e1bf7260-060f-4061-bfe2-ec02fad66d40 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė

Pranešėja Klavdija Kruminienė                                    Baudžiamoji

byla Nr. 1A-19-64/2011

Teisėja Vijoleta Kurtkienė                                           (Proceso

Nr. 1-62-1-00068-2010-7)

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.5.4.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.5.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7.; 2.4.9.

 (S)

  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                              2011

m. sausio 6 d.

                                                                        Â

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės, teisėjų Vidmanto Mylės, Broniaus Zalagos,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,

gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

nuteistajam R.

N. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

N. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmę subendrinus - prie Å iaulių apygardos teismo 2010-06-01 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 3 metų 6 mėnesių bausmės pridėti nuosprendžiu paskirtos 1 metų bausmės dalį, - galutinė bausmė R.

N. paskirta laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R.

N. pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. išteisintas.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

R. N. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2010 m. vasario 28 d. apie 22 val. 30 min., žinodamas, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartimi jam uždrausta bendrauti ir ieškoti ryšių su

nukentėjusiÄ ja I. V. bei lankytis nukentėjusiosios I. V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), įsibrovė į

I. V. nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), neįleido į butÄ atvykusios I. V. , o pastarajai

pareikalavus atrakinti buto duris, laikydamas rankoje kirvį, vijosi I. V. , namo kieme pastarÄ jÄ sugriebęs už peties parklupdė ant

žemės ir grasino smogti I. V. kirviu bei tokiu būdu nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. N. praÅ¡o iÅ¡teisinti pagal BK 145 str. 1 d., nes jokių grasinimų iÅ¡ jo pusės I. V. nebuvo, tai patvirtina liudytojai atvykę su I. V. į (duomenys neskelbtini), Å¡ie liudytojai negirdėjo, kad jis bÅ«tų grasinęs I. V. . Teigia, kad I. V. pareiÅ¡kimÄ ant jo rašė todėl, kad

parodytų kaip reikia gyventi tokiame kaime kai visi kaimynai geria. I. V. buvo prirašiusi daug pareiškimų dėl geriančių kaimynų,

tačiau niekas nekreipė į tai dėmesio, todėl teigia, kad I. V. sugalvojo apkaltinti jį ir taip parodyti visuomenei kaip reikia gyventi su trimis mažamečiais vaikais kai aplinkui yra taip geriama. I. V. teismo posėdyje paaiÅ¡kino dėl ko ji rašė pareiÅ¡kimÄ ir ji jo nekaltina, tik labai gailisi, kad viskas taip baigėsi negerai ir jis yra nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesius, o subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Lietuvos Respublikos BK

2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kolegija konstatuoja, kad Å¡iuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ir R. N. pripažino kaltu už nusikalstamos veikos padarymÄ Â bei skyrė jam bausmę. Pagal BPK 305 str. 1 d.

2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK

20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pažymėtina,

kad BPK 20 str. nurodyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kad įrodymais gali būti tik

tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, ir kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 2 d.). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis ir įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 str. nustatytų nuostatų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 305 str.

1 d. 2 p. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi

būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus

įrodymus. Å ių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remiantis atmetė nuteistojo, liudytojų K. parodymus, kodėl nukentėjusiosios I. V. parodymų keitimÄ teisiamojo posėdžio pabaigoje vertino kaip siekį padėti kaltininkui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apylinkės teismas atliko įrodymų vertinimÄ tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos

teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų

patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados

atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi

pagrindo.

Patikrinusi ir įvertinusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo

proceso įstatymų reikalavimų. Teismas pagrįstai padarė  iÅ¡vadÄ , kad R. N. padarė Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatytÄ

nusikalstamÄ veikÄ .

Kaip jau buvo minėta, BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , visuma. Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å io nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ar kitokia forma praneÅ¡ant žmogui, kad jis gali bÅ«ti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Grasinimas turi bÅ«ti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo kaltė grasinus nužudyti, laikydamas rankoje kirvį, vijosi I. V. , namo kieme pastarÄ jÄ sugriebęs už peties parklupdė ant žemės ir grasino smogti kirviu, sakant, kad „jei ji negyvens su juo, tai negyvens iÅ¡ viso“, taip pat

grasino nukirsti, įrodyta byloje ištirtais įrodymais, t. y. nukentėjusiosios I. V. parodymais, liudytojų I. S. , E. B. , S. Š. , L. D. parodymais,

o taip pat ir paties nuteistojo R. N. parodymais, jog jis iš buto, rankoje laikydamas kirvį, išėjo į laiptinę, o tai pamatę nukentėjusioji ir liudytojai išsilakstė, kad jis pasivijo I.

V. . Apelianto kaltė taip pat įrodyta ir daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų, kuriuose užfiksuota, jog I. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė kirvį su kotu, kuris ir buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, akistatos protokolų, kuriuose užfiksuota, jog nukentėjusioji I. V. , liudytojai I.

S. patvirtino duotus parodymus, jog R. N. grasino

nužudyti nukentėjusiÄ jÄ . Nors liudytojų E. B. ir S. Å . teismui duoti parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, buvo galima

pastebėti, kad liudytojai labai nenoriai ir atsargiai davė parodymus apie įvykio aplinkybes, liudytojas S. Å . vengė atvykti Å¡aukiamas į teismo posėdžius, o nukentėjusioji I. V. parodymus pakeitė teisiamojo posėdžio pabaigoje, nenurodant jokių keitimo objektyvių priežasčių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai iÅ¡ esmės yra iÅ¡samÅ«s, neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, nei vienas kito parodymams bei byloje surinktiems ir iÅ¡tirtiems įrodymams ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog R. N. , rankoje laikydamas kirvį, iÅ¡bėgo iÅ¡ buto, vijosi ne tik nukentėjusiÄ jÄ , bet ir liudytojÄ S. Å . , grasino ne tik nukentėjusiajai, bet ir visiems su I. V. buvusiems asmenims. Pats nuteistasis parodė, kad matė, jog atvažiavo I.

V. su I. S. ir dviem vyrais, tačiau teisėtos buto savininkės I. V. , apeliantas į butÄ neįsileido, o prieÅ¡ingai, iÅ¡laužus duris į butÄ pateksiantiems asmenims grasino, jog jiems bus blogai,

pasiėmė kirvį, kuriuo neÅ¡inas iÅ¡bėgo į laiptinę ir į kiemÄ , iÅ¡vaikė su I. V. atvykusius asmenis, pasivijęs nukentėjusiÄ jÄ , reikalavo

grįžti pas jį, taikytis su juo. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad R. N. iš pavydo nesivaldo. Įvertinus tai, kad nuteistasis

laikydamas rankoje kirvį vijosi nukentėjusiÄ jÄ , grasino ne tik nukentėjusiajai, bet ir kitiems asmenims, kad iÅ¡ pavydo jis nesivaldo, daroma iÅ¡vada, jog apelianto grasinimas nukentėjusiajai I. V. buvo konkretus ir realus. Be to, grasinimo nužudyti ar sunkiai sužaloti realumÄ patvirtina tai, kad anksčiau nuteistasis nukentėjusiosios atžvilgiu taip pat yra naudojęs fizinį

smurtÄ , kadangi Å iaulių apygardos teismo 2010-06-01 nuosprendžiu R. N. pripažintas kaltu sunkiai sužalojęs nukentėjusiÄ jÄ I. V. . Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio pabaigoje

pakeitė parodymus, teigdamas, kad R. N. jÄ parklupdęs grasino kirviu, žadėjo „nukirsti“ o ji neiÅ¡sigando, tačiau nukentėjusiosios anksčiau teisiamajame posėdyje duoti parodymai sutampa su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog ji buvo iÅ¡sigandusi, galvojo, jog R.

N. jai smogs. Be to, liudytoja apklausta nepilnametė I. S. taip pat parodė maniusi, jog R. N. smogs nukentėjusiajai, nes

pastarasis buvo užsimojęs kirviu, ji buvo labai iÅ¡sigandusi. Liudytojas E. B. parodė, kad dėl tamsaus paros meto nematė, ar R. N. vijosi nukentėjusiÄ jÄ , tačiau girdėjo grasinimus nukentėjusiajai,

nors neprisimena kokius grasinančius žodžius R. N. sakė I. V. . Šis liudytojas taip pat parodė, kad priėjęs arčiau,

ramino R. N. , matė, jog R. N. laiko I. V. už rankos, kirvis buvo ant žemės šalia, todėl jis paėmė

kirvį ir jį įdėjo į automobilio bagažinę. Pastebėtina, kad nukentėjusioji iÅ¡ karto po Å¡io įvykio pranešė policijai, parašė pareiÅ¡kimÄ dėl grasinimo nužudyti ir neteisėto R. N. patekimo į jos butÄ . Å ie paminėtų asmenų parodymai bei tai, kad apie grasinimÄ nukentėjusioji policijai pranešė

iÅ¡ karto po įvykio, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi R. N. grasinimų, todėl konstatuojama, kad R.

N. veiksmai – grasinimas kirviu buvo realus ir konkretus ir tokie nuteistojo veiksmai atitinka BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę, kas yra pagrindinė sÄ lyga atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. kilti.

Nuteistojo veiksmų pobūdis, mosikavimas kirviu konflikto metu nedideliu atstumu nuo nukentėjusios, grasinančių žodžių išsakymas toje pačioje situacijoje, rodo, jog nuteistasis suvokė ir žinojo, kad nukentėjusiai sukels baimę ir to norėjo, suprato, kad savo elgesiu kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę ir norėjo taip elgtis, todėl yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas veikė tiesiogine tyčia. Be to, pastebėtina, kad teisiamojo posėdžio

metu pats apeliantas patvirtino, jog iÅ¡ karto po to įvykio išėjo iÅ¡ I. V. buto nesusirinkęs daiktų, nes žinojo, jog I. V. iÅ¡kvies policijÄ . Taigi, pats nuteistasis suprato, kad

atliko neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios I. V. atžvilgiu, todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad yra nustatyti ir subjektyvieji BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai, t.y. nuteistojo tyčia.

Aptariant kitus nusikaltimo požymius – objektÄ ir subjektÄ , abejonių nekyla, nes BK 145 str. numatyto nusikaltimo objektu yra žmogaus psichinė ir fizinė sveikata, o nukentėjusiuoju – asmuo, kuriam grasinama, taip pat jo artimieji. Byloje nustatyta, kad dėl

grasinimo nužudyti ar sunkiai sužaloti į policijÄ kreipėsi tik nukentėjusioji I. V. , nors pagal liudytojo S. Å . parodymus,

R. N. ir jam grasino kirviu, tačiau Å¡is asmuo į policijÄ dėl grasinimo nesikreipė, todėl Å¡ioje byloje nukentėjusiuoju yra pagrįstai pripažinta tik I. V. (BPK 167 str. 1 d.), o nusikaltimo objektu – I. V. psichinė sveikata. R. N. iÅ¡sakytų grasinimų ir veiksmų, kurie kėlė baimę ne tik I. V. , bet ir įvykio vietoje buvusiems liudytojams, tarp kurių buvo ir nepilnamečių asmenų. Grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ subjektu gali bÅ«ti

pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus fizinis asmuo. Byloje nustatyta, kad R. N. yra pilnametis, pagal Valstybinės teismo psichiatrijos

tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ , R. N. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Taigi, R. N. atitinka visas nusikaltimo subjektÄ apibudinančius požymius.

Kadangi yra nustatyti visi BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kurie patvirtina nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , daroma iÅ¡vada, kad R. N. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 1 d., dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl apelianto kaltės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė. Atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (grasinta nužudyti ne tik žodžiais, bet ir demonstruojant kirviu), kaltės formÄ ir rūšį (tiesioginė tyčia), nuteistojo asmenybę (teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalto neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, paskutinį kartÄ teistas už sunkų sveikatos sutrikdymÄ taip pat tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, baustas administracine tvarka, nedirba, seniÅ«nijoje charakterizuojamas neigiamai), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų

R. N. nepadarė, o naujai daromos veikos rodo nenorÄ susitaikyti su visuomenėje priimtinomis taisyklėmis. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. N. yra recidyvistas, todėl atsižvelgus į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir į BK

56 str. 1 d. nuostatÄ , jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. N. skyrė griežčiausiÄ BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ . Ä®vertinus padarytos veikos pavojingumÄ , aplinkybes, kaltės formÄ , nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegijos manymu, paskirtoji bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodytus bausmės tikslus.

Kadangi Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, teismas nepagrįstai bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtÄ bausmę ir bausmę, paskirtÄ ankstesniu Å iaulių apygardos teismo 2010-06-01 nuosprendžiu (laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams nuteisus pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.), taikė bausmių dalinio sudėjimo principÄ , nors turėjo bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ (BK 63 str. 5 d. 2 p.). Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.6 p., jeigu tuo pačiu nuosprendžiu kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, apraÅ¡omojoje dalyje pradžioje apraÅ¡omos veikos, dėl kurių padarymo kaltinamasis pripažįstamas kaltu, o po to – dėl kurių jis iÅ¡teisinamas. ApraÅ¡ant veikas, dėl kurių asmuo iÅ¡teisinamas, bÅ«tina laikytis visų iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, nurodyti, kuo asmuo kaltinamas, teismo nustatytas bylos aplinkybes, motyvuotas iÅ¡vadas, pagrindžiančias iÅ¡teisinimÄ , motyvus, kodėl teismas atmeta duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Kaltinamojo ir kitų asmenų parodymai bei kiti įrodymai apie veikas, dėl kurių jis iÅ¡teisinamas, suraÅ¡omi atskirai, paprastai prieÅ¡ bausmės skyrimo motyvus. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nenurodė kuo R. N. buvo kaltinamas, t.y. nenurodė kaltinimo pagal BK 165 str., tačiau tai nėra pagrindas panaikinti nuosprendį dėl R. N. iÅ¡teisinimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p.

n u s p r e n d ž i a:

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., R. N. pagal BK 145 str. 1 d. paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du - griežčiausia bausme apimant Å¡velnesnę bausmę - subendrinti su Å iaulių apygardos teismo 2010-06-01 nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. N. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 3 metams 6 mėnesiams.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nuteistojo R. N. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                         Klavdija

Kruminienė

Teisėjai                                                                                               Vidmantas

Mylė

                                                                                                           Bronius

Zalaga Â