e1c00a50-8640-4040-ae39-dc64d2209ad4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Adm Administracinė byla Nr. eI2-451-484/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00535-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.4; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

dalyvaujant pareiškėjui V. B., pareiškėjo atstovui advokatui J. J.,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei T. P.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovėms D. A., V. A. ir advokatei J. V.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas V. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2019 m. sausio 9 d. sprendimÄ Nr.(6.3E) 1-156; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – Fondo valdybos Vilniaus skyrius ar atsakovas) 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ Nr. (10.7) VPE_SPI-11250 (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 3) įpareigoti Fondo valdybÄ ir Fondo valdybos Vilniaus skyrių įskaityti į pareiÅ¡kėjo mokslinio darbo staÅ¾Ä , reikalingÄ mokslininkų valstybinei pensijai gauti, laikotarpį nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., jam dirbant (duomenys neskelbtini) nevalstybiniame universitete, bei atitinkamai perskaičiuoti mokslininko valstybinės pensijos dydį; 4) priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr.(10.7)VPE_SP1E-11250 įskaitė pareiÅ¡kėjo mokslinio darbo staÅ¾Ä , kurį jis įgijo, dirbdamas valstybinėse mokslo institucijose ir paskyrė mokslininko pensijÄ už tÄ laikotarpį, tačiau neįskaitė mokslinio darbo stažo, kurį jis įgijo, dirbdamas nevalstybinėje mokslo ir studijų institucijoje – uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini) universitetas“, motyvuodamas tuo, kad Mokslininkų pensijų įstatymo 4 straipsnis mokslinio darbo staÅ¾Ä apibrėžia kaip darbÄ valstybinėje mokslo ir studijų institucijoje.

Fondo valdyba 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (6.3E)1-156 atmetė jo 2018 m. gruodžio 8 d. skundÄ dėl Å¡io Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo, nurodydama dar ir kitÄ priežastį: (duomenys neskelbtini) universitetas nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos 1995 m. patvirtintÄ valstybinių mokslo ir studijų institucijų sÄ raÅ¡Ä , kuriose mokslininko darbas įskaitomas į mokslinio darbo staÅ¾Ä .

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimais, praÅ¡o teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis (1994 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. 1-732, be pakeitimų galiojanti nuo 1995-01-05) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Daktaro staÅ¾Ä sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro staÅ¾Ä â€“ mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai“, ir 4 straipsnio 4 dalis (1998 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. VIII-909 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „<...> kitų mokslininkų mokslinio darbo stažas, kai jie dirbo mokslinį darbÄ vykdydami iÅ¡ valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose Å¡io įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka“, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad įstatymui visi asmenys lygÅ«s, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei turi teisę gauti teisingÄ socialinę apsaugÄ nedarbo atveju ir 52 straipsnio nuostatai, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę paramÄ kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Šį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, jog pagal LaikinÄ jį įstatymÄ , teisę gauti mokslininkų valstybinę pensijÄ turi teisę mokslininkai, turintys daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ir dirbantys Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, bei dirbantys Lietuvos Respublikos nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose, jei jie dirbo mokslinį darbÄ Å¡iose institucijose vykdydami iÅ¡ valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas – Å¡is laikas prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose.

Pažymi, kad mokslininkų, dirbančių Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose ir dirbančių Lietuvos Respublikos nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose, kurios nevykdo valstybės biudžeto finansuojamų mokslo programų, padėtis iÅ¡ esmės yra vienoda, tarp jų nėra tokių skirtumų, kad bÅ«tų pateisinama galimybė neįskaityti į darbo staÅ¾Ä Lietuvos Respublikos nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose, kurios nevykdo valstybės biudžeto finansuojamų mokslo programų, mokslinį darbÄ dirbančių mokslininkų darbo laiko ir diskriminuoti juos socialinės padėties atžvilgiu, nesuteikiant galimybės gauti valstybinę mokslininko pensijÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, mokslininko darbas nevalstybinėje mokslo ir studijų institucijose, kurios nevykdo valstybės biudžeto finansuojamų mokslo programų, bet vykdo privataus kapitalo finansuojamas mokslo programas, pats savaime nesumenkina tokio mokslininko darbo bei jo reikÅ¡mės ir naudos valstybei ar visuomenei, lyginant su mokslininko darbu valstybinėje mokslo ir studijų institucijoje. Mokslo ir studijų misija – padėti užtikrinti Å¡alies visuomenės, kultÅ«ros ir Å«kio klestėjimÄ (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo preambulė). Mokslininko bei mokslinės veiklos sÄ vokos, įtvirtintos Mokslo ir studijų įstatyme, neiÅ¡skiria mokslininkų ir jų veiklos reikÅ¡mės priklausomai nuo to, kokioje institucijoje dirba mokslininkas ir kas finansuoja mokslines programas. PareiÅ¡kėjas mano, kad tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiÅ¡kumo principas.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Laikinajame įstatyme numatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį tik mokslininkams, dirbantiems valstybinėse mokslo ir studijų bei joms prilygintose institucijoje, numatyta teisė gauti valstybinę mokslininko pensijÄ , lyginant su mokslininkais, dirbančiais kitose institucijose, kuriems tokia galimybė nenumatyta, pastaruosius ne tik juos diskriminuoja socialinės padėties atžvilgiu, bet ir laikytinas galimybės laisvai pasirinkti darbÄ ir verslÄ suvaržymu, toks reguliavimas pažeidžia konstitucinę asmens teisę į socialinę paramÄ , neatitinka konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, konstitucinių teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų ir prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio nuostatoms (el. byla, I tomas, b. l. 1-10).

Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad mokslininkų pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Laikinuoju įstatymu. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, mokslinio darbo staÅ¾Ä sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo mokslinio laipsnio suteikimo dienos, bet ne ilgiau negu asmeniui sukaks 65 metai. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į mokslinio darbo staÅ¾Ä mokslininkų pensijai gauti, sÄ raÅ¡Ä tvirtina Å vietimo ir mokslo ministerija.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad (duomenys neskelbtini) nevalstybinis universitetas Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 1995 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro staÅ¾Ä mokslininkų valstybinei pensijai gauti, sÄ raÅ¡o“ patvirtintame sÄ raÅ¡e nenurodytas.

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį ir į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad moksliniam darbo stažui yra prilyginamas laikas, kuriuo mokslininkai dirbo mokslinį darbÄ vykdydami iÅ¡ valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokslininkų mokslinio darbo staÅ¾Ä , kai jie dirbo mokslinį darbÄ vykdydami iÅ¡ valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, nustato ir iÅ¡duoda mokslinio darbo staÅ¾Ä patvirtinančius dokumentus pensijai skirti Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisija prie Å vietimo ir mokslo ministerijos. Apie galimybę kreiptis į Å vietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamentÄ dėl laikotarpio nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai V. B. dirbo (duomenys neskelbtini) universitete, prilyginimo mokslinio darbo stažui, pareiÅ¡kėjas buvo informuotas (el. byla, I tomas, b. l. 26-28, 29-31).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti, atsiliepime į skundÄ nurodydama tuos pačius nesutikimo su skundu argumentus, kaip ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Fondo valdyba atsiliepime papildomai atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti teisės aktai – Mokslo ir studijų įstatymas, Lygių galimybių įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899 „Dėl minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų sÄ raÅ¡o, konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos apraÅ¡o ir pareigybinių vardų suteikimo universitetuose tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, reglamentuojantis mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinių reikalavimų apraÅ¡us, – nagrinėjamai bylai jokios reikÅ¡mės neturi, nes Å¡ie teisės aktai nereglamentuoja mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo. Fondo valdybos nuomone, Å¡ie teisės aktai nesudaro pagrindo jais remtis apskaičiuojant pareiÅ¡kėjo mokslinį darbo staÅ¾Ä ir naikinti skundžiamus Fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos sprendimus bei įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių įskaityti į mokslinio darbo staÅ¾Ä laikotarpį nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) nevalstybiniame universitete.

Fondo valdyba atsiliepime pažymi, jog Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybinių pensijų, o mokslininkų valstybinė pensija yra viena iÅ¡ Valstybinių pensijų įstatyme nustatytų valstybinių pensijų rÅ«Å¡ių, ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų ir principų, nustatyti atitinkamas Å¡ių pensijų skyrimo sÄ lygas (2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 6 d. nutarimai); įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimÄ yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sÄ lygos gali bÅ«ti labai įvairios ir priklausyti inter alia (taip pat) nuo ekonominių valstybės iÅ¡galių ir kt. (2008 m. gruodžio 24 d., 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 6 d. nutarimai).

Fondo valdyba, remdamasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorės 2009 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. (26.10-35)-SD-2500, nurodytu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 m. balandžio 17 d. pažymoje Nr.(09)-SN-20, teigia, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas priimtas, siekiant paremti mokslininkus, dirbančius už palyginti nedidelius atlyginimus. Mokslininkų valstybinių pensijų tikslas – kompensuoti palyginti mažus valstybiniame sektoriuje dirbančių mokslininkų atlyginimus, dėl ko sulaukus senatvės pensijos amžiaus mokamos mažos socialinio draudimo pensijos. Privačiame sektoriuje yra didesnės mokslinių tyrimų finansavimo galimybės, kas užtikrina didesnį darbo užmokestį mokslininkams ir geresnes mokslinių tyrimų vykdymo sÄ lygas, sutelkus visas pastangas kuo daugiau mokslininkų pritraukti į įvairių sektorių, gali susidaryti situacija, kad pritrÅ«ks kvalifikuotų mokslininkų darbui valstybinėse studijų institucijose.

Fondo valdyba, atsižvelgdama į nurodytÄ Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo priėmimo tikslÄ , mano, kad kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Daktaro staÅ¾Ä sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro staÅ¾Ä â€“ mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai“, 4 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „<...> kitų mokslininkų mokslinio darbo stažas, kai jie dirbo mokslinį darbÄ vykdydami iÅ¡ valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose...<...>“, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad įstatymui visi asmenys lygÅ«s, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei turi teisę gauti teisingÄ socialinę apsaugÄ nedarbo atveju ir 52 straipsnio nuostatai, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę paramÄ kitais įstatymų nustatytais atvejais, nėra pagrindo (el. byla, I tomas, b. l. 33-37, 38-42).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini) universitetas“ pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o patenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas dirbo (duomenys neskelbtini) universitete laikotarpiu nuo 2 000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d.

UAB „(duomenys neskelbtini) universitetas“ mano, kad Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria iÅ¡ valstybinių mokslininkams skiriamų pensijų sistemos eliminuojamos nevalstybinės aukÅ¡tojo mokslo ir studijų institucijos, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio nuostatoms. Teigia, kad mokslininkų, dirbančių valstybinėse mokslo ir studijų institucijose ir mokslininkų, dirbančių nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose, kvalifikacija yra vienoda, tiesiogiai siejama su daktaro ar habilituoto daktaro laipsniu arba su pedagoginiu vardu, todėl yra nepateisinama, kad pagal Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ Ä¯ mokslininko staÅ¾Ä gali bÅ«ti įskaitomas tik darbas valstybinėje įstaigoje.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini) universitetas“ praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti: ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro staÅ¾Ä , sÄ raÅ¡Ä tvirtina Å vietimo ir mokslo ministerija“ neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29, 48 ir 52 straipsniams; ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatos, taip pat 6 straipsnio 2 dalies nuostata neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 40 straipsniui; ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatos, taip pat 6 straipsnio 2 dalies nuostata neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 42 straipsniui.

Šį praÅ¡ymÄ UAB „(duomenys neskelbtini) universitetas“ grindžia tuo, kad mokslininko valstybinė pensija skiriama nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, kuriems įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje yra suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis arba pedagoginis vardas. Teigia, kad mokslininko pensija nėra skirta valstybinėms mokslo institucijoms remti. Mokslininko pensija yra skirta nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų (fizinių asmenų) individualiai mokslinei veiklai skatinti, mokslinei kvalifikacijai bei veiklai pripažinti ir už jÄ atlyginti.

Å i valstybės teikiama apsauga mokslininkams ir jų veiklai yra konstitucinės reikÅ¡mės. Mano, kad Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir 6 straipsnio nuostatos be jokio teisinio pagrindo diskriminuoja mokslininkus, vykdančius mokslinę veiklÄ nevalstybinėse aukÅ¡tojo mokslo įstaigose, trukdo aukÅ¡tojo mokslo įstaigų (valstybinių ir nevalstybinių) sÄ Å¾iningai konkurencijai, siekiant mokslinės veiklos ir tyrimų kokybės. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, tokiu bÅ«du sudaromos prielaidos suteikti privilegijas valstybinėms mokslo institucijoms, net jeigu jose atliekami tyrimai ar vykdoma mokslinė veikla yra žemesnės kokybės, nei nevalstybinėse aukÅ¡tojo mokslo įstaigose.

Nevalstybiniai universitetai yra prižiÅ«rimi ir kontroliuojami valstybės taip pat, kaip ir valstybiniai, ir turi atitikti tokius pačius reikalavimus. Tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai universitetai turi teisę suteikti mokslinį laipsnį arba pedagoginio mokslo vardÄ . Nevalstybiniai universitetai, vykdydami valstybės kontroliuojamÄ aukščiausio lygio mokslinę veiklÄ , atitinkančiÄ Mokslo ir studijų įstatymo reikalavimus, atlieka svarbiÄ misijÄ â€“ dalinasi mokslinės veiklos finansavimo kaÅ¡tais su valstybe, užtikrina verslo ir mokslo strategijÄ , privačias iniciatyvas mokslinės veiklos srityje (el. byla, I tomas, b. l. 81-86).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo įskaityti į mokslinio darbo staÅ¾Ä laikotarpį, reikalingÄ mokslininkų valstybinei pensijai skirti ir mokėti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius, remdamasis V. B. 2018 m. lapkričio 16 d. praÅ¡ymu Nr. KA_PR3-35498, 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 nusprendė V. B. skirti 75,40 Eur per mėnesį mokslininkų valstybinę pensijÄ nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki gyvos galvos. Vadovaudamasis Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, Fondo valdybos Vilniaus skyrius į V. B. mokslinio darbo staÅ¾Ä neįskaitė laikotarpio nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) nevalstybiniame universitete (el. byla, I tomas, b. l. 11).

PareiÅ¡kėjas V. B., nesutikdamas su Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 ta apimtimi, kuria į mokslinio darbo staÅ¾Ä neįskaitytas darbo (duomenys neskelbtini) universitete laikotarpis nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., 2018 m. gruodžio 8 d. su skundu kreipėsi į Fondo valdybÄ (el. byla, I tomas, b. l. 46).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr.(6.3E) 1-156 atsisakė panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 ir pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atmetė (el. byla, I tomas, b. l. 12-13, 43-44).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kurio 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokslininkų valstybinė pensija skiriama ir mokama nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, kuriems įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje yra suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis arba pedagoginis mokslo vardas. Tam, kad tokiems asmenimis bÅ«tų paskirta ir mokama mokslininkų valstybinė pensija, jie turi atitikti Å¡ias sÄ lygas: 1) jiems turi bÅ«ti sukakęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius arba jie yra pripažinti nedarbingais ar iÅ¡ dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais); 2) turi turėti ne mažesnį kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo staÅ¾Ä .

Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį daktaro staÅ¾Ä sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro staÅ¾Ä â€“ mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai. Laikas, kuriuo asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensijÄ , į daktaro ir habilituoto daktaro staÅ¾Ä neįskaitomas. Mokslinio darbo stažas Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose nuo docento pedagoginio mokslo vardo suteikimo dienos laikomas daktaro stažu, o nuo profesoriaus pedagoginio mokslo vardo suteikimo dienos – habilituoto daktaro stažu (Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitų mokslininkų mokslinio darbo stažas, kai jie dirbo mokslinį darbÄ vykdydami iÅ¡ valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose Å¡io įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.

Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro staÅ¾Ä , sÄ raÅ¡Ä tvirtina Å vietimo ir mokslo ministerija (Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Kitų mokslininkų mokslinio darbo staÅ¾Ä , kai jie dirbo mokslinį darbÄ vykdydami iÅ¡ valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, nustato ir iÅ¡duoda mokslinio darbo staÅ¾Ä patvirtinančius dokumentus pensijai skirti Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisija prie Å vietimo ir mokslo ministerijos. Ä® Å¡iÄ komisijÄ Ä¯eina Å¡vietimo ir mokslo ministras, kuris yra komisijos pirmininkas, Å¡vietimo ir mokslo viceministras, vienas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotas atstovas, po du Lietuvos mokslo tarybos ir Mokslininkų sÄ jungos atstovus. Komisija sudaroma Å¡vietimo ir mokslo ministro įsakymu ir vadovaujasi Å¡vietimo ir mokslo ministro patvirtintais Mokslinio darbo stažo nustatymo nuostatais, suderintais su Lietuvos mokslo taryba (Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).

Byloje ginčo, jog pareiškėjas V. B. laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. dirbo (duomenys neskelbtini) universitete, nėra.

Å vietimo ir mokslo ministerijos sekretorius 1995 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro staÅ¾Ä , sÄ raÅ¡o“ patvirtino Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro staÅ¾Ä , sÄ raÅ¡Ä (toliau – SÄ raÅ¡as). Kaip matyti iÅ¡ SÄ raÅ¡o (Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr.V-2097 redakcija), (duomenys neskelbtini) universitetas nėra priskirtas valstybinių mokslo ir studijų institucijai, kurioje mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro staÅ¾Ä . Dėl Å¡ios aplinkybės ginčo taip pat nėra.

Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministras 1999 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 149 „Dėl mokslinio darbo stažo nustatymo nuostatų“ patvirtino Mokslinio darbo stažo nustatymo nuostatus (toliau-Nuostatai). Pagal Nuostatų 18 punktÄ (2011 m. rugsėjo 21 įsakymo Nr. V-1729 redakcija) asmuo, pretenduojantis gauti mokslininkų valstybinę pensijÄ už veiklÄ , reglamentuotÄ Nuostatų 3.1 ar 3.2 punkte, Å vietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamentui turi pateikti Å¡iuos dokumentus: 1) praÅ¡ymÄ , kuriame nurodoma, už kuriuo laikotarpiu ir už kuriose institucijose dirbtÄ darbÄ praÅ¡oma pripažinti mokslinio darbo staÅ¾Ä (18.1 punktas); 2) darbo veiklos apraÅ¡ymÄ , kuriame nurodoma, kada ir už kokiÄ mokslinę veiklÄ Ä¯gyti mokslo laipsniai, pedagoginiai mokslo vardai, kada ir kokios turėtos mokslinės pareigos ir pan. (18.2 punktas); 3) darbo veiklÄ patvirtinančius dokumentus (darbo knygelės, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo patvirtintas kopijas ir pan.) (18.3 punktas); 4). paso kopijÄ (18.4 punktas); 5) pensininko pažymėjimo kopijÄ (jei asmuo yra pensininkas) (18.5 punktas); 6) valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos iÅ¡duotÄ invalidumo pažymÄ (jei asmuo pripažintas invalidu) (18.6 punktas); 7) įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje suteiktų ar nostrifikuotų mokslo laipsnių diplomų ar pedagoginių mokslo vardų atestatų kopijas (18.7); 8) dokumentus, liudijančius mokslinės veiklos produktyvumÄ : publikuotų mokslinių straipsnių sÄ raÅ¡Ä arba straipsnių mokslo leidiniuose kopijas, dokumentus apie mokslinius metodinius leidinius, vadovėlius, dalyvavimÄ mokslinių žurnalų redakcijos kolegijose, duomenis apie įregistruotus iÅ¡radimus, atradimus, patentus ir panaÅ¡iai (18.8 punktas).

Mokslininkas, kurio mokslinė veikla atitiko Nuostatų 3.2 punkte nurodytÄ jÄ , be 18 punkte iÅ¡vardytų dokumentų, papildomai privalo pateikti pažymÄ , kurioje nurodoma, kad nagrinėjamu laikotarpiu jis dirbo mokslinį darbÄ , vykdydamas iÅ¡ valstybės biudžeto finansuojamas mokslines programas, arba pateikia mokslinių programų užduočių vykdymo sutarčių kopijas (Nuostatų 19 punktas).

Remiantis bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas V. B. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir Nuostatų 18 ir 19 punktuose nustatyta tvarka į Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisijÄ prie Å vietimo ir mokslo ministerijos nesikreipė. Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dirbo mokslinį darbÄ , vykdydamas iÅ¡ valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, daro iÅ¡vadÄ , jog Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 pagrįstai nusprendė į V. B. mokslinio darbo staÅ¾Ä neįskaityti laikotarpio nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) nevalstybiniame universitete. Fondo valdyba, nagrinėdama pareiÅ¡kėjo skundÄ , teisingai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė Laikinojo įstatymo nuostatas.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 ir Fondo valdybos 2019 m. sausio 9 d. sprendimas Nr.(6.3E) 1-156 yra teisėti ir pagrįsti, naikinti nurodytus sprendimus, remiantis pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ

Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo preambulėje nurodyta, kad šį laikinÄ jį įstatymÄ Lietuvos Respublikos Seimas priima, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje nėra sukurta papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistema, kuri turėtų garantuoti mokslininkų kvalifikacijÄ atitinkančias pensijas, ir laikydamas, kad iki Å¡ios sistemos sukÅ«rimo bÅ«tina valstybės lėšomis paremti sulaukusius senatvės mokslininkus. Taigi, įstatymų leidėjas, mokslininkų valstybinės pensijos skyrimÄ ir mokėjimÄ sieja su mokslininkų kvalifikacija.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatavo, kad valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobÅ«džiu skiriasi nuo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, taip pat nuo kitų valstybinio socialinio draudimo pensijų, ir yra mokamos iÅ¡ valstybės biudžeto, o ne iÅ¡ socialinio draudimo fondo. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas kitas, Konstitucijos 52 straipsnyje expressis verbis (pažodžiui) nenurodytas, pensijas, gali nustatyti tam tikras sÄ lygas Å¡ioms pensijoms gauti. Ä®statymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimÄ yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, inter alia (taip pat) senatvės ar invalidumo pensijas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (1994 m. gruodžio 22 d. redakcija Nr. 1-732, be pakeitimų galiojanti nuo 1995 m. sausio 5 d.) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Daktaro staÅ¾Ä sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro staÅ¾Ä â€“ mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai“, 4 straipsnio 4 dalies (1998 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. VIII-909 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „<...> kitų mokslininkų mokslinio darbo stažas, kai jie dirbo mokslinį darbÄ vykdydami iÅ¡ valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose Å¡io įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka“, 6 straipsnio 2 dalies konstitucingumu. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymai kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atmestini.

Atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ , tenkinti pareiÅ¡kėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini) universitetas“ praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo taip pat nėra pagrindo, todėl jie taip pat atmestini.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia :

PareiÅ¡kėjo V. B. praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (1994m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. 1-732 redakcija, be pakeitimų galiojanti nuo 1995 m. sausio 5 d.) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Daktaro staÅ¾Ä sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro staÅ¾Ä - mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai“, 4 straipsnio 4 dalis (1998 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. VIII-909 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „<...> kitų mokslininkų mokslinio darbo stažas, kai jie dirbo mokslinį darbÄ vykdydami iÅ¡ valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad įstatymui visi asmenys lygÅ«s, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei turi teisę gauti teisingÄ socialinę apsaugÄ nedarbo atveju ir 52 straipsnio nuostatai, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę paramÄ kitais įstatymų nustatytais atvejais, netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini) universitetas“ praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti:, ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata „Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro staÅ¾Ä , sÄ raÅ¡Ä tvirtina Å vietimo ir mokslo ministerija“ neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29, 48 ir 52 straipsniams; ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatos, taip pat 6 straipsnio 2 dalies nuostata neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 40 straipsniui; ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatos, taip pat 6 straipsnio 2 dalies nuostata neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 42 straipsniui, netenkinti.

PareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atmesti.

PareiÅ¡kėjo V. B. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini) universitetas“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Ina Kirkutienė

Iveta Pelienė