2021-12-08 Nr. AB-26372-3-61-3-00995-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4055-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00995-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z.-U.-H. (M. Z.-U.-H.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Z.-U.-H. (M. Z.-U.-H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Z.-U.-H. (M. Z.-U.-H.) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 50U-01311/4U-284 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respublika Pakistano Islamo Respublikos piliečiui M. Z.-U.-H.“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2022 m. spalio 16 d. (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), kuris jam buvo išduotas dėl studijų Vilniaus kolegijoje. Sprendimas yra grindžiamas Migracijos departamento gautais duomenimis iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD), kuriuose nurodoma, kad pareiškėjas yra radikalių pažiūrų musulmonas, palaikantis teroristinių organizacijų ideologiją ir pateisinantis teroristinius išpuolius Europoje, ragina kovoti už Islamo religiją, prieš kurią tariamai yra nusistačiusios Europos šalys, vykdant smurtinius išpuolius prieš civilius. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis niekur nėra sakęs ar rašęs arba kitokiu būdu ištransliavęs minėtus teiginius, kurie vienareikšmiškai galėtų būti vertinami taip, kaip nurodoma Sprendime. Atsižvelgus į tai, jo nuomone, Migracijos departamentas bei VSD turėtų pateikti teismui duomenis ar informaciją, kurios pagrindu pareiškėjas yra laikomas radikalių pažiūrų tikinčiuoju, raginančiu už islamo tikėjimą kovoti smurtiniais išpuoliais prieš civilius gyventojus.

3. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas buvo priimtas per klaidą. Jis Lietuvoje gyvena nuo 2017 m. ir kiekvieną kartą jam kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Migracijos departamentas nuolat renka ir tikrina informaciją apie jį bei bendradarbiauja su VSD, todėl Sprendime įvardijamus veiksmus VSD turėjo ir galėjo užkardyti anksčiau, o ne po ketverių metų. Pareiškėjo įsitikinimu, VSD perduodant informaciją Migracijos departamentui buvo padaryta klaida.

4. Ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas uždraudė jam 5 m. atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat nusprendė įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 dalį, 2 dalies pirmąją pastraipą 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvą motyvuojamas valstybės saugumu ir šis klausimas neatsiejamai išspręstas kartu su sprendimu panaikinti leidimą laikinai gyventi, kuris priimtas dėl keliamos grėsmės saugumui. Ši Sprendimo dalis, pareiškėjo manymu, pažeidžia jo ir jo šeimos teises. Pareiškėjas neprieštarauja dėl Migracijos departamento Sprendime nurodytos aplinkybės, jog jis nėra sukūręs šeimyninių ryšių Lietuvoje, tačiau atkreipė dėmesį, kad yra sudaręs santuoką su Ispanijos Karalystės piliete R. R. R. K., taigi skundžiamu Sprendimu jam apribojama teisė vykti ir į Ispaniją.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, galiojantį 2 m., o 2020 m. spalio 16 d. išdavė leidimą laikinai gyventi. 2021 m. kovo 16 d. Migracijos departamentas gavo informaciją iš VSD, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui bei siūlymą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. laikotarpiui, įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II Reglamentą bei spręsti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.

7. VSD gautais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra radikalių pažiūrų musulmonas, kuris palaiko teroristinių organizacijų ideologiją ir pateisina teroristinius išpuolius Europoje, ragina kovoti už islamo religiją, prieš kurią tariamai yra nusistačiusios Europos šalys, vykdant smurtinius išpuolius prieš civilius. Atsakovas, įvertinęs gautus duomenis ir tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika, kiti jo ryšiai nėra reikšmingi ir ilgalaikiai, Sprendimu panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. nuo Sprendimo priėmimo dienos ir įvedė į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C.SIS) įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis, 3 m. nuo Sprendimo priėmimo dienos.

8. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais dėl to, kad Sprendimas priimtas dėl klaidos, kadangi skunde jokios klaidos nenurodė ir jos nedetalizavo. Tai tik parodo, jog pareiškėjas neneigė Sprendime nurodytų kompetentingos institucijos pateiktų neįslaptintų aplinkybių, kuriomis grindžiama pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui. Atsakovas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, kada konkrečiai užsienietis dėl tam tikrų savo veiksmų faktiškai pradeda kelti grėsmę valstybės saugumui ir nepriklausomai nuo to, ar jo keliama grėsmė valstybės saugumui turėjo ar galėjo būti nustatyta anksčiau, Migracijos departamentas, gavęs kompetentingos institucijos išvadą, kad pareiškėjas tokią grėsmę kelia, privalo panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas skunde neginčijo, jog palaiko teroristinių organizacijų ideologiją, pateisina teroristinius išpuolius Europoje, ragina kovoti už islamo religiją, bet ir nepateikė jokių minėtas aplinkybes galinčių paneigti įrodymų.

9. Atsakovas neturi pagrindo abejoti VSD pateiktais duomenimis dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o iš VSD gauta informacija yra įslaptinta įstatymų nustatyta tvarka, todėl Migracijos departamentas negali teikti detalesnių paaiškinimų, susijusių su šios išvados turiniu, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas Sprendime negalėjo remtis šios kompetentingos institucijos išvada. Priešingu atveju būtų apribota Migracijos departamento teisė bei pareiga vykdyti jam teisės aktų nustatytas funkcijas ir priimti būtinus sprendimus, užtikrinančius valstybės ir visuomenės interesus.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad perspėjimo ir įvedimo į C.SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvės valstybėse iš esmės pažeidžia jo ir jo šeimos teises. Pareiškėjo teiginiai apie santuokos sudarymą rodo, kad jis sudarė santuoką su Ispanijos Karalystės piliete, tačiau santuokos registracijos liudijimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra legalizuotas, todėl jo autentiškumas kelia abejonių. Iš minėto dokumento nėra galimybės nustatyti, ar santuoka šiuo metu yra galiojanti, be to pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo išdavimo, nurodė, jog yra nevedęs, todėl darytina išvada, jog jis pateikė prieštaringus argumentus, nepateikdamas jokių duomenų, įrodančių, kad jis turi šeiminių ryšių su Ispanijos Karalystės piliete.

11. Sprendimas buvo priimtas ir perspėjimas į C.SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvės valstybėse buvo įvestas vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis. Valstybės saugumas yra pagrindinė vertybė, kuri, lyginant su galimais asmenų teisių pažeidimais, yra žymiai svarbesnė, todėl pareiškėjui taikyti apribojimai yra proporcingi ir būtini valstybės interesams. Nustačius, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas pagal imperatyvias teisės aktų nuostatas privalėjo ne tik panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, bet ir nustatyti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti perspėjimo į C.SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvės valstybėse. Vadovaujantis VSD viešose ataskaitose skelbiama informacija, ekstremistinių ideologijų rėmėjai naudojasi galimybe laisvai judėti Šengeno erdvės šalyse, Lietuva gali pasinaudoti tranzitui, slapstymuisi, išpuolių prieš kitas šalis planavimui. Tarptautinio terorizmo grėsmė Bendrijos narėms išlieka didelė, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra radikalių pažiūrų musulmonas, kuris palaiko teroristinių organizacijų ideologiją, galima pripažinti, jog Sprendimu nustatytas draudimas pareiškėjui atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes yra pagrįstas ir būtinas siekiant išvengti minėtų grėsmių.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. VSD nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė jo kompetencijos ribose, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir jo elgesį, proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus, taigi priimtas teisėtai ir pagrįstai.

14. VSD Migracijos departamentui pateikė gautą informaciją apie tai, kad pareiškėjas yra radikalių pažiūrų musulmonas, kuris palaiko teroristinių organizacijų ideologiją ir pateisina teroristinius išpuolius Europoje, ragina kovoti už islamo religiją, prieš kurią tariamai yra nusistačiusios Europos šalys, vykdant smurtinius išpuolius prieš civilius gyventojus. Surinkta medžiaga apie pareiškėją leidžia pagrįstai manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Taigi dėl minėtos priežasties Migracijos departamentui buvo pasiūlyta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, išsiųsti jį iš šalies bei įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 m., taip šiam laikotarpiui pareiškėjo asmens duomenis pateikti į C.SIS.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Pakistano Islamo Respublikos pilietis, kuriam 2017 m. sausio 30 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7403430, galiojęs iki 2018 m. sausio 30 d., 2018 m. sausio 31 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7427946, galiojęs iki 2019 m. vasario 1 d., 2019 m. vasario 2 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7455995, galiojęs iki 2019 m. gegužės 1 d., 2019 m. rugpjūčio 21 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. vasario 15 d. dirbo UAB „Gardusis kampas“, o nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. gruodžio 28 d. vykdė individualią veiklą. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi kaip asmuo, priimtas studijuoti Vilniaus kolegijoje. Pareiškėjas prašyme, be kita ko, nurodė, kad yra nevedęs, 2020 m. lankėsi Kirgizijos Respublikoje bei Ukrainoje. 2020 m. spalio 14 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį 2 m. 2020 m. spalio 16 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760004567, galiojantis iki 2022 m. spalio 16 d. VSD 2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. 19-229S informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui bei siūlymą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. laikotarpiui ir įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo šiam užsieniečiui atvykti ir apsigyventi. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė: 1) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi; 2) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui 5 m. nuo šio Sprendimo priėmimo dienos (iki 2026 m. kovo 15 d.); 3) įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II 3 m. nuo Sprendimo priėmimo dienos.

17. Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodė, jog Migracijos departamentas, gavęs ir išanalizavęs VSD pateiktą informaciją, teisėtai ir pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Teismas, įvertinęs trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą įslaptintą medžiagą, taip pat duomenis, kurie iš dalies išslaptinti, neturėjo pagrindo abejoti VSD pateiktos informacijos ir duomenų teisėtumu bei pagrįstumu, jų iš esmės nepaneigė ir pareiškėjas.

18. Teismo vertinimu, nėra pagrindų abejoti ginčijamo Sprendimo, kaip priimto per klaidą, teisėtumu, nes pareiškėjas skunde iš esmės nepateikė jokių svarių argumentų, kurie paneigtų VSD nustatytų aplinkybių visumą dėl grėsmės valstybės saugumui, todėl šį skundo argumentą teismas laikė deklaratyviu. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 2017 m., neturi įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi užsieniečio, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimo šalyje trukmė nelaikoma kriterijumi, dėl kurio išduotas leidimas negali būti panaikinamas. VSD nustatė, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl Migracijos departamentas, laikydamasis imperatyvių Įstatymo nuostatų, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi.

19. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 133 straipsnio 1 ir 5 dalies bei Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 37, 38.3 punktų nuostatas, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Kompetentingos institucijos priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. laikotarpiui. Pareiškėjo ir Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų nesieja jokie šeimyniniai ryšiai. Taigi, teismo vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. laikotarpiui yra teisėta, pagrįsta ir būtina priemonė valstybės interesams apsaugoti. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, kad Sprendimas jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytus pagrindus, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

20. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje pateikta santuokos registracijos liudijimo kopija su vertimu į lietuvių kalbą neįrodo, jog pareiškėjas 2018 m. sudarė santuoką su Ispanijos Karalystės piliete. Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjas galbūt sudarė santuoką, bet minėtas liudijimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra legalizuotas, jo autentiškumas kelia abejonių ir nėra galimybės nustatyti, ar santuoka galioja ir šiuo metu. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 4 d. teiktame prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, jog yra nevedęs. Taigi pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai ir argumentai šiuo aspektu prieštarauja jo nurodytiems duomenims teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Be to, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad R. R. būtų suteikta Ispanijos pilietybė, nes iš pateiktos santuokos registracijos liudijimo kopijos matyti, kad jame įrašyta, jog R. R. yra Pakistano pilietė. Teismui taip pat nėra pateikti jokie įrodymai apie tai, kad R. R. gyvenamoji vieta yra Ispanijos Karalystėje. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus, kad duomenų įvedimas į C.SIS dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvės valstybėse iš esmės pažeidžia jo ir jo šeimos teises, atmetė kaip nepagrįstus.

21. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo gauti duomenys apie tai, jog pareiškėjo studijos Vilniaus kolegijoje nutrauktos, 2021 m. birželio 7 d. jį išbraukus iš studentų sąrašų už studijų programoje nustatytų reikalavimų nevykdymą. Taigi akivaizdu, kad teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas yra praradęs teisę teisėtai gyventi Lietuvoje.

III. 22. Pareiškėjas M. Z.-U.-H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas teigia, kad jo sutuoktinė R. R. šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Kartu su apeliaciniu skundu pateikia šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus ir nurodo, jog, kadangi jo sutuoktinė teisėtai gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, tai laikytina, kad Migracijos departamento Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia jo teisę į šeimą, nes apriboja jo galimybes pasirūpinti žmona, palaikyti tarpusavio santykius, susilaukti vaikų. VSD ir Migracijos departamento manymas, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, turėtų apsiriboti tik Lietuvos Respublikos teritorija, o ne maksimaliai apriboti jo fizines galimybes pasimatyti su šeima, gyvenančia Jungtinėje Karalystėje.

24. Pareiškėjo nuomone, VSD pažyma yra nepagrįsta, nėra išslaptinta visa apimtimi ir nėra motyvuota. Pažymoje nurodyti deklaratyvus teiginiai, nepatvirtinti objektyvia lydimąja medžiaga, negali būti pripažinti įrodymu administracinėje byloje. Pareiškėjas nurodo, kad nepateisina teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ ir jos kovotojų veiksmų, neorganizuoja pakistaniečių atvykimo į Šengeno erdvę už piniginį atlygį, nėra uolus islamo religijos išpažinėjas. Teismas nepagrįstai neprašė išslaptinti visos VSD pažymos, kadangi tai vienintelis dokumentas, patvirtinantis Sprendimo teisėtumą, todėl pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalies nuostatas. VSD nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurių pagrindu pareiškėjas pripažintas galinčiu kelti grėsmę valstybės saugumui. VSD raštas tėra tik vienas iš įrodymų byloje, todėl jis turi būti vertinamas kitų įrodymų kontekste.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepaaiškina, kodėl dokumentų, kuriais jis grindžia savo teiginius, jog jo sutuoktinė dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, neteikė pirmosios instancijos teismui. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi nėra jokių pagrįstų priežasčių, kurios leistų apeliacinės instancijos teismui vertinti minėtus įrodymus, atsakovas prašo nepriimti šių įrodymų ir jų nevertinti. Be to, pareiškėjas teigė, jog jo sutuoktinė yra Ispanijos pilietė, tačiau į byla pateikta santuokos registracijos liudijimo kopija su vertimu rodo, jog pareiškėjas 2018 m. galimai sudarė santuoka su Pakistano Islamo Respublikos piliete R. R., tačiau šis santuokos registracijos liudijimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra legalizuotas ir jo autentiškumas kelia abejonių. Negana to, iš šio dokumento negalima nustatyta, ar santuoka galioja šiuo metu, o 2020 m. rugsėjo 4 d. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi metu jis nurodė, kad yra nevedęs. Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra tinkamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo santuoką, nėra pagrindo vertinti, ar Migracijos departamento Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisę į šeimos susijungimą.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra konstatavęs, jog iš esmės yra draudžiama neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus, tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Įstatymo 140 straipsnio 5 dalis nustato, kad administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant VSD, Policijos departamentui ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos ABTĮ numatytos nuostatos dėl išslaptinimo. Atsižvelgus į tai, atsakovo nuomone, teismas pagrįstai VSD išvadą laikė įrodymu šioje byloje ir vertino priimdamas skundžiamą sprendimą. Be to, dalis VSD išvados buvo išslaptinta, todėl pareiškėjas su išslaptinta šio dokumento dalimi galėjo susipažinti ir jam buvo žinoma, dėl kokių priežasčių vertinama, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui deklaratyviai teigė, jog Migracijos departamento sprendimas priimtas per klaidą, tačiau konkrečiai neįvardijo nei, kokios klaidos ginčijamame sprendime padarytos, nei kokios faktinės aplinkybės apie pareiškėją nurodomos neteisingai. Apeliaciniame skunde dėstomi pareiškėjo teiginiai, kad jis nepalaiko teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“, neorganizuoja teroristinių išpuolių ir kt., yra vien tik pareiškėjo gynybinė reakcija dėl jo atžvilgiu priimtų nepalankių sprendimų, tačiau jokios įrodomosios reikšmės neturi ir nepaneigia kompetentingos institucijos surinktos informacijos.

28. Nustatęs, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas pagal imperatyvias teisės aktų nuostatas privalėjo ne tik panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, bet ir nustatyti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti perspėjimą į C.SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvės valstybėse. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjas turi ryšių Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno erdvės valstybėje, dėl ko draudimas pareiškėjui atvykti galėtų būti vertinamas kaip neproporcingas.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

30. VSD 2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. 19-229S atsakovui pateikė informaciją apie tai, kad pareiškėjas yra radikalių pažiūrų musulmonas, kuris palaiko teroristinių organizacijų ideologiją ir pateisina teroristinius išpuolius Europoje, ragina kovoti už islamo religiją, prieš kurią tariamai yra nusistačiusios Europos šalys, vykdant smurtinius išpuolius prie civilius gyventojus. Turima informacija apie pareiškėją leidžia pagrįstai manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 140 straipsnio 5 dalį bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės augumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį. Šiems duomenims netaikomas ABTĮ nustatytos nuostatos dėl išslaptinimo.

31. VSD nuomone, teismas tinkamai įvertino ir pareiškėjo argumentus dėl sudarytos santuokos su Ispanijos Karalystės piliete. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie įrodymai apie tai, kad pareiškėjo sutuoktinei R. R. būtų suteikta Ispanijos pilietybė, nes iš pateiktos santuokos registracijos liudijimo kopijos matytai, kad R. R. yra Pakistano pilietė.

32. Kadangi VSD vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia byloje nustatytų ir pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 50U-01311/4U-284 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respublika Pakistano Islamo Respublikos piliečiui M. Z.-U.-H.“, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus bei į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus, teisėtumas ir pagrįstumas.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pagal VSD medžiagą pareiškėjas laikytinas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, todėl jam pagrįstai panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi. Nustačius šią aplinkybę, įvertinus, kad pareiškėją su Lietuvoje gyvenančiais asmenims nesieja jokie šeimyniniai ryšiai, teismo vertinimu, draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. laikotarpiui yra teisėta, pagrįsta ir būtina priemonė valstybės interesams apsaugoti. Kadangi nėra byloje jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Ispanijoje gyvenančia, šios šalies pilietybę turinčia R. R., pareiškėjo argumentus dėl neproporcingo ir šeimos teises ribojančio draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvės valstybėse, teismas laikė nepagrįstais.

35. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog Migracijos departamento sprendimas pažeidžia jo teisę į šeimos susijungimą, o VSD pažyma nelaikytina tinkamu įrodymu administracinėje byloje.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

37. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus (duomenis apie R. R. suteiktą leidimą gyventi Jungtinėje Karalystėje, apie jos darbą ir gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, jos paso kopiją). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas neturėjo galimybių šiuos dokumentus pateikti atsakovui, vykdančiam viešojo administravimo procedūras, kurių metu atliekamas visų sprendžiamam klausimui aktualių faktinių aplinkybių tyrimas bei vertinimas, ar pirmosios instancijos teismui, todėl minėti dokumentai apeliacinės instancijos teisme nevertintini.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog VSD pažyma nelaikytina tinkamu įrodymu šioje administracinėje byloje.

39. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Pagal ABTĮ 56 straipsnio 3 dalį faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

40. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra konstatavęs, jog iš esmės yra draudžiama neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus, tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad tai, ar tam tikra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali būti įrodymas atitinkamoje byloje (o jeigu taip, tai kokia apimtimi), priklauso nuo daugelio veiksnių, taip pat kad jeigu sprendimui teismo nagrinėjamoje byloje priimti ir tokiam teisingumui, kokį įtvirtina Konstitucija, įvykdyti teismui pakanka tokių įrodymų (medžiagos), kurie nėra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija, ši neatskleistina informacija, saugant viešąjį interesą, neturi būti įrodymas toje byloje ir šalys su ja negali būti supažindintos. Įstatymo 140 straipsnio 5 dalis nustato, kad administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos ABTĮ numatytos nuostatos dėl išslaptinimo. Atsižvelgiant į Įstatymo 140 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, pagal kuriuos nėra draudžiama visais atvejais remtis įslaptintais duomenimis kaip įrodymais, aplinkybę, kad įslaptinti duomenys susiję su grėsme valstybės saugumui, tai, kad atskleidžiant įslaptintą informaciją gali kilti rizika svarbiausiems valstybės interesams, teisėjų kolegijos manymu, iš dalies išslaptinta VSD išvada pagrįstai pripažinta įrodymu šioje byloje ir pirmosios instancijos teismas turėjo teisę šia išvada remtis priimdamas ginčijamą sprendimą. Be to, kadangi dalis VSD išvados buvo išslaptina, pareiškėjas galėjo su ja susipažinti ir jam buvo žinoma, dėl kokių priežasčių laikoma, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Taigi pareiškėjas turėjo galimybę pateikti atsikirtimus ir paaiškinimus dėl šių aplinkybių, tačiau to nepadarė.

41. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

42. Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu: jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai (Įstatymo 126 str. 1 d. 3 p.).

43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VSD 2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. 19-229S atsakovui pateikė informaciją apie tai, jog pareiškėjas yra radikalių pažiūrų musulmonas, kuris palaiko teroristinių organizacijų ideologiją ir pateisina teroristinius išpuolius Europoje, ragina kovoti už islamo religiją, prieš kurią tariamai yra nusistačiusios Europos šalys, vykdant smurtinius išpuolius prie civilius gyventojus. Įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tuo tarpu pareiškėjas argumentų ar įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, nepateikė. Taigi Migracijos departamentas, gavęs minėtą informaciją, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, teisėtai ir pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, iš bylos medžiagos matyti (b. l. 88, 155), jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateikti susipažinti VSD 2021 m. kovo 15 d. raštas Nr. 19-229S, teiktas Migracijos departamentui, bei minėto rašto parengimui reikšmingi dokumentai, taigi laikytina, kad pirmosios instancijos teismas susipažino su trečiojo suinteresuoto asmens VSD įslaptintais duomenimis apie pareiškėją, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas neturėjo pagrindo vertinti išslaptinto VSD 2021 m. kovo 15 d. rašto Nr. 19-229S, kaip įrodymo, administracinėje byloje.

44. Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15 punktą duomenys iš nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į nacionalinį sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

45. Šio reglamento 24 straipsnyje nurodyta, jog duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu (1 dalis). Minėto reglamento 21 straipsnyje nurodyta, kad prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II.

46. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (Įstatymo 133 str. 5 d.).

47. Tvarkoje yra nustatyti pavyzdiniai kriterijai, kurie turi būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį <...> (1 p.). Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; bei užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

48. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, atsižvelgęs į jam išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastis, t. y. kad, VSD duomenimis, pareiškėjas kelia realią grėsmę valstybės saugumui, o su Lietuvos Respublika nesieja jokie šeimyniniai ryšiai. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo duomenys į C. SIS buvo įvesti teisėtai ir pagrįstai SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, Sprendime taikytas ribojimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes užsieniečio teisių nesuvaržė labiau nei tai buvo būtina.

49. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip jau nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi kaip asmuo, priimtas studijuoti Vilniaus kolegijoje. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad yra nevedęs. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu jis pateikė santuokos registracijos liudijimo kopiją su vertimu, bet šis santuokos registracijos liudijimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra legalizuotas ar tinkamai patvirtintas jo autentiškumas. Negana to, iš šio dokumento negalima nustatyti, ar pareiškėjo sudaryta santuoka galioja šiuo metu. Įvertinus tai, kad byloje nėra tinkamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo santuoką, nėra pagrindo vertinti, ar Migracijos departamento Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisę į šeimos susijungimą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjo asmeniniai interesai ir šeiminiai ryšiai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų, juo labiau, kad Lietuvos Respublikoje nėra susiformavę tokie pareiškėjo socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai, kurie turėtų būti svarbesni už valstybės saugumą.

50. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

51. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Z.-U.-H. (M. Z.-U.-H.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė