2025-05-21 Nr. AB-8689-3-61-3-00062-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-15-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00062-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 60.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. A. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-400-442/2024 pagal pareiškėjo K. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – mažoji bendrija „Alba prima“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 21RE-904 (AG-829/02-2023) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad į Komisiją jis kreipėsi dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2023 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. V4-101 dalies, kuria pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, nemokumo administratoriui, buvo paskirta griežčiausia poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, panaikinimo. Skundas buvo priimtas, paskirtas posėdis, tačiau Sprendimu administracinės bylos Nr. AG-829/02-2023 nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas byloje Nr. eI2-12934-426/2023. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 101 straipsnio 2 punktu. Pareiškėjo vertinimu, bylos sustabdymas yra ydingas, nes pareiga nustatyti prejudicinius faktus tenka kiekvienam bylą nagrinėjančiam teismui, be kita ko, ir Komisijai. Sprendimas iš esmės pažeidžia teisės į teisingą teismą principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčas tiek Komisijoje, tiek teisme yra kilęs iš to paties teisinio santykio ir to paties faktinio pagrindo – nustatytų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatų pažeidimų ir tuo pagrindu atsakovo paskirtų poveikio priemonių tiek nemokumo administratoriui juridiniam asmeniui, tiek jo darbuotojui ir vadovui ir atsižvelgiant į faktą, kad būtent minėtų JANĮ nuostatų prasme administratorius juridinis asmuo šiuo atveju yra pagrindinis atsakomybės subjektas, todėl Komisija bylą sustabdė pagrįstai.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Tarnybos 2023 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. V4-101 dalį, kuria nuspręsta pareiškėjui, kaip nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Alba prima“ darbuotojui, nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui, paskirtam atsakingu už bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Deliveris“ bankroto proceso administravimą ir kaip MB „Alba prima“ vadovui, turėjusiam pareigą užtikrinti MB „Alba prima“ veikimą pagal nustatytą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į nemokumo administratoriaus licencijuojamos veiklos tikslus, skirti poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą. Sprendimu administracinės bylos Nr. AG-829/02-2023 nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas byloje Nr. e12-12934-426/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-09446-2023-3).

Teismas konstatavo, kad Sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku, nes nei ABTĮ, nei Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nėra reglamentuota Komisijos sprendimo sustabdyti bylos nagrinėjimą apskundimo tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas administracinę bylą nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas K. A. atskirajame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad ABTĮ yra numatyta ribota apeliacijos teisė skųsti procesinius sprendimus dėl bylos sustabdymo. Byla nebuvo sustabdyta dėl pagrindų, dėl kurių pagal ABTĮ atskirasis skundas nėra galimas, todėl pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą skųsti Komisijos sprendimą. Teismas suklydo, laikydamas, kad tokio pobūdžio Komisijos sprendimai yra neskundžiami. Teismą suklaidino Įstatymo 22 straipsnis ir jo turinys, kuriame reglamentuotas Komisijos sprendimų apskundimas. Tuo atveju, jei Įstatymas nenumato teisės teikti skundo šiuo pagrindu, t. y. dėl bylos sustabdymo, tai Įstatyme yra legislatyvinė omisija, dėl kurios teismai turi pareigą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas). Jei šiuo atveju mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) netaikoma ABTĮ 100 straipsnio 3 dalis, pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl legislatyvinės omisijos, tiek, kiek Įstatyme nenumatyta teisė atskiruoju skundu apskųsti Komisijos priimtus sprendimus dėl bylos sustabdymo.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atmesti atskirąjį skundą.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ginčas tiek Komisijoje, tiek teisme yra kilęs iš to paties teisinio santykio ir to paties faktinio pagrindo – nustatytų JANĮ nuostatų pažeidimų ir tuo pagrindu Tarnybos paskirtų poveikio priemonių tiek nemokumo administratoriui juridiniam asmeniui, tiek jo darbuotojui ir vadovui ir atsižvelgiant į faktą, kad būtent minėtų JANĮ nuostatų prasme administratorius juridinis asmuo šiuo atveju yra pagrindinis atsakomybės subjektas. Tik teisme išsprendus bylą ir pasisakius dėl pagrindiniam subjektui skirtos poveikio priemonės, gali būti atitinkamai sprendžiama ir dėl pareiškėjui skirtos poveikio priemonės.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-400-442/2024 pareiškėjo K. A. atskirąjį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo dalyką, Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 2 ir 4 dalių, 20 straipsnio 1, 2, 10 dalių, 22 straipsnio 1 dalies, nuostatas, priėjo prie išvados, jog Įstatyme nėra numatyta galimybė skųsti Komisijos sprendimą, kuriuo bylos nagrinėjimas sustabdomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą, konstatavęs, kad ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė aiškių ir motyvuotų teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šiuo atveju kreiptis į Konstitucinį Teismą, pareiškėjo išdėstyti abstraktūs teiginiai nesudaro pagrindo abejoti esamu teisiniu reguliavimui, todėl netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

V. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo K. A. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-400-442/2024 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad jis kėlė teisės taikymo klausimą, kuris buvo susijęs su konkretaus teisinio reguliavimo taikymu. Tiek skundas pirmosios instancijos teismui, tiek skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo grindžiamas tuo, kad ad hoc (esant konkrečiai situacijai), kai bylos stabdymo klausimas Komisijoje sprendžiamas pagal ABTĮ 100 straipsnį, tai ir skundo dėl tokio Komisijos priimto sprendimo pateikimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal ABTĮ 100 straipsnio 3 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartyje apsiribojo Įstatymo citavimu, tačiau nepateikė jokių teisinių argumentų, iš kurių būtų matyti, kad teismas nagrinėjo pareiškėjo skunde keliamus teisės aiškinimo ir teisės taikymo klausimus tiek, kiek tokiais atvejais, kai Įstatyme nurodama, kad byla stabdoma pagal ABTĮ 100 straipsnyje nurodytus pagrindus, turi būti taikoma ir ABTĮ 100 straipsnio 3 dalis, kurioje yra įtvirtinta galimybė skųsti tokį procesinį sprendimą atskiruoju skundu. Teismui neanalizavus pareiškėjo skunde išdėstytų teisinių argumentų, nepasisakius dėl tokių argumentų pagrįstumo, laikytina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nesilaikė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijos.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai aiškino Įstatymo 22 straipsnį, apsiribodamas vien tik šio straipsnio 1 dalies turinio aiškinimu, bei neaiškindamas šio straipsnio sistemiškai, ypač šio straipsnio 2 dalies kartu su Įstatymo 21 straipsniu. Bylos nagrinėjimo metu ir pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad „administracinių ginčų komisija sustabdo bylos nagrinėjimą, Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais laikydamasi atitinkamų Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytų terminų, o tuo atveju, kai, vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 21 dalimi, paskiriamas ekspertas arba pavedama ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę, – iki ekspertas arba ekspertizės įstaiga atliks ekspertizę“. Taigi įstatymo leidėjas šiame teisės akte, kuris laikytinas lex generalis (bendrasis įstatymas), suformulavo taisyklę, kad ikiteisminio tyrimo institucijose bylos gali būti stabdomos pagal konkrečius ABTĮ įstatymo 100 straipsnyje nurodytus pagrindus, kas reiškia, kad įstatymo leidėjas šiuo konkrečiu atveju laiko, kad visi klausimai dėl bylos stabdymo pagrindų ir terminų yra sprendžiami pagal lex specialis (specialusis įstatymas) – ABTĮ. Šiuo atveju taikytina ABTĮ 100 straipsnio 3 dalis, kuri nustato, kad dėl procesinių sprendimų, priimtų šiuo pagrindu, gali būti pateikta ribota apeliacija (atskirasis skundas).

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad prašymo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-400-442/2024 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktų pagrindais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Pareiškėjas K. A. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eAS-400-442/2024 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą (sprendimas ar nutartis yra be motyvų) ir 10 punktą (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį).

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje teisenoje proceso atnaujinimo institutas yra numatytas ABTĮ IV dalyje. Proceso atnaujinimas yra pripažįstamas išimtine ir galutine įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015).

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šio įstatymo IV dalies 1 skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-146-17/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas šios proceso stadijos (proceso atnaujinimo) išimtinumą, yra ne kartą konstatavęs, jog šis išimtinumas pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje yra galimas tik esant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimais; antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas yra galimas tik bylose, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-71-624/2016; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-75-520/2016; 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-60-525/2023; 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-58-815/2024).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, kuria palikta nepakeista Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartis (šia nutartimi administracinė byla nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.), konstatavus, kad Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nėra numatyta galimybė skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą, kuriuo bylos nagrinėjimas sustabdomas. Taigi, pareiškėjo keltas ginčas teisme dėl Komisijos 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 21RE-904 (AG-829/02-2023) panaikinimo nebuvo nagrinėjamas iš esmės, t. y. byla nebuvo nagrinėjama ir užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi kaip yra nustatyta ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartis ir dėl šios nutarties priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis nėra procesiniai dokumentai, kuriais byla išnagrinėta iš esmės ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies prasme, todėl negali būti proceso atnaujinimo objektu, t. y. klausimas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje situacijoje apskritai negali būti sprendžiamas iš esmės.

ABTĮ 162 straipsnio 2 dalis nustato, jog tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad buvo pagrindas atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą.

Kadangi pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą buvo paduotas dėl nutarties, kuri nėra proceso atnaujinimo objektas, o tai buvo pagrindas atsisakyti priimti tokį pareiškėjo prašymą, todėl atsisakytina atnaujinti procesą.

Atsisakius atnaujinti procesą ABTĮ 162 straipsnio 2 dalies pagrindu, dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su proceso atnaujinimo pagrindais, nepasisakoma.

Pareiškėjas už prašymą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma grąžintina pareiškėjui (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teismo nutartis atsisakyti priimti prašymą (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 162 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-400-442/2024 pagal pareiškėjo K. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutarties.

Grąžinti pareiškėjui K. A. 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė