e1c2cc88-abb4-415b-b3ef-c4ae59c1d50d · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-6168-320/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01416-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 18 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. N. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas N. N. (toliau – ir N. N., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Kybartų pataisos namuose, atlyginti už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. birželio 1 d. PareiÅ¡kėjas N. N. skunde, kurį patikslino, nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose bÅ«nant kamerų tipo patalpose gyvenamojo ploto norma buvo nuolat pažeidinėjama.

Kamerose nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, langai buvo nesandarÅ«s, todėl žiemÄ bÅ«davo Å¡alta, vasarÄ karÅ¡ta, trÅ«kdavo oro. Sienos buvo nelygios, kaupėsi pelėsis Teigė, kad asmeniniai pareiÅ¡kėjo drabužiai buvo skalbiami tik vienÄ kartÄ per mėnesį. PareiÅ¡kėjui sistemingai skiriamos nuobaudos už tai, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kia savo nuomonę dėl kalinimo sÄ lygų bei nurodo, kad egzistuoja grėsmė, kad kiti kaliniai gali su juo susidoroti. Dėl nuobaudų pareiÅ¡kėjas neturėjo teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiÅ¡kų, skambinti telefonu, buvo neleidžiama apsipirkti parduotuvėje, turėti maisto produktų.

Tokiu bÅ«du buvo pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriuo ginamos bei saugomos žmogaus prigimtinės teisės. PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl netinkamų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , miego sutrikimus, sveikatos pablogėjimÄ , prarado galimybę bendrauti. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Kybartų PN) atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjas sistemingai atsisakydavo bÅ«ti administracijos paskirtuose bÅ«riuose, nesilaikė įtvirtintų pareigų vykdyti administracijos ar pareigÅ«nų nurodymus ir įsakymus, dėl ko jam bÅ«davo skiriamos nuobaudos.

Paskyrus nuobaudÄ , perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas, pareiÅ¡kėjui atsirasdavo Bausmių vykdymo kodekse numatyti jo teisių suvaržymai. Nurodė, kad pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę mažiausias tenkantis plotas vienam asmeniui buvo 4,82 kv. m. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Kamerų tipo patalpos, kuriose bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, buvo vėdinamos per langus, kai kuriose papildomai buvo įrengta Å¡achtinė iÅ¡traukiamoji ventiliacija.

Ä®staigos teritorijoje esanti katilinė leidžia užtikrinti tinkamÄ patalpų temperatÅ«rÄ . Marijampolės visuomenės sveikatos centras ne kartÄ atliko Kybartų PN gyvenamųjų patalpų patikrinimus ir jokių pažeidimų nenustatė. Atkreipė dėmesį, kad nuteistieji nuolatos gadina, niokoja įstaigos turtÄ , todėl kamerų remontai yra atliekami pagal poreikį, gavus informacijÄ ar praÅ¡ymÄ , o sugadintas inventorius yra nuolatos atnaujinamas. Nurodė, kad vadovaujantis Nuteistųjų skalbyklos darbo grafiku, patvirtintu Kybartų PN direktoriaus 2016 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 1/10-369, kamerų tipo patalpose patalynė ir drabužiai skalbti priimami kiekvienos savaitės trečiadienį, ir tik virÅ¡utiniai rÅ«bai skalbiami vienÄ kartÄ per mėnesį. Atsakovės atstovas darė iÅ¡vadÄ , kad Kybartų PN pareigÅ«nai elgėsi tinkamai ir atliko visas teisės aktuose numatytas pareigas. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kaip pasireiÅ¡kė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, nepagrindė subjektyvių neigiamų pasekmių, priežastinio ryÅ¡io. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. birželio 1 d. patirtÄ neturtinę žalÄ . IÅ¡ į bylÄ pateiktų N. N. asmens duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Kybartų PN atvyko 2016 m. lapkričio 29 d., o iÅ¡vyko 2018 m. gegužės 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundžia kalinimo sÄ lygas nuo 2016 m. gruodžio 5 d., ginčui nagrinėti aktualus yra laikotarpis nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad jam tekęs minimalus plotas, atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.2 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. atliko drausmines nuobaudas 123, 3 ir 9 kamerose. 123 kameros bendras plotas – 10,57 kv. m, joje buvo 2 asmenys, vienam asmeniui teko 5,28 kv. m gyvenamojo ploto; 3 kameros bendras plotas yra 14,46 kv. m, joje buvo nuo 1 iki 3 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 14,46 kv. m iki 4,82 kv. m gyvenamojo ploto; 9 kameros bendras plotas 15,81 kv. m, joje gyveno 2 asmenys, vienam asmeniui teko 7,9 kv. m gyvenamojo ploto.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog kamerose buvo nesandarÅ«s langai, netinkama ventiliacija, didelė drėgmė, žiemÄ Å¡alta, vasarÄ karÅ¡ta, ant sienų kaupėsi pelėsis. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas). Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog kamerų tipo patalpose ir bendrabutyje yra įrengta Å¡achtinė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, be to, visas patalpas galima vėdinti per atvirÄ langÄ , kas atitinka Higienos normų reikalavimus.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drėgmės patalpose. TÄ patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – Visuomenės sveikatos centras) 2018 m. balandžio 19 d. patikrinimo pažyma Nr. PA-2031. Savo argumentų pareiÅ¡kėjas nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, todėl netikėti pateiktais duomenimis teismas neturi pagrindo.

Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie pelėsio plitimÄ , teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Tuo tikslu nuteistieji aprÅ«pinami valymo priemonėmis (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, kibiras, valikliai).

Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Kybartų pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo ir susikaupusio pelėsio iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Kybartų PN teritorijoje esanti katilinė leidžia užtikrinti tinkamÄ patalpų temperatÅ«rÄ . TÄ patvirtina ir Visuomenės sveikatos centro 2017 m. balandžio 19 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-80, 2017 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-146 bei 2017 m. spalio 18 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-353, kuriais nenustatyta HN 134:2015 16 punkto pažeidimų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sÄ lygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas į bylÄ kaip įrodymÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pateikė Kybartų PN 2018 m. kovo 28 d. atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ Nr. 7/1-374, 2018 m. balandžio 18 d. atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ Nr. 7/1-490 bei 2018 m. balandžio 18 d. atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ Nr. 7/1-466. IÅ¡ pateiktų atsakymų matyti, kad atsakovės atstovas, gavęs pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl kalinimo sÄ lygų, nedelsiant reaguodavo ir juos iÅ¡taisydavo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, kad kamerų tipo patalpose esančių nuteistųjų drabužiai skalbiami tik vienÄ kartÄ per mėnesį. Higienos normos HN 134:2015 40 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Taisyklių 258 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius, kartÄ per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Teisės aktai nereglamentuoja, kokiu dažnumu turi bÅ«ti skalbiami virÅ¡utiniai nuteistųjų drabužiai. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad nuteistųjų patalynė ir drabužiai skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje Kybartų PN direktoriaus patvirtinta tvarka tÄ dienÄ , kai nuteistiesiems suteikiamas duÅ¡as pagal patvirtintÄ grafikÄ .

IÅ¡ Kybartų PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1/10-393 patvirtinto Nuteistųjų skalbyklos darbo grafiko matyti, kad nuteistųjų, esančių kamerų tipo patalpose ar drausminėje grupėje, patalynė ir apatiniai drabužiai skalbimui priduodami ir iÅ¡skalbti atiduodami kiekvienÄ trečiadienį, o virÅ¡utiniai drabužiai skalbiami vienÄ kartÄ per mėnesį. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti Kybartų PN neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam sistemingai skiriamos nuobaudos, dėl ko jis negali pasinaudoti jam priklausančiomis nuteistųjų teisėmis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnyje įtvirtintÄ bausmių vykdymo teisėtumo principÄ nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigÅ«nas gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis.

Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, o BVK 12 straipsnyje nustatytos bendrosios nuteistųjų pareigos, t. y. pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis). BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos (1 dalis) ir draudimai (2 dalis). Nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymÄ bausmės vykdymo metu, palaikyti drausmę, sukurti bÅ«tinas sÄ lygas normaliai pataisos įstaigų veiklai.

Už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymÄ nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 straipsnio 3 dalis). BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, 2 punkte – kad nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymÄ bausmės vykdymo metu, bÅ«tinybė palaikyti drausmę, sukurti bÅ«tinas sÄ lygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-942/2013 ir kt.).

IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu 14 kartų buvo baustas už Kybartų PN administracijos nurodymų nevykdymÄ â€“ sistemingÄ atsisakymÄ bÅ«ti administracijos paskirtuose bÅ«riuose. TÄ patvirtina byloje esantys Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojų tarnybiniai praneÅ¡imai, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymos bei 2017 m. spalio 10 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 10/23-235, Kybartų PN direktoriaus nutarimai skirti nuobaudas. Savo pasiaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių priežasčių, dėl ko atsisako eiti į jam paskirtÄ bÅ«rį, nenurodė konkrečių asmenų, kurie jam kelia pavojų, situacijų, dėl kurių pareiÅ¡kėjui galėtų kilti grėsmė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali bÅ«ti pareikÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimÄ ir po to paduodant skundÄ (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiÅ¡kėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu bÅ«du (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimÄ ) (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.).

Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Kybartų PN administracijos reikalavimu atlikti bausmę paskirtame bÅ«ryje, turėjo įvykdyti šį reikalavimÄ , o po to turėjo teisę apskųsti jį teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau byloje nėra duomenų (nenurodytos skundo aplinkybės ir nepateikti įrodymai), kad pareiÅ¡kėjas, atsisakęs vykdyti minėtus Kybartų PN administracijos reikalavimus, bÅ«tų juos apskundęs BVK 143 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, numatančia, jog nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtÄ nuobaudÄ aukÅ¡tesniam pagal pareigas pareigÅ«nui.

Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. AukÅ¡tesnis pagal pareigas pareigÅ«nas nuobaudÄ suÅ¡velnina arba jÄ panaikina, jeigu jÄ paskyręs pareigÅ«nas virÅ¡ijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Pagal BVK 183 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvideÅ¡imt dienų nuo jų įteikimo gali bÅ«ti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

PareiÅ¡kėjui aukščiau nurodytais teisės aktais nustatyta tvarka nenuginčijus nutarimų, kuriais jam buvo paskirtos nuobaudos, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuobaudos pareiÅ¡kėjui buvo skiriamos neteisėtai. Taigi nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, kaip minėta, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Dėl nuteistojo teisių suvaržymų teismas pažymi, kad nuobaudos perkelti į kamerų tipo patalpas paskyrimas sukelia BVK 145 straipsnyje numatytas pasekmes, t. y. perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiÅ¡kų, taip pat paskambinti telefonu.

Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, iÅ¡skyrus higienos reikmenų įsigijimÄ , turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. PareiÅ¡kėjo nurodomi jo teisių suvaržymai atsirado kaip jo paties valingų teisei prieÅ¡ingų veiksmų, už kuriuos jam buvo paskirtos nuobaudos, teisės aktais nustatyta pasekmė. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo orumÄ Å¾eminančių sÄ lygų Kybartų PN yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiÅ¡kėjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 57 str.).

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo N. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė