e1c5995a-e618-4b6b-965b-76265c4304ed · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. 1S-1091-579/2016Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00293-2008-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T.

T. skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. gegužės 25 d. priimtÄ nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : T. T. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019-07-13).

Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 25 d. priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam T. T. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ dėl nuteistojo T. T. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nenustatęs pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis jau pasitaisė ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo T. T. skunde praÅ¡oma panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos gegužės 25 d. nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Skundo autorius nurodo, kad jis per nustatytÄ laikotarpį įvykdė visas socialinės reabilitacijos rekomendacijas, buvo vienÄ kartÄ paskatintas, savo elgesiu sumažino jam nustatytÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ nuo 55 balų iki 51 balo pagal „OASys“ metodikÄ , lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, nors su alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis problemų neturi.

Komisija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes, konstatavo, kad T. T. daro pažangÄ , tuo tarpu teismas visiÅ¡kai nepagrįstai padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Teismas, taip pat visiÅ¡kai neįsigilinęs į situacijÄ , nurodė, kad nuteistasis neatlygina nukentėjusiajai padarytos žalos. Tačiau T. T. pažymi, kad jis neturi galimybės atlyginti civilinio ieÅ¡kinio, todėl tai daro jo tėvai. Be to, nukentėjusioji nenori, kad jai bÅ«tų atlyginta žala ir neduoda savo duomenų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jis vengia atsakomybės ar nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

T. T. skunde taip pat nesutinka, kad teismas vertino jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, nes jie neatitinka realybės. Skundžiamoje nutartyje kritikuojamas nuteistojo vestas gyvenimo bÅ«das, tačiau nevertintos jo lankytos programos pataisos įstaigoje ir darbinė veikla. Nors skundžiamoje nutartyje kaip kriminogeninis veiksnys taip pat nurodoma draugų įtaka, tačiau nusikaltimÄ jis padarė vienas, o jo draugai, su kuriais jis bendrauja, nėra iÅ¡ nusikalstamo pasaulio. Nuteistojo T. T. skundas atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ . Atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad jis priskiriamas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (51 balas), todėl, net ir įvertinus tai, kad Å¡is vertinimas sumažėjo 4 balais (nuo 55 balų), vis tik turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga, kuri sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Å iuo atveju abejonių pakankama T. T. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ kelia jam ir po didesnės bausmės dalies atlikimo nustatytų kriminogeninių veiksnių – ankstesnės nusikalstamo elgesio patirties, lėšų tvarkymo, gyvenimo stiliaus ir draugų, taip pat mÄ stymo ir emocinės gerovės, įtaka jo elgesiui. Nors pripažintina, kad aplinkybės, susijusios su asmens elgesiu iki bausmės atlikimo, yra statiÅ¡kas kriminogeninis veiksnys, tačiau tam tikrÄ elgesio korekcijÄ Å¡iuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaiÅ¡tingas asmens elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susiję nuostatų pokyčiai.

Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad T. T. elgėsi iÅ¡skirtinai pozityviai – jis bausmės atlikimo metu buvo du kartus (paskutinį kartÄ 2013-05-09) baustas drausmine tvarka (nuobaudos negalioja). Nors skunde T. T. nesutinka su tuo, kad draugų įtaka ir ankstesnis gyvenimo bÅ«das yra jo rizikÄ nusikalsti didinantis veiksnys, tačiau socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad savęs vertinimo klausimyne jis nurodė turintis problemų bendraudamas su bloga kompanija, be to, vertinant ankstesnę nusikalstamÄ patirtį (nagrinėjamas nusikaltimas nuteistajam bÅ«dingo modelio dalis), jis gali bÅ«ti lengvatikis ir veikiamas kitų asmenų.

Skunde nuteistasis itin akcentuoja, kad nepaisant to, kad nukentėjusioji nenurodo savo duomenų, jis stengiasi atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ (dalį žalos atlygino tėvai), tačiau, kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės nepaneigia kriminogeninio veiksnio, susijusio su pajamų ir lėšų tvarkymo problemomis, egzistavimo, kurį iÅ¡ esmės lemia menkas nuteistojo iÅ¡silavinimas ir turimi dideli finansiniai įsipareigojimai. Nagrinėjamu atveju taip pat labai svarbu atsižvelgti į tai, kad labai sunkus smurtinis nusikaltimas, už kurį T.

T. Å¡iuo metu atlieka bausmę, padarytas jam apsvaigus nuo alkoholio. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis, bÅ«damas neblaivus, linkęs elgtis impulsyviai, agresyviai. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad Å¡iuo metu lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, tačiau dėl nusikaltimo, padaryto apsvaigus nuo alkoholio, jis kaltina ne alkoholio vartojimÄ , o konkrečias situacijas, kurių jis negali kontroliuoti, ir teigia neturintis problemų dėl alkoholio vartojimo. Todėl, esant Å¡iems prieÅ¡taringiems duomenims, teisėjų kolegijos vertinimu, nei socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, nei Komisijos nutarime nėra atskleistas nuteistojo požiÅ«ris į alkoholio vartojimÄ ir jo įtakÄ nusikaltimų darymui, todėl teismas negali spręsti, ar nuteistojo nuostatos alkoholio vartojimo klausimu jau yra pasikeitusios.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad nuteistasis nėra baustas už alkoholio vartojimÄ pataisos įstaigoje, tačiau be nuteistojo skunde nurodomų anoniminių alkoholikų susirinkimų duomenų, kad jis bÅ«tų lankęs elgesio pataisos programas, kurios paskatintų jį iÅ¡laikyti motyvacijÄ nevartoti psichoaktyvių medžiagų ir jam išėjus į laisvę, nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis T. T., net ir esant jo skunde ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytiems teigiamai jį charakterizuojantiems duomenims (pasižymi teigiama darbine motyvacija, turi galimybę įsidarbinti laisvėje, lanko privalomas socialinės reabilitacijos programas, buvo paskatintas ir pan.), neatitinka Bausmių vykdymo kodekse numatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų.

Todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo T. T. skundÄ ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai             Giedrius Endriukaitis              Evaldas Gražys              Arūnas Paštuolis