e1babf02-dfc9-441b-b1c1-eaf96f58055d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1684-860/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04301-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. P. patikslintÄ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas D. P. 2021 m. gruodžio 27 d. pateikė patikslintÄ skundÄ (I tomas, b. l. 67-78), kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡:

1) Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 2 000 Eur neturtinės ir moralinės žalos atlyginimÄ ;

2) Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), 300 Eur neturtinės ir moralinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau - PravieniÅ¡kių PN-AK) bausmę atlikinėjo nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2021 m. balandžio 8 d., kai buvo perkeltas tolesniam bausmės atlikimui į Vilniaus PN. Teigia, kad atvykus į Vilniaus PN, Resocializacijos skyriaus pareigÅ«nė R.

T. atliko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , taikant OASys metodikÄ ; buvo nustatyti 85 balai (vietoj anksčiau buvusių 46 balų). PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad 2021 m. gegužės 11 d. buvo papildytas ir patikslintas jo individualus socialinės reabilitacijos planas (toliau – ir Planas) ir nustatytos priemonės, kurias pareiÅ¡kėjas privalo vykdyti. Pabrėžia, kad atliekant bausmę Vilniaus PN (nuo 2021-04-08 iki Å¡io laiko, t. y. iki 2021-12-23) buvo tiktai vienÄ kartÄ (2021-06-11) iÅ¡kviestas konsultacijai pas Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus psichologo padėjėjÄ .

Nurodo, kad Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta ir Vilniaus PN direktorius 2021 m. liepos 19 d. sprendime Nr. 42-2290. Teigia, kad nekviečiant jo pas Vilniaus PN psichologus buvo pažeistos jo teisės. Akcentuoja, kad jis tik vienÄ kartÄ buvo iÅ¡kviestas ir tai ne pas psichologÄ , o psichologo padėjėjÄ , be to, buvo iÅ¡kviestas konsultacijai, o ne pokalbiui ir prevencinių priemonių vykdymui, kurios yra nustatytos Plane. Nurodo, kad Vilniaus PN bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tame tarpe ir jam, nėra prieinamos visos kriminogeninius poreikius atitinkančios paslaugos.

Dar kartÄ pabrėžia, kad nuo 2021 m. birželio 11 d. iki teismui skundo pateikimo dienos nė karto daugiau nebuvo iÅ¡kviestas pas Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus psichologus jokiam pokalbiui ir intervencinių priemonių vykdymui, todėl negali vykdyti Plane numatytų intervencinių priemonių, susijusių su psichologo konsultacija ir intervencija. IÅ¡sako priekaiÅ¡tus tiek Resocializacijos skyriaus darbuotojams, tiek ir Å¡io skyriaus virÅ¡ininkei bei Vilniaus PN administracijai. Tai, kad Vilniaus PN trÅ«ksta atitinkamų pareigÅ«nų yra ne jo kaltė.

Jam teko žemintis ir maldauti Vilniaus PN pareigÅ«nų, kad jis bÅ«tų iÅ¡kviestas pokalbiui pas psichologÄ , jog galėtų vykdyti Plane numatytas priemones. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad Kalėjimų departamento paskirtis yra metodiÅ¡kai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklÄ . PareiÅ¡kėjas pabrėžia, kad Kalėjimų departamentas yra atsakingas ir taip pat kaltas kaip ir Vilniaus PN pareigÅ«nai, nes tinkamai nevykdo jiems priskirtų funkcijų, nesiima atitinkamai paÅ¡alinti ar bandyti paÅ¡alinti susidariusiÄ problemÄ dėl pareigÅ«nų trÅ«kumų ir pan.

Teigia, kad dėl neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų ir neveikimo jis labai pergyveno emociškai ir dvasiškai, verkė naktimis į pagalvę, pradėjo kamuoti nemiga, negalėjo užmigti, ko pasėkoje buvo tiesiog šoke, buvo depresijoje, sumažėjo bendravimas su artimais žmonėmis, neteko apetito, buvo užsidaręs savyje, pablogėjo sveikata ir paūmėjo turimos sunkios ligos ir pan. Tad pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN veiksmais ir neveikimu jam buvo padaryta 2 000 Eur neturtinė žala.

Kalėjimų departamento blogas vidaus administravimas, biurokratizmas ir aplaidumas jam sukėlė papildomus neigiamus išgyvenimus, neigiamas emocijas, dėl visko pergyveno dvasiškai, sumažėjo bendravimas, pablogėjo savijauta ir pan. Tad mano, kad šiuo atveju neturtinės žalos dydis ir teisinga kompensacija būtų 300 Eur.

2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateiktame atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (I tomas, b. l. 104 - 109). Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2020 m. gegužės 25 d. atliko bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK; jam du kartus buvo atlikti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, taikant OASys metodikÄ , t. y. atlikti rizikos vertinimai: 2020 m. liepos 23 d. (nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 51 taÅ¡kas), 2021 m. vasario 11 d. (nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 46 taÅ¡kai). 2021 m. balandžio 8 d. tolesniam bausmės atlikimui pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Vilniaus PN.

Teigia, kad Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistė 2021 m. gegužės 11 d. atliko pareiÅ¡kėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , taikant OASys metodikÄ , kurio metu pareiÅ¡kėjui nustatė vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ (85 taÅ¡kai). Pabrėžia, kad atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu formuotuose dokumentuose esančiÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjo mÄ stymo ir elgesio ypatumus bei į interviu metu gautÄ informacijÄ buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė, tačiau buvo nustatyti skaitiniai rizikos įverčių pokyčiai.

Nurodo, kad Vilniaus PN psichologines paslaugas teikia Psichologinių paslaugų komanda (toliau – Komanda), kuriÄ sudaro tiek psichologai, tiek psichologų padėjėjai. Komandos nariai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, EPAF Psichologo profesinės etikos metakodeksu bei Psichologų profesinės etikos kodeksu (toliau – Etikos kodeksas). Pažymi, jog psichologo padėjėjas savo kompetencijos ribose, atlikdamas jo pareigybės apraÅ¡yme numatytas funkcijas, gali vesti individualius pokalbius su įstaigoje laikomais asmenimis, rinkti apie juos bÅ«tinÄ informacijÄ , taikyti psichologines intervencijas.

Specialistas, vadovaudamasis Etikos kodeksu, pripažįsta bei atsižvelgia į savo profesinės kompetencijos ribas, dirba tik su tokiais klientais ir klientų grupėmis, imasi užduočių, teikia paslaugas ir naudojasi tik tokiais metodais, kurie atitinka jo profesinę kompetencijÄ , grindžiamÄ profesiniu pasirengimu (iÅ¡silavinimu, prižiÅ«rima praktika, kvalifikacijos kėlimu) ir profesine patirtimi. Pabrėžtina, kad Vilniaus PN psichologų bei psichologų padėjėjų kompetencijÄ vertino atrankos komisija, todėl Å¡ie Vilniaus PN specialistai atitinka pareigybės apraÅ¡yme jiems nustatytus reikalavimus.

Nurodo, kad nuteistojo rizikos valdymas bei jam sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, turi bÅ«ti ne tik visapusiÅ¡kas bet ir aprėpiantis įvairius nuteistojo rizikos veiksnius bei poreikius, todėl negalintis priklausyti iÅ¡skirtinai nuo tam tikrų specialistų. Psichologinė intervencija Å¡iuo atveju yra tik viena iÅ¡ sudedamųjų dalių. Pažanga suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti jų įtakÄ .

Taigi, akivaizdi pažanga reiÅ¡kia nuteistojo realius, aiÅ¡kius ir konkrečius veiksmus, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymÄ . Pabrėžia, kad psichologinių paslaugų veiksmingumas didele dalimi siejasi su paties nuteistojo įsitraukimu į šį procesÄ , jaučiamu poreikiu keisti savo elgesį, iÅ¡spręsti konkrečias problemas ir pan. Nurodo, kad nėra faktinių duomenų ir aplinkybių, įrodančių, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos pasinaudoti psichologo paslaugomis, todėl Vilniaus PN nuomone visos pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.

Nurodo, kad byloje nėra nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos, kurios leistų taikyti civilinę atsakomybę. Teigia, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Tačiau jis to nepadarė. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatÄ .

Tad Vilniaus PN jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ .

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (I tomas, b. l. 163-165). Kalėjimų departamentas gavo 2021 m. liepos 13 d. Seimo kontrolieriaus pažymÄ Nr. 4D-2021/1-897-1730, kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas 2021 m. liepos 7 d. skundu kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl psichologų trÅ«kumo Vilniaus PN. Pažymoje iÅ¡dėstytas Seimo kontrolieriaus sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir nurodyta, kad skundÄ tikslinga nagrinėti Kalėjimų departamente.

Paminėtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl skunde Seimo kontrolieriui minimų aplinkybių ir Vilniaus PN veiksmų (neveikimo) į Kalėjimų departamentÄ nebuvo kreipęsis. Kalėjimų departamentas, atsižvelgdamas į Seimo kontrolieriaus pažymÄ , vykdydamas funkcijas, numatytas Kalėjimų departamento nuostatuose (toliau – Nuostatai), patvirtintuose teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, kurių nevykdymu pareiÅ¡kėjas kaltina Kalėjimų departamentÄ , iÅ¡nagrinėjo persiųstÄ pareiÅ¡kėjo 2021 m. liepos 7 d. skundÄ .

IÅ¡analizavus pateiktÄ medžiagÄ bei aplinkybes, Kalėjimų departamentas 2021 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡tu Nr. 2S-2930 pateikė iÅ¡samų, motyvuotÄ ir argumentais pagrįstÄ atsakymÄ D. P., Vilniaus PN ir Seimo kontrolieriui. Taigi, Kalėjimų departamentas, vykdydamas tiek Nuostatuose įtvirtintas funkcijas, tiek Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 183 straipsnyje numatytus veiksmus, iÅ¡nagrinėjo Seimo kontrolieriaus persiųstÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ ir pateikė motyvuotÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Pažymi, kad Å¡io Kalėjimų departamento sprendimo (atsakymo į skundÄ ) pareiÅ¡kėjas BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė, todėl Kalėjimų departamento sprendimas laikytinas teisingu ir teisėtu, o pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento, jo nuomone, neteisėto neveikimo, vykdant Nuostatuose įtvirtintus tikslus ir funkcijas, neturi pagrindo. PareiÅ¡kėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalÄ , todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti.

Kalėjimų departamentas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento vieÅ¡ajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡io.

PareiÅ¡kėjas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kuo grindė praÅ¡omos sumos dydį, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi bÅ«ti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimÄ . Kalėjimų departamentas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad Kalėjimų departamento pareigÅ«nų neteisėtas veikimas ar neveikimas sukėlė neigiamas pasekmės pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, neturi jokio pagrindo.

4. Pareiškėjas 2022 m. kovo 22 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Teismas k o n s t a t u o j a :

5. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas D. P., minėta, praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimÄ , t. y. iÅ¡ atstovės Vilniaus PN 2 000 Eur, o iÅ¡ atstovo Kalėjimų departamento - 300 Eur. PareiÅ¡kėjas savo neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmų, susijusių su jo resocializacija.

6. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).

Pagal administracinių teismų praktikÄ , neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga, todėl Å¡ios sÄ lygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatomas pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Å ios sÄ lygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).

7. Kaip matyti iÅ¡ bylos, pareiÅ¡kėjas teigia, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai neveikė tinkamai ir nevykdė Lietuvos Respublikos teisės aktų, t. y. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus psichologai nuo 2021 m. birželio 11 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos (2021 m. gruodžio 23 d.), nebuvo pakvietę pareiÅ¡kėjo jokiam pokalbiui ir intervencinių priemonių vykdymui. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl to nebuvo sudarytos galimybės vykdyti Plane numatytas priemones. PareiÅ¡kėjas taip pat iÅ¡sako priekaiÅ¡tus ir Vilniaus PN administracijai dėl to, kad ji tinkamai nekontroliavo savo pavaldžius pareigÅ«nus ir pan. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad dėl minėtų veiksmų yra atsakingas ir Kalėjimų departamentas, nes netinkamai kontroliavo ir prižiÅ«rėjo jai pavaldžiÄ pataisos įstaigÄ .

8. BVK 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į Å¡iÄ veiklÄ valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius. BVK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyti nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai:

1) mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikÄ ;

2) motyvuoti nuteistuosius ir ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, taip pat savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis;

3) užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , nukentėjusio asmens ir nuteistojo sutaikinimÄ . To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmai:

1) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas;

2) kriminogeninių veiksnių nustatymas;

3) priemonių, kuriomis Å¡alinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas. BVK 137 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Pagal BVK 1371 straipsnio 1 dalį socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ ; sudarant šį planÄ , turi dalyvauti nuteistasis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastÄ , kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių Å¡alinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimÄ . Individualiame socialinės reabilitacijos plane turi bÅ«ti nurodyta:

1) nuteistojo gyvenamoji vieta iki bausmės atlikimo pradžios, išsilavinimas, šeiminė padėtis, užimtumas iki bausmės atlikimo ir sutuoktinio, sugyventinio, artimųjų giminaičių kontaktiniai duomenys;

2) bausmės atlikimo pradžia ir pabaiga, galimo perkėlimo į atvirÄ kolonijÄ ir pusiaukelės namus data ir galimo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos data;

3) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir kriminogeniniai veiksniai;

4) kintamųjų kriminogeninių veiksnių šalinimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai;

5) priemonės, padėsiančios nuteistajam laikytis pataisos įstaigų režimo;

6) nuteistojo užimtumo laisvalaikiu formos;

7) nuteistojo socialinių ryšių palaikymo (plėtimo) formos ir jų įgyvendinimas;

8) pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos darbuotojai, juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, vykdantys nuteistojo socialinę reabilitacijÄ , jų ir nuteistojo užduotys įgyvendinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo susitikimų su užduočių vykdytojais dažnumas;

9) kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistajam socialiai reabilituotis. BVK 1371 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas turi bÅ«ti sudarytas ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigÄ . Nuteistasis su individualiu socialinės reabilitacijos planu supažindinamas pasiraÅ¡ytinai (to paties straipsnio 5 dalis). BVK 1371 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas gali bÅ«ti tikslinamas atsižvelgiant į Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Individualaus socialinės reabilitacijos plano formÄ ir jo rengimo metodikÄ tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (7 dalis).

9. Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodika, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl individualaus socialinės reabilitacijos plano formos ir jo rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika), nustato individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo veiksmus ir individualaus socialinės reabilitacijos plano pildymo ypatumus. Metodikos 4 punkte nustatyta, kad individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo veiksmai yra: 4.1. pirminis pokalbis su naujai į įstaigÄ atvykusiu nuteistuoju; 4.2. pirminis psichologinis asmenybės įvertinimas; 4.3. duomenų, esančių nuteistojo asmens byloje, įvertinimas; 4.4. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas; 4.5. nuteistojo statinių kriminogeninių veiksnių ir kintamųjų kriminogeninių poreikių nustatymas; 4.6. prevencinių ir / ar intervencinių socialinių reabilitacijos priemonių, mažinančių rizikÄ pakartotinai nusikalsti, nustatymas; 4.7. individualaus socialinės reabilitacijos plano sudarymas ir vykdymas; 4.8. nuteistojo elgesio bausmės vykdymo metu stebėjimas, pokyčių elgesyje fiksavimas; 4.9. nuolatinis individualaus socialinės reabilitacijos plano koregavimas.

Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas kiekvienam naujai į pataisos įstaigÄ atvykusiam nuteistajam (5 punktas). Metodikos 9 punkte nustatyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiÅ«rimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir / ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Pagal Metodikos 10 punktÄ individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, iÅ¡aiÅ¡kinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai; nuteistasis savo susipažinimÄ su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtina paraÅ¡u.

Metodikos 15 punkte nustatyta, kad individualų socialinės reabilitacijos planÄ naujai į bÅ«rį paskirtam nuteistajam, jam dalyvaujant sudaro nuteistųjų bÅ«rio, į kurį paskiriamas nuteistasis, virÅ¡ininkas ir pateikia tvirtinti pataisos įstaigos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui per 10 darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigÄ . Metodikos 16 punkte nustatyta, kad per vienÄ mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigÄ atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų bÅ«rį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas.

Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir / ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir šia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas. Individualaus socialinė reabilitacijos plano pildymo tvarka reglamentuota Metodikos IV skyriuje (19-28 punktai).

10. Nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliekamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ aprobuotomis metodikomis (Metodikos 31 punktas). Konkrečiai Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas minėtu Kalėjimo departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d.

įsakymu (toliau - ApraÅ¡as), nustato nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų tikslus ir paskirtį, vykdytojams keliamus reikalavimus, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų įgijimo, diegimo ir vykdymo bei elgesio pataisos programų poveikio vertinimo ir plėtros principus, aprobavimo kriterijus, dokumentų, susijusių su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų vykdymu bei efektyvumo tyrimais, saugojimo ir naikinimo tvarkÄ bei kitus klausimus.

11. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN atvyko 2021 m. balandžio 8 d., jam 2021 m. gegužės 11 d. buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodikÄ , kurio metu pareiÅ¡kėjui nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (85 taÅ¡kai). Atitinkamai buvo papildytas (patikslintas) pareiÅ¡kėjo Planas ir pateiktos rekomenduojamos socialinės reabilitacijos priemonės.

12. Visų pirma, kaip matyti iš bylos, pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN jo pirminis pokalbis su psichologu įvyko dar 2021 m. balandžio 28 d., kurio metu jis buvo supažindintas su kreipimosi į psichologus tvarka.

13. Taip pat bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, vykdant Plane rekomenduojamas priemones ir gavus Resocializacijos skyriaus specialistės rekomendacijÄ , 2021 m. birželio 11 d. buvo priimtas psichologo konsultacijai, kuriÄ suteikė Resocializacijos skyriaus psichologo padėjėja. Po Å¡ios konsultacijos pats pareiÅ¡kėjas į psichologus daugiau nesikreipė; nors tokiÄ galimybę turėjo. Teismas pažymi, kad niekuo nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog pas psichologus gali pakliÅ«ti tik jiems pakvietus. Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktais nėra tiksliai reglamentuota, kaip dažnai nuteistasis (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas) turi lankytis pas psichologus vykdant individualaus socialinės reabilitacijos plane rekomenduojamas priemones. Kita vertus, minėta, pareiÅ¡kėjui nebuvo ir nėra jokių kliūčių pačiam kreiptis į psichologus. Tad Å¡iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus pareigÅ«nų veiksmus.

14. PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad jį 2021 m. birželio 11 d. priėmė ne psichologas, o psichologo padėjėjas. Tačiau Vilniaus PN pateikti duomenys patvirtina, kad psichologo padėjėjai (specialistai) turi reikiamÄ kompetencijÄ ir atitinka jiems pareigybės apraÅ¡yme nustatytus reikalavimus. Tad Å¡iuo aspektu taip pat nėra pagrindo konstatuoti jokių neteisėtų veiksmų.

15. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad, sutinkamai su ApraÅ¡o nuostatomis, nuteistojo rizikos valdymas bei jam sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas turi bÅ«ti ne tik visapusiÅ¡kas, bet ir aprėpiantis įvarius nuteistojo rizikos veiksnius bei poreikius, todėl negalintis priklausyti iÅ¡skirtinai nuo tam tikrų specialistų. Tad psichologinė intervencija yra tik viena iÅ¡ sudedamųjų dalių. Socialinės reabilitacijos priemonių veiksmingumas didele apimtimi siejasi su nuteistojo įsitraukimu į šį procesÄ , jaučiamu poreikiu keisti savo elgesį, iÅ¡spręsti konkrečias problemas, todėl darytini iÅ¡vada, kad pats nuteistasis (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas) yra atsakingas už teigiamas resocializacijos proceso prielaidų kÅ«rimÄ .

16. Taigi, kaip matyti iš bylos, pareiškėjo resocializacija Vilniaus PN buvo vykdoma iš esmės nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

17. PareiÅ¡kėjas dar įvardija tam tikrus Vilniaus PN administracijos ir Resocializacijos skyriaus virÅ¡ininkės neteisėtus veiksmus, t. y. tinkamai ir deramai nekontroliavo savo pavaldžius pareigÅ«nus, blogai vykdė vidaus administravimÄ ir pan. Tačiau teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje jau įvertinti Vilniaus PN veiksmai, susiję su ginčo nagrinėjimo ribomis; neteisėtumo fakto nenustatyta. Tad Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ir su tuo susijusius Vilniaus PN administracijos ir Resocializacijos skyriaus virÅ¡ininkės veiksmus neteisėtais. Taip pat pareiÅ¡kėjo įvardijami minėti administracijos veiksmai yra nekonkretÅ«s, bendro pobÅ«džio ir deklaratyvÅ«s. Be to, jie priežastiniame ryÅ¡yje nėra susiję su pareiÅ¡kėjo nurodoma neturtine žala.

18. IÅ¡ esmės tais pačiais argumentais (sprendimo 17 punktas) atmetamas ir pareiÅ¡kėjo teiginys, kad dėl minėtų Vilniaus PN veiksmų yra atsakingas ir Kalėjimų departamentas, nes netinkamai kontroliavo ir prižiÅ«rėjo jai pavaldžiÄ pataisos įstaigÄ . Teismas Kalėjimų departamento neteisėtų ar aplaidžių veiksmų skundo nagrinėjimo ribų kontekste, t. y. kurie bÅ«tų lėmę ir Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, nenustatė. PareiÅ¡kėjo teiginiai iÅ¡ esmės yra deklaratyvÅ«s, be to, jo nurodomi Kalėjimų departamento veiksmai niekaip nėra priežastiniame ryÅ¡yje su jo praÅ¡oma priteisti neturtine žala.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vilniau PN yra numatyti 7 psichologų etatai, skundo padavimo metu buvo užimti 4 etatai. Vien tai, jog yra užimti ne visi psichologų etatai, kaip numato teisės aktai, nėra Kalėjimų departamento kaltė, juo labiau, neteisėti veiksmai, kurie galėtų bÅ«ti pagrindas pareiÅ¡kėjui priteisti praÅ¡omÄ Å¾alÄ . Tokios bendro pobÅ«džio problemos niekaip nėra susijusios priežastiniame ryÅ¡yje su praÅ¡oma priteisti žala. Å iuo atveju nesvarbu kiek psichologų yra Vilniau PN, svarbu, kad visi privalomi veiksmai bÅ«tų atlikti.

19. Dar kiti pareiškėjo nurodomi galimi atsakovės atstovų veiksmai yra nekonkretūs (t. y. tiksliai ir aiškiai nėra apibrėžti laike ir vietoje bei pan.), tad teismas plačiau dėl jų nepasisako.

20. Apibendrinant konstatuotina, kad Å¡ioje byloje nėra nustatyti Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai, tai reiÅ¡kia, jog nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Nors tai jau yra pakankamas pagrindas atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ , tačiau teismas dar trumpai pasisako ir dėl kitų bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei taikyti, t. y. ar pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala, ar yra priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247, 6.250 straipsniai).

21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

22. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), jis labai pergyveno emociÅ¡kai ir dvasiÅ¡kai, verkė naktimis į pagalvę, pradėjo jį kamuoti nemiga, ko pasėkoje buvo tiesiog Å¡oke, jog bÅ«tent jo atžvilgiu visiÅ¡kai yra nevykdomi teisės aktai, yra depresijoje, sumažėjo bendravimas su artimais žmonėmis, neteko apetito, nieko nesinori, buvo užsidaręs savyje, pablogėjo sveikata, paÅ«mėjo turimos sunkios ligos, pablogėjo bendravimas su drauge J. G., psichologiÅ¡kai buvo ir yra palaužtas, patyrė dvasinę skriaudÄ ir pan.

23. Visų pirma, pareiÅ¡kėjas realiai nepateikė jokių įrodymų, kurie vienaip ar kitaip galėtų patvirtinti Å¡iuos pareiÅ¡kėjo nurodomus nusiskundimus. Teismo nuomone, Å¡ie pareiÅ¡kėjo nurodomi nusiskundimai ir patirti iÅ¡gyvenimai yra akivaizdžiai deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. NeaiÅ¡ku kaip nepakvietimas pas psichologus dažniau nei tai buvo padaryta galėtų įtakoti ir lemti tokias pasekmes, kurias nurodo pareiÅ¡kėjas. Adekvačiai vertinant situacijÄ akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės yra iÅ¡galvotos.

Juo labiau, kad byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės į psichologÄ kreiptis savarankiÅ¡kai, tačiau nuteistasis to nedarė, t. y., nesikreipė į atsakingus pareigÅ«nus, psichologus siekdamas individualiai aptarti jo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesus, Plane (jo papildyme) numatytų priemonių vykdymÄ , kitas su jo bausmės atlikimu susijusias aplinkybes ir pan. PareiÅ¡kėjas jokios iniciatyvos nerodė. Tad teigti, kad Å¡ie veiksmai darė kokiÄ nors įtakÄ pareiÅ¡kėjo savijautai ir elgesiui nėra pagrindo.

Taip pat bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl emocinės paramos ar psichologinių konsultacijų teikimo, susijusių su jo pergyvenimais dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų atsakovės atstovų veiksmų, nesikreipė į įstaigos psichologus. Vilniaus PN nurodė, kad kiekvienas nuteistasis, patiriantis asmeninius sunkumus, yra informuotas apie psichologinių paslaugų teikimo pataisos įstaigoje galimybes ir esant poreikiui gali kreiptis pats ar bÅ«ti nukreiptas jį kuruojančio specialisto, pareiÅ¡kėjas su teikiamomis psichologinių paslaugų sÄ lygomis yra supažindintas.

Tačiau pareiÅ¡kėjas, minėta, į psichologus nesikreipė. Taip pat byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų apie pareiÅ¡kėjo nurodomus iÅ¡gyvenimus ir patirtas bÅ«senas, pvz., kad jį kamuoja nemiga, depresija, yra praradęs apetitÄ ir pan. Tad pareiÅ¡kėjo teiginiai vertintini kaip visiÅ¡kai deklaratyvÅ«s ir neturintys jokio objektyvaus pagrindo.

24. Pareiškėjo teiginiai, kad šioje byloje atsakovės atstovių veiksmai turi įtakos jo bausmės atlikimo laikotarpiui, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas tokių duomenų teismui nepateikė. Juo labiau, kaip matyti iš bylos, pareiškėjas šiuo metu jau yra atlikęs bausmę bei yra laisvėje.

25. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė ir kitų civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų, t. y. neturtinės žalos ir priežastinio ryÅ¡io.

26. Taigi, pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, tad jis atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo D. P. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Saulius Jakaitis