2025-02-05 Nr. AB-2098-3-61-3-07445-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-253-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07445-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 24S55335 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad yra nepraleidęs termino skundui paduoti, tačiau, teismui vertinant priešingai, prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad atsakovas neatsiuntė pareiškėjui skundžiamo Sprendimo ir tai apribojo jo galimybes teikti skundą. Taip pat pranešime nurodyta apskundimo tvarka yra klaidinanti. Iš atsiųsto pranešimo nėra aiškus Sprendimo turinys, jo teisiniai ir faktiniai motyvai, todėl negalima teigti, kad atsakovas tinkamai informavo apie Sprendimą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos „Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalimi, galėjo būti apskųstas teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teismo teigimu, pareiškėjas nenurodė, kada sužinojo apie Sprendimą, tačiau iš prie skundo pateikto Migracijos departamento rašto „Dėl priimto sprendimo“ matyti, kad pareiškėjui Migracijos departamentas 2024 m. vasario 21 d. pranešimą apie priimtą sprendimą išsiuntė elektroniniu paštu.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo rūpestingas, nes nesiekė sužinoti, kokį sprendimą dėl Įstatymo nuostatų nesilaikymo (užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui) priėmė atsakovas, todėl dėl savo valingo elgesio, realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą, taip pat išsireikalauti iš Migracijos departamento dėl jo priimtą sprendimą, buvo pasyvus.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis teismas sprendė, kad aptariamą terminą pareiškėjas praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, sukliudžiusių per įstatyme nustatytą terminą paduoti teismui skundą, o dėl nesirūpinimo asmeniniais reikalais, todėl nėra įstatyminio pagrindo jį atnaujinti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimti kitą sprendimą, atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymi, kad pranešime dėl priimto Sprendimo nurodyta, jog pareiškėjas galės skųsti skundžiamą sprendimą per 14 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos. Tačiau skundžiamas Sprendimas nėra įteiktas pareiškėjui, todėl atsakovo pranešimas yra dviprasmiškas ir užkerta kelią pareiškėjui realizuoti savo teises (teisę į gynybą ir kt.). Be to, atsakovas pats nurodė, kad Sprendimas yra skundžiamas per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos, o ne nuo pranešimo įteikimo dienos. Teismas taip pat iš esmės sutiko su pareiškėjo argumentais, kad pranešime yra nurodyta neteisinga ir klaidinanti apskundimo tvarka.

Pareiškėjui pažymi, kad atsakovas taip pat nenurodė, kokiu būdu pareiškėjas gali gauti patį Sprendimą ir kad pats Sprendimas siunčiamas nebus. Taigi, atsakovas klaidino pareiškėją, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo pareigą perkėlė pareiškėjui. Atsakovo veiksmai nesuderinami su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkto nuostatomis.

Skundžiamo akto turinys pareiškėjui nėra žinomas, pranešime nėra išdėstomi motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas. Todėl negalima teigti, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir tik dėl savo kaltės praleidimo terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas neatnaujino pareiškėjui termino skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginčyti Sprendimą, nes jis Migracijos departamento pranešimu buvo tinkamai informuotas apie skundžiamą Sprendimą, tačiau dėl savo pasyvaus elgesio (nesidomėjimo, kokį sprendimą dėl Įstatymo nuostatų nesilaikymo priėmė atsakovas), o ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių praleido terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad buvo suklaidintas pranešime nurodytos apskundimo tvarkos, pareiškėjas negavo paties Sprendimo, jam nebuvo žinomas Sprendimo turinys, todėl laikant, kad terminas kreiptis į teismą buvo praleistas, jis privalo būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015 ir kt.).

Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.

Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles. Pagal šių taisyklių 20 punktą, jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

Iš byloje pateiktų įrodymų, be kita ko, Migracijos departamento 2024 m. vasario 21 d. pranešimo Nr. 24SD3142, matyti, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas buvo priimtas 2024 m. vasario 18 d., apie jį pareiškėjas buvo informuotas minėtu 2024 m. vasario 21 d. pranešimu, tačiau byloje nėra duomenų, kad Sprendimo nuorašas būtų siųstas pareiškėjui kartu su pranešimu. Taigi, byloje nustatyta, kad Sprendimas, t. y. visos apimties individualus administracinis aktas, pareiškėjui nebuvo įteiktas, pareiškėjui buvo išsiųstas tik pranešimas apie priimtą Sprendimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir minėtas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią siejo su pranešimo pareiškėjui pateikimo data. Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasi analogiškos pozicijos (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-205-556/2025, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-898-602/2024, kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nesant duomenų, kad Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas, 2024 m. gruodžio 18 d. kreipdamasis į teismą, praleido Įstatyme nustatytą terminą skundui dėl Sprendimo paduoti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis