2022-01-05 Nr. AB-339-3-61-3-04033-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-16-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04033-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) įpareigoti Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centrą (toliau – ir Švenčionių PSPC) portale e.sveikata.lt pareiškėjo paskyroje panaikinti įrašą, neleidžiantį turėti ginklo ir išduoti pareiškėjui medicininę pažymą leidimui turėti ginklą savigynai pratęsti; 2) iš Švenčionių PSPC priteisti 10 999 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę ginti pareiškėjo pažeistas teises – dėl prokurorų pareigų neatlikimo; 4) iš Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės priteisti 19 385 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir išaiškino, kad pareiškėjas su ieškiniu gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, o prokuroro veiksmus, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, gali skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra ne dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl negali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme. Švenčionių PSPC yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir nevykdo viešojo administravimo. Skundžiami veiksmai iš esmės yra susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (informacijos, susijusios su pareiškėju koregavimas, panaikinimas), o tai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Atitinkamai teismas atsisakė priimti ir reikalavimą priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Švenčionių PSPC.

Dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę (toliau – ir generalinę prokurorę) ginti pareiškėjo pažeistas teises, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su skundais kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą, prašydamas ginti jo teises Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsakymo negavo, todėl su skundu kreipėsi į generalinę prokurorę. Iš pareiškėjo kreipimosi matyti, kad pareiškėjas prašė organizuoti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka pagal pareiškėjo skundus; dėl prokurorų veiksmų atlikti ikiteisminį tyrimą. Tačiau reikalavimas įpareigoti generalinę prokurorę ginti pareiškėjo pažeistas teises sietinas ne su viešuoju administravimu, bet su veiksmais, atliekamais Baudžiamojo proceso tvarka, todėl administraciniame teisme aptariamas reikalavimas negali būti nagrinėjamas.

Kadangi pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą kildino iš prokuratūros veiksmų, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Švenčionių PSPC darbuotojų veiksmų, o baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją, teismas ir šią skundo dalį atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra biurokratiška, teismas buvo šališkas, skunde išdėstytos aplinkybės buvo aprašytos netinkamai. Pareiškėjo įsitikinimu, skundas buvo paliktas nenagrinėtas, nenurodžius skundo trūkumų. Pabrėžia, kad Švenčionių PSPC yra sudaryta Ginklų kontrolės komisija, kuri laikytina administravimo subjektu. Be to, prokurorai nereagavo į pareiškėjo pareiškimus. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismas nenurodė, į kokią instituciją pareiškėjas turi kreiptis, o normos, kurios pagrindu skundą būtų galima atsisakyti priimti dėl to, kad jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nėra. Kadangi ginčo santykis yra mišrus, teismas privalėjo vadovautis ABTĮ 22 straipsnio 4 dalimi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, konstatavo, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas viešojo administravimo sričiai, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Pareiškėjas su šiuo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nepagrįstai nenurodė skundo trūkumų, Švenčionių PSPC yra Ginklų kontrolės komisija, kuri turi viešojo administravimo subjekto įgaliojimus, be to, ABTĮ nenumato pagrindo atsisakyti priimti skundą dėl to, kad jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje 28 straipsnyje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių . Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Administracinio teismo kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str., ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų yra įtvirtinta Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje. Administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų vertinimas ir žalos, kildinamos iš tokių veiksmų, priteisimas, nes tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Išdėstyto teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti generalinę prokurorę ginti jo pažeistas teises ir iš to prašomos žalos priteisimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, kadangi susijęs ne su viešuoju administravimu, bet veiksmais, atliekamais Baudžiamojo proceso tvarka. Prašomą atlyginti žalą pareiškėjas kildina iš prokuratūros veiksmų, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Švenčionių PSPC darbuotojų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos skundo reikalavimus.

Pasisakant dėl reikalavimų, susijusių su Švenčionių PSPC (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo), pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra suformuota nuosekli praktika, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-745-556/2015, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-254-552/2021).

Pareiškėjas, iš esmės, nesutinka su jo sveikatos kortelėje (e.sveikata.lt paskyroje) padarytu įrašu, neleidžiančiu jam turėti ginklo, ir prašo pratęsti pareiškėjui išduotą medicininę pažymą leidimui turėti ginklą pratęsti. Pabrėžtina, kad Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 14 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-111/2014 pažymėjo, kad ginčas, kai pareiškėjas, iš esmės, siekia jo medicininiuose dokumentuose padarytų įrašų apie jo sveikatos būklę panaikinimo, pakeitimo, papildymo, kyla tarp pareiškėjo, kaip paciento, ir sveikatos priežiūros įstaigos. Šis ginčas yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-255-756/2020 pažymėjo, kad reikalavimas panaikinti medicininį pažymėjimą, kuriame, pareiškėjo įsitikinimu, pateikta gydytojo išvada apie pareiškėjo psichinę sveikatą gali būti netikslinti arba klaidinanti, yra civilinio pobūdžio ir priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-254-822/2018 sutiko su išvada, kad reikalavimas panaikinti nustatytą diagnozę iš pareiškėjo medicininės knygelės nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribas, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo suformuluotas reikalavimas įpareigoti Švenčionių PSPC panaikinti įrašą ir atlyginti pareiškėjo patirtą žalą dėl minėtos įstaigos veiksmų, nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl negali būti priimtas nagrinėti.

Pareiškėjas taip pat suformulavo reikalavimą „išduoti man Medicininę pažymą leidimui turėti ginklą savigynai pratęsti“. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi pareiškėjo pateikto skundo turinį ir suformuluotus reikalavimus, konstatuoja, kad šis reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu įpareigoti Švenčionių PSPC panaikinti įrašą, neleidžiantį turėti ginklo, todėl atskirai (nuo teismo nepriimto reikalavimo panaikinti įrašą) negali būti nagrinėjamas.

Taip pat pabrėžtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją; 2000 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje a contrario Academy Traiding Ltd ir kiti prieš Graikiją; 2007 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus).

Pareiškėjo teiginiai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu, nepagrįsti jokiais argumentais, kurie atitiktų jau minėto EŽTT praktikoje nurodyto objektyviojo testo kriterijus. Pareiškėjo argumentai iš esmės yra siejami su teismo priimtais pareiškėjui nepalankiais procesiniais veiksmais. Aplinkybė, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip to norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, išaiškino, į kokias institucijas pareiškėjas gali kreiptis, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė