡aukimÄ ir įvykdytos Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytos sÄ lygos. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teisę paskirti, pakeisti ir atÅ¡aukti naudos gavėjÄ turi ir apdraustasis.

Å iuo atveju naudos gavėjo paskyrimui, pakeitimui ar atÅ¡aukimui mutatis mutandis taikomos Å¡io straipsnio nuostatos. To paties straipsnio 10 dalis nustatė, jog jeigu naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atÅ¡auktas nesilaikant Å¡io straipsnio nuostatų, naudos gavėjo paskyrimas, pakeitimas ar atÅ¡aukimas negalioja, iÅ¡skyrus naudos gavėjo, kuris nėra neatÅ¡aukiamas naudos gavėjas, atÅ¡aukimo atvejį, nurodytÄ Civilinio kodekso 6.191 straipsnio 4 dalyje. To paties straipsnio 11 dalis nustatė, jog įvykus draudžiamajam įvykiui, teisę į draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯gyja naudos gavėjas, paskirtas tik Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka.

43. IÅ¡ Draudimo liudijimo Nr. 20/9073089 matyti, jog draudėjas yra susipažinęs su draudimo taisyklėmis. Draudimo liudijimo Nr. 20/9073089 sudarymo metu galiojo atsakovo 2018 m. rugsėjo 4 d. Valdybos nutarimu patvirtintos Nelaimingų atsitikimų draudimo taisyklės, kurių 1.1.8. punktas nustatė, jog naudos gavėjas paskiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Naudos gavėjo skyrimÄ draudimo liudijimo pasiraÅ¡ymo metu reglamentavo Draudimo įstatymo 119 straipsnis.

44. Nuo 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Draudimo įstatymo redakcija, reglamentuojanti naudos gavėjo paskyrimÄ . Kaip minėta, Å¡iame sprendime teismas nustatė, jog buvo sudaromos naujos savarankiÅ¡kos draudimo sutartys, todėl Å¡iam ginčui iÅ¡spręsti taikytina paskutinė 2019 draudimo sutartis (Draudimo liudijimas Nr. 20/9073089) ir jos sudarymo metu galiojusi įstatymo redakcija.

45. Draudimo įstatymo 119 straipsnio 1 dalis nustatė, jog draudėjas turi teisę paskirti vienÄ ar keletÄ naudos gavėjų, kurie, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ ar jos dalį. Apie paskirtÄ naudos gavėjÄ draudėjas raÅ¡tu privalo praneÅ¡ti draudikui. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog draudėjas turi teisę paskirti neatÅ¡aukiamÄ naudos gavėjÄ . Draudėjas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti asmeniui apie jo paskyrimÄ neatÅ¡aukiamu naudos gavėju. To paties straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu draudėjas paskyrė keletÄ naudos gavėjų, nenurodydamas, kokiÄ draudimo iÅ¡mokos dalį turi teisę gauti kiekvienas iÅ¡ jų, įvykus draudžiamajam įvykiui naudos gavėjai turi lygias teises į draudimo iÅ¡mokÄ .

To paties straipsnio 4 dalis nustato, jog draudėjas turi teisę pakeisti ar atÅ¡aukti naudos gavėjÄ , raÅ¡tu apie tai pranešęs draudikui. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jog skiriant arba pakeičiant naudos gavėjÄ , kuris nėra apdraustasis, bÅ«tinas apdraustojo raÅ¡ytinis sutikimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) apdraustajam nėra suėję 18 metų;

2) skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;

3) naudos gavėjas skiriamas apdraustojo iÅ¡gyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atvejui. To paties straipsnio 7 dalis nustato, jog laikoma, kad naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atÅ¡auktas, jeigu draudikas iki draudžiamojo įvykio gavo draudėjo raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ apie naudos gavėjo paskyrimÄ , pakeitimÄ ar atÅ¡aukimÄ ir įvykdytos Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytos sÄ lygos. To paties straipsnio 9 dalis nustato, jog gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teisę paskirti, pakeisti ir atÅ¡aukti naudos gavėjÄ turi ir apdraustasis.

Å iuo atveju naudos gavėjo paskyrimui, pakeitimui ar atÅ¡aukimui mutatis mutandis taikomos Å¡io straipsnio nuostatos. To paties straipsnio 10 dalis nustato, jog jeigu naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atÅ¡auktas nesilaikant Å¡io straipsnio nuostatų, naudos gavėjo paskyrimas, pakeitimas ar atÅ¡aukimas negalioja, iÅ¡skyrus naudos gavėjo, kuris nėra neatÅ¡aukiamas naudos gavėjas, atÅ¡aukimo atvejį, nurodytÄ Civilinio kodekso 6.191 straipsnio 4 dalyje. To paties straipsnio 11 dalis nustato, jog įvykus draudžiamajam įvykiui, teisę į draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯gyja naudos gavėjas, paskirtas tik Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka.

46. Draudiminis įvykio metu galiojo 2019 m. spalio 14 d. iÅ¡duotas Draudimo liudijimas Nr. 20/9073089 dėl Nelaimingų atsitikimų draudimo. Å io Draudimo liudijimo Nr. 20/9073089 draudėju yra nurodytas P. V., Priede Nr. 1 apdraustuoju nurodytas P. V., naudos gavėju nurodytas ieÅ¡kovas V. R.. IeÅ¡kovas pripažino, jog jis pasirašė Draudimo liudijimÄ ir atliko draudiminę įmokÄ , todėl jis laikytinas draudėju Draudimo liudijimo prasme.

47. Draudimo įstatymo 119 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog skiriant naudos gavėjÄ , kuris nėra apdraustasis, bÅ«tinas apdraustojo raÅ¡ytinis sutikimas, iÅ¡skyrus tris iÅ¡imtis, kurios nėra taikytinos ieÅ¡kovui, nes jis papuola į iÅ¡imtis taikytinų asmenų ratÄ . Pagal 9 straipsnio dalį, gyvybės draudimo atveju, taikomos tokios pat nuostatos. Draudimo įstatymo 119 straipsnio nuostatos dėl naudos gavėjo paskyrimo yra imperatyvios, nes Å¡io straipsnio 10 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad „jeigu naudos gavėjas paskirtas nesilaikant Å¡io straipsnio nuostatų, naudos gavėjo paskyrimas negalioja ir teisę į draudimo iÅ¡mokÄ turi tik Å¡io įstatymo nustatyta tvarka paskirtas naudos gavėjas. Taigi, Draudimo įstatymo 119 straipsnyje yra imperatyviai nustatyta, jog paskiriant kitÄ asmenį, kuris nėra apdraustasis, naudos gavėju, yra bÅ«tinas apdraustojo raÅ¡ytinis sutikimas.

48. Byloje nėra nei raÅ¡ytinio P. V. sutikimo, nei kitų raÅ¡ytinių įrodymų patvirtinančių apdraustojo P. V. valios iÅ¡raiÅ¡kÄ naudos gavėju, pagal 2019 m. spalio 14 d. iÅ¡duotÄ Draudimo liudijimÄ Nr. 20/9073089 dėl Nelaimingų atsitikimų draudimo, paskirti ieÅ¡kovÄ V. R.. Nesant įstatyme imperatyviai įtvirtinto raÅ¡ytinio apdraustojo sutikimo, bet kokie kitokia valios iÅ¡raiÅ¡ka yra netinkama, nes prieÅ¡tarautų imperatyvioms Draudimo įstatymo normoms. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisinį reguliavimÄ darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė, jog apdraustasis P. V. bÅ«tų raÅ¡ytiniu sutikimu naudos gavėju paskyręs ieÅ¡kovÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo yra laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

49. AnalogiÅ¡kai Draudimo įstatymo normas (2012 m. sausio 1 d. redakcija) aiÅ¡kino ir Vilniaus apygardos teismas. Å iuo atveju galima remtis ir senesnės įstatymo redakcijos aiÅ¡kinimu, nes esminė sÄ lyga dėl apdraustojo raÅ¡ytinio sutikimo liko nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog: „Nuostatos dėl galimybės draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi naudos gavėju paskirti ne apdraustÄ jį, bet kitÄ asmenį, įtvirtintos DÄ® 98 straipsnio 2 dalyje, 102 straipsnyje, 112 straipsnio 2 dalyje.

DÄ® 98 straipsnio 3 dalyje ir 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta sÄ lyga, kuriÄ bÅ«tina įvykdyti, paskiriant draudėju ne apdraustÄ jį, bet kitÄ asmenį: bÅ«tinas apdraustojo raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas (2012-01-01 - 2013-05-07 įstatymo redakcija, galiojusi sutarties sudarymo metu). Taigi, Å¡alių draudimo sutartis sudaryta galiojant imperatyviosioms Draudimo įstatymo 112 str. 3 d. nuostatoms, kad jeigu sudarant draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį draudėjas ketina naudos gavėju paskirti save, bÅ«tinas apdraustojo raÅ¡ytinis sutikimas.

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad draudimo sutarties sudarymo metu nebuvo gautas apdraustojo R. D. rašytinis sutikimas.

32. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertindamas ieÅ¡kovo teisinį statusÄ neatsižvelgė į įstatymų nuostatÄ , kad naudos gavėju draudėjas gali tapti tik tam tikromis sÄ lygomis. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kaip nesusijusius su nagrinėjamo ginčo dalyku ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus ir baigiamosios kalbos argumentus, kad ieÅ¡kovas turi teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , nes nebuvo jo sutikimo bÅ«ti apdraustu. Tokį pirmosios instancijos teismo vertinimÄ kolegija pripažįsta neatitinkančiu Å¡ios grupės draudimo taisyklių ir Draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios sutarties sudarymo metu. Teismas, spręsdama Å¡alių ginÄÄ turėjo vertinti Å¡alių sudarytos draudimo sutarties atitikimÄ imperatyvioms Draudimo įstatymo nuostatoms“ (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-508-619/2016, 30-31 punktai).

50. IeÅ¡kovo teiginiai, jog atsakovas tinkamai neiÅ¡aiÅ¡kino draudimo sutarčių sÄ lygų, atmestini, nes kaip matyti iÅ¡ pirmųjų draudimo sutarčių, Å¡ių sutarčių sÄ lyga apie naudos gavėjo paskyrimui reikalingÄ apdraustojo raÅ¡ytinį sutikimÄ yra aptarta atskirai, suraÅ¡yta iÅ¡skirtiniu paryÅ¡kintu Å¡riftu siekiant atkreipti dėmesį, o ne nuslėpti Å¡iÄ apdraustojo pareigÄ . Be to, tai yra įstatyminė imperatyvi nuostata, o įstatymų aiÅ¡kinimas nėra privalomas atsakovui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾ininga sandorio Å¡alimi.

51. Kiti Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 52. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

53. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. V., byloje veikė atsakovo pusėje, todėl, ieškinį atmetus, jo patirtos 1 000 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).

54. Teismas patyrė 3,80 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

55. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Ä®siteisėjus teismo sprendimui, Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka. Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais, nusprendžia: atmesti ieÅ¡kinį. Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 EUR (vienÄ tÅ«kstantį euro) iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Vaidas Pajeda