2017-08-30 Nr. AB-15775-3-61-3-02476-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-749-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02476-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Ramutės Ruškytės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą teismui, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2016 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 68-290, taip pat pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi skundo padavimo terminą atsisakė atnaujinti ir pareiškėjo skundo nepriėmė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi bei atsakovo pateiktais duomenimis, kad VMI 2016 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. 68-290 2016 m. spalio 10 d. registruota pašto siunta buvo išsiųstas pareiškėjui skunde nurodytu jo adresu, teismas sprendė, kad pareiškėjas skundą pateikė praleidęs ABTĮ įtvirtintą vieno mėnesio terminą. Atkreipęs dėmesį į tai, kad kontrolės procedūros pareiškėjo atžvilgiu atliekamos nuo 2013 metų, o pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, siekdamas ginti tinkamai savo teises, negavęs informacijos apie VMI sprendimo priėmimą, negavęs atsakymo į savo 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymą, turėjo rūpintis savo teisių gynimu, o ne pasirinkti pasyvų elgesio variantą, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

II. Pareiškėjas M. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pripažinti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių bei atnaujinti skundo padavimo terminą, išspręsti skundo priėmimo klausimą arba panaikinti ginčijamą nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstituciją. Akcentuoja, kad su mokesčių administratoriumi bendraudavo el. paštu, todėl tikėjosi, kad visi sprendimas taip pat bus atsiųsti tokiu pat būdu. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nevertino, kad pareiškėjas, būdamas aktyvus ir rūpestingas, pats 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į VMI dėl jo 2016 m. rugpjūčio 8 d. skundo nagrinėjimo. Be to, akcentuoja, kad VMI portale nebuvo pateiktos jokios informacijos apie pareiškėjo skolą valstybei, o mokestinio patikrinimo statusas portale pakeistas tik 2017 m. liepos 31 d. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad siunčiamas sprendimas pašte jam nebuvo įteiktas, o VMI apie tai žinojo, tačiau pareiškėjo papildomai apie priimtą sprendimą neinformavo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo M. V. skundą atsisakyta priimti, kaip pateiktą praleidus įstatymų nustatytą terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas įtvirtina, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Taigi, atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundą dėl VMI 2016 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 68-290 padavė praleidęs skundo padavimo terminą, ir pagrįstai šio termino neatnaujino.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog skundo dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo padavimo terminą reglamentuoja MAĮ 159 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos.

Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra nustatyti MAĮ 164 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos reikšmę, yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam sprendimo gavimo momentui. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-422/2011, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012, 2017 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017 ir kt.).

Teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 8 d. pateikė skundą VMI dėl teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo el. paštu, gavo patvirtinimą apie skundo registraciją el. paštu, 2016 m. rugsėjo 28 d. el. paštu kreipėsi dėl skundo nagrinėjimo eigos bei prašydamas informacijos, ar centrinis mokesčių administratorius naudojasi savo informacine sistema duomenų, dokumentų ir informacijos perdavimui mokesčių mokėtojams (V t., b. l. 36–40). Pareiškėjas tvirtina negavęs atsakymo į šį prašymą.

Byloje pateiktas 2017 m. birželio 29 d. VMI atsakymas į pareiškėjo 2017 m. birželio 21 d. bei 22 d. prašymus (gautas per VMI portalą), kuriuo VMI pareiškėją informuoja, jog centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas buvo priimtas 2016 m. spalio 6 d. bei pareiškėjui registruota siunta išsiųstas 2016 m. spalio 10 d. pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 8 d. skunde nurodytu adresu. 2016 m. lapkričio 16 d. šis sprendimas grįžo VMI su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, todėl VMI, vadovaudamasi 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis laikė, kad sprendimas pareiškėjui įteiktas penktą darbo dieną po korespondencijos perdavimo paštui dienos (V t., b. l. 54–55). Akcentuotina, kad šiuo metu patikrinti siuntos statuso nėra galimybių.

Taigi, kaip matyti iš šių faktinių aplinkybių, pareiškėjo šioje byloje siekiamas apskųsti VMI 2016 m. spalio 6 d. sprendimas pareiškėjui įteiktas nebuvo. VMI nenurodo, jog sprendimą pareiškėjui buvo bandoma įteikti kitu būdu, priešingai, buvo taikyta 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta penkių darbo dienų prezumpcija, nors iš Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, kad tarp pareiškėjo kontaktų, be kita ko, nurodytas ir pareiškėjo el. pašto adresas bei telefono numeris (V t., b. l. 40–41).

Nustatant, ar pareiškėjas nagrinėjamu atveju veikė sąžiningai, taip pat yra svarbios kitos aplinkybės: iš pareiškėjo pateiktų įrodymų galima spręsti, jog su mokesčių administratoriumi buvo bendraujama el. laiškais (siunčiami dokumentai, gaunami atsakymai). Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į mokesčių administratorių, siekdamas išsiaiškinti dėl jo 2016 m. rugpjūčio 8 d. skundo nagrinėjimo, tačiau byloje nėra informacijos, jog jam būtų atsakyta, išskyrus patį ginčijamą VMI 2016 m. spalio 6 d. sprendimą (V t., b. l. 57–64). Pareiškėjas pateikė duomenų iš asmeninio VMI portalo, iš kurių matyti, kad pareiškėjas atskirais laikotarpiais tikrino mokestinio patikrinimo statusą, tačiau patikrinimas nebuvo baigtas ir baigimo žyma portale atsirado tik 2017 m. liepos 31 d. (V t., b. l. 83–90).

Iš minėtų byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad skundžiamas VMI 2016 m. spalio 6 d. sprendimas faktiškai pareiškėjui buvo įteiktas tik su 2017 m. birželio 29 d. VMI atsakymu į pareiškėjo 2017 m. birželio 21 bei 22 d. prašymus pateikti išsamesnės informacijos apie tai, iš kur galėjo susiformuoti pareiškėjo skola valstybei.

Akcentuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas VMI sprendimas pareiškėjui buvo faktiškai įteiktas anksčiau. Išanalizavus byloje esančius įrodymus, VMI poziciją taikyti MAĮ 164 straipsnio 3 dalies prezumpciją neišnaudojus kitų mokesčių mokėtojo informavimo apie priimtą sprendimą būdų, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai ar aplaidžiai, t. y. šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo taikyti MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę ir, skaičiuojant skundo dėl minėto VMI sprendimo padavimo terminą, nesivadovauti šio sprendimo faktinio įteikimo pareiškėjui momentu, kadangi priešingas vertinimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog pareiškėjo adresu jam siųstas ginčijamas VMI sprendimas grįžo neįteiktas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesidomėjo priimtu galutiniu sprendimu ar vengė su juo susipažinti, kadangi byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą daryti tokias išvadas. Priešingai, iš minėtų bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas bei domėjosi jo skundo nagrinėjimo eiga, tikrino informaciją VMI portale, buvo suklaidintas informacijos, jog mokestinis patikrinimas vis dar nebuvo baigtas, be to, galėjo pagrįstai tikėtis, jog galutinis VMI sprendimas bus atsiųstas el. būdu.

Byloje taip pat nustatyta, kad nagrinėjamu atveju skundas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2017 m. liepos 19 d. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, su siekiamu apskųsti VMI sprendimus susipažinęs 2017 m. birželio 29 d., nepraleido termino skundui dėl VMI 2016 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 68-290 paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė