e1bf2a35-ee40-4eee-968a-5a0dbdb1ab6a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                               Civilinė byla Nr. 2A-574/2013                                              Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo B. Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3194-302/2012 pagal ieÅ¡kovo B. Z. ieÅ¡kinį atsakovui A. Z. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, ir pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas B. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. Z., kuriuo prašė atidalinti jo turimÄ nuosavybės dalį iÅ¡ jo ir A. Z. bendrosios dalinės nuosavybės: - ½ dalį 3 kambarių 58,58 kv.m ploto buto/patalpos – buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbiami); - ½ dalį 0,1200 ha žemės sklypo ir ½ dalį 91,62 kv.m ploto pastato – sodo namo, esančių (duomenys neskelbiami); - nustatyti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teisę į 3 kambarių 58,58 kv.m ploto butÄ /patalpas – butÄ su rÅ«siu, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), o atsakovui – į 0,1200 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbiami), ir į 91,62 kv.m ploto pastatÄ â€“ sodo namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami); - ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovo 15 000 Lt kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ ieÅ¡kovo ½ dalį 0,1200 ha žemės sklypo ir ½ dalį 91,62 kv.m ploto pastato – sodo namo, esančių (duomenys neskelbiami).IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 27 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pagrindu po jo ir atsakovo motinos mirties jie paveldėjo lygiomis dalimis - po ½ dalį - 3 kambarių 58,58 kv.m ploto buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbiami); 0,1200 ha žemės sklypo ir 91,62 kv.m ploto pastato – sodo namÄ , esančių (duomenys neskelbiami).

IeÅ¡kovo teigimu, tarp jo ir atsakovo dėl paveldėto turto naudojimosi ir valdymo tvarkos nuolat kyla ginčai ir nesutarimai, todėl atidalinus ir paskyrus ieÅ¡kovui butÄ , o atsakovui sodo namÄ su žemės sklypu, Å¡alys galėtų joms nuosavybės teise priklausančiu turtu laisvai disponuoti.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, bei pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:1) nustatyti tarp Å¡alių butu su rÅ«siu, esančiu (duomenys neskelbiami), tokiÄ naudojimosi tvarkÄ :

A. Z. atitenka asmeniniam naudojimui kambarys, plane pažymėtas indeksu 3-4, turintis 10,98 kv.m. bendro ploto; B. Z. atitenka asmeniniam naudojimui kambarys, plane pažymėtas indeksu 3-6, turintis 14,31 kv.m. bendro ploto; bendram naudojimui atitenka: kambarys plane pažymėtas 3-5, turintis 18,42 kv.m. bendro ploto, virtuvė plane pažymėta 3-3, turinti 5,64 kv.m. bendro ploto, vonios su tualetu kambarys, plane pažymėtas indeksu 3-2, turintis 2,98 kv.m. bendro ploto, ir koridorius, plane pažymėtas indeksu 3-1, turintis 6,25 kv.m. ploto bei rÅ«sys paliktini bendram naudojimui.2) nustatyti žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbiami), tokiÄ naudojimosi tvarkÄ :

A. Z. atitenka asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „B“, turinti apie 0,0400 ha ploto; B. Z. atitenka asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksu „C“, turinti apie 0,0400 ha ploto; bendram naudojimui atitenka žemės sklypo plotas pažymėtinas indeksu „A“, turintis apie 0,0400 ha ploto.3) nustatyti pastatu-sodo namu, esančiu (duomenys neskelbiami), tokiÄ naudojimosi tvarkÄ : A. Z. atitenka asmeniniam naudojimui kambarys, plane antrame aukÅ¡te pažymėtas indeksu 1-5, turtintis 9,25 kv.m.;

B. Z. atitenka asmeniniam naudojimui kambarys, plane pirmame aukÅ¡te pažymėtas indeksu 1-2, turintis 9,44 kv.m.; bendram naudojimui atitenka kambarys antrame aukÅ¡te, plane pažymėtas indeksu 1-6, turintis 10,17 kv.m., virtuvė pirmame aukÅ¡te, plane pažymėta indeksu 1-4, turinti 10,17 kv.m., rÅ«sys plane pažymėtas indeksu R-l, turintis 25,72 kv.m., nebaigto statyti garažo patalpos, plane pažymėtos J-l, 2,99 kv.m. ploto, J-2, 2,93 kv.m. ploto, J-3, 18,92 kv.m. ploto.PrieÅ¡ieÅ¡kinyje teigė, kad jis netrukdo ieÅ¡kovui naudotis paveldėtu turtu, jie iki Å¡iol naudojasi juo, tačiau ieÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes jis tik paskutinius kelis metus dažniau bÅ«na Lietuvoje, o taip jis gyvena Rusijoje, ir tik atvykus trumpam į LietuvÄ , jis apsistoja bute.

IeÅ¡kovas siekia atidalinti nuosavybę tam, kad nevaržomas galėtų turtÄ parduoti, nes jam jis nereikalingas, prieÅ¡ingai nei atsakovui, kuris yra Lietuvos pilietis ir su žmona gyvena Lietuvoje, todėl jam reikalingas butas, nes sodas nėra pritaikytas gyvenimui žiemÄ . Taip pat jam reikalingas ir sodas su namu, nes tai yra jo pastatytas namas ir jis visÄ Å¡iltesnį metų laikÄ praleidžia, gyvendamas sode. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį - atmetė.

Atidalino ieÅ¡kovo B. Z. nuosavybės dalis iÅ¡ ieÅ¡kovo B. Z. ir atsakovo A. Z. bendrosios dalinės nuosavybės – ½  dalį 3 kambarių 58,58 kv/m ploto, buto su rÅ«siu, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami); ½ dalį 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbiami) ir ½ dalį 91,62 kv/m ploto pastato - sodo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esančių (duomenys neskelbiami).Nustatė atsakovui A. Z. asmeninės nuosavybės teisę į 3 kambarių 58,58 kv/m ploto butÄ /patalpas - butÄ su rÅ«siu, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), o ieÅ¡kovui B.

Z. - asmeninės nuosavybės teisę į 0,1200 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbiami) ir į pastatÄ - sodo namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami).Priteisė atsakovui A. Z. iÅ¡ ieÅ¡kovo B. Z. 14 400 Lt kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnės vertės turo dalį.Teismas nustatė, kad Å¡alys tarpusavyje nesusitarė dėl atidalijimo tiek iki kreipimosi į teismÄ , tiek bylÄ nagrinėjant teisme. Byloje pateiktas ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas dėl turto atsidalinimo, tačiau atsakovas į siÅ«lymus nereagavo, o taip pat nereiÅ¡kė ieÅ¡kovui savo pasiÅ«lymų.

IÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimų, teismas pripažino, kad bendraturčiai negali sutarti ir suderinti atidalijimo tarpusavio susitarimu, taip pat nesutaria ir dėl naudojimosi tvarkos paveldėtu turtu nustatymo. Atsakovui teismo posėdyje iÅ¡ esmės sutikus, kad galimas atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės, taikė šį Å¡alių teisių gynimo bÅ«dÄ .Teismas nurodė, kad nors atidalinami bendrosios nuosavybės objektai skiriasi savo paskirtimi ir atsižvelgiant į asmenų poreikius į bÅ«stÄ Â Ä¯prastinėmis sÄ lygomis negalėtų bÅ«ti laikomi lygiaverčiais pagal jų naudojimÄ , tačiau nagrinėjamoje byloje, teismo įsitikinimu, jie gali bÅ«ti dalinami tarp Å¡alių kaip atitinkantys jų poreikius.

Teismas nustatė, kad atsakovas su Å¡eima nuolat gyvena Lietuvoje, ginčo bute jo gyvenamoji vieta deklaruota nuo 1980 m. birželio 3 d., jis Å¡iame bute gyvena pastoviai, kito gyvenamojo ploto Vilniaus mieste ar Lietuvoje neturi. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovas nors ir turi leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau Lietuvoje nuolat negyvena, o praleidžia apie tris-keturis mėnesius. Tai, kad ieÅ¡kovas nuolat negyvena Lietuvoje, teismo vertinimu patvirtina ir faktas, kad jam paskirta pensija Rusijos Federacijos gynybos ministerijos yra pervedama į jo vardu AAB Rusijos taupomojo banko Karelijos skyriuje atidarytÄ sÄ skaitÄ .

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neneigė aplinkybės, kad jam nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį jis nori parduoti bei paaiÅ¡kino, jog butÄ jam paprasčiau parduoti ar palikti kaip palikimÄ savo vaikams, tuo tarpu sodo sklypÄ parduoti jam, kaip Rusijos piliečiui, yra sudėtingiau. Å ių aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad butas, kaip gyvenamasis bÅ«stas, yra bÅ«tinybė atsakovui su Å¡eima, o ieÅ¡kovui reikalingas objektas pardavimui, todėl šį interesÄ ir jo poreikį gali patenkinti kitas nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas su sodo namu.

Teismas, vadovaudamasis CK 4.80 straipsnio nuostatomis sprendė, jog yra pagrindas iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kinį ir Å¡alis atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės, nustatant nuosavybės teisę ieÅ¡kovui į sodo sklypÄ su namu, o atsakovui - į ginčo butÄ . Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas atidalinti jį iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir jam paskirti butÄ , o atsakovui sodo sklypÄ su namu bei priteisti jam 15 000 Lt kompensacijÄ už atsakovui tenkantį brangesnį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka turtÄ , abiejų objektų vidutinę rinkos kainÄ nurodė pagal inventorizacinius duomenis, o atsakovas sutiko su Å¡ia ieÅ¡kovo nurodyta kaina, tokiu bÅ«du Å¡alys butÄ Ä¯vertino 142 000 Lt, sodo žemės sklypÄ Â su sodo namu 170 800 Lt ir nustatęs, kad ieÅ¡kovui atiteko brangesnis turtas, jam atitekusi dalis pinigine iÅ¡raiÅ¡ka yra 28 800 Lt didesnė, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 14 400 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui atitenkančiÄ didesnę turto dalį.

Spręsdamas klausimÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio teismas pažymėjo, jog sprendus, kad yra pagrindas Å¡alis atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės, tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio nėra prasmės ir pagrindo.             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas B. Z. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, priimtÄ dėl ieÅ¡kinio, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti pilnai, atitinkamai iÅ¡ naujo paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, o kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ ; pripažinus teismÄ buvus Å¡aliÅ¡ku (galimai Å¡aliÅ¡ku), bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo A. Z. bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas pasiÅ«lė atidalinti Å¡alis iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės skiriant vienai Å¡aliai butÄ , o kitai - sodo sklypÄ su namu, kas visiÅ¡kai neatitinka byloje esamų įrodymų ir ieÅ¡kovo valios, nes ieÅ¡kovas ne pasiÅ«lė, o teismui pateikė konkretų reikalavimÄ - atidalinti jį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatyti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teisę į 3 kambarių butÄ , o atsakovui nustatyti asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypÄ ir sodo namÄ .

Teismas išėjo už ieškinio ribų, toks teismo sprendimas pažeidžia ieškovo teises, kadangi teismas savo nuožiūra ieškovui priteisė kita, ko jis teismo net neprašė.

2. Teismas sprendimu nustatė, kad pats ieÅ¡kovas neneigė tos aplinkybės, jog jam nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį jis nori parduoti. Tokios teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja, ir paties teismo nustatytoms aplinkybėms, kur teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas teisme paaiÅ¡kino, kad butÄ jam paprasčiau palikti kaip palikimÄ savo vaikams, tuo tarpu sodo sklypÄ , kaip Rusijos piliečiui, bÅ«tų sudėtingiau. Byloje nustatyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovo valia ir noras atidalintÄ turtÄ palikti vaikams kaip palikimÄ , visiÅ¡kai paneigia ieÅ¡kovo ketinimus šį turtÄ parduoti.

Nepagrįstos ir prieÅ¡taraujančios iÅ¡tirtiems įrodymams teismo iÅ¡vados, kad butas, kaip gyvenamasis bÅ«stas, yra bÅ«tinybė atsakovui su Å¡eima, o ieÅ¡kovui reikalingas objektas pardavimui, kas sudaro pagrindÄ tokį teismo sprendimÄ pripažinti prieÅ¡taringu, o tuo pačiu – nepagrįstu bei neteisėtu.3. Ä®vertinant tai, kad tarp Å¡alių jau gana ilgÄ laikÄ yra nusistovėjusi atsidalintinu turtu naudojimosi tvarka: ieÅ¡kovas gyvena bute, o sodo sklype gyvena ir tvarkosi tik atsakovas su žmona, bei į tai, kad atsakovas verčiasi automobilių remontu ir tam yra pilnai užėmęs vienÄ garaÅ¾Ä bei atsižvelgiant į antstolio konstatacijÄ , kuri įrodo ir patvirtina, kad sodo namas yra pritaikytas gyventi iÅ¡tisus metus, darytina iÅ¡vada, jog paliekant teismo atmestÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kinys tenkintinas pilnai - ieÅ¡kovui nustatytina nuosavybės teisė į butÄ , o atsakovui į žemės sklypÄ su sodo namu, kas tokiu atveju bÅ«tent labiausiai ir atitiktų Å¡alių poreikius, ir jau nusistovėjusiÄ padėtį.4.

Teismas įvertinęs, kad ieÅ¡kovas abiejų objektų vidutinę rinkos kainÄ nurodė pagal inventorizacinius duomenis, o atsakovas su Å¡ia ieÅ¡kovo nurodyta kaina sutiko, nustatęs ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į sodo sklypÄ su sodo namu, už jam atitekusį 28 800 Lt brangesnį turtÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 14 400 Lt kompensacijÄ . Tokie teismo vertinimai prieÅ¡tarauja bylos duomenims: atsakovas su ieÅ¡kovo įkainojimu nesutiko, ir nurodė, jog ieÅ¡kovo įkainuotas 60 000 Lt žemės sklypas dabar kainuoja 33 000 Lt, o atsižvelgiant į paties teismo nustatytÄ aplinkybę, kad Å¡alys atidalijamÄ turtÄ vertina pagal VÄ® RC duomenis, pagal kuriuos 2012 m. sausio 1 d. buto kaina yra 166 000 Lt, o žemės sklypo su namu - 165 600 Lt, toks teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu, o tuo pačiu neteisėtu bei naikintinu.5.

Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 400 Lt žyminį mokestį ir 2 500 Lt advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 140 Lt žyminį mokestį ir 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti, nors į bylÄ yra pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovas turėjo iÅ¡laidų, gaudamas ir pažymÄ iÅ¡ VÄ® Registrų centro ir       2 000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ ginčijant prieÅ¡ieÅ¡kinį teisme.

Anot apelianto, kadangi atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys buvo atmestas, tai pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir netinkamai pritaikė CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas.6. Atsakovas apie bÅ«simÄ teismo sprendimÄ jau žinojo iÅ¡ anksto, o tai neabejotinai patvirtina faktÄ , jog teismas bendradarbiavo su atsakovu (jo atstovu), dėl ko ir dalies ieÅ¡kovo teiktų į bylÄ Ä¯rodymų neprijungė, įrodymus byloje vertino iÅ¡skirtinai atsakovo naudai, išėjo už ieÅ¡kinio ribų (suprantama atsakovo naudai), ir dalies iÅ¡laidų ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo nepriteisė.

Pripažintina, kad teismas priėmė Å¡aliÅ¡kÄ , nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas A. Z. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, spręsdamas atidalinimo klausimÄ , vadovavosi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo pasiÅ«lytomis turto vertėmis. Skunde ieÅ¡kovas, kuris pirmos instancijos teisme sutiko ir neginčijo turto verčių, nurodo naujas atidalijamo turto vertes.

Toks turto pervertinimas vertintinas kaip naujų įrodymų, kurie turėjo bÅ«ti vertinami pirmosios instancijos teismo, teikimas. IeÅ¡kovo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos CPK 314 straipsnio nuostatos. IeÅ¡kovas nepraÅ¡o prijungti papildomų įrodymų ir nepagrindžia jų pateikimo bÅ«tinumo, nenurodo priežasčių dėl ko negalėjo Å¡ių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui.2. IeÅ¡kovas skunde nurodo, kad sodo namelis yra tinkamas gyventi ne tik vasarÄ , bet ir žiemÄ . Å ie jo teiginiai neatitinka tikrovės – sodininkų bendrijoje vandens padavimas nuo rudens iki pavasario iÅ¡jungiamas, sodo sklype nėra Å¡ulinio ir gręžinio, namelis nėra apÅ¡iltintas.

Antstolė nurodė, jog namelis yra tinkamas gyventi, tačiau jis tinkamas gyventi tik vasarÄ .3. IeÅ¡kovas nėra Lietuvos pilietis, jo Å¡eima gyvena Petrozavodske, kur jis turi nuosavÄ butÄ , ten pat gauna ir kariÅ¡kio pensijÄ . Atsakovas su Å¡eima bute gyvena nuo pat jo įsigijimo (1980 m.).4. IeÅ¡kovo teigimas apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ nepagrįstas, teismas ieÅ¡kovo pageidavimu turtÄ atidalijo natÅ«ra kiekvienai iÅ¡ Å¡alių. Teisėjų kolegija konstatuoja:Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimas naikintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å ioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo bÅ«do ir dalies vertės nustatymo.Pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu atidalino ieÅ¡kovo B. Z. nuosavybės dalis iÅ¡ jo ir atsakovo A. Z. bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatė atsakovui A. Z. asmeninės nuosavybės teisę į 3 kambarių 58,58 kv/m ploto butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbiami), o ieÅ¡kovui B.

Z. - asmeninės nuosavybės teisę į 0,1200 ha žemės sklypÄ , ir sodo namÄ , esančius (duomenys neskelbiami), taip pat priteisė atsakovui A. Z. iÅ¡ ieÅ¡kovo B. Z. 14 400 Lt kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnės vertės turto dalį. PrieÅ¡ieÅ¡kinį teismas atmetė.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieÅ¡kovas savo apeliaciniu skundu, be kita ko teigia, kad teismas, įvertinęs, kad ieÅ¡kovas abiejų objektų vidutinę rinkos kainÄ nurodė pagal inventorizacinius duomenis, o atsakovas su Å¡ia ieÅ¡kovo nurodyta kaina sutiko, nustatęs ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į sodo sklypÄ su sodo namu, už jam atitekusį 28 800 Lt brangesnį turtÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 14 400 Lt kompensacijÄ .

Apelianto teigimu, tokie teismo vertinimai prieÅ¡tarauja bylos medžiagai: atsakovas su ieÅ¡kovo įkainojimu nesutiko, ir nurodė, jog ieÅ¡kovo įkainuotas 60 000 Lt žemės sklypas dabar kainuoja 33 000 Lt.Atsižvelgdama į Å¡iuos bei kitus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog 2010 m. gruodžio 27 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pagrindu po ieÅ¡kovo B. Z. ir atsakovo A. Z. motinos mirties jie paveldėjo lygiomis dalimis (po ½ dalį) 3 kambarių 58,58 kv.m ploto butÄ su rÅ«siu, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami); 0,1200 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbiami), ir į 91,62 kv.m ploto pastatÄ â€“ sodo namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami) (6-11 b. l.).

Paveldėtu butu, sodo žemės sklypu ir jame esančiais pastatais naudojimosi tvarka tarp Å¡alių nenustatyta (12-17 b. l.).Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės yra vienas bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, Å¡iuo bÅ«du bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006;

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo bÅ«das, kuris gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo bÅ«dÄ â€“ atidalyti natÅ«ra. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensacijÄ be kito bendraturčio sutikimo galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, iÅ¡naudotos visos galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iÅ¡ bendraturčio neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; ir kt.) Pagal kasacinio teismo praktikÄ atidalijimo piniginiu ekvivalentu subsidiarumo nepaisymas reiÅ¡kia savininko teisių pažeidimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu nepanaudotos visos galimybės atidalyti daiktÄ natÅ«ra, derinant visų bendraturčių teisėtus interesus, kompensacijos priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios nuosavybės atidalijimo sÄ lygų, bÅ«tų vertinamas kaip jo nuosavybės teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; ir kt.).

Taigi pagal Å¡iÄ kasacinio teismo nuostatÄ kompensacijos kitu daiktu atidalijimo procese priteisimas be bendraturčio sutikimo, jeigu nepanaudotos visos galimybės atidalyti daiktÄ natÅ«ra, derinant visų bendraturčių teisėtus interesus, taip pat bÅ«tų vertinamas kaip savininko nuosavybės teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2013).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad, iÅ¡mokant bendraturčiui kompensacijÄ , bÅ«tina atidalijimo sÄ lyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę.

Dėl to, prieÅ¡ atidalijant bendraturčio dalį, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir pasirinkti teisingÄ kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2013).Nagrinėjamu atveju atidalijimo siekiantis ieÅ¡kovas B. Z., praÅ¡ydamas priteisti jam nuosavybės teise trijų kambarių 58,58 kv/m ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), o atsakovui – 0,1200 ha žemės sklypÄ ir 91,62 kv.m ploto pastatÄ â€“ sodo namÄ , esančius (duomenys neskelbiami), Vilniuje (2 b. l.), dalytino turto vertę grindė VÄ® Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos butas įvertintas 142 000 Lt (7 b. l.), žemės sklypas – 67 800 Lt (9 b. l.), pastatas-sodo namas – 103 000 Lt (11 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad abiejų objektų vidutinę rinkos kainÄ ieÅ¡kovas nurodė pagal inventorizacinius duomenis, atsakovas su Å¡ia ieÅ¡kovo nurodyta kaina sutiko, tokiu bÅ«du Å¡alys butÄ Ä¯vertino 142 000 Lt, o sodo žemės sklypÄ Â su sodo namu – 170 800 Lt, padarė iÅ¡vadÄ , kad nustačius ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į sodo sklypÄ su sodo namu, jam atiteko brangesnis turtas, jam atitekusi dalis pinigine iÅ¡raiÅ¡ka yra 28 800 Lt didesnė, todėl priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 14 400 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui atitenkančiÄ didesnę turto dalį.

Byloje nustatyta, kad su ieÅ¡kovo siÅ«lomu atidalijimo bÅ«du nesutinkantis atsakovas teigė, kad siÅ«lomas atsidalijimo bÅ«das jam nepriimtinas – abu paveldėtus objektus galima valdyti ir naudotis jais bendrai, o reikalui esant susitarimu galima nustatyti jų naudojimosi tvarkÄ , įregistruojant jÄ vieÅ¡ame registre (41-42 b. l.). Savo procesiniuose dokumentuose atsakovas taip pat teigė, kad jis nesutinka su atidalijimu iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ir kompensacijos priteisimas nėra galimas, be to, ji neteisingai paskaičiuota (43 b. l.).

IÅ¡ byloje esančio Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo pateiktu įkainojimu, teigė, kad ieÅ¡kovo įkainuotas 60 000 Lt žemės sklypas dabar kainuoja            33 000 Lt (66 b. l.). Taigi, iÅ¡ esmės pagrįsti yra apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo atliktas atidalijamo turto vertinimas nepagrįstas bylos duomenimis.Pažymėtina, kad sprendžiant dėl taikytino atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės bÅ«do ir parenkant teisingÄ kompensacijos dydį, svarbi yra turto vertė.

Taigi, byloje iÅ¡ esmės yra kilęs ginčas dėl atidalijamo turto vertės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, iÅ¡aiÅ¡kino, kad turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; ir kt.).

Vertinant nekilnojamÄ jį turtÄ , gali bÅ«ti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo iÅ¡vadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo bÅ«du, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panaÅ¡ių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Dėl Å¡ių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro duomenys paprastai laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais už individualaus vertinimo iÅ¡vadas, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡alims nesutariant dėl atidalijamo turto vertės, pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrosios bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto individualios rinkos vertės, dėl ko pasirinktas turto atidalijimo bÅ«das gali bÅ«ti nepagrįstas, o piniginė kompensacija už dalies turto praradimÄ nustatyta neteisingai. Teisingas kompensacijos dydis apskaičiuojamas įvertinant bendraturčio gautos atidalyto daikto dalies ir idealiosios dalies rinkos verčių skirtumÄ pinigais.IeÅ¡kovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , taip pat teigia, kad skundžiamu spendimu teismas nustatė, jog aplinkybės, kad nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį ieÅ¡kovas nori parduoti, neneigė pats ieÅ¡kovas.

Anot apelianto, tokios teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja ir paties teismo nustatytoms aplinkybėms, kur teismas nustatė: ieÅ¡kovas teisme paaiÅ¡kino, kad butÄ jam paprasčiau palikti kaip palikimÄ savo vaikams, tuo tarpu sodo sklypÄ , kaip Rusijos piliečiui, bÅ«tų sudėtingiau. Apelianto teigimu, byloje nustatyta aplinkybė, kad jo valia ir noras atidalintÄ turtÄ palikti vaikams kaip palikimÄ , visiÅ¡kai paneigia jo ketinimus šį turtÄ parduoti. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad butas kaip, gyvenamasis bÅ«stas, yra bÅ«tinybė atsakovui su Å¡eima, o ieÅ¡kovui reikalingas objektas pardavimui.

Pasak apelianto, teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas, tuo pačiu – nepagrįstas bei neteisėtas.Pasisakydama dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas B. Z. yra Rusijos federacijos pilietis, turintis leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje (12, 15, 42, 68-69,128 b. l.). Todėl sprendžiant dėl teismo iÅ¡vados, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui reikalingas objektas pardavimui, todėl šį interesÄ ir poreikį gali patenkinti kitas nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas su sodo namu, pagrįstumo, pasisakytina dėl užsienio valstybių piliečių teisių į žemę reglamentavimo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemę, vidaus vandenis ir miÅ¡kus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – Konstitucinis įstatymas) 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, užsienio subjektai – užsieniečiai – yra užsienio valstybių piliečiai ir užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės. Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, ieÅ¡kovas pripažintinas užsienio subjektu (užsieniečiu). Å iame įstatyme nustatyti užsienio subjektai, kuriems jame įtvirtinta tvarka ir sÄ lygomis Lietuvoje gali bÅ«ti leidžiama nuosavybės teise įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miÅ¡kus (Konstitucinio įstatymo 1 straipsnis).

Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teise įsigyti žemę gali bÅ«ti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Pažymėtina, jog Å¡ie užsienio subjektai iÅ¡vardyti Konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje, tačiau Rusijos Federacijos piliečiai į nurodytų subjektų sÄ raÅ¡Ä nepatenka. Pagal Konstitucinio įstatymo 6 straipsnį, įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams draudžiama įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miÅ¡kus, tačiau šį turtÄ jie gali valdyti ar naudoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių piliečiai negali įsigyti žemės Lietuvos Respublikoje, iÅ¡skyrus tuos atvejus, jeigu jie turi leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimÄ nuolat gyventi kitoje Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančioje valstybėje, iÅ¡skyrus žemės Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas B. Z. yra Rusijos federacijos pilietis, todėl nustačius jam asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , esantį Lietuvos Respublikoje, disponavimas Å¡iuo turtu ieÅ¡kovui bus apsunkintas. Ä® Å¡iÄ aplinkybę, priimdamas sprendimÄ atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, todėl toks atidalinimas negali bÅ«ti pripažįstamas pagrįstu ir teisingu.Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pats ieÅ¡kovas neneigė aplinkybės, jog jam nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį jis nori parduoti (107 b. l.), teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad butÄ jam paprasčiau parduoti ar palikti kaip palikimÄ savo vaikams, tuo tarpu sodo sklypÄ parduoti jam, kaip Rusijos piliečiui, yra sudėtingiau (108 b. l.).

IÅ¡ byloje esančio Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio protokolo turinio nustatyta, kad ieÅ¡kovas, atsakydamas į teismo klausimus, paaiÅ¡kino, jog tiek jo, tiek ir brolio (atsakovo) deklaruota gyvenamoji vieta yra bute, jis visÄ laikÄ jame gyveno, iÅ¡skyrus kai 2-3 mėn. iÅ¡važiuodavo pas sÅ«nų bei nurodė, kad jei gaus sodÄ , negalės juo tinkamai naudotis, kadangi nėra Å¡ios valstybės pilietis, Å¡io turto negalės palikti vaikams (101 b. l.). Taigi, nėra pagrindo nesutikti su apelianto argumentu, kad ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡ta valia ir noras atidalintÄ turtÄ palikti vaikams kaip palikimÄ paneigia jo ketinimus šį turtÄ parduoti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja teismo nustatytoms aplinkybėms bei bylos duomenims.Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad sprendimÄ dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pirmosios instancijos teismas priėmė, nenustatęs reikÅ¡mingų Å¡iai bylai tinkamai iÅ¡spręsti faktinių aplinkybių ir netinkamai pritaikęs materialinės teisės normos, o taip pat pažeisdamas proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 176, 177, 179, 185 str.), tokiu bÅ«du neatskleidęs bylos esmės, ir dėl Å¡ių pažeidimų priimtas sprendimas negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, Å¡ie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡nagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio procerso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.                          Teisėjai                                                                                       Konstantinas Gurinas                                                                                                      Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                                                                                              Donatas Å ernas